Civilinė byla Nr. e2S-1046-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16286-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.3.4.4.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. N. ir pagal atsakovo A. N. patikslintą priešieškinį ieškovei J. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2.       Atsakovas 2021 kovo 15 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nustatyti laikiną atsakovo bendravimo  su nepilnamete dukra G. N. tvarką savaitgaliais.

3.       Nurodė, kad ieškovė leidžia atsakovui matytis su dukra tik du savaitgalius per mėnesį, nors atsakovas su dukra visada bendraudavo tris savaitgalius per mėnesį, todėl turėtų būti vaikui užtikrinta nusistovėjusi bendravimo tvarka. Atsakovas dukrą myli, ja rūpinasi, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jo elgesys su dukra būtų netinkamas, dukra nori bendrauti su tėvu.

4.       Ieškovė atsiliepime su atsakovo prašymu sutiko iš dalies. Mano, jog tikslinga nustatyti, kad atsakovas gali matytis su dukra du savaitgalius per mėnesį, t.y. antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį. Būtų pažeisti nepilnametės dukters ir jos tėvų interesai, jei vienam iš tėvų būtų leista dažniau matytis su vaiku savaitgaliais, nes vaikas turi teisę vienodai matytis ir bendrauti su savo tėvais. Be to, toks reikalavimas neatitinka priešieškinio reikalavimo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią kiekvienam iš tėvų tektų bendrauti su dukra kas antrą savaitę, kas reiškia ir bendravimą kas antrą savaitgalį.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val., skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. atsakovas pradeda bendrauti su dukra 2021 m. kovo 26 d. - 28 d. savaitgalį. Kitą atsakovo prašymo dalį atmetė. Nurodė, kad nutartis vykdytina skubiai.

6.       Teismas padarė išvadą, jog šalys geruoju nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, teismas laikė tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą riboti atsakovui, kaip nepilnamečio vaiko tėvui, galimybę bendrauti su vaiku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas negalėtų užtikrinti saugių ir tinkamų sąlygų vaikui laikino bendravimo laikotarpiu. Nesant pagrindo manyti, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų (ar galėtų daryti) vaikui neigiamą įtaką, teismas ėmėsi priemonių užtikrinti šalių interesų pusiausvyros principą, atsižvelgdamas į vaiko interesus bendrauti ne tik su tėvu, bet ir su motina. Iš Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. išvados matyti, kad atsakovui ieškovė buvo leidusi bendrauti su dukra tris savaitgalius, tačiau, ieškovės teigimu, ne todėl, kad buvo priimtas abipusis susitarimas, o dėl to, kad atsakovas primygtinai reikalavo ir ieškovė jam nusileido, nors tai jos netenkino. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad laikiną bendravimo tvarką nustatyti reikia, nes šalys konfliktuoja, tačiau tėvų praleidžiamas laikas su vaiku savaitgaliais ir švenčių dienomis turėtų būti vienodas. Teismas sprendė, kad atsakovo bendravimas su dukra tris savaitgalius vyko ne geranoriško šalių susitarimo pagrindu, todėl atsakovo nurodyta bendravimo tvarka negali būti laikoma nusistovėjusia. Be to, nustačius laikiną bendravimo tvarką pagal atsakovo pageidavimą, tai neatitiktų nepilnamečio vaiko ir abiejų vaiko tėvų interesų. Teismo vertinimu, vaiko interesai būtų pažeisti, jei vienam iš tėvų būtų leidžiama matytis su vaiku tris savaitgaliais, o kitam tik vieną, nes pagrindinis tėvų bendravimas su vaiku vyksta būtent poilsio ir švenčių dienomis. Teismas laikė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios susidariusiai situacijai, nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.

III.        Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį ir atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog šalių dukrai tik 2 metai, ji nelanko mokyklos, pastaruoju metu nelankė ir darželio, kadangi šalyje yra paskelbtas karantinas. Ieškovė yra nedirbanti, tai reiškia, jog beveik visą laiką motina ir dukra praleidžia kartu. Atsakovas su dukra gali matytis tik savaitgaliais, kadangi atsakovas yra dirbantis, be to gyvena Kaune, o ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturi realios galimybės pasiimti dukros darbo dienomis po darbo ir parvežti dukrą kitą darbo dieną anksti ryte, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti ne tik atsakovo, tačiau ir mažamečio vaiko interesai. Akivaizdu, jog ieškovė nedirbdama ir leisdama vaiką į darželį kaip tik siekia turėti daugiau laisvo laiko sau ir kad vaikas nebūtų namuose, tuo tarpu procesiniuose dokumentuose teigia, neva jai yra skiriama per mažai laiko būti su vaiku.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog įprastai teismai nustato bendravimo tvarką su kartu negyvenančiu tėvu ne tik savaitgaliais, tačiau ir vieną-dvi dienas per savaitę. Tai reiškia, kad tėvas, negyvenantis su vaiku, praleidžia su juo ne mažiau kaip 8-12 dienų per mėnesį. Šiuo atveju atsakovas turi galimybę su vaiku matytis tik pilnas keturias dienas per mėnesį, taigi priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, tokia minimali bendravimo tvarka, nesant jokio pagrindo riboti tėvo bendravimą su vaiku, neužtikrina nei tėvo, nei dukros interesų. Atvirkščiai, tai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi vaikas su tėvu praleidžia minimalų dienų skaičių. Viena aplinkybė, jog vaikas pas tėvą lieka su nakvynėmis, rodo, kad vaiko ir tėvo ryšys yra gana stiprus, vaikas pasitiki tėvu ir noriai su juo būna, todėl nėra jokio pagrindo minimaliai apriboti vaiko ir tėvo bendravimą.

