Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-307-557/2017

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00422-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11; 19.9

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ – atstovui Juliui Paulikui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo R. R. administracinio nusižengimo byla pagal ANK 505 str. 2 d. nutraukta.

Teismas

n u s t a t ė:

R. R. 2017 m. balandžio 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VIKKTANP-95101135-17 dėl to, kad jis 2017 m. balandžio 7 d. 23.10 val. patikrinimo metu Klaipėdoje, Taikos pr. esančioje „Alksnynės“ stotelėje, kai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai, turintys teisę tikrinti maršrutinius taksi (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 13 str. 2 d. 2 p., 14 str. 4 d.), norėdami patikrinti ekipažo dokumentus bei keleivių bilietus, stabdė maršrutinį taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) signaliniu disku, ko nedraudžia KET, ir nurodė, kur sustoti, nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų ir nesustojo. Maršrutinis taksi važiavo maršrutu Nr. 9 (Miesto ligoninė–Vingio g.) su keleiviais. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 str. 4 d. reikalavimus ir padarė ANK 505 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylą R. R. pagal ANK 505 str. 2 d. nutraukė konstatavęs, jog neįrodyta, kad R. R. padarė administracinį nusižengimą. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nuo pat pradžių buvo nuosekli, neprieštaringa – R. R. neneigia, kad tuo metu jis važiavo maršrutiniu taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet nurodo, kad jis nematė tamsoje jį stabdančių kontrolierių, kurie jį stabdė neapšviestoje kelio vietoje ir nedėvėdami šviesą atspindinčių liemenių, tai patvirtina ir byloje esanti fotolentelė, padaryta stabdymo metu. Teismas pažymėjo, jog kitų faktinių duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti R. R. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nėra.

Apeliaciniu skundu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pripažįstant R. R. padarius pažeidimą, numatytą ANK 505 str. 2 d., ir taikyti joje numatytą sankciją. Nurodo, kad nesutinka su teismo priimtu nutarimu ir mano, kad teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymi, jog 2017 m. balandžio 7 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai, turintys teisę tikrinti maršrutinius taksi (Kelių transporto kodekso 13 str. 2 d. 2 p., 14 str. 4 d.), 23.10 val. „Alksnynės“ stotelėje signaliniu disku stabdė maršrutinį taksi Nr. 9 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį maršrutu Nr. 9 (Ligoninės st.–Vingio). Maršrutiniame taksi buvo keleivių, o transporto priemonės priekyje buvo pritvirtinta lentelė su maršruto numeriu. Kontrolierių stabdomas maršrutinio taksi vairuotojas nesustojo. Maršrutinio taksi vairuotojui nesustojus, kontrolieriai nuvyko į galinę maršruto Nr. 9 „Vyturio“ stotelę. „Vyturio“ stotelėje maršrutinio taksi vairuotojas kontrolieriams pateikė vairuotojo pažymėjimą ir kontrolieriai, nustatę vairuotojo tapatybę, surašė patikrinimo aktą Nr. 79/2017. Patikrinimo akto surašymo metu nustatyta, kad maršrutinį taksi vairavo R. R., kuris neneigė pažeidimo padarymo – nesustojimo – fakto. Pažymi, jog susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 82 p. numatyta, jog kelių transporto kontrolės teisę turinčių pareigūnų stabdomas vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, pateikti reikalaujamus dokumentus ir vykdyti kitus teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimus. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti. Mano, jog vairuotojas R. R., stabdomas signaliniu disku pareigūnų, turinčių teisę vykdyti kontrolę, nesustodamas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 str. 2 d., pagal kurį administracinė atsakomybė kyla už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. 2017-04-13 R. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto pažeidimo, numatyto ANK 505 str. 2 d. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu R. R. neneigė fakto, kad 2017-04-07 stabdomas kontrolę vykdžiusių pareigūnų, jis nesustojo.

Pabrėžia, kad apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nepagrįstai neapklausė patikrinimą vykdžiusių pareigūnų, kuriems žinomos reikšmingos bylai aplinkybės. ABTĮ 78 str. 1 d. įtvirtinta teismo pareiga ištirti įrodymus, išklausyti proceso šalių paaiškinimų (pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus). ANK 569 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Mano, jog šios bylos nagrinėjimo metu teismas neištyrė visų įrodymų, nes neapklausė kaip liudytojų patikrinimą vykdžiusių kontrolierių K. G. ir R. J.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasinaudodamas jam palankiomis aplinkybėmis ir siekdamas išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, davė sau palankius parodymus, teigdamas, kad nematė jį stabdančių pareigūnų, nes buvo naktis, o pareigūnai buvo be liemenių su atšvaitais ir pasislėpę už stotelės paviljono. Iš byloje esančios nuotraukos akivaizdu, kad gatvė bei stotelė, kurioje kontrolę vykdę pareigūnai stabdė R. R. vairuojamą maršrutinį autobusą Nr. 9 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apšviestos ir jose matomumas yra geras. Taip pat nuotraukoje užfiksuota, kad R. R. stabdę kontrolieriai stovėjo aiškiai matomoje vietoje – šalia stotelės, netoli važiuojamosios kelio dalies, o ne pasislėpę, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Pažymi, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai darbo metu vilki specialius rūbus, pažymėtus ženklu „KKT“, su priekyje pritvirtintomis šviesą atspindinčiomis juostomis, o transporto priemones stabdo tik signaliniu disku, kuris taip pat atspindi šviesą, todėl R. R. teiginį, kad jis nematė jį stabdžiusių pareigūnų, vertina kaip siekį išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą, rėmėsi tik R. R. parodymais, neapklausęs kaip liudytojų patikrinimą vykdžiusių kontrolierių. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad R. R., dirbdamas maršrutinio taksi Nr. 9 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų ir stabdomas signaliniu disku nesustojo. Pabrėžia, kad ABTĮ 80 str. įtvirtinta teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Mano, jog teismas šioje byloje priėmė nepagrįstą sprendimą, aplaidžiai ir paviršutiniškai įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, ištyręs ne visus įrodymus. Nurodo, jog suformuotoje LVAT praktikoje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas faktines bylos aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (LVAT nutartis Nr. A146-724/2010).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Visų pirma pastebėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pažeidė ABTĮ 78 str. 1 d., kurioje įtvirtinta teismo pareiga ištirti įrodymus, išklausyti proceso šalių paaiškinimų, ir ABTĮ 80 str., kuriame įtvirtinta teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, administracinio nusižengimo bylas nagrinėja vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) normomis, kadangi ABTĮ taikomas administracines bylas nagrinėjant specializuotuose teismuose, t. y. administraciniuose teismuose, o ANK – bendrosios kompetencijos teismuose, t. y. miesto (rajono) apylinkės teismuose bei apygardos teismuose nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, kaip ir šiuo atveju. Kita vertus, institucijai apeliaciniame skunde nurodžius, jog byloje buvo neapklausti svarbūs liudytojai – kontrolieriai K. G. ir R. J., dėl ko teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, šie liudytojai buvo apklausti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacine žodinio proceso tvarka.

ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 str. 4 d. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad R. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 str. 2 d., todėl administracinė teisena jam nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 str. 2 d., administracinio nusižengimo protokole ir 2017-04-07 patikrinimo akte įrodinėjama išimtinai patikrinimą vykdžiusių kontrolierių liudytojų K. G. ir R. J. manymu, jog jie tinkamai stabdė R. R. vairuotą transporto priemonę ir juos maršrutinio taksi vairuotojas matė, tačiau tokia jų pozicija prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims ir nustatytoms įvykio aplinkybėms.

