Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-108-278/2009
Teisėja Rasa Balsevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
30.8.;121.15;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramunės Čeknienės,
kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Birutės Valiulienės (pranešėja),
sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,
pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. B., S. S., E. Š. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-437-753/2008 pagal pareiškėjų M. B., S. S., E. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Z., A. G., Biržų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjai nurodė, kad Biržų rajono valdyba 1992-04-24 potvarkiu Nr. 166 E. L. T., S. S. ir E. Š. natūra atkūrė nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį Vabalninko g. 5, Biržuose, priklausiusį jų seneliui J. S., o 1993-02-05 potvarkiu Nr. 62 - atkūrė nuosavybės teises į prie grąžinto gyvenamojo namo buvusį 1571,13 kv.m. žemės sklypą. Nurodė, kad prie gyvenamojo namo apie 1930m. buvo iškastas šulinys, o 1954m.- pastatytas ūkinis pastatas, kurie yra namo priklausiniai. Biržų rajono apylinkės teismas 2007-10-11 sprendimu nustatė faktą, kad pareiškėjai lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą pagal įgyjamąją senatį. Šulinys nėra registruotas nuosavybės teise ir jį įregistruoti jų nuosavybe, VĮ Registrų centras 2008-01-03 sprendimu atsisakė. Nurodė, kad pareiškėja M. B. kartu su mama E.L. T. gyveno grąžintame name nuo 1947m., tapo mirusiosios motinos turto paveldėtoja. S. S., E. Š. nuo 1993m. namą, ūkinį pastatą ir šulinį tvarko ir prižiūri, moka žemės mokesčius. Pareiškėjai nurodė, jog nuo 1993 metų iki šiol sąžiningai ir teisėtai valdo namo priklausinį – šulinį. Prašė nustatyti faktą, kad kiekvienas jų atskirai pagal įgyjamąją senatį yra įgiję nuosavybės teisę į 1/3 dalį šulinio, kurio unikalus Nr. 3692-8003-3030, esančio Vabalninko g. 5 , Biržų m..
Biržų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus nustatė, kad namų valdose, esančiose Vabalninko g. Nr.3 ir Vabalninko g. Nr. 5, Biržuose yra vienas šulinys, o ne du, kaip teigė pareiškėjai, ir tai yra vienas ir tas pats objektas, nors nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose Nr. 1154 ir Nr. 440 šiam objektui suteikti skirtingi unikalūs numeriai. Nurodė, kad į ginčo objektą, po 1/3 dalį įregistruotos daiktinės teisės Biržų rajono savivaldybei, A. G. ir A. Z., todėl pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas.
Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti faktą, kad pareiškėjai M. B., S. S., E. Š. yra įgiję nuosavybės teisę po 1/3 dalį šulinio, unikalus Nr. 3692-8003-3030, esančio Vabalninko g. 5, Biržų m., pagal įgyjamąją senatį. Nurodo, kad šulinys, kurio unikalus Nr. 3692-8003-3030, esantis Vabalninko g. 5, Biržų m., yra gyvenamo namo, kurio unikalus Nr. 3692-8003-3018, priklausinys ir 1992-04-24 Biržų rajono valdybos potvarkio Nr. 166 pagrindu, jo nuosavybė pareiškėjams perėjo kartu su gyvenamu namu (1964m. CK 153 str.), todėl pareiškėjai šulinį nuosavybės teisėtai valdo nuo 1992 metų. Nurodo, kad iš inventorinės bylos Nr. 440 matyti, jog Vabalninko g. 5, Biržų m., priklausantis šulinys k yra iškastas 1930 metais. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras savo atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad šulinio kurio, unikalus Nr. 3692-8003-3030, esančio Biržų m., Vabalninko g. 5., kadastriniai matavimai pirmą kartą buvo atlikti 1948-10-05 ir Statinių išdėstymo plane aukščiau minėtas šulinys buvo pažymėtas 1948-10-15. Teisme apklausti liudininkai G. S., V. S., R. M. patvirtino, kad gretimos namų valdos, esančios Vabalninko g. 3, Biržų m., namo gyventojai nešdavosi vandenį iš šulinio, kuris priklausė Trimakams, gyvenusiems adresu Vabalninko g. 5, Biržų m.. Teigia, kad 2008-08-21 teismo posėdžio metu apklausti liudininkai B. I., P. S., A. J. patvirtino, kad adresu Vabalninko g. 3, Biržų m., pokaryje yra buvusi įkalinimo įstaiga, kurios darbuotojai, bausmę atliekantys asmenys, vandenį semdavosi iš šulinio namų valdos adresu Vabalninko g. 5, Biržų m., kuris buvo ties kalėjimo siena. Įvertinus teismo posėdyje apklaustų liudininkų parodymus ir rašytinius įrodymus, darytina logiška išvada, kad namų valdų, esančių Vabalninko g. 3 ir Vabalninko g. 5, Biržų m., teritorijoje buvo tik vienas naudojamas šulinys ir jis priklausė Vabalninko g. 5 gyvenamam namui. Nurodo, jog iš inventorinės bylos Nr. 1154 matyti, kad šulinio (1950 statybos metai), esančio Vabalninko g. 3, Biržų m., pirmą kartą kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 1970-07-19. Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prie Vabalninko g. Nr.3 gyvenamo namo apie 1950 metus buvo iškastas šulinys, o šiam šuliniui 2003 metais buvo suteiktas unikalus Nr. 3692-5002-2034. Teigia, jog nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad oficialiai (teisine prasme) egzistuoja du šuliniai su skirtingais unikaliais numeriais. Teismo posėdžių metu apklausti liudininkai G. S., V. S., R. M. ir G. T. patvirtino, kad prie Vabalninko g. 3 namo buvo kitas šulinys, tačiau jame buvo prastas vanduo, juo niekas nesinaudojo ir jis buvo užverstas. Šių liudininkų parodymai patvirtina rašytiniuose oficialiuose dokumentuose esančias aplinkybes, kad prie Vabalninko g. 3 namo faktiškai (realiai) egzistavo šulinys, todėl darytina išvada, kad šulinys su unikaliu Nr. 3692-5002-2034, priskirtas Vabalninko g. 3-čiam gyvenamam namui ir šulinys k su unikaliu Nr. 3692-8003-3030, priskirtas Vabalninko g. 5-am gyvenamam namui, nei teisiškai, nei faktiškai nėra ir negali būti vienas ir tas pats objektas, todėl teismo išvada, kad tai yra vienas ir tas pats objektas (nors suteikti skirtingi unikalūs numeriai nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose Nr. 1154 ir 440), prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nurodo, jog teismo išvada, kad į teismo įvardijamą vieną objektą įregistruotos daiktinės teisės nuosavybės teise suinteresuotų asmenų, t.y. po 1/3 dalį Biržų rajono savivaldybei, A. G. ir A. Z. neginčijamais įrodymais nepagrįsta. Byloje yra duomenys, kad minėtiems asmenims yra įregistruotos nuosavybės teisės po 1/3 dalį į šulinį, kurio unikalus Nr. 3692-5002-2034, tačiau nėra jokių duomenų, kad šis šulinys yra tas pats, kuriuo naudojosi ankščiau ir naudojasi dabar Vabalninko g. 5 ir 3 namų gyventojai. Pareiškėjai nurodo, kad Vabalninko g. 3 namo gyventojai visada naudojosi Vabalninko g. 5 namui priklausančiu šuliniu, o šio šulinio unikalus Nr. 3692-8003-3030, kuris yra pažymėtas plane ir kaip priklausinys priskiriamas Vabalninko g. Nr.5 gyvenamam namui. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino byloje esančių dokumentų ir darė nepagrįstą išvadą, kad jų pareiškimas negali būti tenkinamas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. Z. nurodo, jog 2005-10-03 sudarė Pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nusipirko 34/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 3692-5002-2012, 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 3692-5002-2023 ir 1/3 dalį šulinio, unikalus Nr. 3692-5002-2034. Sutartyje nurodyta, kad šulinys priklauso pastatui unikalus Nr. 3692-5002-2012. Namo inventorinėje byloje esančiame plane pažymėtos žemės sklypo ribos, kuriomis naudojasi Vabalninko g. Nr. 3 namo gyventojai ir šiame sklype yra pažymėtas šulinys, kuriuo ji naudojasi. Nurodo, jog visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažįsta, kad maždaug nuo 1963-1964 metų, Vabalninko gatvės namų Nr. 1, 3, ir 5 gyventojai naudojasi vienu ginčo šuliniu, šis šulinys ir yra pažymėtas Vabalninko g. Nr. 3 ir 5 namo inventorinėse bylose, tik VĮ Registrų centras jam suteikė skirtingus unikalius numerius. Liudytojo G. S. nurodytas šulinys, buvęs prie Vabalninko gatvės namo Nr. 3, tik kitoje namo pusėje, buvo užverstas apie 1963-1964 metus ir šis šulinys nėra pažymėtas nei viename plane, jis nebuvo inventorizuotas ir jam nebuvo suteiktas joks unikalus numeris.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. G. prašo skundą atmesti ir nurodo, kad jis nuosavybės teise yra įsigijęs 1/3d. šulinio, kurio unikalus Nr. 3692-5002-2034 ir priklauso pastatui, kuriame jis gyvena. Teigia, kad ginčo šuliniu naudojasi visą laiką ir kito šulinio žemės sklype nėra.
Apeliacinis skundas atmestimas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Pareiškėjai nurodė, kad jie eilę metų naudojasi šuliniu, kurio unikalus Nr. 3692-8003-3030 ir prašė teismą nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį kiekvienas jų yra įgiję nuosavybės teisę į 1/3 dalį šulinio. CK 4.69 straipsnio 3 dalis nustato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, todėl spręsdamas pareiškimą teismas privalo nustatyti ar pareiškėjų nurodytas šulinys nėra nuosavybės teise valdomas valstybės, savivaldybės ar kitų asmenų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys yra gretimų namų, esančių Vabalninko g. Nr.3 ir Nr.5, Biržų m. savininkai ir naudojasi šuliniu, kurį pareiškėjai nurodo, kaip šulinį, kurio unikalus inventorinis Nr. 3692-80003-3030. Suinteresuoti asmenys teigia, jog šulinio unikalus Nr. 3692-5002-2034 ir jis Biržų rajono savivaldybės administracijai, A. G., A. Z. priklauso nuosavybės teise po 1/3d.. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras 2007-12-11 Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, jog pareiškėjams E. Š., M. B., S. S. priklauso po 1/3 dalį gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu, Vabalninko g. Nr. 5, Biržų m.. Šiame pažymėjime nurodoma, kad žemės sklype yra ir šulinys unikalus Nr. 3692-80003-3030, plane žymimas k, tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjų namų valdos žemės sklypas prie pastatų nėra suformuotas (1t., b.l.7-8, 56-57). Valstybės įmonės Registrų centras 2007-03-02 Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad Biržų rajono savivaldybės administracijai, A. G., A. Z. nuosavybės teise, be kiekvienam iš jų priklausančios dalies gyvenamojo namo, priklauso ir po 1/3 dalį ūkinio pastato bei šulinio, kurio unikalus Nr. 3692-5002-2034, esančių Vabalninko g. 3, Biržų m. (1t., b.l. 26-27, 29-30,45). Nurodyti duomenys rodo, kad pareiškėjai prašė teismą nustatyti faktą, kad kiekvienas jų atskirai pagal įgyjamąją senatį yra įgiję nuosavybės teisę į 1/3 dalį šulinio, kuriuo naudojasi tik pareiškėjai, tačiau iš pirmosios instancijos teisme liudytojų G. S., V. S., R. M., G. T. parodymų matyti, kad gyvenamųjų namų, esančių Vabalninko g. Nr. 3 ir Vabalninko g. Nr. 5 gyventojai naudojasi vienu šuliniu, esančiu ties namų valdų riba ir kito šulinio prie šių namų nėra (1t., b.l. 59, 2t., b.l. 32-33). Pareiškėjai M. B., S. S., E. Š. 2008-08-21 teismo posėdžio metu nurodė, jog jų namų valdoje Vabalninko g. Nr.5 esančiu šuliniu anksčiau ir dabar naudojasi Vabalninko g. Nr.3 namo gyventojai (1t., b.l. 57- 58). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai I. I., P. S., A. J., kurie nurodė, jog adresu Vabalninko g. Nr. 3, Biržų m., yra buvusi įkalinimo įstaiga, kurios darbuotojai ir bausmę atliekantys asmenys naudojosi šuliniu, esančiu Vabalninko g. Nr.5 namų valdoje (1t., b.l. 59-60). Be to, liudytojai G. S., V. S., R. M., G. T. nurodė, kad prie namo, esančio Vabalninko g. Nr.3, buvo iškastas kitas šulinys, tačiau jis nebuvo naudojamas ir apie 1964-1965 metus buvo užverstas (1t., b.l.59, 2t., b.l.32-33). Duomenų, kad tarp namų Vabalninko g. Nr. 3 ir Nr. 5 vėliau buvo iškastas naujas šulinys, teismui nėra pateikta, kas leidžia daryti išvadą, kad užvertus nenaudojamą šulinį, tarp namų liko tik ginčo šulinys. Aplinkybę, kad šiuo metu namų valdose, esančiose Vabalninko g. Nr. 3 ir Vabalninko g. Nr. 5, Biržų m., yra tik vienas šulinys, patvirtina VĮ Registrų centras Panevėžio filialo 2008-12-01 Statinio identifikavimo aktas Nr. 47, kuriame nurodyta, kad vietoje patikrinus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylose inv. Nr.440 ir Nr.1154 užfiksuotus šulinių kadastro duomenis nustatyta, kad namų valdose yra tik vienas šulinys, kurio centro koordinatės x-6229971, y-545871 (2t., b.l. 25). Nurodytų teiginių pareiškėjai pirmosios instancijos teismui nepaneigė, todėl teismas darė pagrįstą išvadą, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose Nr. 1154 ir Nr. 440 skirtingais unikaliais numeriai nurodyti šuliniai yra vienas objektas, t.y., vienas ir tas pats šulinys. Kadangi ginčo šulinys yra registruotas suinteresuotų asmenų nuosavybe ir nekilnojamojo turto registro įrašas apie nuosavybės teises į kiemo statinį-šulinį nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, įgyjant nuosavybės teisę kiekvienam pareiškėjų į 1/3 dalį šulinio, kurio unikalus Nr. 3692-8003-3030, esančio Vabalninko g. 5, Biržų m., pareiškimas negali būti tenkinamas. Apeliantų teiginys, kad šuliniui suteiktas unikalus numeris negali kisti ir išlieka visą statinio buvimo laiką, yra pagrįstas, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad tam pačiam objektui per klaidą yra suteikti du unikalūs numeriai ir šis objektas nuosavybės teise po 1/3d. priklauso suinteresuotiems asmenims Biržų rajono savivaldybei, A. Z., A. G..
Apeliantai teigia, kad šulinys yra jiems priklausančio nekilnojamojo turto priklausinys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjams buvo atkurtos teisės į išlikusius pastatus bei žemės sklypą, tačiau šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad kartu su pastatais yra atkurtos nuosavybės teisės į šulinį, ar, kad prie pastatų yra šulinys, todėl teigti jog šulinys yra pareiškėjams priklausančių pastatų priklausinys ir šulinį ištiko pagrindinio daikto likimas, nėra pakankamo pagrindo (CK 153 str., 1964m. įstatymo red., CK 4.12 - 4.14 str. 2000 m. įstatymo red.). Byloje esantys liudytojų parodymai leidžia daryti prielaidą, kad ginčo šulinys iki nacionalizacijos priklausė Trimakui ir juo naudojosi kelių namų gyventojai, tačiau ši aplinkybę, esant nenuginčytiems VĮ Registro centras duomenims, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, ir jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Išlaidos valstybei, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš pareiškėjų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. Š. (a..k. (duomenys neskelbtini) po 4,00 Lt (keturis Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės biudžetui.
Kolegijos teisėjai Romualdas Januška
Ramunė Čeknienė
Birutė Valiulienė