Civilinė byla Nr. e2A-765-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20768-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.10; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB „Alna Software“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 19 d. sprendimu netenkino ieškovo prašymo pripažinti jo atleidimą iš darbo šalių susitarimu neteisėtu ir grąžinti jį į darbą, išieškoti iš atsakovės 3 290 Eur neturtinę žalą.

2.       Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šalių susitarimu neteisėtu ir grąžinti jį į darbą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo grąžinti į darbą įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. dirbo vyriausiuoju programuotoju atsakovės bendrovėje. Jam buvo mokamas 3 290 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Įmonės vadovas 2019 m. balandžio 25 d. pranešė ieškovui, kad nuo 2019 m. balandžio 25 d. 16.00 val. bus atjungta galimybė naudotis darbo kompiuteriu, jungtis prie vidinių sistemų, naudotis el. paštu ir pan. Ieškovui, 2019 m. balandžio 29 d. atvykus į darbą, darant psichologinį spaudimą (grasinant, kad bus atleistas dėl darbuotojo kaltės), buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu tą pačią dieną pasirašant darbdavio parengtą siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir patį susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo. Ieškovas nurodo darbdaviui paaiškinęs, kad nėra atsigavęs nuo patirto šoko dėl nušalinimo nuo pareigų prieš savaitgalį, kad jam reikia daugiau laiko pateiktam siūlymui apsvarstyti, prašęs aiškiau nurodyti pretenzijas dėl atliekamų darbo funkcijų bei sudaryti galimybę koreguoti darbo kokybę arba elgesį, bet darbdavė nesutiko. Darbdavė pasakė, kad, ieškovui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimu šalių susitarimu, jis bus atleistas dėl darbuotojo kaltės, o priežastis bus nurodyta esant poreikiui. Ieškovas jautėsi sužlugdytas, palaužtas dėl neteisybės ir patiriamo psichologinio spaudimo, buvo priverstas pasirašyti pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir susitarimą dėl darbo sutartis nutraukimo šalių susitarimu.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, jog sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu ir mano, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtas. Atsakovės vertinimu, tikrasis ieškovo tikslas – ne grįžimas į darbą, bet didesnė išeitinė išmoka. Ieškovas 2019 m. balandžio 29 d. vedė racionalias derybas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 59 straipsnį (6 VDU išmoka); jei būtų patyręs psichologinį spaudimą, abejotina, ar jis norėtų grįžti į darbą. Atsakovė teigia, jog problemų kėlė ne tik ieškovo elgesys su kolegomis, bet taip pat ir jo nekokybiškas darbas, dėl kurio atsakovė patyrė nuostolių. Atsakovė nebegalėjo pasitikėti ieškovu, kaip specialistu, dėl jo atsisakymų vykdyti užduotis, nuolatinių nepagrįstų pastabų, kitų projekte dirbančiųjų kritikos. Atsakovė stengėsi sudaryti sąlygas ieškovui pasitaisyti, kalbėjosi su žmogiškųjų išteklių vadove, projekto vadovu bei ieškovu, bandė ieškovą perkelti į kitą projektą. Atsakovės vadovas, įvertinęs problemų su ieškovu tęstinumą, atsižvelgęs į komandos implikacijas, jog neišsprendus problemų su ieškovu, yra rizika prarasti kitus vertingus komandos narius, inicijavo 2019 m. balandžio 25 d. susitikimą su ieškovu. Ieškovas nurodė, jog jis pageidautų nutraukti darbo santykius pagal DK 59 straipsnį. Ieškovas dirbo trumpą laiką (apie aštuonis mėnesius), 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmokos dydis atsakovei nepriimtinas. Ji paaiškino ieškovui, kad netinkamas elgesys ir nekokybiškas darbas yra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį (dėl darbuotojo kaltės), bet pasiūlė išspręsti situaciją susitarimu. Ieškovas nesutiko priimti jokio sprendimo, prašė laiko pagalvoti. Atsakovė savo iniciatyva leido ieškovui kitą darbo dieną (2019 m. balandžio 26 d.) neiti į darbą ir laiką skirti apgalvoti. Ieškovas šia galimybe pasinaudojo. Šalys 2019 m. balandžio 29 d. pasiekė bendrą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Kadangi DK 54 straipsnio 1 dalis įpareigoja raštu išreikšti ir pasiūlymą dėl nutraukimo susitarimu, toks dokumentas pateko į susitarimo paketą. Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais, kad jam buvo daromas koks nors spaudimas ar grasinama atleisti iš darbo. Atsakovės valia siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu susiformavo dėl ieškovo nuolatinės netinkamo darbo kokybės, nesutarimų su projekto komanda. Atsakovės nurodymas ieškovui, kad darbdavė gali taikyti DK 58 straipsnį, negali būti laikomas spaudimu, nes tokią galimybę suteikia įstatymas ir buvo pagrindas (ieškovo elgesys neatitiko darbo sutarties 8.1.2 punkto (laikytis darbo drausmės ir etikos normų; savo darbą, o taip pat visus darbdavio bei jo įgalioto asmens nurodymus atlikti laiku ir tinkamai), 8.1.3 punktą (savo pareigas vykdyti sąžiningai, dorai, rūpestingai). Išviešintas ketinimas pasinaudoti teise negali būti laikomas spaudimu. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nebuvo nušalintas nuo darbo – jam apribota prieiga prie konfidencialios informacijos, siekiant užkirsti kelią ją pasisavinti ar atskleisti. Atsakovė veikia informacinių technologijų programinės įrangos kūrimo (modifikacijų, plėtros, priežiūros) srityje. Darbas yra intelektualus ir grindžiamas sukaupta kompetencija, žiniomis ir patirtimi. Tokia informacija yra komerciškai jautri (jos pagrindu konkuruojama) ir konfidenciali. Ieškovui už 2019 m. balandžio 26, 29 d. sumokėtas darbo užmokestis, todėl negalima laikyti, kad ieškovas patyrė žalos. Atsakovės žiniomis, ieškovas dirba kitoje darbovietėje, todėl negali būti tenkinamas jo reikalavimas grąžinti į darbą. Ieškovas rengėsi situacijai, įrašė pokalbius, veikė iš anksto viską apgalvojęs. Taigi jis nepatyrė šoko, sutrikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovo 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas į vyriausiojo programuotojo pareigas. 2019 m. balandžio 29 d. atsakovė pateikė ieškovui rašytinį pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kurį ieškovas priėmė tą pačią dieną. Pasiūlymu atsakovė siūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2019 m. balandžio 29 d. (šią dieną laikant paskutine darbo diena), nutraukus darbo sutartį, sumokėti ieškovui darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, papildomą kompensacija, lygi 4241 Eur sumai, o išskaičius mokesčius, bus pervesta 2565,81 Eur. Kartu su pasiūlymu buvo pateiktas ir darbdavio paruoštas 2019 m. balandžio 29 d. susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo, kuriame nurodytos analogiškos kaip ir susitarime nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu sąlygos, taip pat nurodyta darbuotojo pareiga paskutinę darbo dieną grąžinti darbdaviui visas duomenų laikmenas ir darbdavio materialines vertybes.

