Civilinė byla Nr. 2A-1526-436/2013

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00189-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

121.18.; 121.14.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. globėjų G. V., Ž. V. atstovo advokato Raimondo Lignugario apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2554-584/2013 pagal ieškovės S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., ieškinį atsakovams V. J. ir Ž. V. dėl sutarties sąlygų modifikavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė atstovaujama įstatyminių globėjų kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp Ž. V. ir V. J., 1 punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 % dydžio delspinigiai, ir sumažinti delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 %, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-7). Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. birželio 4 d. atsakovai V. J. ir Ž. V. sudarė paskolos sutartį, kuria V. J. iki 2010 m. sausio 4 d. paskolino 31.858 Eur (ekvivalentas litais - 109.999,30) Ž. V.. Sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas Ž. V. priklausantis turtas. Paskolos sutarties 1 punkte šalys susitarė, jog Ž. V. negrąžinus paskolos iki 2010 m. sausio 4 d., už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė Ž. V. privalo mokėti 0,5 % dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos. Ž. V. nustatytu laiku atsakovui paskolos negrąžino. Teismo nutartimi areštuotas Ž. V. turtas, po to jis buvo pardavinėjamas iš viešųjų varžytynių. 2010 m. spalio 15 d. atsakovei Ž. V. Didžiojoje Britanijoje gimė dukra S. V.. 2011 m. balandžio 26 d. Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro nutartimi byloje Nr.NJ10C00170 G. V. ir Ž. V. paskirti S. V. globėjais. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-30 nutartimi pripažino ir leido vykdyti 2011 m. balandžio 26 d. Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro nutartį dėl S. V. specialios globos. 2011 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismui G. V. ir Ž. V. pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovės Ž. V. jos dukros S. V. naudai priteisti 800 Lt išlaikymui kas mėnesį nuo gimimo iki pilnametystės, t. y. 172.800 Lt sumą turtu - 259/500 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Varžytinių metu pardavus atsakovei Ž. V. priklausantį turtą, bus patenkinti V. J. kaip kreditoriaus reikalavimai, tačiau neliks iš ko patenkinti S. V. reikalavimų. Ž. V. paskolos sutartimi nustatytas neprotingas delspinigių dydis, pažeidžia ne tik Ž. V., bet G. V. ir Ž. V. globotinės S. V. interesus (1 t., b. l. 1-7).

Atsakovės Ž. V. kuratorius advokatas Tomas Vildžiūnas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti pilnai (1 t., b. l. 43-44).

Atsakovas V. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti (1 t., b. l. 51-66). Nurodė, kad jo draugas paprašė paskolinti pinigus atsakovei Ž. V., o ši sutiko įkeisti jai priklausantį gyvenamąjį namą. Kai suėjo skolos grąžinimo terminas, Ž. V. buvo dingusi. Tada jis per antstolį M. P. siuntė pranešimus, vėliau pradėjo išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesą, kuris truko apie metus laiko. Ž. V. pagimdė mergaitę 2010-10-15, jam paskambino iš VTAS, reikalavo išlaikymo turtu, kuris jo naudai įkeistas. Atsakovas nežinojo, kad Ž. V. vartoja narkotines medžiagas. Vykstant pirmosioms turto varžytinėms, už 333600 Lt namo niekas nepirko, atsakovas sutiko jį paimti. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali patekti į namą. Turtas neprižiūrimas, dėl sprogusių vamzdžių vandeniu užlietas rūsys, reikalinga keisti parketą, todėl namo vertė sumažėjo.

Atsakovo atstovė Karina Račkauskienė palaikė atsakovo V. J. atsiliepime išdėstytus motyvus, ir nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas, įsiteisėjo po ieškinio šioje byloje priėmimo. Atstovė nemano, kad Ž. V. teisės pažeistos, nes tokio reikalavimo ji pati nepareiškė. Delspinigių mažinimas išimtinai susijęs su Ž. V. asmeniu, o už ją ieškovė įgyvendinti šią teisę negali.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės globėjų bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2012-12-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 iš atsakovės Ž. V. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. V., gim. 2010-10-15, konkrečia pinigų suma – 228100,00 Lt, skaičiuojant po 1100,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2011-07-04) iki jos pilnametystės (2028-10-15) ir 9500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-10-15 iki 2011-07-04, nustatant G. V. ir Ž. V. uzufruktą į šias lėšas.

CK 6.68 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Tai reiškia, kad CK 6.68 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį tik jeigu skolininkas, neįgyvendindamas savo turtinės teisės, pažeidžia jo interesus. Tokia padėtis galima, kai skolininkas negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui, nes yra nemokus, o įgyvendinus jo turtinę teisę, jis taptų mokus arba jo turtas padidėtų. Be to, kreditorius gali įgyvendinti skolininko turtinę teisę tik jeigu ji yra įgyvendintina, t. y. skolininko skolininkai jau privalo vykdyti jam savo prievoles.

Nagrinėjamu atveju ieškovė S. V. turi aiškiai apibrėžtą, galiojančią, vykdytiną ir teismo sprendimu patvirtintą 228100,00 Lt sumos išlaikymo reikalavimą atsakovei Ž. V., tačiau nėra pagrindinės netiesioginio ieškinio sąlygos, t. y. ieškovės S. V. skolininkė, šioje byloje – atsakovė Ž. V., neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovo V. J. atžvilgiu, t. y. V. J. nėra Ž. V. skolininkas, o priešingai, jis yra Ž. V. kreditorius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi principo, jog pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos, todėl teismas sprendė, kad visų būtinų sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį nėra, ieškovė S. V. reikalavimo teisės pareikšti ieškinį atsakovui V. J. CK 6.68 straipsnio pagrindu, neturi.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės S. V. globėjų G. V., Ž. V. atstovas advokatas Raimondas Lignugaris prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl šių argumentų:

1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. V. yra netinkamas ieškovas, kadangi neturi reikalavimo teisės, tačiau nepagrįstai netaikė CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuri suteikia teismui teisę nenutraukus bylos netinkamą šalį pakeisti tinkama. Šią teisę teismas turėjo išaiškinti šalims, todėl teismas padarė esminį procesinės teisės normos pažeidimą.
2. Teismas pažeidė CPK 259 straipsnio 1 dalį ir CPK 290 straipsnio 1 dalį, kadangi teismas nepasisakė dėl ieškinio materialinio reikalavimo – pripažinti negaliojančia paskolos sutarties 1 punktą, sumažinant delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 %, todėl teismas turėjo priimti ne sprendimą, o nutartį.
3. Teismas pažeidė CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditoriaus teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį teisme. Vienintelis apribojimas  kreditoriui reikšti netiesioginį ieškinį yra nustatytas CK 6.68 straipsnio 3 dalyje, t.y. reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Ž. V. išlaikymo mažametei dukrai S. V. neteikia nuo pat jos gimimo, visas Ž. V. turtas yra išparduotas ir liko tik gautini pinigai už parduotą namą, kurių du trečdaliai atitenka atsakovui V. J. pagal ginčijamą sandorį. Taigi ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą V. J..
4. Ieškinio reikalavimas nulemia būtent prioritetinės tėvų pareigos išlaikyti vaikus, šiuo atveju ieškovę, įgyvendinimui, kurios naudai teismo sprendimu iš Ž. V. yra priteistas išlaikymas konkrečia pinigų suma.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. J. prašo ieškovės globėjų atstovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą.

Nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė neturi jokio reikalavimo teisės į atsakovą V. J.. Teismas objektyviai įvertino ir ištyrė visus surinktus įrodymus. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė neturi į atsakovą jokios reikalavimo teisės, o ne argumentavo, jog ji yra netinkamas ieškovas. Apeliantės atstovas skunde pripažino, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą.
2. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys, kuriose nagrinėjami ginčai nesusiję su šia nagrinėjama byla. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai globėjai ir advokatas teigė, kad ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui. Pažymi, kad iki šiol apeliantas nėra pateikęs prašymo pakeisti netinkamą šalį tinkama.
3. Teismas neprivalo už ieškovę formuoti ar keisti ieškinio pagrindą, rinkti už ją įrodymus. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės priima sprendimą, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 259 straipsnio reikalavimus.
4. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi aiškiai apibrėžtos, galiojančios, vykdytinos ir pagrįstu teismo sprendimu patvirtinto 228.100,00 Lt sumos išlaikymo reikalavimo atsakovei Ž. V., nes teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 dar nėra įsiteisėjęs. Atsakovas V. J. toje byloje yra pateikęs prašymą atnaujinti procesą ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi ieškovės reikalavimas neatitinka CK 6.68 straipsnio reikalavimų. Be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovė Ž. V. yra nemoki.
5. Prašymas mažinti sutartines netesybas yra išimtinai susijęs su atsakovės Ž. V. asmeniu, o ji tokio reikalavimo nėra pareiškusi. Pažymi, kad paskolos sutartis sudaryta 7 mėnesiams 2009-06-04, o ieškovė gimė 2010-10-15, t.y. pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo, ginčyti sutarties sąlygas.
6. Netiesioginio ieškinio pareiškimo teismui dieną atsakovė Ž. V. jokio išlaikymo įsiskolinimo dydžio ieškovei neturėjo. Pažymi, kad tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, šiuo atveju pareikštas reikalavimas pažeidžia atsakovo V. J., kaip atsakovės Ž. V. kreditoriaus, interesus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės Ž. V. kuratorius advokatas Tomas Vildžiūnas palaiko ieškovės atstovo apeliacinį skundą, prašo jį patenkinti. Nurodo, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog netesybos gali būti mažinamo, kai jos yra akivaizdžiai per didelės. Pagal paskolos sutartį paskaičiuotos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, beveik tolygios paskolos sumai, todėl apeliacinio skundo reikalavimai yra pagrįsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 4 d. tarp atsakovų V. J. ir Ž. V. buvo sudaryta notarinė sutartis, pagal kurią atsakovas V. J. paskolino 31.858 EUR atsakovei Ž. V.. Atsakovė Ž. V. pasiskolintą pinigų sumą įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. sausio 4 d. Taip pat atsakovė sutartimi įsipareigojo negrąžinus nustatytu terminu paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną atsakovui V. J. mokėti 0,5 % delspinigius nuo negrąžintos sumos (1 t., b.l. 12). Šiai prievolei užtikrinti atsakovė Ž. V. įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui V. J. (1 t., b.l. 13-15). Atsakovė Ž. V. tinkamai ir laiku neįvykdė prievolės, todėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. sausio 27 d. nutartimi patenkintas kreditoriaus V. J. prašymas ir nutarta priverstinai išieškoti iš Ž. V. 60.848,78 EUR, iš kurių 31.858,00 EUR sudaro negrąžinta paskola, 28.990,78 EUR delspinigių, ir priverstinai parduoti iš varžytynių Ž. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą  turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 26). Antstolis S. U. vykdė įkeisto turto varžytynes, tačiau joms neįvykus, antstolis 2012 m. sausio 18 d. atsakovui V. J. pasiūlė perimti atsakovės Ž. V. turtą už pradinio įkainojimo sumą 330.600,00 Lt, įmokant skirtumą tarp įkainojimo sumos ir atsakovui V. J. tenkančios sumos. Atsakovas V. J. sutiko paimti anksčiau minėtą turtą ir 2012 m. sausio 30 d. įmokėjo į antstolio S. U. sąskaitą 121.973 Lt (1 t., b.l. 107). Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi sustabdytas atsakovei Ž. V. priklausančio turto perdavimas atsakovui V. J. (1 t., b.l. 35-36).

Atsakovei Ž. V. Didžiojoje Britanijoje 2010 m. spalio 15 d. gimė dukra S. V.. Motina nesirūpino savo dukra, todėl 2011 m. balandžio 26 d. Jungtinės Karalystės Aukštojo Teismo nutartimi S. V. specialiaisiais globėjais paskirti G. V. ir Ž. V.. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Aukštojo Teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartį dėl specialiosios globos (1 t. b.l. 19). Kadangi atsakovė Ž. V. nesirūpino savo dukra, vartojo narkotikus, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, S. V. globėjai G. V. ir Ž. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (1 t., b.l. 20-23). Ieškinyje nurodyta, kad iš Ž. V. turėtų būti priteistas išlaikymas po 800 Lt mėnesiui, skaičiuotinas nuo jos gimimo iki vaiko pilnametystės, kas sudaro 172.800 Lt bei išlaikymą globėjai prašė priteisti turtu. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės Ž. V. išlaikymą nepilnametei dukrai S. V. konkrečia pinigų suma – 228.100,00 Lt, skaičiuojant po 1100,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2011-07-04) iki jos pilnametystės (2028-10-15) ir 9.500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-15 iki 2011-07-04, nustatant ieškovams G. V. ir Ž. V. uzufruktą į šias lėšas ((civilinė byla Nr. 2-833-887/2012, Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10000-2011-5) (CPK 179 str. 3 d.)).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės S. V. globėjai netiesioginiu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. sutarties, sudarytos tarp atsakovų V. J. ir Ž. V., 1 punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 % delspinigių, ir prašė sumažinti delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 %. Globėjai netiesioginį ieškinį pareiškė gindami S. V. interesus, nes ji yra atsakovės Ž. V. kreditorė, o pastaroji yra atsakovo V. J. skolininkė.

CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pagal šią įstatymo normą (skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui) netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti reikalavimą asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. reikalavimą skolininko skolininkui. Pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008). Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui, tačiau ieškinio nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negali būti pareikštas. Be minėtų sąlygų, taip pat turi būti CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo normą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ne bet kuriuo atveju, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė S. V. yra atsakovės Ž. V. kreditorius. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Tačiau byloje yra ginčas, ar atsakovės Ž. V. reikalavimo teisė į atsakovą V. J. nagrinėjamu atveju yra neabejotina ir vykdytina. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovas V. J. nėra atsakovės Ž. V. skolininkas, priešingai, V. J. yra jos kreditorius. Ši aplinkybė nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria nutarta priverstinai išieškoti 60.848,78 EUR iš Ž. V. atsakovo V. J. naudai (Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12670-2010-9). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vienareikšmiškai aiškinama, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas. Taigi viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra skolininko, kurio vardu yra reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-312/2008, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad atsakovė Ž. V. neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovo V. J. atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė Ž. V. neturi galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą V. J., todėl ši pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė yra teisiškai pagrįsta.

Taip pat pažymėtina, kad pagal teismų praktiką netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007). Apeliaciniame skunde ieškovės atstovai teigia, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog S. V. yra netinkamas ieškovas, nepagrįstai netaikė CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuri suteikia teismui teisę nenutraukus bylos netinkamą šalį pakeisti tinkama. Šią teisę teismas turėjo išaiškinti šalims, todėl teismas padarė esminį procesinės teisės normos pažeidimą. Apelianto vertinimu atsakovei Ž. V. neįgyvendinant teisės pareikšti ieškinį atsakovui V. J., tokią teisę įgijo atsakovės Ž. V. kreditorė S. V.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Minėta, kad viena iš netiesioginio ieškinio sąlygų yra ta, jog skolininkė (šioje byloje atsakovė Ž. V.) turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims (šioje byloje atsakovui V. J.), tačiau šios teisės neįgyvendina. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su atsakovės Ž. V. teisės reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui V. J. įgyvendinimo negalimumu ar trukdymu šią teisę realizuoti. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog atsakovė Ž. V. vengia pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovui V. J., siekdama išvengti prievolės ieškovei vykdymo. Priešingai, – iš atsakovės Ž. V. kuratoriaus atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, jog jis pritaria apelianto pozicijai dėl ieškinio reikalavimų, tačiau nenurodo priežasčių, trukdančių pačiai atsakovei Ž. V. pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovui V. J.. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė antrosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos, jog atsakovė Ž. V., turėdama teisę reikšti reikalavimą atsakovui V. J., šios teisės neįgyvendina, siekdama išvengti prievolės įvykdymo savo kreditoriui dukrai S. V..

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė, kaip atsakovės Ž. V. kreditorė, neturi subjektinės teisės atsakovės Ž. V. vardu pareikšti atsakovui V. J. netiesioginį ieškinį, ginčijant atsakovo V. J. ir atsakovės Ž. V. sudarytą sandorį.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tai, kad apeliantė neturėjo subjektinės teisės atsakovės Ž. V. vardu pareikšti atsakovui V. J. netiesioginio ieškinio, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų iš esmės nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o ieškovės globėjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovei S. V. buvo atidėtas 100,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (5 t., b.l. 49). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės S. V. įstatyminių atstovų G. V. ir Ž. V. priteistina po 50,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 96 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 2 dalimi

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. V. įstatyminių atstovų G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 50,00 Lt (penkiasdešimt litų 00 ct) iš kiekvieno žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                                          Raimondas Buzelis

                                                                                           Nerijus Meilutis

                                                                                           Arūnas Rudzinskas