Civilinė byla Nr.e2-1134-239/2016 m.

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00722-2016-7.

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5. (s)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  UŽ A K I Ų

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. balandžio 12 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė, vadovaudamasi LR CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julijanus Inkasso“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

n u s t a t ė :

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. Š. 167,64 EUR skolos, 6,04 EUR delspinigių, procesines palūkanas, ir bylinėjimosi išlaidas, kurios ieškinio pateikimo dieną yra 15 EUR ir 0,84 Eur už gyventojų registro išrašą.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovas neįvykdė LR CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl, ieškovui prašant, nagrinėjamoje byloje priimamas sprendimas už akių.

Ieškinys atmestinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 str. 2 d.).

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas nevykdė tinkamai atsiskaityti už teikiamas paslaugas, laiku neatsiskaitė su UAB „Tele2“, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas. Ieškovas su UAB „Tele2“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą, susidariusį A. Š. vardu.

Ieškovas pateikė teismui 2013-08-20 reikalavimo perleidimo sutartį, kurios 2.1 punktas numato, kad pradinis kreditorius perleidžia naujam kreditoriui reikalavimo teises į skolas šios sutarties pagrindu sudarytais aktais, o 1.2 punkte nustatyta, jog reikalavimo teisės į skolas perleidžiamos vieną kartą per mėnesį, pasirašant reikalavimo teisių į skolas priėmimo – perdavimo aktą. Ieškovas nėra pateikęs teismui jokių dokumentų, kurie patvirtina, kad iš pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ atsakovo A. Š. skola perėjo ieškovui UAB „Julijanus inkaso“.

Be to, iš pateiktos 2001-06-18 mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties, kuri sudaryta tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, plano keitimo priedo prie sutarties, 2004-08-25 sutarties, taip pat sudarytos tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, nėra aišku, kokio dydžio skola ir kokiu pagrindu atsirado. Taigi, iš ieškovo pateiktų dokumentų niekaip neįmanoma nustatyti, kad atsakovo skola yra 167,64 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.106 str. 1 d. numato, jog jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas ne kartą ragino atsiskaityti, tačiau jokių įrodymų tai pagrįsti neprideda, taip pat nėra aišku, ar skolininkui buvo pranešta apie paties reikalavimo perleidimo faktą, o ne tik raginimas atsiskaityti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad ieškovas savo reikalavimo nepagrindė, todėl jo netenkina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 262 str. 2 d., 279 str., 285-286 str., teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Nijolė Zaleckienė