7.       Teismas nustatė, kad susitarimas nutraukti darbo sutartį pasiektas po atsakovės vadovo V. Š. ir ieškovo 2019 m. balandžio 25 ir 29 d. pokalbių. Teismas nurodė, kad ieškovas darbdavės psichologinį spaudimą, dėl kurio ieškovas pasirašė jo valios neatitinkantį darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, įrodinėjo slapta padarytais 2019 m. balandžio 25 ir 29 d. pokalbių įrašais. Teismas pripažino juos kaip leistinus įrodymus ir vertino kartu su teismo posėdyje šalių duotais žodiniais paaiškinimais ir kita rašytine bylos medžiaga. Teismas nenustatė aplinkybių, konkrečių tezių ar veiksmų, dėl kurių galima daryti išvadą, kad ieškovui darytas psichologinis spaudimas. Teismas vertino šalių pokalbį kaip ieškovo ir atsakovo vadovo vykusią konstruktyvią ilgą diskusiją dėl darbo santykių su ieškovu nutraukimo. Atsakovės vadovas 2019 m. balandžio 25 d. pokalbio metu ieškovui nurodė priežastis, dėl kurių siūlė nutraukti darbo santykius, bei kartu pasiūlė pateikti ieškovui savo pasiūlymą. Teismas vertino, kad po savaitgalio, 2019 m. balandžio 29 d., vykęs pokalbis atskleidė, kad ieškovas per svarstymui suteiktą laiką vertino visas galimybes dėl darbo santykių nutraukimo, pats pateikė darbdaviui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio pagrindu (darbdavio valia), o, atsakovei nesutikus, šalys toliau tarėsi dėl kitų sąlygų, kuriomis būtų nutraukta darbo sutartis su ieškovu.

8.       Teismas vertino, kad šalys svarstė ieškovo negebėjimą integruotis į komandinį darbą, darbui komandoje, sėkmingai dirbti kolektyvinį darbą projekte, visas ieškovo elgesio aplinkybes ir priežastis, bet ne darbdavio piktnaudžiavimą teise ar nesąžiningą veikimą, nebendradarbiavimą (DK 24 straipsnis). Atsakovė nieko neslėpė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, negrasino ieškovui, bet siekė rasti optimaliausią sprendimą priimtiniausiomis abiem pusėms sąlygomis dėl ieškovo darbo santykių nutraukimo. Atsakovas nepatyrė psichologinio spaudimo, nes aiškiai suprato, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais pagrindais darbdavys galėtų su juo nutraukti darbo sutartį. Teismas pripažino atsakovės argumentus, kad, matant netinkamą elgesį ir nekokybišką darbą, atsirado priežastis nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl jo kaltės, pagrįstais, bet darbdavė, neturėdama siekio bausti ieškovą, atleisti diskriminaciniu pagrindu, o norėdama rasti kompromisą, pirmiausia pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tai negali būti vertinama kaip neteisėti veiksmai ar psichologinis spaudimas.

9.       Teismas nustatė, kad pasiūlymą raštu ir susitarimą, abu dokumentus ieškovui pateikė personalo specialistė, ne vadovas. 2019 m. balandžio 29 d. pasiūlymas ir susitarimas nepateikti ieškovui iš pat ryto atėjus pas vadovą, parengti vėliau, t. y. po to, kai ieškovas su vadovu aptarė visus variantus dėl darbo santykių užbaigimo. Be to, ieškovas turėjo laiko pagalvoti. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo valia priėmė darbdavio pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir tokį susitarimą pasirašė nesant atsakovės spaudimo. Teismas nenustatė darbdavės neteisėtų veiksmų atleidimo procedūrose, psichologinio spaudimo. Teismas išsamiau nepasisakė dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo, laisvos dienos suteikimo 2019 m. balandžio 26 d., apribojimo dirbti su darbo priemonėmis, nes šios aplinkybės nereikšmingos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šalių susitarimu neteisėtu ir grąžinti apeliantą į buvusį darbą; 2) priteisti iš atsakovės apeliantui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo grąžinti į buvusį darbą įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo pasiektas po ieškovo ir atsakovės vadovo 2019 m. balandžio 25 ir 29 d. pokalbių, o, pagal DK 54 straipsnį, sudarius raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu turi teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo.

10.2.                      Teismas ieškovo darytus garso įrašus pripažino leistinais įrodymais, bet nepagrįstai vertino, kad juose nėra nustatyta jokių aplinkybių, konkrečių tezių ar veiksmų, galinčių leisti daryti išvadą, kad ieškovui buvo daromas psichologinis spaudimas, nors dalis garso įrašų susijusių su apeliantui daromu psichologiniu spaudimu nutraukti darbo santykius, apelianto prašymu buvo viešai išklausyti teismo posėdyje. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vykstant pokalbiui dėl darbo santykių pasibaigimo, aptariant  ieškovo nesugebėjimą integruotis į komandinį darbą, elgesį, atsakovės vadovo nurodymas, jog ieškovui nesutinkant šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį, kad jis gali būti atleistas ir pagal DK 58 straipsnį (dėl darbuotojo kaltės) nesudaro pagrindo vertinti darbdavio pokalbių su ieškovu kaip darbdavio daromą psichologinį spaudimą siekiant nutraukti su ieškovu darbo santykius.