8.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Atsakovas sąmoningai klaidina teismą – jam yra žinoma, kad šalių dukra lanko darželį nuo 2021 m. vasario 1 d., nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo ryto iki 17 val., todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti, jei vienam iš tėvų būtų leidžiama matytis su vaiku tris savaitgaliais, o kitam tik vieną, nes pagrindinis tėvų bendravimas su vaiku vyksta būtent poilsio ir švenčių dienomis.

2.2.                      Atsakovas dukrą parveža ieškovei į namus sekmadieniais tarp 13-15  val., todėl maksimaliai neišnaudoja bendravimo laiko, o tai reiškia, kad tai daugiau atsakovo ambicijos „pamokyti“ ieškovę, kad ši nutraukė su juo santykius ir išėjo iš jo namų. Be to, 2021 m. kovo 26 d. - 28 d. savaitgalį, kuomet teismas jau buvo nustatęs laikiną bendravimo tvarką, atsakovas neišreiškė noro pasimatyti su dukra, todėl dukra savaitgalį praleido su ieškove.

2.3.                      Atsakovo prašymas nustatyti bendravimo tvarką tris savaitgalius neatitinka jo priešieškinyje suformuluoto reikalavimo, kuriuo iš esmės jis siekia su dukra matytis du savaitgalius iš eilės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. birželio 7 d. pateikė naujus įrodymus – 2021 m. gegužės 19 d. darbo sutartį Nr. 876, kuri patvirtina, kad ieškovė su (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, pagal kurią įsidarbino bendrovėje valytoja visu etatu (40 val. per savaitę) nuo 2021 m. gegužės 20 d., ir pažymėjimą, kad ieškovė 2021 m. kovo – gegužės mėn. dalyvavo 18 val. trukmės mokymo programoje STEP 0-5 bei pagilino žinias ir įgūdžius mažylio supratime, savigarbos ugdyme ankstyvajame amžiuje, klausyme ir kalbėjime su mažyliu, pagalbos mokantis bendradarbiavime, drausminime, mažylio emocinėje ir socialinėje raidoje. Ieškovė nurodė, kad šių dokumentų nebuvo galimybės pateikti anksčiau, nes gauti tik 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje.

13.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi teisingam klausimo, kylančio apeliacinio proceso metu, išsprendimui, atsakovas dėl naujai pateiktų įrodymų pateikė savo nuomonę, vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo)

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis).

16.       Pažymėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti šalims patogų bendravimą su vaikais. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui.

17.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimant iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val., riboja tėvo bendravimą su vaiku ir neužtikrina nei tėvo, nei dukros interesų.

18.       Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

19.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukra G. N. nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Tai, kad dėl šalyje paskelbto karantino ribojimų ji galimai kurį laiką nelankė darželio, nereiškia, kad darželio nelanko ir šiuo metu. Priešingai, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovui yra žinoma, jog mergaitė nuo 2021 m. vasario 1 d. vėl pradėjo lankyti darželį. Be to, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. gegužės 19 d. darbo sutartį Nr. 876, kuri patvirtina, kad ieškovė nuo 2021 m. gegužės 20 d. dirba valytoja visu etatu (40 val. per savaitę). Apeliacinės instancijos teismas iš Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad ieškovė ir šios nutarties priėmimo metu dirba (duomenys neskelbtini).  Taigi yra iš esmės pasikeitusios ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad beveik visą laiką motina ir dukra praleidžia kartu. Įprasta, kad savaitgaliais, kuomet tėvai nedirba ir vaikai nelanko ugdymo įstaigų, tėvai gali skirti daugiau laiko kokybiškam bendravimui su savo vaikais, dalyvauti bendrose veikose, vykti į išvykas, pas giminaičius ar draugus ir pan. Tai, kad ieškovė gyvena kitoje vietoje nei atsakovas, nėra pagrindas paneigti jos teisę leisti su vaiku laisvalaikį ne darbo dienomis. Todėl atsakovo noras bendrauti su dukra tris savaitgalius per mėnesį visų pirma neatitiktų vaiko interesų, pažeistų tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus.

20.       Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. kovo 19 d. išvadoje Nr. 2SD-1630 nurodė, kad tėvų praleidžiamas laikas su vaiku savaitgaliais ir švenčių dienomis turėtų būti lygus/ vienodas, todėl, skyriaus nuomone, du savaitgaliai per mėnesį yra tinkama bendravimo tvarka, atitinkanti mažamečio vaiko interesus, atsakovui siūlytina bendravimo su dukra laiką išnaudoti maksimaliai.

21.       Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko ir vaiko tėvų interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo ją keisti.

22.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                        Virginija Gudynienė