ANK 505 str. 2 d., inter alia, numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas išreiškė teisėtą reikalavimą (šiuo atveju stabdė maršrutinę transporto priemonę), bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam įstatymo įgaliotam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė įstatymo įgalioto pareigūno (kontrolieriaus) reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. parodymų matyti, jog jis nesustojo todėl, kad buvo tamsu ir jis tiesiog nepamatė pareigūnų, kurie buvo pasislėpę už stotelės paviljono ir nevilkėjo šviesą atspindinčių liemenių (b. l. 11, 13). Šiuos savo parodymus R. R. patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad jis, prieš važiuodamas į žiedinę sankryžą, žiūrėjo į stotelę, kuri yra apšviesta, joje nieko nesimatė, ji buvo tuščia, dėl to jis išvažiavo iš žiedinės sankryžos antra eismo juosta, nes ėjo penki girti žmonės su buteliais rankose. Jie ėjo nuo Žardės, todėl jis persirikiavo į antrą kelio juostą. Buvo dėmesį nukreipęs į minėtus asmenis ir į stotelę daugiau nebežiūrėjo, nes matė, kad stotelė tuščia. Prie stoteles yra šviečianti reklama ir nesimato, dėl to ir persirikiavo į antrą eilę. Mano, kad kontrolieriai galėjo jį iš karto sustabdyti, bet jie atvažiavo į maršruto galinę stotelę. Kontrolierių jis nepastebėjo, žiede jis matė autobusų stotelę ir ten nieko nebuvo. Nuo stotelės iki kontrolierių nurodomos jų buvimo vietos būtų apie 10 metrų. Neblaivūs asmenys ėjo per perėją ir jis visą dėmesį buvo sutelkęs į juos. Kontrolieriai nesislapsto, yra su liemenėmis, tačiau šie kontrolieriai buvo be liemenių, dėl to jis jų iš viso nematė. Kai kontrolieriai atvažiavo į galinę stotelę, jis buvo piktas, jo klausė, kodėl nestojo, jis atsakė, kad nematė. Su juo kartu važiavo vienas keleivis ir jo žmona (b. l. 36–37). Aplinkybę, jog nematė jį stabdžiusių kontrolierių, R. R. nurodė ir pasiaiškindamas 2017-04-13 surašant administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 3).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas kontrolierius K. G. parodė, kad 2017-04-07 jie tikrino Klaipėdos viešąjį transportą. Apie 23.10 val. pastebėjo, kad važiuoja maršrutinis taksi. Jie nesustabdė stotelėje, bet vairuotojas, pastebėjęs, kad jie stabdo, išvažiavęs iš žiedo metėsi į antrą juostą ir, padidinęs greitį, nuvažiavo vos neužvažiavęs ant keleivių, kurie ėjo per perėją. Jie nuvažiavo į galinę stotelę, kur stovėjo minėtas maršrutinis taksi. Priėjo prie vairuotojo, vairuotojas buvo aiškiai suirzęs, pradėjo pykti, šaukti. Jie prašė, kad pateiktų asmens dokumentą, jį gavę surašė protokolą. Buvo vykdomas planinis patikrinimas. Be jo, patikrinime dalyvavo kontrolierė R. J.. Stabdė „Alksnynės“ stotelėje, už Statybininkų pr. žiedo. Vairuotojas buvo stabdomas stotelės pabaigoje, tačiau jis išsukdamas iš žiedo pastebėjo kontrolę stotelėje ir metėsi į kitą juostą. Atstumas tarp žiedo ir stotelės apie 30 metrų. Buvo tamsokas paros metas, jie pačioje stotelėje nestovėjo, buvo šiek tiek pasitraukę. Jei jie stovi stotelėje, tai juos mato iš kitos pusės, dėl to jie stengiasi nesidemonstruoti, kad juos visi matytų. Jie stovėjo, pastebėjo važiuojantį maršrutinį taksi, tada išėjo į pačią stotelę ir stabdė. Stabdė signaliniu disku, buvo su uniformomis, kurios su atšvaitais. Vairuotojas juos matė. Mikroautobuse buvo 3–5 keleiviai, nors vairuotojas sakė, kad buvo vienas keleivis. Nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo į galinę stotelę. Vairuotojo nusivyti negalėjo, nes jis labai greitai važiavo, o jų automobilis stovėjo šalia stotelės, automobilių stovėjimo aikštelėje (b. l. 36–37).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja kontrolierė R. J. parodė, kad 2017-04-07 po 23 val. dalyvavo patikrinime. „Alksnynės“ stotelėje, stabdė raudonos spalvos automobilį, automobilis nestojo, važiavo padidinęs greitį. Tikrino dviese. Automobilyje yra vaizdo registratorius, kuris filmavo. Buvo su uniformomis, atspindinančiomis šviesą. Stabdė su disku ir vairuotojas turėjo matyti. Kai nestojo, važiavo iš paskos į galinę stotelę. Vairuotojas ant jų pyko. Tai buvo ne pirmas kartas. Vairuotojas pyko ant jų, nes tai buvo ne pirmas jo pažeidimas. Teko su juo susidurti ir anksčiau. Labai greitai pravažiavo ir jai atrodo, kad ten buvo 3–5 keleiviai. Minėtoje stotelėje tenka dažnai stabdyti, tai buvo pirmas kartas, kai vairuotojas nesustojo. Dažnai stabdoma vakarais ir visi sustoja. Nori, kad vairuotojai muštų bilietus, kad jie jų nematytų, tačiau teigia, kad šiuo atveju vairuotojas juos tikrai matė. Stotelėje nestovėjo dėl to, kad nepraneštų apie tai, kad jie stovi, dėl to prie gatvės nelaukė, toje vietoje gatvė apšviesta. Jie buvo prie automobilio ir, kai pamatė įvažiuojant į žiedą, nuėjo į stotelę. Koks buvo atstumas, pasakyti negali. Kai pamatė, kad įvažiuoja į žiedą, pradėjo stabdyti (b. l. 36–37).