10.3.                      Teismas nepasisakė dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo bei apribojimo dirbti su darbo priemonėmis, nes, teismo manymu, šios aplinkybės byloje neturi reikšmės. Pirmosios instancijos teismo išvados ir motyvai nepagrįsti dėl netinkamo visų bylos aplinkybių viseto vertinimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas, konstatuodamas, kad nėra pagrindo vertinti atsakovo veiksmų kaip neteisėtų ar kaip daromą psichologinį spaudimą sprendė, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo elgesiu iki pokalbių su apeliantu ir jų metu neturi reikšmės, pažeidė CPK 185 straipsnį. Apeliantas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog atsakovė nušalino apeliantą nuo pareigų. Tokius darbdavio veiksmus apeliantas suprato kaip ketinimą nutraukti darbo santykius, todėl toks darbo santykių nutraukimo būdas vertintinas kaip psichologinis spaudimas. Tai turėjo įtakos ieškovo valiai susiformuoti.

10.4.                      Apeliantas nušalintas nuo darbo ne DK 49 straipsnyje nurodytais pagrindais, todėl darbdavio veiksmai neteisėti ir vertintini kaip priešingas teisei darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi. Teismas šį faktą ignoravo ir pašalino iš aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, viseto.

10.5.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad apelianto pateiktuose garso įrašuose nenustatyta aplinkybių, konkrečių tezių ar veiksmų, dėl kurių galima daryti išvadą, kad ieškovui buvo daromas psichologinis spaudimas nutraukti darbo santykius. Atsakovės vadovas aiškiai pasako apeliantui, kad jis bus atleistas arba šalių susitarimu arba dėl darbuotojo kaltės. Teismo išvada prieštarauja formuojamai kasacinio teismo praktikai dėl aplinkybių vertinimo, siekiant nustatyti ar darbuotojo valia nutraukti darbo santykius susiformavo laisvai ar ne, ar nebuvo neteisėtos įtakos iš darbdavio pusės siekiant nutraukti darbo santykius.

11.       Atsiliepime atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Apribojimas naudotis kompiuteriu nelaikytinas spaudimu ar nušalinimu nuo darbo. Tai standartinė procedūra apsaugoti konfidencialią informaciją ir užkirsti kelią galimai žalai. Ribojimas taikytas ne tik atsakovo, bet ir kito atleidžiamo darbuotojo atžvilgiu. Šį faktą nurodo apeliantas savo slapta padarytuose pokalbių įrašuose.

11.2.                      Atsakovė turi teisę paimti suteiktas darbo priemones (kompiuterį) ir konfidencialią informaciją (kompiuteris yra prieiga prie konfidencialios informacijos) be priežasties ir galiojant darbo sutarčiai (darbo sutarties 8.10.2 punktas, konfidencialumo sutarties 2.5 punktas). Prisijungimų prie kompiuterio sustabdymas neturėjo reikšmės apelianto darbui. Pirmas pokalbis vyko ketvirtadienį nuo 15.30 val. Atsakovė leido penktadienį apeliantui neiti į darbą, kad būtų laiko pasiūlymui dėl darbo sutarties nutraukimo apsvarstyti. Antras pokalbis įvyko pirmadienio rytą. Atsakovo valia jo darbo funkcijų atlikimas nukeltas į antrą planą.

11.3.                      Apeliantas ieškinyje ir skunde sistemingai keitė poziciją ir atrinko argumentus, nurodė skirtingas aplinkybes. Ribojimas naudotis kompiuteriu nelaikytinas apelianto nušalinimu, nes jam sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, atsakovė netyrė pažeidimų.

11.4.                      Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos

11.5.                      Teismas teisingai įvertino garso pokalbių įrašus tai darydamas kartu su teismo posėdžio metu nurodytais ginčo šalių teiginiais. Apelianto minimos garso pokalbių vietos parodo, jog vyko nuoseklios šalių derybos, garso įrašai nepatvirtina atsakovės spaudimo apeliantui. Atsakovė neturėjo tikslo nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 58 straipsnio pagrindu, todėl vedė derybas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu.

