Administracinė byla Nr. A-1-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01235-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Hidroprojektas“ atliktus miško sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. 98 (projekto plane sklypo Nr. 6-2, 6-3) kadastrinius matavimus, kurie 2005 m. balandžio 6 d. suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi, ir juos pateikti įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Alytaus filialui; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre sklypą Nr. 98 (projekto plane sklypo Nr. 6-2, 6-3).

Skunde (II t., b. l. 130–131, 139, 195–198) pareiškėjas paaiškino, kad Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 17-622-27075 ir Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 192-v B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės bei miško sklypus. Nuosavybės teisės buvo atkurtos remiantis archyviniais dokumentais: Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1935 m. vasario 8 d. išduotu dokumentu, kuriame nurodyta, jog žemės nuosavybė, kurios bendras plotas 25,50 ha, susideda iš dviejų sklypų – sklypo Nr. 55, kuriame yra 22 ha 75 a žemės bei miško, ir sklypo Nr. 98, kuriame yra 2 ha 75 a miško. 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi šis turtas buvo padovanotas pareiškėjui. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius (iki 1998 metų ši institucija tvarkė Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą) atliko neteisėtus veiksmus ir to pasėkoje neteisingai įregistravo B. S. atkurtą nuosavybę į žemę bei mišką Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Institucija neteisingai nurodė tik vieną 25,50 ha ploto sklypą, bet ne bendrą 25,5 ha plotą, kuris turėjo susidėti iš 2 sklypų: Nr. 55 ir 98. Dėl šių veiksmų buvo išduota neteisinga pažyma dovanojimo sutarčiai sudaryti. Tai, kad Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius padarė klaidą, pareiškėjas suprato susipažinęs su 2000 m. kovo 23 d. laikinuoju žemės sklypo planu. Nuo to momento pareiškėjas nepertraukiamai gynė savo teises ir nuolat kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, prašydamas ištaisyti klaidą – laikant, kad nuosavybės teise atkurtas 25,50 ha plotas susideda iš 2 atskirų sklypų: sklypo Nr. 55, kuriame yra 22 ha 75 a žemės bei miško, ir sklypo Nr. 98, kuriame yra 2 ha 75 a miško. Institucijos pripažino savo klaidą, bet jos iki šiol neištaisė. Pareiškėjas savo lėšomis atliko 22,50 ha ploto žemės sklypo Nr. 55 geodezinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus 2012 m. spalio 31 d. sprendimu šie UAB „Geodezijos centras“ nustatyti 22,50 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti. Po šio sprendimo priėmimo, kai pareiškėjas įrodė, jog sklype Nr. 55 (projektinis Nr. 6-1) yra tik 22,75 ha žemės plotas, atsirado galimybė spręsti ir 2,75 ha ploto miško sklypo Nr. 98 įregistravimo klausimus. Dėl paminėtų priežasčių atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba turi būti įpareigota patvirtinti dar 2003 metais UAB „Hidroprojektas“ atliktus miško sklypo Nr. 98 (projektinis Nr. 6-2 ir 6-3) kadastrinius matavimus, kurie 2005 m. balandžio 6 d. suderinti su Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuosavybės teisės B. S. buvo atkurtos į 2 sklypus (ir į 2,72 ha ploto miško sklypą Nr. 98). Paminėtas miško sklypas pareiškėjui taip pat buvo padovanotas, todėl Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suformuotas miško sklypas, kuris pažymėtas kaip du sklypai – Nr. 6-2 – 0,94 ha ploto ir Nr. 6-3 – 1,81 ha ploto (iš esmės tai vienas sklypas, tik jį kerta kelias), nepagrįstai ginčijamu administraciniu aktu (Įsakymu) buvo priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 133–136, II t., b. l. 71–77, III t., b. l. 3–6) paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teises B. S. buvo suformuota ne 2, bet 1 žemės sklypas. Nekilnojamojo turto registre ir šiuo metu registruotas tik vienas 25,50 ha ploto žemės sklypas. Šie Nekilnojamojo turto registro duomenys įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl nuo jų įrašymo momento laikomi teisingais bei išsamiais. Po nuosavybės teisių atkūrimo B. S. 1995 m. sausio 24 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria pareiškėjui ir buvo padovanotas vienas 25,50 ha sklypas. Atsakovo teigimu, dėl įvykusio žemės sklypo dovanojimo sandorio nėra jokių teisinių galimybių daryti pakeitimus nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose. Be to, 2010 m. liepos 1 d. pasikeitė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies redakcija, kuri nustatė, jog po kadastrinių matavimų nustačius žemės sklypo skirtumą, viršijantį matavimo tikslumą ir esant išmatuotam sklypui mažesniam, sklypo savininkui gali būti kompensuojama tik pinigais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. UAB „Hidroprojektas“ atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos pareiškėjas prašo patvirtinti, 2005 m. balandžio 6 d. nebuvo suderinti su Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi. Įsakymas, kuriuo projekte pareiškėjui suprojektuoti sklypai Nr. 6-2 ir 6-3 buvo priskirti valstybinės žemės fondui, yra teisėtas, nes pareiškėjas nebuvo pretendentas į iki nacionalizacijos buvusio savininko K. S. valdytą žemę bei mišką, todėl papildomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Atsiliepime (I t., b. l. 192–193, II t., b. l. 181–182) nurodė, kad nekilnojamasis daiktas (25,5 ha žemės sklypas) ir daiktinės teisės į jį nuo 1995 m. sausio 24 d. įregistruoti pareiškėjo vardu. Tai buvo padaryta 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo V. Ž. skundą tenkino iš dalies – panaikino Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 59-Ž-3170 dalyje dėl žemės sklypų Nr. 6-2 ir 6-3 priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. kovo 29 d. atliktų miško sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. 98 (žemėtvarkos projekto plane sklypo Nr. 6-2, 6-3) kadastrinių matavimų patikros ir tvirtinimo (IV t., b. l. 88–96).

Teismas nustatė, kad 1993–1994 metais teisės aktais B. S. (K. S. įpėdinei) nuosavybės teisės buvo atkurtos į 25,50 ha žemės (miško) plotą. Jai buvo grąžintas vienas žemės sklypas, kurio plotas oficialiuose dokumentuose (ir viešuose registruose) buvo nurodytas – 25,50 ha. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 4SK-(14.4.110.)-338 buvo patikrinti bei patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka atlikti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys ir nustatyta, kad žemės sklypo plotas natūroje – 227 673 m2 (arba 22,76 ha). Atsakovui šie duomenys iš esmės buvo žinomi ir anksčiau – 2003–2005 metais. Kadastrinių matavimų bylos aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypo ploto trūkumas – 2,74 ha (be paklaidos leistinumo ribų) ir trūkumas akivaizdžiai nepatenka į leistinumo ribas (0,6059 ha). Taigi realiai nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į 22,76 ha žemės (miško) plotą, o oficialiuose dokumentuose konstatuota, jog nuosavybės teisės atkurtos į bendrą 25,50 ha žemės (miško) plotą. Esant natūra grąžinamos žemės (miško) ploto trūkumui, kuris akivaizdžiai viršijo leistiną matavimo paklaidą, Alytaus apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 59-2914-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu buvo patvirtintas Piliečių, kuriems Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai, žemės ir miško sklypai, sąrašas, kuriame pareiškėjui viso buvo suformuoti 3 žemės (miško) sklypai grąžinimui natūra (sklypo Nr. plane 6-1, 6-2, 6-3). Sklypas Nr. 6-1 (22,76 ha ploto) realiai buvo grąžintas dar 1994 metais ir vėliau tapo dovanojimo sutarties objektu. Tai patvirtina, kad sutartyje buvo nurodytas 25,50 ha plotas, tačiau realiai buvo padovanota ir, tuo pačiu, realiai atkurtos nuosavybės teisės tik į 22,76 ha. Atsakovas iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad buvęs savininkas K. S. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 žemės sklypus: Nr. 55 – 22,75 ha ploto ir Nr. 98 – 2,75 ha ploto. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų duomenys šią atsakovo išvadą patvirtina. Atsakovas taip pat pripažįsta aplinkybę (ją patvirtina ir teismui pateikti įrodymai, iš dalies ir liudytojo parodymai), kad žemės reformos vykdymo eigoje (grąžinant žemę (mišką) natūra įpėdiniams) inžinierius V. V. G. (šis asmuo buvo apklaustas liudytoju teismo posėdyje) grąžinimui suformavo tik vieną žemės sklypą (Nr. 6-1) 22,75 ha ploto (žemės sklype Nr. 55) ir konstatavo, jog grąžinamo žemės sklypo plotas – 25,50 ha. Teismas pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų duomenys, 1993–1994 metų individualių administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, turinio analizė neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog 1993–1994 metais nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į 1 žemės (miško) sklypą. Teismui nebuvo pateikti pakankamai motyvuoti argumentai dėl kokių faktinių aplinkybių žemėtvarkos projekto autorius Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui 2005 m. lapkričio 11 d. pateikė visiškai nemotyvuotą paaiškinimą, kuris buvo pagrindu priimti ginčijamą individualų administracinį aktą, kuris iš esmės taip pat nemotyvuotas kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatos. Taigi Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 59-Ž-3170 buvo pakeistas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu patvirtintas Piliečių, kuriems Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai, žemės ir miško sklypai, sąrašas, išbraukiant 1 ir 3 eilutes, ir projekto papildyme suformuotus žemės sklypus Nr. 6-2 ir 6-3 (suformuotus K. S. iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype Nr. 98) priskiriant laisvos valstybinės žemės fondui. Tiek pareiškėjas, tiek ir jo atstovė nuosekliai teigė, kad iki šiol negrąžintas visas K. S. iki nacionalizacijos valdytas žemės (miško) plotas, kuris buvo 2 sklypuose. Šiuos jų teiginius iš esmės patvirtina ir teismui pateikti įrodymai, be to, atsakovas šios aplinkybės neneigia. Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat pabrėžė, kad 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimo, 1994 m. gegužės 4 d. potvarkio ginčyti teismine tvarka nėra pagrindo, kadangi šių dokumentų turinys patvirtina, jog nuosavybės teisės pirminiame etape buvo atkurtos į 2 žemės sklypus (22,78 ha žemės sklypą ir 2,72 ha miško plotą). Teismas pritarė šiems pareiškėjo argumentams, kadangi, kaip jau buvo paminėta, šią aplinkybę pripažįsta atsakovas, patvirtina archyviniai duomenys, taip pat sprendimo bei potvarkio turinio analizė. Paminėtų individualių administracinių aktų turinys (žemės kiekio bei sklypų skaičiaus dalyje) nėra aiškiai detalizuotas, tačiau šie neaiškumai, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo normų turinį bei prasme (3 ir 8 str.), negali būti vertinami tik juos priėmusios institucijos arba jos teisių ir pareigų perėmėjo (Tarnybos) naudai. Be to, sudėjus žemės sklypų Nr. 6-1, 6-2, 6-3 plotus, gaunamas 25,51 ha plotas (nevertinant matavimo paklaidos), o nuosavybės teisės K. S. įpėdiniui ir buvo atkurtos iš esmės į analogiško dydžio žemės (miško) plotą (25,50 ha). Taigi iki ginčijamo 2005 m. lapkričio 25 d. individualaus administracinio akto priėmimo B. S. nuosavybės teisės nebuvo atkurtos į visą plotą, nors tai padaryti buvo ir šiuo metu yra reali galimybė (patvirtina žemės sklypų Nr. 6-2, 6-3 pažymėjimas žemėtvarkos projekte ir, tuo pačiu, 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž priėmimas). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo  duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu (taip pat ir iš karto po dovanojimo sutarties sudarymo 1995 m.) nuosavybės teise valdo ne 25,50 ha ploto žemės (miško) sklypą, bet tik 22,7673 ha.

Teismas pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose  prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo metu (1992 m. balandžio 6 d., 1992 m. lapkričio 25 d.) galiojusiame Įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei jį pakeitusiame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įtvirtinta asmeninė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, pagal kurią pilietis, turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo ir Įstatymo 2 str.), siekdamas realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, įstatymų nustatytais terminais turėjo paduoti kompetentingoms institucijoms prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Paminėtų teisės aktų turinio, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika duoda pagrindą išvadai, kad nuosavybės teisės įpėdiniui turi būti atkuriamos į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus priskiriamą valstybės išperkamam. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi ginčijamo administracinio akto priėmimo metu) buvo numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo situacijoje negrąžintos žemės (miško) kiekis buvo apie 2,70 ha ir akivaizdžiai viršijo leistiną paklaidą. Nuo 2005 m. gegužės 27 d. galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) redakcija reglamentavo žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu. Aprašo 23 ir 24 punktai nustatė, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miškų sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo skirtumą, neviršijantį matavimo tikslumo, nustatyto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, valstybei ar privačios žemės savininkui nekompensuojama. Taip pat buvo imperatyviai numatyta, kad jeigu atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus nustatoma, jog žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis (kas atitinka ginčo situaciją), šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės. Jeigu šios kadastro vietovės teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės ar miško, perduodamas žemės ar miško sklypas formuojamas to rajono (savivaldybės), kurio teritorijoje yra šis privačios žemės, miško sklypas, kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Taigi paminėtas teisinis reglamentavimas iš esmės įpareigojo atsakovą priimti 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 59-2914-Ž ir, tuo pačiu, nedavė pagrindo vėliau priimti nemotyvuotą 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 59-Ž-3170. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Įsakymas turi būti panaikintas dalyje tik pareiškėjo atžvilgiu (sklypų Nr. 6-2, 6-3 atžvilgiu), kadangi minėtame administraciniame akte priimtas sprendimas ir dėl kito fizinio asmens, kuris nėra šios bylos proceso dalyvis, žemės sklypų. Šis individualus administracinis aktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių nuostatoms (nemotyvuotas, o priimtas tik neinformatyvaus žemėtvarkininko rašytinio paaiškinimo pagrindu ir tai neatitinka tiek principinių viešąjį administravimą reglamentuojančių nuostatų turinio bei individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų), Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 23, 24 punktų (dėl trūkstamo žemės (miško) kiekio kompensavimo tvarkos), taip pat Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, jį pakeitusio Atkūrimo įstatymo principinėms nuostatoms (įtvirtinta asmeninė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į visą išlikusį turtą, išskyrus valstybės išperkamą). Teismas pabrėžė, kad 1995 m. sausio 24 d. žemės (miško) sklypo dovanojimo sutartis nėra pakankamas pagrindas šiam pareiškėjo reikalavimui netenkinti. Bylos duomenys patvirtina, kad šio sandorio sudarymo momentu nuosavybės teisės pilnoje apimtyje B. S. dar nebuvo atkurtos (realiai gražinta tik 22,76 ha ploto vietoje 25,50 ha), tačiau įvairiuose dokumentuose ir viešuose registruose buvo įvardintas akivaizdžiai didesnis žemės (miško) plotas negu buvo natūroje ir, tuo pačiu, buvo padovanotas pareiškėjui. Atsakovui įvykdžius 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž nuostatas bus įgyvendintas socialinis teisingumas tiek B. S., tiek ir pareiškėjo atžvilgiu, taip pat pilnoje apimtyje įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 17-622-21015, Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkis Nr. 192-v. Be to, grąžinus sklypus Nr. 6-2 ir 6-3, žemės (miško) plotai iš esmės atitiks tiek dovanojimo sutartyje, tiek ir kituose dokumentuose nurodytą plotą (apie 25,50 ha). 2012 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtinti žemės sklypo Nr. 6-1 kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti viešajame registre tik patvirtina šią teismo išvadą ir nesudaro jokios kliūties nuosavybės teisių atkūrimui į sklypus Nr. 6-2 ir 6-3.

Dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą patvirtinti kadastrinius matavimus ir juos pateikti VĮ Registrų centro Alytaus filialui teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 7 straipsnį ir Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 12 punktą žemės sklypas pradedamas formuoti rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka, o laikomas baigtu formuoti, kai Tarnybos vadovas ar padalinio vadovas priima sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis. Taigi 2003 m. kovo 29 d. buvo nustatyti sklypų Nr. 6-2, 6-3 kadastriniai duomenys, o 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas, kuriame buvo pažymėti miško sklypai Nr. 6-2 ir 6-3. Remiantis bylos įrodymais šie kadastriniai matavimai su Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju ar įgaliotu skyriaus darbuotoju nebuvo suderinti ir Tarnybos teritorinio padalinio vadovo nepatvirtinti, o planuose esantis 2005 m. balandžio 6 d. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininkės spaudas ir parašas tik patvirtina, jog Institucijos atstovas konstatavo, kad žemės sklypų ribos atitinka Kučiūnų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1356 suprojektuotas ribas. Esant šioms faktinėms aplinkybėms pareiškėjo skundo reikalavimu įpareigoti atsakovą (Tarnybą) atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus nėra juridinės galimybės, kadangi iki šio momento kadastrinių matavimų bylos duomenys nepatikrinti ir nepatvirtinti (nustatyti) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10 ir 12 straipsnių, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67, 84 ir 841 punktų nustatyta tvarka. Įpareigojus Tarnybą patvirtinti (nustatyti) kadastrinius sklypų Nr. 6-2, 6-3 duomenis, be jokio teisėto pagrindo būtų apribota teisės aktuose numatyta atsakovo kompetencija dėl kadastrinių duomenų tikrinimo ir tvirtinimo bei pateikimo kadastro tvarkytojui (VĮ Registrų centro Alytaus filialui), o tai yra būtent Tarnybos teisės aktais priskirta funkcija. Todėl Tarnyba įpareigotina tik priimti sprendimą dėl sklypų Nr. 6-2, 69-3 kadastrinių matavimų patikros bei tvirtinimo. Teismas pabrėžė, kad iki teismui nepanaikinus 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo, nebuvo pagrindo išvadai, jog atsakovas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos ar vilkino tam tikrų klausimų, liečiančių kadastrinių duomenų įteisinimą, išsprendimą. Kadangi iki šiol Tarnyba neatliko nei kadastrinių matavimų patikros, nepatvirtino kadastrinių duomenų, nesikreipė į kadastro tvarkytoją bei nepateikė registro tvarkytojui reikiamų dokumentų, nėra jokio pagrindo įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti į sklypą Nr. 98, kadangi šis reikalavimas yra išankstinis, be to, teismui nebuvo pateikti duomenys, kad viešojo registro tvarkytojas iš anksto atsisakė įregistruoti žemės sklypus Nr. 6-2 ir 6-3.

