Civilinė byla Nr. 3K-3-121-313/2015
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11282-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui S. V. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo; trečiasis asmuo J. E. .
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų taikymo laiko atžvilgiu ir ginčo santykių teisinio reglamentavimo, išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų, taip pat besimokančiam aukštojoje mokykloje pagal magistrantūros studijų programą iki jam sueis 24 metai bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai.
Ieškovė G. E. prašė teismo priteisti iš atsakovo S. V. materialinę paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1000 Lt (289,62 Eur) išmokomis nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. (kreipimosi į teismą diena – 2012 m. lapkričio 15 d.) (už 36 mėnesius), t. y. 36 000 Lt (10 426,32 Eur), po 1000 Lt (289,62 Eur) išlaikymo kas mėnesį nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki ji pabaigs bakalauro ir planuojamas magistrantūros studijas Lietuvos edukologijos universitete.
Ieškovė nurodė, kad, jai tapus pilnametei, tėvas atsakovas S. V. nebeteikia jai išlaikymo. Ieškovė studijuoja Lietuvos edukologijos universitete, bakalauro dieninio skyriaus 4 kurse, planuoja studijuoti magistrantūroje. Jos studijos metams kainuoja 4416 Lt (1278,96 Eur), dėl studijų dieniniame skyriuje ji negali dirbti, pati jokio turto neturi, jos motinos trečiojo asmens J. E. materialinė padėtis sunki, nes motina dar turi išlaikyti neįgalų vyresnįjį brolį. Ieškovės teigimu, jos išlaikymui per mėnesį reikia apie 1900 Lt (550,28 Eur), todėl atsakovas galėtų skirti bent 1000 Lt (289,62 Eur) per mėnesį, nes yra darbingo amžiaus, geros sveikatos, turi gerai mokamą darbą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei G. E. iš atsakovo S. V. materialinę paramą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (115,85 Eur) išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 15 d.) (rašybos klaida – 2012 m. lapkričio 15 d.) iki ieškovės bakalauro dieninių studijų Lietuvos edukologijos universitete pabaigos (2013 m. birželio 30 d.), iš viso 3000 Lt (868,86 Eur). Likusią dalį ieškovės reikalavimų teismas atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis 500 Lt išmokomis iki ieškovės pilnametystės. 2009 m. kovo 28 d. ieškovei suėjo 18 metų. Iki 2013 m. birželio 30 d. ieškovė studijavo Edukologijos universitete Ugdymo mokslų fakultete (Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos specializacija), taigi – aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Ikimokyklinio ugdymo pedagogės specialybės studijų valstybė nefinansavo, kas semestrą ieškovė turėjo mokėti studijų mokestį, neturėjo nuolatinio savarankiško pragyvenimo šaltinio. Dėl valstybės remiamos paskolos mokslui ir pragyvenimo išlaidoms apmokėti ieškovė nesikreipė; atsakovas neteikė ieškovei materialinio išlaikymo. Ieškovė, atsižvelgdama į paaiškėjusią atsakovo turtinę padėtį, sutiko gauti iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos studijų pabaigos Lietuvos edukologijos universitete.
Teismas rėmėsi CK 3.194 straipsnio 3 dalimi (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija), Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P. , byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L. , bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009). Byloje nustatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 15 d.) iki dieninių studijų Lietuvos edukologijos universitete pabaigos ieškovė už mokslą kas semestrą mokėjo vidutiniškai nuo 1154 Lt (334,22 Eur) iki 1086 Lt (314,54 Eur). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė šias studijas baigė sėkmingai. Teismas sprendė, kad ieškovė buvo pažangi studentė, sąžiningai vykdė pareigą mokytis ir įgyti profesiją. Ieškovei mokymosi laikotarpiu materialinė parama buvo reikalinga mokslui apmokėti, taip pat pragyvenimo išlaidoms. Ieškovė neturi kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d. dirbo UAB „Stajuta“, nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. liepos 9 d. – UAB „Norwegian Service Team Baltija“, tačiau nuolatinių pajamų negavo, jos užmokestis buvo nedidelis. Teismas sprendė, kad paramos reikalinga pilnametė ieškovė mokymosi Lietuvos edukologijos universitete dieniniame skyriuje laikotarpiu buvo išnaudojusi galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Tuo metu ieškovė stipendijos negavo, užsidirbo labai nedaug pinigų, nors jos būtinosioms pragyvenimo išlaidoms per mėnesį vidutiniškai reikėjo apie 2000 Lt. Ieškovės uždirbtų pinigų nepakako būtiniausiems minimaliems jos pragyvenimo poreikiams patenkinti, todėl lėšų skyrė giminaičiai, sumokėdami būsto nuomos ir jo išlaikymo mokesčius, skirdami lėšų kitokiems besimokančios merginos poreikiams tenkinti. Ieškovės tėvas (atsakovas) turėtų prisidėti prie dukters (ieškovės) būtinųjų poreikių tenkinimo.