Iš aptartų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, jog R. R. proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog tamsiu paros metu važiuodamas mieste, nepastebėjo jį stabdančių kontrolierių, dėl šios priežasties jis ir nesustojo. Kitokią versiją pateikia R. R. vairuotą maršrutinį taksi stabdę kontrolieriai, kurie nurodo, kad jie tinkamai atliko stabdymo veiksmus ir, jų manymu, vairuotojas tikrai turėjo juos matyti. Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus Institucija pateikė teismui kontrolierių automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuotą 2017-04-07 įvykio vaizdo įrašą. Analizuojant šį įrašą matyti, jog pro priekinį kontrolierių automobilio stiklą užfiksuota, kad R. R. vairuotas maršrutinis taksi į Taikos pr. ir Statybininkų pr. žiedą įvažiuoja įrašo 10 sek. (pagal įraše matomą laiką – 23.08.12 val.), iš automobilio, stovinčio gretimoje stovėjimo aikštelėje, kontrolieriai išlipa ir kadre pasirodo įrašo 21 sek. (pagal įraše matomą laiką – 23.08.23 val.), maršrutinis taksi iš žiedo į Taikos pr. įvažiuoja įrašo 23 sek. (pagal įraše matomą laiką – 23.08.24 val.), tuo metu kontrolieriai eina nuo automobilio link važiuojamosios kelio dalies. Kontrolieriai į pagal kelią einantį platų šaligatvį įžengia įrašo 26 sek. (pagal įraše matomą laiką – 23.08.28 val.), tuo metu maršrutinis taksi yra jau beveik susilyginęs su stotelės paviljonu, važiuoja antra kelio juosta. Abu kontrolieriai kerta šaligatvį ir važiuojamosios dalies kraštą pasiekia įrašo 28 sek. (pagal įraše matomą laiką - 23.08.29 val.). Nuo šio momento iki laiko, kai R. R. vairuotas raudonos spalvos maršrutinis taksi susilygina su kontrolieriais, praeina 1 sekundė (įrašo 29 sek., įraše matomas laikas – 23.08.31 val.).