11.6.                      Apeliantas atrinkinėja argumentus. Apeliantas teigė, kad jam nebuvo suteikta laiko pagalvoti dėl susitarimo sudarymo, bet iš tikrųjų jis turėjo galimybę pagalvoti nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 29 d.

11.7.                      Apeliantas darbo ginčų komisijai nurodė, kad atsakovė skubėjimą sudaryti susitarimą patvirtina kompensacijos už nekonkuravimą nesiūlymas. Atsakovė nurodė, kad nekonkuravimo įsipareigojimo apeliantas neturi. Apeliantas teisme atsisakė šio argumento. Apeliantas nurodė, kad buvo nušalintas nuo darbo 2019 m. balandžio 25 ir 29 d., o skunde – tik 2019 m. balandžio 25 d. Apeliantas darbo ginčų komisijos prašė priteisti 3 290 Eur neturtinę žalą, teisme šio reikalavimo nepalaikė.

11.8.                      Apeliantą grąžinti į darbą (priskirti prie kokio projekto) nebūtų sąlygų, nes su ieškovu darbo sutartis nutraukta, situacija projektuose pasikeitusi, nėra galimybės iš naujo ieškovą integruoti į komandą. Apeliantas dirba UAB „A. A.“, kuri yra atsakovės klientė. Jei apeliantas būtų grąžintas į atsakovės įmonę, galėtų kilti interesų konfliktas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu pagrįstumo (Darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnis).

13.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 472, pagal kurią ieškovas dirbo vyriausiuoju programuotoju atsakovės įmonėje. Atsakovė 2019 m. balandžio 29 d. pateikė rašytinį pasiūlymą ieškovui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuo 2019 m. balandžio 29 d., nutraukus darbo sutartį bus išmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, papildoma kompensacija, lygi 4 241 Eur priskaitytai sumai, o išskaičius mokesčius, bus pervesta 2 565,81 Eur. Ieškovas tą pačią dieną pasiūlymą priėmė. Kartu su pasiūlymu atsakovė pateikė ieškovui susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, kuriame nurodė analogiškas, kaip ir pasiūlyme, sąlygas, taip pat darbuotojo pareigą paskutinę darbo dieną grąžinti darbdavei visas duomenų laikmenas ir darbdavės materialines vertybes. Į bylą pateikti ieškovo ir atsakovės vadovo V. Š. 2019 m. balandžio 25 ir 29 d. pokalbių, ieškovo ir personalo specialistės 2019 m. balandžio 29 d. pokalbių garso įrašai.

15.       DK 53 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Pagal nurodytą straipsnį darbo sutartis pasibaigia: 1) nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu; 2) nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva; 3) nutraukus darbo sutartį darbdavio valia; 4) nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios; 5) mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui; 6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos; 7) kitais DK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

16.       Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu reglamentuotas DK 54 straipsnyje. Bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį (DK 54 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais (DK 54 straipsnio 2 dalis). Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas (DK 54 straipsnio 3 dalis). Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 54 straipsnio 4 dalis).

17.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbo sutarties pabaiga DK 54 straipsnio pagrindu galima, kada darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

18.       Tiek nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą esminę reikšmę, minėta, turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu; ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

19.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu neatitiko jo valios, nes susitarimas ir darbo sutarties nutraukimas pasirašytas, esant darbdavės (atsakovės) vadovo spaudimui. Apeliantas, kaip spaudimą, nurodo dvi aplinkybes: 1) apribota galimybė naudotis darbo kompiuteriu, jungtis prie vidinių sistemų, naudotis elektroniniu paštu ir pan., t. y. apeliantas faktiškai buvo nušalintas nuo savo darbo pareigų atlikimo; 2) atsakovės vadovo nurodymas, kad, apeliantui nesutikus su darbo sutarties nutraukimu bendru sutikimu, jis gali būti atleistas pagal DK 58 straipsnį, t. y. dėl darbuotojo kaltės.

20.       Šalių darbo santykiai įforminami darbo sutartimi, kuria darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys – už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnio 1 dalis). Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tik visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis). Be to, kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnio 1 dalis).

21.       DK 49 straipsnyje nustatyti darbo sutarties vykdymo sustabdymo darbdavio arba kitų asmenų iniciatyva pagrindai. Darbdavys gali nušalinti nuo darbo darbuotoją, neleisti jam dirbti ir nemokėti darbo užmokesčio: 1) jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų; 2) pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą (DK 49 straipsnio 1, 2 dalys). Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį.

22.       Atsakovė nurodo, kad kompiuteris yra prieiga prie įmonės konfidencialios informacijos, todėl turi teisę jį paimti net ir galiojant darbo sutarčiai (ieškovo darbo sutarties 8.10.2 punktas, konfidencialumo sutarties 2.5 punktas). Tokią procedūrą – ribojimą naudotis kompiuteriu, vidinėmis sistemomis, elektroniniu paštu – atsakovė vertina kaip standartinę, taikomą ir kitiems darbuotojams. Šią aplinkybę pagrindžia ieškovo pateiktas 2019 m. balandžio 25 d. pokalbis su atsakovės vadovu, kuris nurodo, kad prieiga buvus apribota ne tik ieškovui bet ir kitam darbuotojui. Viena vertus, sutiktina su atsakovės argumentu, kad tokiu būdu ji siekia apsaugoti konfidencialią informaciją ir valdyti riziką dėl darbuotojo galimų destabilizuojančių elektroninių laiškų siuntimo klientams ar kolegoms iš darbinio pašto. Kita vertus, nors atsakovė neapribojo ieškovo patekimo į darbovietę, teisės gauti darbo užmokestį, buvo apribota ieškovo galimybė naudotis darbo priemonėmis ir atlikti darbo funkciją, t. y. atsakovė faktiškai nušalino darbuotoją nuo darbo funkcijos atlikimo.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbuotojo nušalinimas nuo darbo negali būti vertinamas kaip atskiras faktas, bet turi būti vertinamas šalių nurodytų aplinkybių kontekste. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas apie ribojimą naudotis kompiuteriu sužinojo pirmojo pokalbio, vykusio 2019 m. balandžio 25 d., metu. Atsakovės vadovas pokalbio pradžioje iš karto informuoja ieškovą, kad kalbės apie išsiskyrimą, paaiškino, kad apriboja jo galimybę naudotis kompiuteriu tam, kad tinkamai įvertintų situaciją, nurodo priežastis, dėl kurių darbo santykiai nutraukiami. Atsakovės vadovas ieškovui nurodė kelis galimus darbo sutarties nutraukimo variantus (darbo sutarties nutraukimas bendru sutikimu, įspėjimas – atleidimas, vienašališkas atleidimas, esant priežasčiai) ir ieškovui nutraukti darbo sutartį nuo 2019 m. balandžio 25 d. bendru sutikimu bei pasiūlyti savo variantą. Atsakovės vadovas aiškiai nurodė, kad ieškovui dėl jo elgesio, kitų darbuotojų išsakytos nuomonės, jog negali dirbti su ieškovu komandoje, negali būti suteiktas dar vienas šansas toliau tęsti darbo santykius su atsakove. Iš pokalbio turinio matyti, kad ieškovas nepagrįstai vertina ribojimą naudotis kompiuteriu, kitomis prieigomis kaip spaudimą nutraukti šalių darbo sutartį bendru sutarimu (DK 54 straipsnis). Be to, ieškovo pripažinimas, kad jis elgėsi netoleruotinai, prašymas suteikti antrą šansą, atėjimas į pokalbį su vadovu pasirengus daryti garso įrašą, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas žinojo, jog jam bus siūloma nutraukti darbo santykius, buvo pasirengęs šiai situacijai ir apgalvojęs savo veiksmus. Ieškovas nepatyrė žalos dėl nušalinimo, nes atsakovė sumokėjo jam visą darbo užmokestį.

