Administracinė byla Nr. eI2-3603-331/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01684-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R. (A. R.), S. R. (S. R.), D. R. (D. R.) ir I. R. (I. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kontrolės skyrius (toliau – Departamentas) 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (15/5-10) 50U-1938, 1839, 1840, 1841 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos piliečiams A. R., S. R., I. R., D. R., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu panaikino Rusijos Federacijos piliečiui A. R., išduotą leidimą laikinai gyventi LT7487753, galiojantį iki 2021 m. gegužės 28 d.; vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, panaikino Rusijos Federacijos piliečiams S. R., D. R. ir I. R. išduotus leidimus laikinai gyventi atitinkamai LT7487936, LT7487754 bei LT7487755, galiojančius iki 2020 m. gegužės 28 d.
2. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2020 m. balandžio 27 d. Sprendimą.
2.1. Paaiškino, kad Migracijos departamentas sprendime nurodė, kad pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje naikinami, nes nuo 2019 m. gegužės 1 d. A. R. įmonėje UAB „Mapid LT“ negavo darbo užmokesčio, o nuo 2020 m. vasario 28 d. su juo buvo nutraukta darbo sutartis.
2.2. Teigia, kad A. R. su bendrovės „Mapid LT“ direktoriumi buvo sutaręs, kad jo darbo santykiai nenutrūktų, bet dėl asmeninių priežasčių (jo tėvas O. R. N., gim. 1936 m., gyv. Maskvoje, yra sunkios sveikatos būklės ir jam reikalinga artimųjų priežiūra) jis galėtų paimti neapmokamų atostogų iki 2020 m. vasario 27 d. Tačiau Migracijos departamentui pradėjus tyrimą dėl A. R. darbo santykių, pokalbio Departamente metu, darbdaviui buvo nurodyta daugiau nesuteikti A. R. neapmokamų atostogų ir nutraukti su juo darbo sutartį, todėl darbdavys daugiau nesutiko priimti prašymų, suteikti neapmokamų atostogų, nutraukė su juo darbo sutartį. Pareiškėjai laikinai negalėjo atvykti į Lietuvą, tačiau Pareiškėjas ir darbdavys šitos informacijos neslėpė, neapmokamas atostogas deklaravo VSDF sistemoje. Migracijos departamentas, pratęsdamas pareiškėjams leidimus gyventi 2019 m. spalio mėn., žinojo šią informaciją. Darbdavys žadėjo pareiškėją vėl priimti į darbą, kai tik jis galės atvykti į Lietuvą ir atnaujinti darbo santykius. Pareiškėjo nuomone, jo darbo santykiai faktiškai yra laikytini ne nutrūkusiais, o tik laikinai sustabdytais, o Migracijos departamento vykdytas tyrimas, leidimų gyventi panaikinimas yra neteisėti.
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo vertinimu, Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, o pareiškėjų išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.
3.1. Paaiškina, kad A. R. atleidimas iš UAB „Mapid LT“ užimamų pareigų nebuvo ginčijamo sprendimo pagrindas, tačiau nemokamas atlyginimas buvo Migracijos departamento nustatyta faktinė aplinkybė, kuri leido konstatuoti, kad jis neatitinka Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, todėl yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindas, t. y. jis neatitinka leidimų sąlygų, nustatytų leidimui gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, kas sudaro imperatyvų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Minėtas ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas yra tik vienas iš trijų savarankiškų ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindų. Pareiškėjai skunde neginčijo, kad duomenys, kuriuos A. R. pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, todėl yra rimtas pagrindas, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.
3.2. Pažymi, kad Migracijos departamente apklausiant UAB „Mapid LT“ direktorių buvo daromas garso įrašas, kurį patikrinus buvo nustatyta, kad pareiškėjų teiginiai apie Migracijos departamento nurodymus UAB „Mapid LT“ direktoriui neatitinka tikrovės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. balandžio 27 d. Sprendimo, kuriuo panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kas pareiškėjas A. R. 2018 m. balandžio 11 d., ketindamas ir toliau dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „Mapid LT“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Tą pačią dieną prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu pateikė jo sutuoktinė S. R., sūnus I. R., duktė D. R..
5.1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jo prašymą, 2018 m. gegužės 8 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu, priėmė sprendimą išduoti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galiojantį trejus metus. Tą pačią dieną Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą išduoti S. R. leidimą laikinai gyventi, galiojantį trejus metus (kol galios sutuoktinio leidimas laikinai gyventi), o vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimus vaikams D. R. ir I. R. laikinai gyventi, galiojančius trejus metus (kol galios tėvo leidimas laikinai gyventi). Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 28 d. išdavė A. R. ir I. R. leidimus laikinai gyventi atitinkamai LT7437056 ir LT7437113, galiojančius iki 2019 m. spalio 8 d., o 2018 m. birželio 25 d. išdavė S. R. ir D. R. leidimus laikinai gyventi atitinkamai LT7439677 ir LT7439678, galiojančius iki 2019 m. balandžio 8 d.
5.2. Migracijos departamentas 2019 m. spalio 3 d. pakeitė A. R. leidimą laikinai gyventi LT7487753, galiojantį iki 2021 m. gegužės 28 d., o D. R. ir I. R. leidimus laikinai gyventi atitinkamai LT7487754 bei LT7487755, galiojančius iki 2021 m. gegužės 28 d. Taip pat 2019 m. spalio 4 d. pakeitė S. R. leidimą laikinai gyventi LT7487936, galiojantį iki 2021 m. gegužės 28 d.
6. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai reglamentuoti Įstatymo 50 straipsnyje. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimai laikinai gyventi taip pat panaikinami, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
6.1. Sąlygos, kurioms esant užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, yra išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatytos Įstatymo
441 straipsnyje. Šiame Įstatymo straipsnyje reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – ir BDU) dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžio; b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžiai; c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.
6.2. Taigi, užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi įvykdyti imperatyvias Įstatyme reglamentuotas sąlygas, be kita ko, toks užsienietis turi pateikti darbdavio įsipareigojimą įdarbinti jį Įstatyme nurodytam laikotarpiui ir mokėti jam nustatyto dydžio darbo užmokestį. Kartu pažymėtina, kad asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi dėl to, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, ir po to, kai jam yra išduodamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas minėtas leidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3727-442/2018). Aplinkybė, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi, neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, sudaro pagrindą šį leidimą panaikinti.
6.3. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta leidimų laikinai gyventi, išduotų užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi, šeimos nariams panaikinimo tvarka. Vadovaujantis šia nuostata, tuo atveju, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimai laikinai gyventi taip pat panaikinami, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Kitaip tariant, užsieniečių, gavusių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad čia gyvena jų šeimos narys, turintis leidimą laikinai gyventi, leidimo laikinai gyventi galiojimas yra tiesiogiai susijęs su minėto šeimos nario leidimo galiojimu – panaikinus leidimą šiam asmeniui, yra panaikinami ir jo šeimos nariams išduoti leidimai.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui A. R. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad pareiškėjas ketino dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą – pareiškėjas ėjo verslo paslaugų vadybininko pareigas UAB „Mapid LT“ ir pareiškėjo darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti jam ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestį, taip pat mokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. A. R. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi 2018 m. balandžio 11 d., todėl jam taikomas 2018 metų I ketvirčio BDU, kuris yra 842,7 Eur. Pareiškėjo teigimu jis buvo išleistas neapmokamų atostogų, todėl jo darbo santykiai laikytini ne nutrūkusiais, o tik laikinai sustabdytais, tačiau nuo 2020 m. vasario 28 d. darbdavys nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Tuo tarpu bendrovė „Mapid LT“ nepateikė dokumentų pagrindžiančių neapmokamų atostogų A. R. suteikimą.
8. 2020 m. balandžio 15 d. „Sodros“ duomenys patvirtina, kad bendrovė „Mapid LT“ mokėjo pareiškėjui atlyginimą tik 2018 m. birželio – 2019 m. balandžio mėn. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų, dėl kurių jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 27 d. A. R. negavo darbo užmokesčio, nes nurodytu laikotarpiu buvo išleistas neapmokamų atostogų, o nuo 2020 m. vasario 28 d. darbdavys darbo sutartį su A. R. nutraukė, taigi, pareiškėjas neatitinka imperatyvaus Įstatyme nustatyto reikalavimo gauti nustatyto dydžio darbo užmokestį.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. vasario 27 d. Migracijos departamento Kontrolės skyrius atliko bendrą patikrinimą kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriumi (VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2020 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas Nr. MD-517). Jo metu nustatyta, kad A. R. aukščiau nurodytu laikotarpiu yra išleistas neapmokamų atostogų, tai patvirtina ir byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pareiškėjo prašymai dėl neapmokamų atostogų. Kartu buvo patikrintos A. R., jo šeimos narių deklaruotos gyvenamosios vietos: Girininkų g. 10, Kalabariškių k., Vilniaus r. ir Fabijoniškių 79-3, Vilnius. Atlikus ten gyvenančių asmenų, nekilnojamojo turto savininkų apklausas, buvo nustatyta, kad A. R. ir jo šeimos nariai deklaruotos gyvenamosios vietos adresais faktiškai negyveno. Nacionalinės švietimo agentūros 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. SD-369(1.6 E) pateiktais duomenimis A. R. dukra D. R. mokyklos Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2020 m. vasario 26 d. lankiusi nebuvo.
10. Šios aplinkybės papildomai parodo, kad A. R. ir jo šeimos nariai po leidimų laikinai gyventi išdavimo faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje negyveno, kad pareiškėjas laikinai negalėjo atvykti į Lietuvą sutinka ir pats pareiškėjas. Taigi, užsienietis pateikė žinomai melagingus duomenis apie savo šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą, kadangi faktiškai aukščiau nurodytais adresais gyventi neketino.
11. Vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, A. R. šeimos narių atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėtų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad šie užsieniečiai, norėdami gauti leidimus laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); t. y. konstatuotina, kad minėti užsieniečiai siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jų tikslas - ne gyventi Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas). Kartu pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
12. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės neginčija Departamento nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo nuostatų, t. y. pareiškėjas neginčija nei fakto, kad nuo 2019 m. gegužės mėn. negauna darbo užmokesčio, nei aplinkybės, kad pareiškėjai nurodytu laikotarpiu laikinai negalėjo atvykti į Lietuvą dėl asmeninių aplinkybių. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, Įstatyme yra nustatytas imperatyvus reikalavimas užsieniečiui gauti nurodyto dydžio darbo užmokestį ir nėra numatyta jokių šio reikalavimo išimčių. Todėl tai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo nuostatų dėl svarbių asmeninių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Departamento Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi yra nepagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Departamento Sprendimas nepažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių – kaip minėta, asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą jo galiojimo laikotarpį turi atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas, todėl pareiškėjas turėjo suvokti, kad pasikeitus situacijai, išduotas leidimas galės būti panaikintas.
13. Pirmiau minėta, kad vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Taigi, užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, šeimos nario leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas yra priklausomas nuo minėto užsieniečio leidimo laikinai gyventi galiojimo. Todėl Departamentas, panaikinęs pareiškėjui A. R. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstai panaikino ir jo šeimos nariams, pareiškėjams S. R., I. R., D. R., išduotus leidimus laikinai gyventi šalyje, kadangi šių asmenų leidimų galiojimas priklausė nuo pareiškėjo A. R. (jų sutuoktinio, tėvo) turėto leidimo galiojimo.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo
Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A-3707-575/2016).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–
87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų A. R. (A. R.), S. R. (S. R.), D. R. (D. R.) ir I. R. (I. R.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Rūta Miliuvienė
Henrikas Sadauskas