Analizuojant liudytojų kontrolierių apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus matyti, jog jie yra prieštaringi, nesutampantys ne tik tarpusavyje, tačiau ir su byloje esančiais objektyviais duomenimis – vaizdo registratoriumi užfiksuota vaizdo medžiaga (b. l. 39). Visų pirma pastebėtina, kad K. G. nurodė, jog vairuotojas, pastebėjęs, kad yra stabdomas, išvažiavęs iš žiedo metėsi į antrą juostą ir padidinęs greitį nuvažiavo, vos neužvažiavęs ant žmonių. Tačiau iš anksčiau aptarto byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog R. R. vairuotas maršrutinis taksi, išvažiuodamas iš žiedo, iš karto pasirinko antrą kelio juostą, po kelią nevinguriavo, natūraliai greitėjo išvažiavęs iš žiedo, vaizdo įraše nematyti, jog tokiu savo vairavimu R. R. kokiems nors asmenims būtų sukėlęs pavojų. Kita vertus, K. G. parodymai, jog toliau kelyje buvo pėsčiųjų perėja, per kurią ėjo asmenys, patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jog jis buvo susikoncentravęs į kelią kertančią asmenų kompaniją, ir jį stabdančių kontrolierių nematė. Nors liudytojas K. G. nurodo, kad R. R. jau išvažiuodamas iš žiedo pastebėjo kontrolę ir dėl to metėsi į antrą kelio juostą, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog vairuotojui išvažiuojant iš žiedo, kontrolieriai dar buvo nutolę nuo važiuojamosios kelio dalies, neapšviesti šviestuvų, be to, jiems artėjant link gatvės, vairuotojui juos užstojo stotelės paviljonas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad R. R. matė kontrolę jau išvažiuodamas iš žiedo, ir kad būtent dėl to jis pasirinko išvažiavimą į antrąją eismo juostą. Iš liudytojų kontrolierių K. G. ir R. J. parodymų taip pat matyti, jog prieš stabdymą kontrolieriai sąmoningai slėpėsi nuo keliu važiuojančių transporto priemonių siekdami likti nepastebėti, dėl to pasirinko laukti pravažiuojančių maršrutinių taksi ne apšviestame ir gerai matomame stotelės paviljone, tačiau už jo, nuošaliau esančioje stovėjimo aikštelėje. Ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog R. R. stabdę kontrolieriai stovėjo aiškiai matomoje vietoje, ir atskleidžia, jog tam tikrą laiką patys kontrolieriai sąmoningai siekė būti nepastebėti keliu važiuojančių transporto priemonių. Visa tai kelia pagrįstų ir byloje surinktais įrodymais nepaneigtų abejonių, ar kontrolieriai, pamatę atvažiuojantį R. R. vairuojamą maršrutinį taksi, spėjo tinkamai išreikšti reikalavimą sustoti ir atlikti visus kitus transporto priemonės stabdymo veiksmus, kurie patikimai patvirtintų, kad R. R. turėjo galimybę juos pastebėti.

Pažymėtina, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai transporto priemones tikrinimui stabdo vadovaudamiesi Kelių transporto kodekso 13 str. 2 d., kurioje numatyta, kad valstybinę kelių transporto kontrolę, be Valstybinės kelių transporto inspekcijos, atlieka ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos (13 str. 2 d. 2 p.), ir 14 str. 4 d., kurioje, inter alia, numatyta, jog savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę sustabdyti ir tikrinti keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio susisiekimo maršrutais. Teisė stabdyti keleivines transporto priemones numatyta ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtinto Keleivių vežimo Klaipėdoje tvarkos aprašo 59 p., kuriame, inter alia, numatyta, jog kontrolierius turi teisę sustabdyti transporto priemonę signaliniu disku vietose, kur nedraudžia KET, o ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę, pateikti reikalaujamus dokumentus ir vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog nei Kelių transporto kodekse, nei miesto savivaldybės tarybos patvirtintame Keleivių vežimo Klaipėdoje tvarkos apraše detaliau nereglamentuoti ne tik pati keleivinio transporto stabdymo tvarka (be to, kad stabdoma signaliniu disku), kurios turi būti laikomasi, tačiau ir keleivinio transporto stabdymo nakties metu ypatumai. Dėl šios priežasties, nustatant, kokiais veiksmais turi būti stabdomos transporto priemonės ir kokie veiksmai laikytini tinkamai išreikštu reikalavimu sustabdyti transporto priemonę, turi būti remiamasi analogiškus veiksmus reglamentuojančiuose teisės aktuose aprašytomis stabdymo taisyklėmis.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisekimo ministerijos (toliau VKTI)                             2007-10-05 viršininko įsakymu Nr. 2B-330 patvirtintos Keleivinių ir krovininių transporto priemonių stabdymo taisyklės reglamentuoja VKTI pareigūnų (kurie, kaip ir savivaldybių įgaliotų įstaigų pareigūnai, tikrina transporto priemones remdamiesi tuo pačiu Kelių transporto kodekso 13 str.) veiksmus stabdant kelių transporto priemones. Šių taisyklių 5 p. numatyta, jog stabdydamas transporto priemonę, pareigūnas privalo išeiti į važiuojamosios dalies kraštą ir dešine ranka mojuodamas skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, aukštyn ir žemyn, duoti signalą vairuotojui sustoti, ta pačia ranka nukreipiant transporto priemonę link dešinio kelkraščio. Taisyklių 7 p. numatyta, jog stabdydamas transporto priemones, kai eismas vyksta viena kryptimi keliomis juostomis, pareigūnas privalo pakelti kairę ranką į viršų, delnu į priekį, tuo atkreipdamas eismo dalyvių dėmesį, tuomet atsargiai išeiti į važiuojamąją dalį siekiant pristabdyti pirma juosta važiuojančias transporto priemones ir dešine ranka, mojuodamas skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, aukštyn ir žemyn, duoti signalą antra juosta važiuojančiam vairuotojui sustoti, ta pačia ranka nukreipiant transporto priemonę link dešinio kelkraščio. Taisyklių 9.2 p. numatyta, jog tuomet, kai vykdoma kontrolė keleivinio transporto sustojimo vietose tamsiu paros metu, stabdant transporto priemones įjungiami mėlynos spalvos švyturėliai. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.3 p., policijos pareigūnams stabdyti transporto priemonę tamsiuoju paros metu reikia šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Instrukcijos 25 p. numato, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP.

Taisyklės, kaip pareigūnai turi išreikšti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, numatytos ir ANK 426 str. 5 d., įtvirtinančioje atsakomybę už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, inter alia, nurodant, kad toks reikalavimas išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Tamsiuoju paros metu pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Iš to kas išvardyta, darytina išvada, jog ir keleivinio transporto kontrolieriai, stabdantys keliu važiuojančias transporto priemones, ypač nakties metu, stabdymo veiksmus turi atlikti kuo atviriau, būti gerai matomi keliu važiuojančioms transporto priemonėms, kad nekiltų jokių abejonių, jog keliu važiuojančios transporto priemonės vairuotojas pastebėjo jį stabdančius kontrolierius, ir kad jis būtų tikras, jog nakties metu jį stabdo tokius įgaliojimus turintys pareigūnai. Iš aptartų taisyklių galima daryti išvadą, jog stabdydamas keleivinį transportą kontroliuojantis pareigūnas turi įžengti į važiuojamąją kelio dalį, stabdymo veiksmus naktį turi atlikti asmenys, vilkintys uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, turi įjungti tarnybinio automobilio švyturėlius (šiuo atveju savivaldybės įgaliotiems kontrolieriams jų neturint – užtikrinti, jog stabdoma gerai apšviestoje vietoje). Analizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. bei liudytojų kontrolierių K. G. ir R. J. parodymus, taip pat ir byloje pateiktą vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą matyti, jog kontrolieriai iš pradžių stengėsi būti nepastebėti atvažiuojančio maršrutinio taksi ir tik tuo metu, kai R. R. vairuojama transporto priemonė buvo netoliese, pradėjo artintis prie važiuojamosios kelio dalies, tačiau tai darė ne gerai apšviestoje stotelėje, o už apšviesto ploto ribų. Be to, keleivinę transporto priemonę skirtuliu stabdantis kontrolierius į važiuojamąją kelio, turinčio kelias eismo juostas, dalį neįžengė, stovėjo prie autobuso stotelės išvažiavimo, taigi tarp stabdančio kontrolieriaus ir maršrutinio taksi vairuotojo buvo 2 eismo juostų pločio atstumas (daugiau kaip 6 metrai). Pažymėtina ir tai, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad minėtu atstumu stovėję kontrolieriai arba nebuvo apšviesti maršrutinio autobuso šviesų, arba šviesos elementai ant jų vilkėtų striukių nebuvo pakankamai kokybiški (esant ginčui dėl šios aplinkybės, Institucija nepateikė įrodymų, jog kontrolierių uniformų šviesą atspindintys elementai atitinka standartų keliamus reikalavimus analogiškiems gaminiams), nes jie, nors ir buvo apsirengę striukėmis su šviesą atspindinčiais elementais, tačiau vaizdo įraše nematyti, kad minėti elementai būtų atspindėję maršrutinio taksi žibintų skleidžiamą šviesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog patys kontrolieriai nurodo, kad iš pradžių jie tyčia buvo pasislėpę ir stengėsi, jog maršrutinių taksi vairuotojai jų nepamatytų, ir tik po to, pamatę artėjantį autobusiuką, jie pradėjo bėgti link važiuojamosios kelio dalies, vienam iš kontrolierių mojuojant skrituliu su atšvaitu. Analizuojant vaizdo įrašą matyti, jog nuo momento, kai skrituliu mojuojantis kontrolierius pasiekė važiuojamosios kelio dalies kraštą, iki momento, kuomet pro juos pravažiavo R. R., praėjo mažiau nei 2 sekundės, todėl lieka nepaneigta abejonė, ar maršrutinio taksi vairuotojas spėjo pastebėti jį nakties metu stabdančius kontrolierius, atsižvelgiant į tai, jog tiek iš R. R., tiek ir iš K. G. parodymų matyti, jog priekyje prie pėsčiųjų perėjos buvo kitų asmenų, todėl vairuotojas teigia sutelkęs savo dėmesį į juos. Akivaizdu, jog būtent transporto priemones stabdantys kontrolieriai reikalavimą sustoti turi išreikšti taip, kad transporto priemonė vairuojantis asmuo juos pastebėtų, todėl būtent jiems kyla pareiga pasirinkti tokią stabdymo vietą ir tokį stabdymo būdą, kad aiškiai matomi būtų ne tik jie, bet ir jų išreikštas reikalavimas sustabdyti keleivinę transporto priemonę. Išvardytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog R. R. buvo stabdomas tinkamai, kad jis matė jį stabdančius VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius ir tyčia stabdomas nesustojo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad R. R. 2017-04-07 23.10 val. patikrinimo metu Klaipėdoje, Taikos pr. esančioje „Alksnynės“ stotelėje, kai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai, turintys teisę tikrinti maršrutinius taksi, norėdami patikrinti ekipažo dokumentus bei keleivių bilietus, stabdė maršrutinį taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) signaliniu disku, kur nedraudžia KET, ir nurodė, kur sustoti, nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų ir nesustojo, tuo pažeisdamas Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog R. R. vairuotas maršrutinis taksi buvo stabdomas tinkamai, jog reikalavimas stabdyti transporto priemonę buvo išreikštas suprantamai ir akivaizdžiai, ir spėti, jog stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, kad yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam kontrolieriaus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. R. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo priimtas teisingas procesinis sprendimas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas