Civilinė byla Nr. 2A-780-343/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02600-2019-9  

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14.; 3.4.5.13 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą, suinteresuoti asmenys – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos kariuomenės ordinariatas, Alytaus įgulos kapelionatas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą tarp jo ir Č. L. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. 

2.       Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jis su Č. L. K. Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką, kurią palaimino karo kapelionas. Pagal tuomet galiojusias Civilinės metrikacijos taisykles religinės bendruomenės buvo įpareigotos įtraukti į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 2001 07 01 sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta šių taisyklių nustatyta tvarka per 10 dienų po santuokos sudarymo ir santuokos pradžia laikoma pranešime ar bažnytinės santuokos liudijime nurodyta santuokos data. Alytaus įgulos kapelionatas dėl ieškovui nežinomų priežasčių šios pareigos neįvykdė, dėl to jis negali gauti santuokos liudijimo. Ieškovas kreipėsi, jog Alytaus įgulos kapelionatas pateiktų pranešimą apie jo santuokos sudarymą, kurio pagrindu jam būtų išduotas liudijimas ir kuris reikalingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl pensijos gavimo. Alytaus įgulos kapelionatas informavo ieškovą, jog negali tenkinti prašymo, nes jo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). Taipogi buvo kreiptasi į administracinių ginčų komisiją, kuri nurodė, jog toks ginčas gali būti sprendžiamas tik teismine tvarka.  

3.       Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – CMS), su pareiškėjo reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog CMS Lietuvos kariuomenės ordinariato kapelionas 2019 08 21 pateikė Lietuvos kariuomenės ordinariato Alytaus įgulos kapelionato 2019 08 21 pažymą apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės Alytaus Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kopiją ir pareiškėjo 2019 07 02 prašymą dėl santuokos registravimo pranešimo civilinės metrikacijos skyriui. CMS skyrius išnagrinėjęs pateiktus dokumentus nustatė, jog Č. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaudamiesi Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 12 28 įsakymu Nr. 1R-334, 88 punktu, šią bažnytinę santuoką įtraukti į apskaitą atsisakė. Taipogi nurodė, jog pareiškėjo bažnytinės santuokos sudarymo metu, perduoti pranešimą santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai buvo įgalioti patys sutuoktiniai. Apie šią tvarką visos bažnyčios (konfesijos) privalėjo informuoti asmenis, sudariusius bažnytinę santuoką. Tuo tarpu įpareigojimas religinės bendruomenės ar bendrijos įgaliotam asmeniui pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką atsirado nuo 2012 06 01, įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 05 19 įsakymo Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Pažymėjo, jog praleidę teisės aktų nustatytą 10 dienų terminą asmenys, sudarę bažnytinę santuoką, nepraranda teisės įtraukti ją į apskaitą, tačiau tokiu atveju, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, o kai vienas iš sutuoktinių yra miręs, tokia santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama. 

4.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės ordinariatas (toliau – Ordinariatas), veikdamas ir už Alytaus įgulos kapelionatą, nurodė, jog su pareiškėjo argumentais nesutinka. Pareiškėjo bažnytinės santuokos sudarymo metu Ordinariatas (bažnyčia) neturėjo pareigos pateikti bažnytinius santuokos liudijimus civilinės metrikacijos skyriui, kadangi tai padaryti turėjo pats pareiškėjas. Be to, tiek bažnytinės santuokos sudarymo metu, tiek ir pagal dabar galiojančius aktus yra aiškiai nustatyta, jog jei vienas iš sutuoktinių, sudaręs bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką po 2001 07 01 yra miręs ir pranešimas apie santuoką civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas praėjus 10 dienų po santuokos sudarymo, santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama. Šiuo atveju pareiškėjo žmona yra mirusi.

5.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2019 04 18 kreipėsi į juos dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo už (duomenys neskelbtini) mirusią žmoną, pateikdamas Lietuvos kariuomenės ordinariato Alytaus įgulos kapelionato (duomenys neskelbtini) išduotą santuokos sakramento pažymėjimą. Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra duomenys apie pareiškėjo ir jo žmonos (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Tuo tarpu duomenų apie šių asmenų sudarytą civilinę santuoką Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2020 01 06 sprendimu pareiškimo netenkino. Priteisė iš pareiškėjo valstybės naudai 10,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl atsisakymo pagrįstumo įtraukti į apskaitą santuoką, sudarytą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, kai vienas iš sutuoktinių yra miręs.

8.       Teismas sutiko su suinteresuoto asmens Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus atsiliepime išdėstyta pozicija ir nurodytais argumentais, kad tiek santuokos sudarymo metu galiojusių, tiek šiuo metu galiojančių Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 12 28 įsakymu Nr. 1R-334 88 punkte įtvirtinta nuostata, neleidžia į apskaitą įtraukti bažnytinės santuokos, kai vienas iš sutuoktinių yra miręs.

9.       Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kas neįvykdė pareigos pranešti apie bažnytinę santuoką civilinės metrikacijos įstaigai, kad ji būtų įtraukta į apskaitą, nors iš bylos duomenų ir iki Č. L. mirties (duomenys neskelbtini) galiojusių poįstatyminių aktų nustatyta, kad šią pareigą turėjo vienas iš sutuoktinių, ir tik nuo 2012 metų pareigą pranešti apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką įgijo bažnyčia (konfesija).

10.       Atkreipė dėmesį, jog iš Alytaus įgulos kapelionato santuokos registracijos knygos kopijos matyti, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė skyriuje „Būklė“ buvo patvirtinę, jog tarp jų civilinė santuoka yra sudaryta, todėl teismas pripažino, kad jie ir neturėjo tikslo bažnytinę santuoką įtraukti į apskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 01 06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Teismas nevertino aplinkybės, jog santuokos sudarymo metu, pareiškėjui ir jo sutuoktinei nebuvo išaiškintos santuokos neįregistravimo civilinės metrikacijos skyriuje teisinės pasekmės. Tvirtina, kad jeigu bažnytinės santuokos sudarymo metu jiems būtų išaiškinta, kad, siekiant įgyti teisėtus lūkesčius, yra privalomas jos registravimas, jie būtų per nustatytą 10 dienų terminą pateikę metrikacijos skyriui ir ją įregistravę. Tuo tarpu teismas šiai aplinkybei neteikė jokios reikšmės ir nepasisakė, jog teisių ir pareigų neišaiškinimas nulėmė teisėtų lūkesčių netekimą.

11.2.       Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostata bei pažeidė CK 1.2. straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

11.3.       Teismas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis neegzistuojančia procesinės teisės norma bei neatsižvelgė į CPK 516 straipsnio 3 dalį, kuri skelbia, jog iki įstatymo Nr. XII-2113 įsigaliojimo (2017 01 01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo, baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 01 06 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Santuoka galėjo būti apskaityta vėliau, t .y. praėjus 10 dienų po santuokos sudarymo, tačiau (duomenys neskelbtini) mirus Č. L., bažnytinės santuokos įtraukimas į apskaitą neteko teisinio pagrindo.

12.2.       Pareiškėjo bažnytinės santuokos sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 06 27 įsakymu Nr. 124 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 06 30 įsakymo Nr. 193 redakcija) patvirtinta Pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką tvarka, kai susituokę asmenys patys per 10 dienų po santuokos sudarymo pateikia santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Vyskupų Konferencijos 1999 08 25 patvirtintos formos liudijimą. Tuo tarpu įpareigojimas religinės bendruomenės ar bendrijos įgaliotam asmeniui pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai pranešimą apie bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką, atsirado tik nuo 2012 06 01.

12.3.       Teismas, priimdamas sprendimą, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, dėl ko naikinti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 01 06 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, jog teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisės normomis, pagrįstai nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo V. L. pareiškimas dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Iš byloje esančių rašytinių duomenų, o konkrečiai iš Alytaus įgulos kapelionato santuokų registracijos knygos kopijos nustatyta, jog pareiškėjas V. L. ir Č. L. K. 2007 04 21 Alytaus Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje sudarė santuoką, kuri civilinės metrikacijos įstaigoje nebuvo apskaityta (b. l. 3-4). Iš pareiškimo turinio nustatyta, jog pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 10 24 kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą jo ir Č. L. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką.

18.       Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino, nurodydamas, jog santuokos sudarymo metu galiojusių, tiek šiuo metu galiojančių Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 12 28 įsakymu Nr. 1R-334, 88 punkte įtvirtinta nuostata neleidžia į apskaitą įtraukti bažnytinės santuokos, kai vienas iš sutuoktinių yra miręs. Nurodė, jog iki Č. L. mirties (duomenys neskelbtini) galiojusių poįstatyminių aktų nustatyta, kad pareigą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką pranešti civilinės metrikacijos skyriui turėjo vienas iš sutuoktinių, ir tik nuo 2012 metų šį pareiga atsirado bažnyčiai (konfesijai).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka visiškai.

20.       Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų (įsigaliojo nuo 2000 09 16) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.24 straipsnyje. Tam, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sukeltų teisines pasekmes, būtina įvykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. santuoka turi būti sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų, įtvirtintų CK 3.12-3.17 straipsniuose; santuoka turi būti sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą; santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

21.       Santuokos sudarymo momentu galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 06 27 įsakymu Nr. 124 patvirtinto Pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką tvarkos aprašo 6 punktas nustatė, kad Lotynų apeigų katalikų bendruomenėje susituokę asmenys per dešimt dienų po santuokos sudarymo pateikia santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Vyskupų Konferencijos 1999 08 25 patvirtintos formos santuokos liudijimą. Šiuo atveju teisinių normų nustatytas dešimties dienų terminas, per kurį turėjo būti pateiktas pranešimas, yra praleistas. Minėta, jog bažnytinė santuoka tarp pareiškėjo ir Č. L. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau nei pareiškėjas, nei Alytaus įgulos kapelionato kapelionas prašymo įtraukti santuoką, sudarytą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, į apskaitą nepateikė. Praleidus teisės aktų nustatytą terminą, asmenys sudarę bažnytinę santuoką nepraranda teisės įtraukti ją į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tokiu atveju santuoka yra laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Vienam iš sutuoktinių mirus, akivaizdu, kad tokia situacija tampa negalima, nes santuoka negali būti laikoma sudaryta po vieno iš sutuoktinio mirties. Šiuo metu galiojančių Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 12 28 įsakymu Nr. 1R-334, 88 punktas nustato, jog jei vienas iš sutuoktinių, sudariusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką po 2001 07 01 yra miręs, ir pranešimas apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas praėjus dešimčiai dienų po santuokos sudarymo, santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama. 

22.       Taipogi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad santuokos sudarymo metu, pareiškėjui ir jo sutuoktinei nebuvo išaiškintos neįregistravimo civilinės metrikacijos skyriuje teisinės pasekmės. Tvirtina, kad jeigu bažnytinės santuokos sudarymo metu jiems būtų išaiškinta, kad, siekiant įgyti teisėtus lūkesčius, yra privalomas jos registravimas, jie būtų per nustatytą 10 dienų terminą pateikę duomenis metrikacijos skyriui ir ją įregistravę. Šiems apelianto argumentams apeliacinės instancijos teismas nepritaria, kadangi nežinojimas nuo teisinių pasekmių neatleidžia. Kita vertus, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo teisę pasiteirauti santuoką palaiminusio kapeliono ar sudarius bažnytinę santuoką nereikia atlikti kokių nors papildomų veiksmų, kaip pavyzdžiui ar nereikia apie tai pranešti civilinės metrikacijos skyriui, ar kieno pareiga yra tai padaryti.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudariusiems santuoką sutuoktiniams praleidus įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą dešimties dienų terminą pateikti civilinės metrikacijos įstaigai atitinkamą pranešimą ir vienam iš sutuoktinių mirus, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytinę santuoką. Tuo vadovaujantis spręstina, jog Alytaus apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, kurio apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas  skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Nagrinėjant bylą valstybė patyrė 14,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

               palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą.

               Priteisti iš pareiškėjo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,81 Eur (keturiolika eurų ir 81 euro centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui. 

    Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė