VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 26 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovei L. J., atsakovo savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriui K. S., atsakovo biudžetinės įstaigos „Skaitlis“ atstovei  N. A.,

viešame teismo posėdyje (2024 m. birželio 27 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijai ir BĮ „Skaitlis“ dėl darbo ginčo dėl teisės.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. liepos 26 d. 12:50 val.

I. Teismas n u s t a t ė, kad:

1. Ieškovė ieškiniu (CBP-4330) ir jo 2024 m. gegužės 30 d. patikslinimu (parengiamojo teismo posėdžio metu, t. 1, b. l. 172) pateikė šiuos materialinio pobūdžio reikalavimus (ieškinio dalykas):

1) priteisti iš atsakovų 650,1 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos;

2) priteisti iš atsakovų 391,7 Eur netesybų dėl to, kad atleidimo dieną su ja nebuvo atsiskaityta iki 2023 m. vasario 7 d.;

3) priteisti iš atsakovų netesybas už nuo 2023 m. vasario 8 d. nesumokėtus 1041,8 Eur, tačiau ne daugiau, kaip už šešis mėnesius.

Ieškovė ieškinį ir jo patikslinimą grindė tuo, kad:

1.1. Atsakovai pagal vienus standartus sudarė darbo grafikus, pagal kitus standartus atliko mokėjimus. Atitinkamai atsakovai netinkamai apskaičiavo jai nepanaudotų atostogų kompensaciją, netinkamai apskaičiavo ir jos vidutinį darbo užmokestį.

1.2. Atsakovai vėlavo atlikti galutinį atsiskaitymą 8 kalendorinėmis dienomis, tačiau netesybas sumokėjo tik už 6 kalendorines dienas, atitinkamai liko skolingi netesybas už 2 kalendorines dienas.

1.3. Neatsiskaičius atleidimo dieną, iš atsakovo priteistinos netesybos.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą, bylos nagrinėjimo iš esmės proceso metu:

2.1. Atsakovas BĮ „Skaitlis“ pateikė atsiliepimą (DOK-66611), su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti, nes:

1)   BĮ „Skaitlis“ yra netinkamas atsakovas, nes jis tik organizuoja apskaitą, tačiau nebuvo ieškovės darbdavys, todėl BĮ „Skaitlis“ nėra darbo santykių subjektas Darbo kodekso 213 straipsnio 3 dalies prasme;

2) ieškovės vidutinis darbo užmokestis, atostogų kompensacija, netesybos buvo tinkamai apskaičiuota, ir su ieškove tinkamai atsiskaityta 2024 m. vasario 7 d.

3) netesybos mokamos tik už uždelstas darbo, o ne kalendorines dienas;

4) apskaičiuojant ieškovės vidutinį darbo užmokestį, į jį pagrįstai buvo įtraukta ketvirtadalis, o ne visa premija;

5) apskaičiuojant ieškovės vidutinį darbo užmokestį atleidimo dienai, į skaičiuojamą vidutinį darbo užmokestį įtraukė 2023 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius ir neįtraukė 2024 m. sausio mėnesio, nes ieškovės atleidimo diena buvo ne paskutinė mėnesio darbo diena;

6) skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį atsakovas taikė 5 (penkių) darbo dienų per savaitę skaičiavimą, nes ieškovei buvo taikomas lankstus darbo režimas;

7) atsakovo taikytas skaičiavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose numatytoms nuostatoms, kadangi nėra draudžiama taikyti darbuotojui palankesnius skaičiavimo būdus, kurie gerina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta darbo teisės normose.

2.2. Atsakovas (statusas iš trečiojo asmens į atsakovo pakeistas teisėjo 2024 m. gegužės 16 d. rezoliucija ant DOK-76411) Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija pateikė atsiliepimą DOK-73742, paaiškino, kad:

1) BĮ „Skaitlis“ yra tinkamu atsakovu;

2) ieškovei buvo nustatytas darbo grafikas: darbas antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13:00 iki 18:00 val. ir kas antrą penktadienį nuo 13:00 iki 17:00 val. Vieną savaitę ieškovė turėjo dirbti 10 darbo valandų, kitą savaitę 14 darbo valandų. Mokinių atostogų metu ieškovei neprivaloma buvo dirbti įstaigoje, ji galėjo dirbti nuotoliniu būdu ir tai buvo nustatyta 2023 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-349 ir 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-417. Ieškovė taip pat galėjo susikeitinėti darbą su porininku;

3) ieškovei mokant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant jos penkių darbo dienų savaitę, buvo veikiama jos naudai, nes ji gaudavo nedarbingumą už tas darbo dienas, kai jos nebuvo jos darbo dienomis pagal grafiką.

2.3. Atsakovas BĮ „Skaitlis“ pateikė papildomą paaiškinimą (DOK-84093), kuriame nurodė, kad:

1) ieškovė dirbo pas darbdavį nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. sausio 30 d., t. y. nepilnus 5 mėnesius (tiksliau 4 mėnesius ir 23 kalendorines dienas). Jos darbo užmokestis (neatskaičiuos mokesčių) sudarė: už 2023 m. rugsėjo mėn. – 467,07 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 314,71 Eur (papildomai išmokėti 34,10 Eur už 2 nedarbingumo dienas), už 2023 m. lapkričio mėn. – 576, 97 Eur, už 2024 m. gruodžio mėn. – 582,50 Eur (papildomai išmokėta 576,00 Eur metinė premija ir 34,42 Eur už 2 nedarbingumo dienas), už 2024 m. sausio mėn. – 605,82 Eur.;

2) už išdirbtą laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. sausio 30 d., t. y. nepilnus 5 mėnesius ieškovės buvo sukauptos 3 savaitės kasmetinių atostogų. Paėmus per mėnesį priskaičiuotų darbo užmokesčių vidurkį, kuris sudaro vidutiniškai 509,41 Eur (467,07 + 314,71 + 576, 97 + 582,50 + 605,82 = 2547,07/ 5 = 509,41 Eur), ieškovės gauta 1191,13 Eur suma už 3 savaites sukauptų atostogų, kuri dvigubai viršija per mėnesį priskaičiuotų darbo užmokesčių vidurkį, neatitinka jokios logikos;

3) darbdavys pavėlavo atsiskaityti su ieškove nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 6 d., t. y. 1 savaitė (su trupučiu). Ieškovės gauta 594,08 Eur netesybų suma už 1 savaitės (su trupučiu) uždelsto atsiskaityti laikotarpį, kuri viršija net viso mėnesio darbuotojos gauto darbo užmokesčio vidurkį (509,41 Eur), taipogi yra nelogiška ir niekuo nepagrįsta;

4) atsakovo taikomas apskaičiavimas yra finansiškai palankesnis ieškovei, kadangi apskaičiuojant tiek darbo užmokestį, tiek atostogų kaupimą, tiek atostoginius, remiantis dirbtu grafiku ieškovei turėjo būti išmokėtos mažesnės sumos, nei jai buvo priskaičiuotos ir išmokėtos;

5) atžvelgiant į tai, kad ieškovės darbo dienų skaičius per savaitę buvo skirtingas, kasmetinės atostogos kaupiamos ne darbo dienomis, bet savaitėmis (t. y. kalendorinėmis dienomis). Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nedetalizuoja vidutinio darbo užmokesčio (atostoginių) skaičiavimo tvarkos, kai darbuotojo darbo laiko norma yra nustatyta valandomis per mėnesio laikotarpį. Tokiu atveju darbo sutarties šalys gali taikyti vidutinio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas skaičiavimo tvarką, kuri neblogintų darbuotojo padėties, lyginant su numatytąja darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose;

6) ieškovei priklausė 21,42 kalendorinės atostogų dienos;

7) vienos valandos vidutinis darbo užmokestis sudarė 13,71 Eur. Ieškovės koeficientas 0,27. Vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 26,64 Eur. Kompensacija už nepanaudotas atostogas sudarė 399,44 Eur. Ieškovei buvo priskaičiuota didesnė kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri siekė 541,03 Eur.

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovė paaiškino ir patikslino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad bylą yra pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovai paaiškino savo atsikirtimų esmę. Sutiko, kad bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir teismui pateiktus argumentus ir įrodymus.  

3.2. Atsakovų atstovai iš esmės palaikė atsiliepimus ir kitus rašytinius argumentus.  

3.4. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovė prašė patenkinti jos reikalavimus;

2) atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.  

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovės ir atsakovo 2023 m. rugsėjo 5 d. sudaryta darbo sutartis Nr. M-207 (t. 1, b. l. 7), kuri nustatė, kad ieškovės pareigos – visos dienos mokyklos pedagogė (1.2 punktas), darbo laiko norma: 12 val. per savaitę; 0,33 etato (4 punktas); pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 9,4 (1.3 punktas); pradedama dirbti 2023 m. rugsėjo 7 d. (7 punktas). Bazinis mėnesinis ieškovės darbo užmokestis 2023 m. dirbant pagal grafiką visomis darbo grafiko dienomis buvo 576,97 Eur (9,4*186*0,33) (žr. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymą), o 2024 m. – 589,18 Eur (1785,4*0,33) (žr. Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą).

4.2. Ieškovės darbo laiko grafikas: darbas antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13:00 iki 18:00 val. ir kas antrą penktadienį nuo 13:00 iki 17:00 val., t. y. vieną savaitę ieškovė turėjo dirbti 10 darbo valandų, kitą savaitę 14 darbo valandų (t. 1, b. l. 183), atitinkamai, darbą pradedant 2023 m. rugsėjo 7 d.:

1) 2023 m. rugsėjo mėnesį ieškovei pagal grafiką reikėjo dirbti: 7, 12, 14, 19, 21, 26, 28 dienomis po 5 val. ir 8 bei 22 d. po 4 val., iš viso 43 valandas, per 9 darbo dienas. Vienos darbo valandos faktinis darbo įkainis – 12,02 Eur (576,97/43+5).

2) 2023 m. spalio mėnesį ieškovei pagal grafiką reikėjo dirbti: 3, 5, 10, 12, 17, 19, 24, 26 dienomis po 5 valandas ir 6, 20 d. po 4 valandas, iš viso 48 valandas, per 10 darbo dienų. Vienos darbo valandos faktinis darbo įkainis – 12,02 Eur (576,97/48).

3) 2023 m. lapkričio mėnesį ieškovei pagal grafiką reikėjo dirbti: 7, 9, 14, 16, 21, 23, 28, 30 dienomis po 5 valandas ir 13, 17 d. po 4 valandas, iš viso 48 valandas, per 10 darbo dienų. Vienos darbo valandos faktinis darbo įkainis – 12,02 Eur (576,97/48). 

4) 2023 m. gruodžio mėnesį ieškovei pagal grafiką reikėjo dirbti: 5, 7, 12, 14, 19, 21, 28 dienomis po 5 valandas ir 1, 15, 29 d. po 4 valandas, iš viso 47 valandas, per 10 darbo dienų. Vienos darbo valandos faktinis darbo įkainis – 12,27 Eur (576,97/47).

5) 2024 m. sausio mėnesį ieškovei pagal grafiką reikėjo dirbti: 2, 4, 9, 11, 16, 18, 23, 25, 30 dienomis po 5 valandas ir 12, 26 d. po 4 valandas, iš viso 53 valandas, per 11 darbo dienų. Vienos darbo valandos faktinis darbo įkainis – 11,11 Eur (589,18 /53).

4.3. Mokinių atostogų metu ieškovei neprivaloma buvo dirbti įstaigoje, ji galėjo dirbti nuotoliniu būdu ir tai buvo nustatyta 2023 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-349 ir 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 (t. 1, 181-182). Ieškovė taip pat galėjo susikeitinėti darbą su porininku (t. 1, b. l. 180).

4.4. Ieškovė 2023 m. lapkritį per 10 darbo dienų laikotarpį dirbo 48 valandas (t. 1, b. l. 184), 2023 m. gruodžio mėnesį per 8 darbo dienų laikotarpį dirbo 37 valandas (t. 1, b. l. 185), 2024 m. sausio mėnesį per 11 darbo dienų laikotarpį dirbo 53 valandas (t. 1, b. l. 186), iš viso per minėtus tris mėnesius ieškovė dirbo 29 darbo dienas ir 138 valandas (t. 1, b. l. 187-189). Ieškovės teiktus paaiškinimus apie kitokį darbo dienų ir valandų skaičių (t. 1, b. l. 4-6; 168), teismas atmeta, nes jie nėra pagrįsti jokia bylos medžiaga, todėl laikytini neįrodytais. 

4.5. Ieškovei už 2023 m. spalio mėnesį buvo priskaičiuota 314,71 Eur darbo užmokesčio su mokesčiais (t. 1, b. l. 8), ginčo dėl šios sumos tarp šalių nebuvo.

4.6. Ieškovei už 2023 m. lapkričio mėnesį buvo priskaičiuota 576,97 Eur darbo užmokesčio su mokesčiais (t. 1, b. l. 8), ginčo dėl šios sumos tarp šalių nebuvo.

4.7. Ieškovei už 2023 m. gruodžio mėnesį buvo priskaičiuota 582,5 Eur (455,5 + 127) darbo užmokesčio su mokesčiais ir priemoka, 576 Eur vienkartinė išmoka-premija už atliktą darbą (t. 1, b. l. 8), ginčo dėl minėtų sumų tarp šalių nebuvo.

4.8. Ieškovei už 2024 m. sausio mėnesį buvo priskaičiuota 808,2 Eur (605,82+202,82) darbo užmokesčio su mokesčiais, 541,03 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 8). Ginčo šalys nesutarė dėl nepanaudotų atostogų kompensacijos dydžio, ginčo dėl apskaičiuoto darbo užmokesčio nebuvo.

4.9. Tarp šalių kilusį ginčą (ieškovės iniciatyva) ikiteismine tvarka nagrinėjo darbo ginčų komisija ir 2024 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą (registracija 2024 m. vasario 23 d. Nr. DGKS-13250) darbo byloje APS-131-2796/2024 (t. 1, b. l. 39-43), kuriuo ieškovės (darbuotojos) prašymus   atmetė. Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui. Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertina šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: 1) ar atsakovas tinkamai apskaičiavo ieškovės vidutinį darbo užmokestį 2) ar tinkamai paskaičiavo ieškovei nepanaudotų atostogų kompensaciją, 3) ar pagrįstai netesybas mokėjo ieškovei už šešias, o ne už aštuonias dienas, 4) ar taikytinos kitos Darbo kodekse nustatytos pasekmės darbdaviui, jei buvo su ieškove netinkamai atsiskaityta,  ir, darydamas išvadas, spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas. 

Teismo motyvai ir išvados.

6. Ieškovės pirmasis reikalavimas – priteisti iš atsakovų 650,1 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, atmestinas.

Visų pirma atsakytina į esminius bylos klausimus ar atsakovai tinkamai apskaičiavo ieškovės vidutinį darbo užmokestį ir ar sumokėjo tinkamo dydžio nepanaudotų atostogų kompensaciją:  

6.1. Pagal Darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, Darbo kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (Darbo kodekso 145 straipsnio 2 dalis, 204 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 6 punktą, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų. Aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 punktuose. Pagal Aprašo 5.4 punktą, vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius) (Aprašo 5.5 punktas). Pagal Aprašo 5.6 punktą, vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės. Pagal Aprašo 5.9 punktą, premijos, nurodytos Aprašo 3.5 punkte, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, mokamos už ketvirčio darbo rezultatus ir išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (jei išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra, – pagal įmonės darbo (pamainos) grafiką). Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo vidutinio dieninio darbo užmokesčio ar vidutinio valandinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal Aprašo 5.4 ir 5.5 punktus. Aprašo 5.15 punkte reglamentuojama, kad apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.

6.2. Nagrinėjamu atveju:

6.2.1. Dėl ieškovės vidutinio darbo užmokesčio. Vadovaujantis Aprašo 5.5 punktu, apskaičiuojant ieškovės atostoginius, turėjo būti skaičiuojamas vidutinis valandinis, o ne dieninis, ieškovės darbo užmokestis, nes ieškovės faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) buvo skirtingos trukmės (Aprašo 5.6 punktas) (analogiškos pozicijos laikomasi ir panašioje teismų praktikoje žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-806-1097/2024), atitinkamai:

1) ieškovės vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu laikytina suma lygi – 15,32 Eur, kuri apskaičiuota skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (Aprašo 5.5 punktas), t. y. ieškovės vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamuoju laikotarpiu yra 2024 m. sausis (sutiktina su ieškove, kad pagal jai nustatytą grafiką ji šį mėnesį išdirbo pilnai ir jos paskutinė darbo diena, t. y. taikytinas Aprašo 5.2 punktas, nustatantis, kad kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį), už kurį ieškovei buvo paskaičiuotas 808,2 Eur (t. 1, b. l. 8) darbo užmokestis, 2023 m. gruodis, už kurį ieškovei buvo paskaičiuotas 582,5 Eur (t. 1, b. l. 8) darbo užmokestis su priemoka, 2023 m. lapkritis, už kurį ieškovei buvo paskaičiuotas 576,97 Eur darbo užmokestis su mokesčiais (t. 1, b. l. 8) bei įskaičiuotinas ¼ 2023 m. gruodžio mėnesį sumokėtos vienkartinės išmokos-premijos už atliktą darbą, kuri laikytina metine premija, t. y. 144 Eur (576/4);

2) iš viso laikytina, kad ieškovei 2023 m. lapkritį – 2024 m. sausį buvo sumokėta 2114,67 Eur (808,2+582,5+576,97+144), kurie vadovaujantis Aprašu įtrauktini į ieškovės vidutinio valandinio darbo užmokesčio apskaičiavimą. Ieškovė minėtu laikotarpi dirbo 138 valandas (šio sprendimo 4.4 punktas), todėl ieškovės vienos valandos vidutiniu darbo užmokesčiu laikytina suma lygi 15,32 Eur (2114,67/138);

6.2.2. Dėl ieškovei mokėtinos nepanaudotų atostogų kompensacijos. Atsakovai apskaičiavo ir sumokėjo ieškovei 541,03 Eur su darbuotojo mokesčiais nepanaudotų atostogų kompensaciją, ieškovė su tokia suma nesutiko, nurodė, kad turėjo būti apskaičiuota 1191,13 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovė neginčijo atsakovo faktiškai paskaičiuotų jai priklausančių atostogų t. y. 16,04 darbo dienos arba 21,42 kalendorinės dienos:

1) kaip minėta Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Taip pat minėta, kad vadovaujantis Aprašo 5.5 punktu, apskaičiuojant ieškovės atostoginius, turėjo būti skaičiuojamas vidutinis valandinis, o ne dieninis, ieškovės darbo užmokestis;

2) įvertinus, kad ieškovė iš viso pas atsakovą dirbo nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. sausio 30 d., nėra pagrindo nesutikti su atsakovo skaičiavimais, kad ieškovei priklausė atostogų kompensacija už 21,42 kalendorines dienas;

3) atitinkamai aktualu nustatyti kiek vienai kalendorinei ieškovės atostogų dienai skaičiuotina darbo valandų ir tokie skaičiavimai neturi būti sudėtingai atliekami, nes priešingu atveju darbo santykių šalys būtų įpainiotos į sudėtingus skaičiavimus, o kuo jie sudėtingesni, tuo didesnė klaidų tikimybė. Aktualu ir tai, kad nors Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalis nustato atostogų suteikimą kalendorinėmis dienomis, tačiau Aprašas nedetalizuoja tokių nepanaudotų atostogų skaičiavimo metodikos, išskyrus, tai, kaip apskaičiuoti vidutinį valandinį darbo užmokestį;

4) ieškovės vienai kalendorinei atostogų dienai priskirtina 1,65 darbo valandų ir vienos valandos įkainis apskaičiuotinas pagal minėtą ieškovės vidutinį valandinį įkainį, t. y. jeigu ieškovė 2023 m. rugsėjo – 2024 m. sausio mėnesius pagal jai sudarytą grafiką būtų dirbusi visomis darbo grafikų dienomis, ji iš viso būtų išdirbusi 239 valandas per visą jai priskirtą kalendorinį darbo laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. sausio 30 d., kuriame iš viso buvo 145 kalendorinės dienos, atitinkamai vienai ieškovės kalendorinei dienai priskirtina 1,65 darbo valandos (239/145);

5) vienai ieškovės kalendorinei dienai priskyrus 1,65 darbo valandos, laikant, kad ieškovei priklausė iš viso 21,42 kalendorinių dienų atostogų, laikytina, kad ieškovei nepanaudotų atostogų kompensacija mokėtina už 35,34 valandas (1,65*21,42). Atitinkamai ieškovei mokėtina 541,4 Eur (35,34*15,32) nepanaudotų atostogų kompensacijos, t. y. iš esmės tiek, kiek ir sumokėjo atsakovai. Minėta suma laikytina protingo dydžio ir dėl to, kad ji iš esmės artima ieškovei nustatytam mėnesiniui darbo užmokesčiui ir nėra mažesnė už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį (2024 m. sausis) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį valandinį darbo užmokestį, t. y. ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis buvo 5,65 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“//https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7b6d6b80173811ee9f7ec2ffce8b47bc)

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai tinkamai apskaičiavo ieškovei priklausančią nepanaudotų atostogų kompensaciją, todėl nėra pagrindo tenkinti pirmąjį ieškovės reikalavimą.

7. Antrasis ieškovės reikalavimas – priteisti iš atsakovų 391,7 Eur netesybų dėl to, kad atleidimo dieną su ja nebuvo atsiskaityta iki 2023 m. vasario 7 d., tenkintinas iš dalies:

7.1.  Taikytinos teisės normos:

1) Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip;

2) Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

7.2. Nagrinėjamu atveju:

1) ieškovė buvo atleista iš darbo 2024 m. sausio 30 d. (t. 1, b. l. 19) dėl to ginčo tarp šalių nebuvo. Su ieškove atsakovai atsiskaitė 2024 m. vasario 7 d. (t. 1, b. l. 26), t. y. iš esmės 8 kalendorinėmis dienomis vėliau nei atleidimo diena. Atsakovai nurodė, kad ieškovei sumokėjo už 6 kalendorines dienas netesybų, tačiau teismui pateiktuose įrodymuose tokių duomenų nėra, t. y. nei viename teismui pateiktame įrodyme apie galutinį atsiskaitymą (t. 1, b. l. 8, 9, 10, 11, 26, 29, 36, 37, 38) nėra duomenų, kad atsakovai būtų mokėję netesybas. Ieškovės įvardijama kaip netesybos 202,38 Eur suma, minėtuose dokumentuose įvardinta, kaip darbo užmokestis, kurią teismas įskaičiavo į ieškovės vidutinį valandinį darbo užmokestį. Ieškovės suklydimas dėl minėtos 202,38 Eur sumos paskirties, negali lemti išvados, kad minėta suma buvo netesybos, o ne darbo užmokestis, kaip ji nurodyta minėtuose atsiskaitymo dokumentuose;

2) nustačius, kad ieškovei netesybos už 8 kalendorinėmis dienomis pavėluotą atsiskaitymą nebuvo mokėtos, spręstina, kad taikytinos Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Sprendžiant kokia konkreti vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui, priteistina iš darbdavio, atsižvelgtina į teismo atliktus skaičiavimus dėl kompensacijos mokėtinos už vieną nepanaudotų atostogų kalendorinę dieną. Taip pat Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatas taikant taip, kad netesybos yra skaičiuojamos už praleistą atsiskaityti kalendorinę, o ne darbo dieną. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas ir taikymas, taip, kad netesybos būtų mokamos tik už darbo dienas, neatitiktų netesybų paskirties. Taigi šio sprendimo 6.2.2 punkte nustačius, kad vienai ieškovės kalendorinei dienai priskirtina 1,65 darbo valandos, laikant, kad netesybos skaičiuotinos už 8 kalendorines dienas, laikytina, kad ieškovei atsakovas 2024 m. vasario 7 d. turėjo sumokėti netesybas už 13,2 (1,65*8) valandos. Laikant, kad vienos ieškovės vidutinės darbo valandos vertė 15,32 Eur, tai darbdavys turėjo ieškovei sumokėti 202,22 Eur (13,2*15,32) netesybų. Atitinkamai iš atsakovo Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos ieškovei priteistina 202,22 Eur netesybų už pavėluotą galutinį atsiskaitymą atliktą 2024 m. vasario 7 d., o ne 2024 m. sausio 30 d., nes susitarimo tarp ginčo šalių dėl vėlesnio atsiskaitymo nebuvo;

3) netesybos priteistinos tik iš vieno atsakovo Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos, nes jis buvo atsakovės darbdaviu (Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis). Tai, kad atsakovas BĮ „Skaitlis“ teikė atsakovui Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijai paslaugas (sudarytos sutarties pagrindu, t. 1, b. l. 114-133), negali būti pagrindu netesybas ar jų dalį priteisti iš BĮ „Skaitlis“ ar kitu būdu (solidariai, dalimis). Minėtos atsakovų tarpusavio sutartys gali būti tik pagrindu vėliau atsakovui Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijai reikalauti iš atsakovo BĮ „Skaitlis“ patirtų išlaidų atlyginimo minėtų sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau negali būti pagrindu tenkinti ieškovės, kaip darbuotojos reikalavimus ne iš darbdavio, o iš su darbdaviu susijusio asmens.

Atitinkamai ieškovei iš atsakovo Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos priteistina 202,22 Eur netesybų.

8. Ieškovės trečiasis reikalavimas – priteisti iš atsakovų netesybas už nuo 2023 m. vasario 8 d. nesumokėtus 1041,8 Eur, tačiau ne daugiau, kaip už šešis mėnesius, atmestinas, nes:

8.1. Nėra nustatyta, kad ieškovei darbdavys nebūtų sumokėjęs darbo užmokesčio ar nepanaudotų atostogų kompensacijos. Nustatyta, kad darbdavys nesumokėjo ieškovei 202,22 Eur netesybų, kurias privalės sumokėti įsiteisėjus šiam sprendimui, tačiau netesybos už netesybas negali būti skaičiuojamos (CK 6.37 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovės reikalavimas dėl netesybų nuo 2024 m. vasario 8 d. atmestinas.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

9.1. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

9.2. Nagrinėjamu atveju bylos šalys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.  

10. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis):

10.1.  Ieškovės patenkintų turtinių reikalavimų dalis iš atsakovo yra 202,22 Eur, už kuriuos mokėtinas 29 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, byla nėra elektroninė). Taigi byloje mokėtina 29 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos, t. y. taikytinas principas „pralaimėjęs moka“. Atsakovas Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes byloje jis negynė valstybės ar savivaldybės interesų.

11. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepatyrė (teismo 2024 m. liepos 26 d. pažyma), todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270, 417, 418 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217, 231 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovės L. J., atsakovo savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos, atsakovo biudžetinės įstaigos „Skaitlis“ kilusį ginčą ir ieškovės reikalavimus tenkinti iš dalies:

1) Priteisti ieškovei L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos (j. a. k. 300134205) 202,22 Eur (du šimtus du eurus 22 centus) netesybų.

Kitoje apimtyje šalių reikalavimus ir prašymus atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos (į. k. 300134205) 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 20 d. sprendimas (registracija 2024 m. vasario 23 d. Nr. DGKS-13250) darbo byloje APS-131-2796/2024 neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

Teismo sprendimą įteikti bylos šalims, o jam įsiteisėjus ir darbo ginčų komisijai į bylą Nr. APS-131-2796/2024.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                              Romualdas Gylys