24.       Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad patyrė darbdavio spaudimą, nes atsakovės vadovas nurodė, jog ieškovui nesutinkant šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį, ieškovas gali būti atleistas ir pagal DK 58 straipsnį, t. y. dėl darbuotojo kaltės. Darbdavys 2019 m. balandžio 25 d. pokalbio metu nurodė ne vieną, bet tris ieškovo atleidimo iš darbo būdus ir pasiūlė darbo sutartį nutraukti bendru sutikimu. Ieškovui nurodžius, kad tokių sprendimų jis nepriima greitai, jam reikia laiko pagalvoti, atsakovė leido neatvykti atsakovui į darbą penktadienį (2019 m. balandžio 26 d.) ir apsispręsti iki pirmadienio. Iš 2019 m. balandžio 29 d. pokalbio turinio matyti, kad ieškovas įvertino visas darbo santykių nutraukimo galimybes ir pateikė darbdavei finansiškai naudingiausią jam pasiūlymą nutraukti darbo sutartį darbdavės valia (DK 59 straipsnis). Atsakovei nesutikus su ieškovo siūlymu, šalys svarstė kitus darbo santykių nutraukimo variantus. Ieškovui nesutinkant nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu ir paprašius formalizuoti darbo sutarties nutraukimą, atsakovės vadovas sutiko tai padaryti. Atsakovės vadovas paaiškino ieškovui, dėl kokių priežasčių darbo sutartis bus nutraukta dėl ieškovo kaltės, esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, nurodė, kad priežastis galės būti ginčijama. Atsakovės vadovo nurodytos aplinkybės (netinkamas ieškovo komunikavimas, nekorektiškas elgesys su kolegomis, grįžtamojo ryšio nebuvimas, ieškovo negebėjimas dirbti komandoje, kitų darbuotojų nesutikimas dirbti su ieškovu, trikdymas vykdant pradėtus projektus, atsisakymas atlikti užduotis, nenoras prisiimti atsakomybės už veiksmus), tai pat įvardijimas, kad darbo sutartis gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltės, negali būti vertinamos kaip darbdavės įtaka darbuotojo valiai apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Atsakovės vadovas pirmojo pokalbio metu nurodė ieškovui, kad yra trys variantai nutraukti darbo santykius, taip pat ir dėl darbuotojo kaltės. Atsakovė suteikė ieškovui galimybę pagalvoti dėl darbo sutarties pasibaigimo pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors neteisėtų veiksmų ar grasinusi ieškovui.

25.       Ieškovas, manydamas, kad darbo sutarties nutraukimas neatitinka jo valios, turėjo galimybę nepasirašyti tokio susitarimo. Iš 2019 m. balandžio 29 d. pokalbio matyti, kad, ieškovui nesutikus nutraukti darbo sutarties šalių sutarimu ir paprašius įforminti darbo sutarties nutraukimą dėl kaltės, atsakovės vadovas tam neprieštaravo. Ieškovui persigalvojus, atsakovė sutiko nutraukti darbo santykius šalių sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors atsakovė nenurodė ieškovui, už kokių konkrečiai darbo pareigų pažeidimą dėl jo kaltės jo būtų prašoma pasiaiškinti ar būtų atleistas, ieškovas, teigdamas, kad nieko jo atžvilgiu nėra fiksuota, nepatyrė psichologinio spaudimo, nes aiškiai suprato, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais pagrindais darbdavė galėtų su juo nutraukti darbo sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė, matydama ieškovo netinkamą elgesį ir nekokybišką darbą, turėjo priežastį nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl jo kaltės, bet, neturėdama siekio bausti ieškovą, atleisti diskriminaciniu pagrindu, norėdama abipusio kompromiso keliu rasti išeitį, pirmiausia siūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tai negali būti vertinama, kaip neteisėti veiksmai ar kaip psichologinis spaudimas. Garso įrašuose fiksuoti ieškovo teiginiai, kad jis patiria psichologinį spaudimą, neįrodo aptariamos aplinkybės. Priešingai – šalių derybos vyko dvi dienas su trijų dienų pertrauka. Tik ieškovui sutikus su atsakovės pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, parengti dokumentai ir įforminta darbo santykių pabaiga. Ieškovas turėjo pakankamai laiko apsispręsti ir pareikšti savo valią.

26.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 907,50 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 500 Eur. Iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei UAB „Alna Software“ (kodas 300067863) iš ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.