Teismas nustatė, kad atsakovas jokio turto nuosavybės teise neturi, 2004 m. liepos 12 d. sukūrė naują šeimą, su sutuoktine R. V. augina sūnų S. V. , gimusį 2003 m. kovo 12 d., ir dukterį Ū. V. , gimusią 2010 m. balandžio 6 d. Atsakovo šeima gyvena sutuoktinei R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). 2005 m. atsakovo sutuoktinės motina šeimai padovanojo žemės sklypą namui statyti Palangoje, Nendrės g. 3, 2010 m. pradėta gyvenamojo namo statyba (nebaigtas statyti). 2011 m. liepos 26 d. gyvenamojo namo statybai AB „Swedbank“ suteikė atsakovui ir jo sutuoktinei R. V. 400 000 Lt (115 848 Eur) paskolą, jos grąžinimo terminas nustatytas 2028 m. liepos 15 d., kiekvieną mėnesį bankui mokama vidutiniškai 1000 Lt (289,62 Eur) kredito dengimo ir palūkanų suma bei 157 Lt (45,47 Eur) paskolos draudimo įmoka. Atsakovo darbas nenuolatinis, gaunamos pajamos nepastovios, atsakovas dirba užsienio laivuose ir 1/3 dalį pajamų išleidžia pragyvenimui įvairiose Europos valstybėse. Atsakovo gautos pajamos per 2012 m. buvo 86 000 Lt (24 907,32 Eur), jo sutuoktinės – 1320 Lt (382,30 Eur) per mėnesį. Vidutinės atsakovo šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 8500 Lt (2461,77 Eur), vidutiniškai kiekvienam atsakovo šeimos nariui tenka nuo 1000 Lt (289,62 Eur) iki 1500 Lt (434,43 Eur) per mėnesį. J. E. nedirba, materialiai remia pilnametį sūnų T. E. , kurio darbingumas – 50 proc. Ieškovės motina J. E. nuosavybės teise turi keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini) turi įsipareigojimų AB SEB bankui. Spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas įvertino abiejų tėvų turimą išlaikytinių skaičių, jų turtinę padėtį ir atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingas asmuo, turi paklausią profesiją ir šiuo metu gauna nuolatines pajamas. Teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybę tam tikra dalimi prisidėti prie pilnametės dukters G. poreikių tenkinimo tuo laikotarpiu, kai ji studijavo Lietuvos edukologijos universiteto dieniniame skyriuje (bakalauro studijų metu). Teismo vertinimu, kasmėnesinė 400 Lt (115,85 Eur) dydžio atsakovo parama ieškovei nelaikytina pernelyg didele, vaikų poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos atsakovo ir jo šeimos narių teisėms bei interesams; atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybių prisidėti prie savo dukters materialinio išlaikymo nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki mokslo aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje bakalauro studijų pabaigos.
Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą periodinėmis kasmėnesinėmis 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d., už 36 mėnesius, iš viso 36 000 Lt, nes tapusi pilnamete ir pradėjusi mokytis Lietuvos edukologijos universitete dieniniame skyriuje, ieškovė nesikreipė į atsakovą su prašymu teikti jai materialinę paramą, nors tokią galimybę turėjo. Ieškovė neįgyvendino pareigos bendradarbiauti su atsakovu ir tartis dėl abiem priimtinos materialinės paramos dydžio.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi tenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo – pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė naujai, priteisiant: 1) ieškovei G. E. iš atsakovo S. V. materialinės paramos įsiskolinimą už 30 mėnesių po 400 Lt (115,85 Eur) už kiekvieną mėnesį, iš viso 12 000 Lt; 2) materialinę paramą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (115,85 Eur) išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. lapkričio 25 d. (rašybos klaida – 2012 m. lapkričio 15 d.) iki ieškovės bakalauro dieninių studijų Lietuvos edukologijos universitete pabaigos 2013 m. birželio 30 d., iš viso 3000 Lt; 3) materialinę paramą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (115,85 Eur) išmokomis nuo magistrantūros studijų Lietuvos edukologijos universitete pradžios (2013 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškovei sueis 24 metai, t. y. iki 2015 m. kovo 28 d., iš viso 6400 Lt (1853,57 Eur), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija rėmėsi CK 3.160 straipsnio 1 dalimi, 3.194 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S. , bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. G. J. , bylos Nr. 3K-3-104/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-516/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. V. D. , bylos Nr. 3K-3-50/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus ieškovės paskaitų tvarkaraščius ir atsižvelgdama į tai, kad ji turi mokytis ne tik per paskaitas, sprendė, kad jos galimybės įsidarbinti ir gauti jos poreikius tenkinantį darbo užmokestį yra ribotos. Taigi ieškovei būtina tėvų parama, kol ji baigs studijas, šio fakto bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir atsakovas, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturi galimybės teikti ieškovei jos prašomos 1000 Lt (289,62 Eur) paramos (išlaikymo) kiekvieną mėnesį; pažymėjo, kad ieškovė, nepaisant studijų, gali dirbti savaitgaliais ar per atostogas, be to, pasinaudoti valstybės teikiama pagalba tiek studijų kainai sumokėti, tiek pragyvenimo išlaidoms padengti.
Spręsdama dėl paramos įsiskolinimo priteisimo teisėjų kolegija vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-516/2011), nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas teikė išlaikymą ieškovei laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. Ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo išlaikymo (paramos) CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo studijų Lietuvos edukologijos universitete pradžios. Nuo to momento ieškovei buvo reikalinga parama, o atsakovas jos neteikė. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra. Dėl to ieškovei turi būti priteistas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d., kai ji mokėsi, todėl negalėjo užsidirbti lėšų pragyvenimui. Aukštosios mokyklos studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti. Mokslo metai aukštojoje mokykloje baigiasi birželio 30 d. ir studentai turi du mėnesius vasaros atostogų. Ieškovei priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už periodus, kai ji mokėsi aukštojoje mokykloje, neįskaičiuojant dviejų mėnesių kiekvienais kalendoriniais metais.