III.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (IV t., b. l. 102–107) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. 2003 m. kovo 28 d. UAB „Hidroprojektas“ projekto autorius buvo parengęs miško sklypų Nr. 6-1, 6-2 ir 6-3 planus, nustatęs žemės sklypų kadastro duomenis, parengęs abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, atliko žemės sklypų verčių ir plotų skaičiavimus, tačiau valstybinėje koordinačių sistemoje miško sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nebuvo nustatytos (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 11 d., 4 str. 4 p.). Taigi šiais veiksmais buvo atlikti tik preliminarūs matavimai, todėl jų vertinti kaip kadastrinių matavimų negalima.
2. Miško sklypo (25,50 ha ploto Nr. 6-1) kadastriniai matavimai buvo atlikti ir patvirtinti tik  2012 m., t. y. Tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 4SK- (14.4.110.)-388.
3. Vadovaujantis Aprašo 23 ir 24 punktais ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi darytina išvada, kad iš pradžių pakeičiami privačios žemės sklypo kadastro duomenys ir nurodoma, ar žemės sklypo ploto skirtumas bus kompensuojamas žemės ar miško sklypu; vėliau žemės sklypo savininkas įrašomas į kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra privačios žemės sklypas, Tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą asmenų sąrašą, į tą pačią eiliškumo grupę, kurioje buvo įrašyti asmenys, įsigyjantys žemės sklypą iš valstybės; o kai paaiškėja, kad šios kadastro vietovės teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės ar miško, perduodamas žemės ar miško sklypas formuojamas to rajono (savivaldybės), kurio teritorijoje yra šis privačios žemės, miško sklypas, kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nesant teisinio pagrindo, neatlikus miško sklypo (25,50 ha ploto Nr. 6-1) kadastrinių matavimų, pareiškėjas negalėjo būti įrašytas į 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 59-2914-Z patvirtintą piliečių, kuriems Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašą.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-82/2012 nurodė, kad ištyrus Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 teisėtumą, tokiu būdu įvertinus, ar apskritai pareiškėjas turi subjektinę teisę į Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinamus natūrinius ir suformuotus lygiaverčius žemės ir miško sklypus, galima spręsti antrojo pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas  neteisingai ir nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas turi subjektinę teisę į Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinamus natūrinius ir suformuotus lygiaverčius žemės ir miško sklypus.
5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo iš pareiškėjo suformuluotų reikalavimų ribų, t. y. iš esmės pakeisdamas pareiškėjo reikalavimų formuluotę, pažeidė Nacionalinės žemės tarnybos teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas V. Ž. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (IV t., b. l. 122–127) pažymi, kad byloje ginčas vyksta ne dėl sklypo Nr. 6-1 ploto skirtumo kompensavimo, o dėl sklypo Nr. 55 (6-1) klaidingo suprojektavimo ir įregistravimo bei sklypo Nr. 98 (6-2,6-3) nesuprojektavimo, Įsakymo, kuriuo sklypas Nr. 98 paverstas valstybine žeme, panaikinimo. Padaryta klaida projektuojant ir įregistruojant sklypą Nr. 55 (6-1) įrodyta atliktais kadastriniais matavimais ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre 22,76 ha plotas. Vadovaujantis principu, kad niekas negali dovanoti to, ko neturi, B. S. negalėjo padovanoti 25,5 ha sklypo, kadangi tokio sklypo K. S. nevaldė ir B. S. nepaveldėjo. Turėjo du sklypus – Nr. 55 ir 98, kurie sudarė bendrą 25,5 ha plotą, kurį ir padovanojo vaikaičiui. Net jei pareiškėjui nebūtų padovanotas visas bendras žemės plotas, jis, B. S. mirus, būtų paveldėtas kitų paveldėtojų, todėl sklypas Nr. 98 (6-1, 6-2) vis tiek negalėtų būti priskiriamas valstybinei žemei ir Įsakymas turėtų būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nusutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikintas Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 59-Ž-3170 dalyje dėl žemės sklypų Nr. 6-2 ir 6-3 priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui ir Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. kovo 29 d. atliktų miško sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. 98 (žemėtvarkos projekto plane sklypo Nr. 6-2, 6-3) kadastrinių matavimų patikros ir tvirtinimo.

Bylos duomenys rodo, kad Alytaus apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtino Piliečių, kuriems Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašą. Trečiu eilės numeriu į šį sąrašą buvo įtrauktas V. Ž., numatant jam formuoti tris žemės sklypus grąžinimui natūra (sklypo Nr. plane 6-1, 6-2 ir 6-3), tačiau Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 59-Ž-3170 Piliečių, kuriems Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašas buvo pakeistas išbraukiant iš jo 3 eilutę ir nurodant projekto papildyme suformuotus žemės sklypus Nr. 6-2 ir 6-3 priskirti laisvos valstybinės žemės fondui.

Atsižvelgdama į tai, kad savo subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pareiškėjas sieja būtent su pastaruoju viešojo administravimo subjekto sprendimu, t. y. Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-ž neginčija, teisėjų kolegija iš esmės nenagrinės atsakovo argumentų, kad V. Ž. į Piliečių, kuriems Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašą buvo įrašytas nepagrįstai, vertindama tik pareiškėjo išbraukimo iš minėto sąrašo teisėtumą.

Pabrėžtina, jog pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis gero administravimo principu valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat pabrėžia, jog pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (žr. 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-786/2006).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės procedūros sprendimas – Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 59-Ž-3170 – tiek, kiek juo modifikuojamos pareiškėjo teisės ir pareigos, yra nemotyvuotas (jo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija nėra viešai paskelbta), todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Kaip minėta, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Remiantis tuo pripažintina, jog atsakovas, nutaręs pašalinti pareiškėją iš vykdomos žemės reformos, savo sprendimą privalėjo aiškiai argumentuoti, neapsiribodamas vien abstrakčiomis nuorodomis į norminius teisės aktus ir Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus 2005 m. lapkričio 11 d. paaiškinime išreikštą nuomonę, jog V. Ž. į minėtą projektą įtrauktas klaidingai.

Taigi iš šioje byloje skundžiamo individualaus administracinio akto turinio teismas negali vienareikšmiškai nustatyti teisiškai reikšmingų faktų ir materialiosios teisės normų, sudariusių prielaidas bei sąlygas atsakovui paneigti anksčiau pripažintą pareiškėjo teisę gauti kompensaciją už trūkstamą žemės plotą, todėl ginčo teisinių santykių tinkamas kvalifikavimas ir įvertinimas nėra įmanomas.

Pagal administracinių teismų praktiką (pvz.: 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009), administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi reikšmės ir nedaro poveikio nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.

Atsižvelgdamas į tai, kad pirmiau aptarti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovui teikiant tam tikrus argumentus negali būti ištaisyti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ne tik Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 2.1 punkto dalis dėl žemės sklypų Nr. 6-2 ir 6-3 priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, bet ir pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukeliantis šio įsakymo 1 punktas, nurodantis išbraukti Piliečių, kuriems Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašo trečiąją eilutę, t. y. V. Ž. pavardę, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl siekiant užtikrinti efektyvią pareiškėjo pažeistų teisių teisminę gynybą abu naikinami.

Kita vertus, pažymėtina, jog minėta apimtimi panaikinus Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 59-Ž-3170, klausimas dėl V. Ž. dalyvavimo Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme nėra galutinai išsprendžiamas. Atitinkamai ši aplinkybė lemia išvadą, kad skundo reikalavimas įpareigoti apeliantą patvirtinti žemės sklypų Nr. 6-2 ir 6-3 kadastro duomenis yra išankstinis, be to, pareiškėjas neįrodė, kad buvo kreipęsis į atsakovą dėl Tarnybos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo.

Kadangi administraciniame teisme gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesant Tarnybos atsisakymo patvirtinti UAB „Hidroprojektas“ atliktus miško sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. 98 (projekto plane sklypo Nr. 6-2, 6-3) kadastrinius matavimus, Kauno apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo įpareigoti ją tai padaryti, todėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 1 punkto patvarkymą išbraukti Piliečių, kuriems Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašo trečiąją eilutę, bei šio įsakymo 2.1 punkto nurodymą projekto papildyme suformuotus žemės sklypus Nr. 6-2 ir 6-3 priskirti laisvos valstybinės žemės fondui.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.