Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. A2.2.-58-985/2016

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-02445-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.3.; 2.3.1.

(S)

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. vasario 1 d.

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant J. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), K. R., K. R. sav., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.,

n u s t a t ė:

kad I. M. 2015-10-01 apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), K. R. sav., būdama svečiuose pas V. S., pavogė kambaryje ant stalo buvusius 64 Eur, iš kurių 10 Eur grąžino atvykus policijos pareigūnams. Tokiais savo veiksmais I. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. (smulkusis svetimo turto pagrobimas).

I. M. kaltės dėl pinigų vagystės nepripažino, nurodė, kad V. S. kvietimu, ji apie pietus 11 val., atvažiavo pas jį į svečius. V. S. paruošė valgyti ir ją pavaišino alkoholiniais gėrimais, ji išgėrė 3 butelius alaus ir dviese vieną butelį degtinės. Jai parūkius, V. S. užrakino duris ir iškvietė policiją, pasakė, kad ji pavogė pinigus, tačiau V. S. pats jai davė 50 Eur ir 10 Eur. Parodė, kad 50 Eur laikė kišenėje, o 10 Eur piniginėje. V. S. duodavo pinigų jai ir anksčiau, sakė, jeigu su juo santykiaus duos pinigų ir davė jai 50 Eur. Taip pat nurodė, kad pas V. S. ji lakavo duris ir anglius sunešė, už šį darbą jai davė pinigus.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad pakvietė I. M. pas save į svečius. I. M. išgėrė 6 butelius alaus ir degtinės. Jis nuėjo pakurti į katilinę pečių ir grįžęs pamatė, kad ji išeina, jam kilo įtarimas dėl pinigų, kuriuos paliko ant stalo miegamajame. Jis iškvietė policiją, kuri liepė jai grąžinti pinigus, ji grąžino tik 10 Eur, viso dingo 64 Eur. Jis jai duodavo pinigų kelionei iš ryto. Ji pas jį atvyksta kartą per tris mėnesius, miegodavo atskirai, ji miegodavo atskirai, duodavo jai kelionei 5-10 Eur. Ji ne pirmą kartą jį apvogė, yra pasiskolinusi iš jo pinigų, jis jai nėra skolingas, prašė jos, kad atsiprašytų ir jis atleistų jai, neimtų pinigų. Jis pakvietė ją dirbti vasarą – sunešti briketus ir nulakuoti duris, nes ji buvo skolinga jam. Teismo prašo įpareigoti I. M. atlyginti jam padarytą 54 Eur turtinį nuostolį ir 100 Eur kelionės išlaidų.

Liudytojas policijos pareigūnas R. Z. parodė, kad V. S. susisiekęs su juo, einančiu A. apylinkės inspektoriaus pareigas, pranešė, kad nori parašyti pareiškimą, nes iš jo buvo pavogta 64 Eur, vagystę įvykdė pas jį buvusi moteris. Paaiškinimuose V. S. parodė, kad namuose su I. M. gėrė degtinę ir alų, vakare kilus konfliktui tarp jų, jis pasigedo kitame kambaryje buvusių pinigų. Atvykus patruliams ji grąžino 10 Eur. Iškviesta I. M. paaiškino, kad jai V. S. 10 Eur davė, kad ji galėtų parvykti namo, tą dieną pas jį jokių darbų nedirbo, o 50 Eur pasiėmė už anksčiau atliktus darbus pas V. S., ji sakė, kad pinigus grąžins. V. S. neigė M. davęs  10 Eur.

Liudytojas policijos pareigūnas G. P. parodė, kad įvykio dieną kartu su patruliu V. K. atvyko pas V. S. į namus, kuriuose rado jį ir I. M.. Vienas tvirtino, kad moteris iš vyriškio pavogė sumą pinigų, o moteris teigė, kad jis jai davė pinigus gimtadieniui ir kelionės išlaidoms. Paprašius grąžinti pinigus, ji pasakė, kad pinigus yra pasislėpusi po rūbais. Ji grąžino pinigus V. S., tačiau jo teigimu ne visus. V. S. nurodė, kad nuėjo į kažkokią namo patalpą, grįžęs pasigedo pinigų, tada moteris apsirengė ir ruošėsi išeiti. Paaiškino, kad moteriai liepė grąžinti visus pinigus, o ji teigė, kad ir grąžina visus. Ji atnešė ir sakė, kad čia visi pinigai ir gražina visus. S. teigė, kad ne visi pinigai grąžinti. Vyriškis teigė, kad ji nepageidaujama, todėl M. jie išprašė.

Liudytojas policijos pareigūnas V. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad pavogti pinigai. Nuvykus nurodytu adresu buvo vyras ir moteris, šiuo metu esantys posėdžių salėje. Vyriškis įvardijo, kad pasigedo pinigų. Moteris sakė, kad S. jai davė pinigų namo grįžti ir gimtadieniui. Moters buvo paprašyta grąžinti pinigus. Paprašė, kad rankinuką parodytų, ten buvo tik piniginė. Tada ji nuėjo į tualetą ir atnešė pinigus. Ji sakė, kad visi čia pinigai o vyriškis sakė, kad ne visi. Nurodė, kad negalėjo jos apieškoti, nes ji sakė intymiose vietose įsidėjusi pinigus. Pagal jos teigimą sakė, kad davė jai. Jie buvo tik dviese. Paklausus nukentėjusiojo, ar dar gali kuo padėti, tai jis prašė M. išprašyti, sakė, kad nebe pirmą kartą dingsta pinigai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 50 str. numatyta, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

I. M. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, nurodė, kad pinigus jai davė pats V. S., davė 50 Eur, kuriuos ji laikė kišenėje ir 10 Eur, kuriuos buvo įsidėjusi į piniginę. Nuketėjusysis nurodė, kad grįžęs iš katilinės pasigedo 64 Eur, kurie stovėjo ant stalo miegamajame, prašė M. juos grąžinti, tačiau ji negrąžino, dėl ko iškvietė pareigūnus, o pareigūnams atvykus M. grąžino 10 Eur. Liudytojas R. Z. apklaustas posėdyje nurodė, kad iškviesta į nuovadą  I. M. paaiškino, kad jai V. S. 10 Eur davė, kad ji galėtų parvykti namo, 50 Eur pasiėmė už anksčiau atliktus darbus pas V. S. ir pareigūnui nurodė, kad pinigus grąžins, V. S. neigė davęs  10 Eur. Apklausti liudytojais G. P. ir V. K. nurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą M. nurodžiusi, kad S. jai davė pinigus kelionei ir gimtadieniui, pinigų jos piniginėje neradę, M. juos turėjusi su savimi, kuriuos pareigūnams paprašius grąžinti, nuėjo į tualetą, o sugrįžusi grąžino 10 Eur, teigdama, kad grąžina visus pinigus, nors S. sakė, kad tai ne visi pinigai. Pažymėtina, kad netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Loginė grandinė yra būtina įrodinėjimo proceso dalis, tačiau kiekviena loginės sekos grandis turi būti pagrįsta patikimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais bylos duomenimis (Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. ATP-1301-478/2014). Taigi nagrinėjamu atveju M. kaltės dėl vagystės nepripažįsta, teigia, kad pinigus jai nukentėjusysis davė, nukentėjusiojo S. nurodytos 64 Eur sumos neginčijo, tačiau M. nurodytos aplinkybės, kad šiuos pinigus jai davė pats nuketėjusysis  prieštarauja nuketėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, kad jis M. pinigų nedavė, o grįžęs iš katilinės pasigedo ant stalo stovėjusių 64 Eur, iš kurių 10 E. M. gražino atvykus pareigūnams; pareigūno R. Z. parodymams, kad M. nuovadoje nurodžiusi, kad  50 Eur iš S. pasiėmė už atliktus darbus ir pažadėjo grąžinti, netikėti pareigūno R. Z. parodymais teismui nėra objektyvaus pagrindo; be to pareigūnų G. P. ir V. K. nurodytos aplinkybės, kad įvykio vietoje M nurodžiusi, kad pinigus gražina visus, tačiau nukentėjusysis teigė, kad pinigai jam nėra visi grąžinti.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.1-2), V. S. rašytinius paaiškinimus (b.l.3,6) ir teismo posėdyje jo duotus paaiškinimus, liudytojų R. Z., G. P. ir V. K. parodymus, darytina išvada, kad I. M. kaltė dėl pažeidimo numatyto ATPK 50 str. įrodyta ir ji yra baustina. Atsižvelgiant į V. S. prašymą atlyginti jam padarytą 54 Eur turtinį nuostolį, I. M. įpareigotina V. S. atlyginti 54 Eur turtinį nuostolį (ATPK 37 str.).  Atsižvelgiant į V. S. prašymą atlyginti jam 100 Eur kelionės išlaidas, teismas pažymi, kad prašomos išlaidos nėra pagrįsto rašytiniais įrodymais, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

              Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. I. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus tai, kad I. M. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, neteista, jai skirtina administracinė nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje nustatytam baudos minimumui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teisėja, vadovaudamasi ATPK 30 str., 302 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

I. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., skirti administracinę nuobaudą - 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Įpareigoti I. M. per tris mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti V. S. padarytą 54 Eur turtinį nuostolį.

Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjai išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų  nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – (duomenys neskelbtini). Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                         Ingrida Navickienė