Dėl paramos priteisimo ieškovės magistrantūros studijų laikotarpiu teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovės reikalavimo sprendime nepasisakė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad išlaikymas ieškovei priteistinas nuo magistrantūros studijų Lietuvos edukologijos pradžios iki sueis 24 metai, t. y. iki 2015 m. kovo 28 d., o ne iki magistrantūros Lietuvos edukologijos universitete pabaigos. Taigi ieškovei priteistina papildomai už 16 mėnesių (neįskaičiuojant dviejų mėnesių vasaros atostogų), iš viso 6400 Lt (1853,57 Eur). Kolegija pažymėjo, kad parama priteistina ribojant ne tik laikotarpiu iki sueis 24 metai, bet iki ji mokysis pažangiai Lietuvos edukologijos universitete dieniniame skyriuje ir jį baigs, kaip programoje pažangiam studentui numatyta, 2015 m. birželio 30 d. Kitaip, gaudama paramą, ieškovė gali nesistengti mokytis pažangiai, nebaigti mokslo nustatytu laiku ir taip piktnaudžiauti teise gauti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, neturi res judicata galios ir pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (ar paaiškėjus naujoms) kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą prašydamas priteisti paramą ar pakeisti jos dydį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas S. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, arba panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl nukrypimo nuo Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovas remiasi CK 3.1921 straipsniu, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A. , bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos 3K-7-204/2009, teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. , bylos Nr. 3K-3-513/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos 3K-3-516/2011; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; kt.). Atsakovas nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime atskyrė vidurinį išsilavinimą nuo mokymosi aukštojoje mokykloje, kildindamas tėvų pareigą išlaikyti vaiką iki šis įgis vidurinį išsilavinimą (kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu) (12.2 punktas); pažymėjo, kad visai kitaip vertintina galimybė įtvirtinti tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, ir kai teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nutarimo 12.3 punkte Konstitucinis Teismas nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal K. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-200/2009; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. V. D. , bylos Nr. 3K-3-50/2012) būtina byloje nustatyti visas sąlygas, kurioms esant gali būti priteisiamas išlaikymas pilnamečiam asmeniui.
2. Dėl įrodymų vertinimo (CPK 179, 183, 185 straipsniai). Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, stengėsi nuslėpti tikrąją jos ir jos šeimos, su kuria gyvena bei kuri ją remia, turtinę padėtį. Ieškovė pateikė tik buto nuomos sutartį, sudarytą 2011 m. rugpjūčio 14 d., o apie šios sutarties galiojimo laikotarpį nėra jokios informacijos, nors teikdama apeliacinį skundą ieškovė nurodė kitą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), vėlesniuose dokumentuose – jos motinos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taigi, 1000 Lt (289,62 Eur) išlaidos nuomai negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir dėl to, kad jos nepagrįstai didelės. Ieškovė nebandė apsigyventi bendrabutyje, nes įpratusi prie kitokių gyvenimo sąlygų; nepateikė įrodymų, kad bendrabučio kambarį jai suteikti buvo atsisakyta. Atskiro vieno kambario prabangiai įrengto buto Vilniuje nuoma negali būti pripažinta būtinybe. Kitoms nurodytoms išlaidoms pagrįsti (maistui, drabužiams, kelionėms į studijų vietą, laisvalaikiui) nebuvo pateikti jokie įrodymai, o nurodytos teorinės sumos viršija būtinas poreikiams tenkinti išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės motinos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute, tačiau faktiškai šis butas keletą metų yra nuomojamas, o ieškovės motina gyvena (duomenys neskelbtini) privačioje namų valdoje, ieškovė turi nuosavą automobilį (jos vardu neregistruotas), nuolat keliauja, patėvis yra sėkmingai dirbantis verslininkas, išlaiko tiek ieškovę, tiek jos motiną. Ieškovė organizavo atsakovo paieškos paskelbimą, nors visada žinojo jo kontaktinius duomenis, taip pat faktą, kad atsakovas po kelis mėnesius išvažiuodavo dirbti į užsienį, ieškovė su juo periodiškai susitikdavo. Ieškovė siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, taigi piktnaudžiauja šeimos teisėmis. Atsakovas pažymi, kad ieškovė, vos sulaukusi pilnametystės, pasikeitė savo pavardę į patėvio, taip išreikšdama atsiribojimą nuo atsakovo. Tai, kad ieškovei nereikalinga parama, patvirtina ir jos nuolatinės kelionės atostogauti į užsienį (net praleisti keli teismo posėdžiai), be to, ieškovė reguliariai mokėjo už mokslą, tačiau nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos suteikimo. Ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pajamoms gauti, kas yra svarbu pagal Konstitucinio Teismo, kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-189/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-11/2011; kt.). Ieškovė nebandė stoti į Klaipėdos universitetą, kur galima įgyti tokią pačią specialybę, be to, yra galimybė pakliūti į valstybės finansuojamą vietą (Lietuvos edukologijos universitete ieškovės pasirinktų studijų valstybė nefinansuoja). Mokantis Klaipėdoje jai nebūtų reikėję nuomotis būsto, nebūtų buvę maitinimosi ir kitų išlaidų, juolab kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog, baigusi mokslus, negaus darbo pagal specialybę, kuri yra nepaklausi (neaiškus studijų tikslas). Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs priteisti išlaikymo įsiskolinimą, rėmėsi niekuo nepagrįstais ieškovės žodiniais argumentais, neįvertino, kad ieškovė dirbdavo vos po kelias dienas ir formaliai (įdarbinta patėvio įmonėse). Atsakovo nuomone, Vilniuje darbdaviai yra itin suinteresuoti studentų įdarbinimu. Formalus teismo įvertinimas, kad ieškovė periodiškai dirbo, taigi išnaudojo galimybes pati gauti pajamų, neatitinka tikrovės. Teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimą, juolab kad konstatavo, jog atsakovas negali teikti didesnio kaip 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį išlaikymo. Atsakovo nuomone, yra bloginama jo bei jo išlaikomų asmenų padėtis, neatsižvelgta į tai, kad nėra galimybės įvykdyti nustatytos pareigos išlaikyti pilnametį vaiką, tai neatitinka Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo 12.3 punkto.
3. Dėl netinkamo CK 3.200 straipsnio, 3.1921 straipsnio 4 dalies taikymo, šalių procesinės lygybės principo pažeidimo. Atsakovo galimybė teikti paramą buvo nustatinėjama tik nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne tuo laikotarpiu, už kurį priteistas įsiskolinimas. Teismas tenkino ir atsakovo reikalavimą išreikalauti iš ieškovės duomenis apie jos motinos ir dabartinio sutuoktinio turtinę padėtį, tačiau prašomų duomenų jos nepateikė, ir teismas, tai traktuodamas kaip bylos vilkinimą, bylą išnagrinėjo nenustatęs tikrosios ieškovės turtinės padėties bei paramos reikalingumo. Taip buvo ne tik nenustatytos sąlygos, turinčios esminę reikšmę šiai bylai išnagrinėti, bet ir pažeistas proceso šalių lygybės principas. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pažeidimų, bet ir nenagrinėdamas bylos iš esmės (bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka), vadovaudamasis tais pačiais pirmosios instancijos teisme surinktais nepakankamais įrodymais, vertino juos formaliai, priėmė iš esmės priešingą sprendimą, tinkamai jo nemotyvavo.
Atsakovo turtinės galimybės teikti paramą pilnamečiam asmeniui turėjo būti vertinamos dviem aspektais: 1) ar galėjo ir kokio dydžio paramą galėjo teikti nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d.; 2) priteisiant konkrečios sumos įsiskolinimą, o ne mokėjimus periodinėmis išmokomis, turėjo būti įvertintos atsakovo dabartinės galimybės tokią prievolę įvykdyti. Teismai įvertino, kad atsakovas gali teikti ne didesnį kaip 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį išlaikymą, todėl 12 000 Lt (3475,44 Eur) įsiskolinimo priteisimas (plius 3000 Lt (868,86 Lt) nuo kreipimosi į teismą dienos, iš viso – 15 000 Lt (4344,30 Eur), viršija atsakovo galimybes, neatitinka pačių teismų nustatytų aplinkybių. Atsakovas nuo 2009 m. dirbo tik pagal laikinas sutartis, po 3–6 mėn. per metus, moka mokesčius valstybei, tarpininkams (agentams), organizuojantiems sutarčių paiešką ir sudarymą, gyvenimo ir maitinimosi išlaidas užsienio valstybėse, vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, visus metus išlaiko šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, be to, pradėtos gyvenamojo namo statybos. Atsakovo manymu, įsiskolinimo priteisimas pilnamečiam asmeniui nesuderinamas su Konstitucijos 109 straipsniu. Pagal CK 3.1921 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę kreiptis į teismą, jei tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti, o kad tokia pareiga tėvui atsirastų, vaikas pirmiausia turi kreiptis į tėvą bei paprašyti paramos, nes išlaikymo pareiga pasibaigia vaikui sulaukus pilnametystės ir po to savaime neatsiranda. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į tėvą prašydama paramos. Taigi, neatsiradus pareigai teikti išlaikymą, negali būti taikomos sankcijos už jos nevykdymą, t. y. negali būti formaliai priteisiamas įsiskolinimas už laikotarpį, kai ieškovė paramos neprašė (jos nereikėjo).
Atsakovas pažymi, kad CK 3.1921 straipsnio 4 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 9 d., kurioje nustatyta, kad pilnamečio asmens išlaikymo institutui mutatis mutandis taikomas ir CK 3.200 straipsnis, nėra procesinė norma, bloginanti asmens padėtį, todėl neturi atgalinio galiojimo galios ir negali sukurti kokių nors pareigų atsakovui (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, įvedus naują pilnamečio asmens išlaikymo institutą, kitos CK III knygos 4 dalies 12 skyriaus „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ normos pakoreguotos ir su šiuo institutu suderintos nebuvo, todėl galėjo būti taikomos išimtinai sprendžiant dėl nepilnamečių išlaikymo. Nepaisant nuorodos į CK 3.200 straipsnį, formalus CK 3.1921 straipsnio 4 dalies taikymas tolygus imperatyviosios pareigos priteisti išlaikymo įsiskolinimą įtvirtinimui, nenagrinėjant būtinųjų sąlygų, t. y. tapatus buvusiai CK 3.194 straipsnio 3 dalies 2004 m. redakcijai, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
4. Dėl ribojimo išlaikymą gauti asmeniui, siekiančiam ne pirmojo aukštojo išsilavinimo. Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo 12.3 punktą, CK 3.1921 straipsnio 1 dalį tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Aukštasis išsilavinimas įgyjamas užbaigus bakalauro studijas. Ieškovė bakalauro studijas užbaigė 2013 m. birželio 30 d., tai turėjo būti paramos teikimo pabaiga. Tai, kad ieškovė nusprendė įgyti dar vieną specialybę ir įstojo į magistrantūros studijas (bakalauro laipsnį įgijo baigusi Ikimokyklinio ugdymo studijas, o į magistrantūrą įstojo studijuoti Švietimo ir lyderystės), negali lemti atsakovo pareigos teikti išlaikymą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl nukrypimo nuo Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovės kreipimosi dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dieną (2012 m. lapkričio 15 d.) galiojo CK 3.194 straipsnio 3 dalies 2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, todėl ši teisės norma ir turi būti taikoma bylos atveju. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės principas, kad įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nėra atgalinio veikimo, tai reiškia, jog įstatymas galioja tik santykiams, susiklosčiusiems jam įsigaliojus. Ieškovė remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-189/2007), nurodo, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija) įtvirtinta paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji. Teismas apie paramos būtinumą sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, poreikius, taip pat tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma.
2. Dėl įrodymų vertinimo. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai; nurodė esant teisės spragą, pažymėjo, jog teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems teismams). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-189/2007), suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009). Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta informacija, kad ieškovė turto neturi, studijuoja dieniniame skyriuje, dėl paskaitų grafiko ir studijų intensyvumo jai sunku susirasti darbą, o poreikiai mokantis Lietuvos edukologijos universitete bakalauro studijose buvo dideli. Dėl to teko skolintis pinigų iš giminaičių, esant galimybei, ieškovė dirbo, finansiškai padėjo J. E. . Dabar ieškovė studijuoja Lietuvos edukologijos universitete Švietimo vadybos ir lyderystės magistrantūroje. Tai valstybės nefinansuojamos studijos. Už semestrą reikia mokėti 2262 Lt (655,12 Eur). Šiuo metu ieškovė dirba laikinus darbus. Byloje išlaikymo būtinybė konstatuota pagrįstai. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta informacija apie ieškovės teigiamus mokymosi rezultatus. Atsakovo argumentai dėl ieškovės turtinės padėties neatitinka tikrovės. Atsakovas keletą metų nebendrauja su ieškove, vengia su ja susitikti, net teismo posėdžiuose nedalyvavo. Patėvis neturi prievolės išlaikyti ieškovės, tai yra atsakovo pareiga.
Atsakovo pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad gaunamų pajamų nepakanka jo dviem nepilnamečiams vaikams ir ieškovei išlaikyti, nenustatyta, kad išlaikymas būtų iš esmės pabloginęs atsakovo turtinę padėtį ar būtų sukėlęs jam ar kitiems asmenims žalos. O štai ieškovės motinos J. E. finansinė padėtis sunki, ji negali dirbti, nes turi prižiūrėti ir išlaikyti ieškovės brolį T. E. , kuriam nustatytas 50 proc. darbingumas. Be to, teismas išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą priteisė pagal atsakovo pateiktą jo gaunamų pajamų, turimo turto informaciją, t. y. jis turėjo teismui pateikti visus įrodymus apie jo gautas pajamas ne tik 2012 m., bet ir kitais laikotarpiais (nuo 2009 m. lapkričio 15 d. iki bylos nagrinėjimo posėdžio).
3. Dėl netinkamo CK 3.200 straipsnio, 3.1921 straipsnio 4 dalies taikymo, šalių procesinės lygybės principo pažeidimo. CK 3.1921 straipsnis ieškovei netaikytinas, nes tai neatitiktų jos teisėtų lūkesčių. Tik sulaukusi šešiolikos metų mamos iniciatyva ieškovė susipažino su atsakovu. Iki to laiko atsakovas nesidomėjo ieškove, nenorėjo bendrauti su ja. Pirmosios instancijos teismas atsakovui procesinius dokumentus įteikė paskelbus jo paiešką. Išlaikymą atsakovas mokėjo iki pilnametystės, jis buvo išieškomas tik per antstolius. Ieškovė nurodo kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-516/2011).
4. Dėl ribojimo išlaikymą gauti asmeniui, siekiančiam ne pirmojo aukštojo išsilavinimo. Ieškovė yra įgijusi Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos bakalaurą, dabar Lietuvos edukologijos universitete studijuoja magistrantūroje Švietimo vadybos ir lyderystės studijų programą. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, 46 straipsnio 2 dalį magistrantūros studijos negali būti laikomos antruoju aukštuoju išsilavinimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų taikymo laiko atžvilgiu ir ginčo santykių teisinio reglamentavimo
Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit principas). Įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit principas). Tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma. Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/1999; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-100/2013; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo (tėvo) išlaikymą (įsiskolinimą) jai už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 14 d., kai pradėjo mokytis Lietuvos edukologijos universitete dieniniame skyriuje, iki 2012 m. lapkričio 13 d., t. y. ieškovės kreipimosi į teismą, taip pat išlaikymą nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki bakalauro ir magistrantūros studijų Lietuvos edukologijos universitete pabaigos. Iki 2013 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 3.1921 straipsniu ir 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-396, įsigaliojusio 2013 m. liepos 9 d., pilnamečio vaiko išlaikymą reglamentavo CK 3.194 straipsnio 3 dalis, taikytina tiems santykiams, kurie susiklostė iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, nes jame įstatymų leidėjas neįtvirtino šio įstatymo taikymo iki jo priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti. Taigi teisėjų kolegija sutinka su abiejų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, taip pat išlaikymą iki ieškovės bakalauro dieninių studijų Lietuvos edukologijos universitete pabaigos 2013 m. birželio 30 d., taikytina nurodytus santykius tuo metu reglamentavusi CK 3.194 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, esančiais visos teisės sistemos pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-100/2013). Taigi CK 3.194 straipsnio 3 dalis ginčo santykiams taikytina atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami nurodytus šalių teisinius santykius, pagrįstai taikė tuo metu galiojusios CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai išlaikymą nuo magistrantūros studijų Lietuvos edukologijos universitete pradžios – 2013 m. rugsėjo 1 d., nepagrįstai taikė tuo metu jau negaliojusios CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas (CPK 3 straipsnis), tai prieštarauja bendrajam teisės principui, jog įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Sprendžiant dėl išlaikymo ieškovei priteisimo nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. taikytinos 2013 m. liepos 9 d. įsigaliojusio CK 3.1921 straipsnio nuostatos, nes, minėta, atliktų veiksmų (neveikimo; bylos atveju – kasatoriui neteikiant išlaikymo) atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pasisako dėl nurodytų teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje ir atitinkamai dėl kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo, taip pat pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L. , bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. . v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012).
Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami ir pasisakydami dėl paramos būtinumo pilnametei aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (bakalauro studijų programą) besimokančiai ieškovei ir dėl jos tėvų galimybių ją teikti, nustatė, kad ieškovei mokymosi laikotarpiu materialinė parama buvo reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms apmokėti. Ieškovė buvo pažangi studentė, sąžiningai vykdė pareigą mokytis ir įgyti profesiją. Ieškovė neturi kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d. dirbo, tačiau nuolatinių pajamų negavo, jos užmokestis buvo nedidelis. Paramos reikalinga pilnametė ieškovė mokymosi Lietuvos edukologijos universitete dieniniame skyriuje (bakalauro studijų programą) buvo išnaudojusi galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Ieškovei būtina tėvų parama, kol ji baigs studijas, šio fakto bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir atsakovas, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, prašydamas palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo sumą iki 1000 Lt (289,62 Eur) įvertinęs kasatoriaus akcentuojamas priežastis, t. y. kad ieškovė, nepaisant studijų, gali dirbti savaitgaliais ar per atostogas, be to, kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos.
Dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei teismai įvertino abiejų jos tėvų turtinę padėtį, jų išlaikytinių skaičių, nustatė, kad atsakovas yra darbingas asmuo, turintis paklausią profesiją ir šiuo metu gaunantis nuolatines pajamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo galimybę tam tikra dalimi prisidėti prie pilnametės dukters poreikių tenkinimo tuo laikotarpiu, kai ji studijavo Lietuvos edukologijos universiteto dieniniame skyriuje (bakalauro studijų metu). Teismo vertinimu, kasmėnesinė 400 Lt (115,85 Eur) dydžio atsakovo parama ieškovei nelaikytina pernelyg didele, vaikų poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos atsakovo ir jo šeimos narių teisėms ir interesams; atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybių prisidėti prie savo dukters materialinio išlaikymo nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki mokslo aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje bakalauro studijų pabaigos. Su tokia išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytus faktus, kurių, minėta, kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Kasatorius nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais, nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.).
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovei iš kasatoriaus priteista materialinė parama kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (115,85 Eur) išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. lapkričio 15-osios iki ieškovės bakalauro dieninių studijų Lietuvos edukologijos universitete pabaigos 2013 m. birželio 30 d., nenustatyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Dėl ieškovės byloje reikšto reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki jos kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo bylą nagrinėję teismai sprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovės reikalavimą, konstatavo, kad tapusi pilnametė ir pradėjusi mokytis Lietuvos edukologijos universitete dieniniame skyriuje, ieškovė nesikreipė į atsakovą su prašymu teikti jai materialinę paramą. Ieškovės pareiga iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į išlaikymo neteikiantį tėvą akcentuojama ir kasaciniame skunde. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia pozicija prieštarauja CK teisės normų sisteminiam aiškinimui, kasacinio teismo formuojamai praktikai dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies ir 3.200 straipsnio taikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. V. D. , bylos Nr. 3K-3-50/2012). Taigi pilnamečio vaiko pareiga visų pirma kreiptis į išlaikymo neteikiantį tėvą nenustatyta nepriklausomai nuo to, kokia ginčo santykiui taikytina teisės norma – iki 2013 m. liepos 9 d. galiojusi CK 3.194 straipsnio 3 dalies redakcija ar CK 3.1921 straipsnis, kurio 4 dalyje įtvirtintas CK 3.200 straipsnio taikymas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės kreipimasis į teismą dėl išlaikymo priteisimo prieš tai nesikreipiant į kasatorių negali lemti sprendimo atmesti ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš kasatoriaus išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d., nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas teikė išlaikymą ieškovei nurodytu laikotarpiu. Ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo išlaikymo CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo studijų Lietuvos edukologijos universitete pradžios. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuo to momento ieškovei buvo reikalinga parama. Įvertinusi byloje nustatytus faktus, kurių, minėta, kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovei priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d., kai ji mokėsi Lietuvos edukologijos universitete dieniniame skyriuje (bakalauro studijų programą), todėl negalėjo užsidirbti lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo už nurodytą laikotarpį priteisimo, turėjo skirti šioje byloje žodinį nagrinėjimą. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-347/2014). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, nustatinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė atitinkamas išvadas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino tik dalį šio reikalavimo, apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, atsižvelgė į kasatoriaus galimybę teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei ir paramos būtinumą, ieškovės galimybę kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos, taip pat į tai, kad mokslo metai aukštojoje mokykloje baigiasi birželio 30 d. ir ieškovė turi du mėnesius vasaros atostogų, taigi neįskaičiavo dviejų mėnesių kiekvienais kalendoriniais metais. Be to, minėta, kad nagrinėjamos bylos metu kasatorius iš esmės sutiko, jog ieškovei parama studijuojant buvo reikalinga. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, įpareigojantis teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; kt.).
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovei iš kasatoriaus priteistas materialinės paramos įsiskolinimas už 30 mėnesių nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. po 400 Lt (115,85 Eur) už kiekvieną mėnesį, nenustatyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje pagal magistrantūros studijų programą iki jam sueis 24 metai, priteisimo
Nutartyje jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamoje byloje sprendė, jog išlaikymas ieškovei priteistinas nuo magistrantūros studijų Lietuvos edukologijos universitete pradžios iki jai sueis 24 metai; atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą iki šių studijų pabaigos. Kasatorius, nesutikdamas su šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu ir remdamasis galiojančia CK 3.1921 straipsnio 1 dalimi, kelia klausimą dėl ribojimo išlaikymą priteisti asmeniui, siekiančiam ne pirmojo aukštojo išsilavinimo. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.
Iki 2013 m. liepos 9 d. galiojusioje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją būtų netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kai teismas galėtų priteisti tėvų išlaikymą ne pirmo aukštojo išsilavinimo siekiančiam pilnamečiam asmeniui, tegul ir reikalingam paramos, taip pat toks teisinis reguliavimas, kad teismas galėtų priteisti tėvų išlaikymą tokiam išsilavinimo (inter alia, aukštojo) siekiančiam pilnamečiam asmeniui, kuris mokosi nesąžiningai ir nepažangiai, piktnaudžiauja šeimos teisėmis. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo išvadas, 2013 m. birželio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 3.1921 straipsniu ir 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad naujo CK 3.1921 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad vaikai, sulaukę pilnametystės, kurie siekia ne pirmo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, teisės į materialinį išlaikymą neturi. Minėta, kad sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš kasatoriaus išlaikymą už jos mokymosi Lietuvos edukologijos universitete pagal magistrantūros studijų programą laikotarpį, taikytina jau galiojančio CK 3.1921 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. birželio 30 d. studijavo Lietuvos edukologijos universitete bakalauro studijų programą, o nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. studijuoja šiame universitete magistrantūros studijų programą (mokslo pabaiga numatoma 2015 m. birželio 30 d.). Kadangi CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas priteisti pilnamečiam vaikui, siekiančiam ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbu pasisakyti, ar aukštosios mokyklos magistrantūros studijos laikytinos siekimu įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 3.1921 straipsniu ir 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog naujo CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje yra patikslintos sąvokos, susijusios su mokslu ir studijomis, atsižvelgiant į galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme vartojamas sąvokas ir nustatytą teisinį reguliavimą. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas arba doktorantūrą, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalį aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla. Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio, reglamentuojančio studijų sistemos sandarą, 1 dalyje nustatyta, kad studijos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas; studijų programos yra dviejų rūšių: universitetinės ir koleginės. Studijos gali būti trijų pakopų: 1) pirmoji – profesinio bakalauro, bakalauro; 2) antroji – magistrantūros; 3) trečioji – doktorantūros (46 straipsnio 2 dalis). Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas gali vykdyti kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro – universitetai; antrosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai; doktorantūrą gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais (46 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalį universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, jei tai nustatyta kituose teisės aktuose. Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, – mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas; diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Sistemiškai analizuojant nurodytas teisės normas darytina išvada, kad asmeniui, baigusiam pirmąją – profesinio bakalauro, bakalauro studijų programą, yra suteikiamas atitinkamas kvalifikacinis laipsnis ir išduodamas jį liudijantis diplomas, kuris taip pat patvirtina ir asmens įgytą aukštąjį išsilavinimą bei aukštojo mokslo – profesinio bakalauro, bakalauro kvalifikaciją. Ši išvada lemia, kad asmuo, įgijęs aukštojo mokslo – profesinio bakalauro, bakalauro kvalifikaciją ir studijuodamas antrosios pakopos – magistrantūros studijų programą, faktiškai siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, o tai pagal CK 3.1921 straipsnio 1 dalį reiškia, kad pilnametystės sulaukusiam magistrantūros studijų programą studijuojančiam pilnamečiam vaikui tėvai neprivalo teikti išlaikymo. Tokia išvada grįstina ir tuo faktu, kad asmuo, turėdamas aukštojo mokslo diplomą ir kvalifikaciją, turi ir realią galimybę pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo tolesniam mokymuisi (studijoms). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jau minėtas pagal Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalį galimas vientisąsias studijas, apimančias pirmąją ir antrąją studijų pakopas, t. y. profesinio bakalauro, bakalauro ir magistrantūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju susiklosto kiek kitokia situacija, nes pagal Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį įgytą aukštąjį mokslą patvirtinantis diplomas išduodamas asmeniui tuomet, kai jis baigia vientisąsias studijas (t. y. ir profesinio bakalauro, bakalauro, ir magistrantūros) ir įgyja magistro laipsnį ir kvalifikaciją (Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nestudijuoja vientisosios studijų programos, yra baigusi Lietuvos edukologijos universitete bakalauro studijų programą, taigi įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją – bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. studijuoja šiame universitete magistrantūros studijų programą. Teisėjų kolegija, įvertindama šias aplinkybes ir remdamasi išdėstyta Mokslo ir studijų įstatymo ir CK 3.1921 straipsnio 1 dalies nuostatų sistemine analize, konstatuoja, kad kasatorius neturi pareigos teikti pilnametystės sulaukusiai ir Lietuvos edukologijos universitete magistrantūros studijų programą studijuojančiai ieškovei išlaikymo. Priešinga išvada prieštarautų tiek CK 3.1921 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tiek ir Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime akcentuotai pilnametystės sampratai, įtvirtintai Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje, pilnamečio vaiko asmeninei atsakomybei už savo likimą, jam turint realią galimybę pačiam pasirūpinti lėšomis tolesnėms studijoms (t. y. siekiant aukštesnės pakopos kvalifikacinio laipsnio), jo savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo naštą perkeliant tėvams.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš kasatoriaus materialinę paramą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (115,85 Eur) išmokomis nuo magistrantūros studijų Lietuvos edukologijos universitete pradžios (2013 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškovei sueis 24 metai, t. y. iki 2015 m. kovo 28 d., iš viso 6400 Lt (1853,57 Eur), netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šis ieškovės reikalavimas atmestas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi šioje byloje tenkinama dalis kasacinio skundo, tai CPK 93 straipsnio 5 dalies punkto pagrindu keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 50 Lt (14,48 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (T. 1, b. l. 53, 99) ir 450 Lt (130,33 Eur) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (T. 2, b. l. 6), 650 Lt (188,25 Eur) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (T. 2, b. l. 70).
Kasatorius nagrinėjamoje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1000 Lt (289,62 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (T. 1, b. l. 77), 3000 Lt (868,86 Eur) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (T. 2, b. l. 50) ir 414 Lt (119,90 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (T. 2, 49).
Atsižvelgdama į šios bylos išsprendimo procesinį rezultatą dėl pareikštų turtinio pobūdžio reikalavimų (patenkinta 30 proc. ieškovės reikalavimų), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistina iš kasatoriaus 4,34 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 39,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kasatoriui iš ieškovės priteistina 202,73 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (atsižvelgiant į tai, kad atmesta 70 proc. ieškovės reikalavimų).
Atlikus šalims priteistinų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų savitarpio užskaitymą, galutinai kasatoriui iš ieškovės priteistina 159,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriui iš ieškovės priteistina 35,97 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 260,66 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo (atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 30 proc. kasacinio skundo reikalavimų), o ieškovei priteistina iš kasatoriaus 56,48 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (atsižvelgiant į tai, kad atmesta 70 proc. kasacinio skundo reikalavimų).
Atlikus šalims priteistinų kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų savitarpio užskaitymą, galutinai kasatoriui iš ieškovės priteistina 240,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamoje byloje už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Iš kasatoriaus priteistina į valstybės biudžetą 30 proc. mokėtino 417,05 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 390,98 Eur – apeliacinės instancijos teisme, t. y. atitinkamai 125,11 Eur ir 117,29 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas turėjo 82,69 Lt (23,95 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybei atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų dalis, t. y. iš kasatoriaus priteistina 30 proc. šių išlaidų – 7,18 Eur, o iš ieškovės – 70 proc. 16,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniame teisme patirta 8,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. kovo 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Valstybės naudai šių išlaidų dalis – 70 proc. 8,02 Eur išlaidų, t. y. 5,62 Eur (atsižvelgiant į kasaciniame teisme tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis), priteistina iš kasatoriaus. Iš ieškovės 30 proc. 8,02 Eur išlaidų, t. y. 2,40 Eur, nepriteistina atsižvelgiant į tai, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, teisingumo ir finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalis ir priteista ieškovei G. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinė parama kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 400 (keturių šimtų) Lt (115,85 Eur) (vieno šimto penkiolikos Eur 85 ct) išmokomis nuo magistrantūros studijų Lietuvos edukologijos universitete pradžios (2013 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškovei G. E. sueis 24 metai, t. y. iki 2015 m. kovo 28 d., iš viso 6400 (šeši tūkstančiai keturi šimtai) Lt (1853,57 Eur) (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt trys Eur 57 ct), panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria šis ieškovės G. E. reikalavimas atmestas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pakeisti.
Priteisti kasatoriui S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 159,29 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis Eur 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš ieškovės G. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,76 Eur (šešiolika Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš kasatoriaus S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 242,40 Eur (du šimtus keturiasdešimt du Eur 40 ct) žyminio mokesčio, mokėtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bei 7,18 Eur (septynis Eur 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Likusias Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti kasatoriui S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 240,15 Eur (du šimtus keturiasdešimt Eur 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
Priteisti iš kasatoriaus S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,62 Eur (penkis Eur 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas