Administracinė byla Nr. eA-1480-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04360-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33514 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisijos
(toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1466 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, nurodydamas, kad kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) dėl lytinės orientacijos jam grasinama mirtimi, jis buvo verčiamas sudaryti santuoką su mergina, tačiau jis yra homoseksualus. Pareiškėjo brolis jį nužudytų, nes pareiškėjas užtraukė gėdą visai šeimai ir giminei, ir tą galima nuplauti tik krauju. Dėdė jį nužudytų, nes pareiškėjas, neva, atėmė nekaltybę jo dukrai, o dėdė šią gėdą bandė panaikinti nužudydamas savo dukrą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas bijo grįžti į kilmės šalį ir prašė suteikti prieglobstį Lietuvoje. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovas, be kita ko, nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė.
2.2. Atsakovas nevertino grėsmės pareiškėjo gyvybei dėl jo homoseksualumo. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) paplitę homofobiniai nužudymai. Atsakovo atliktas tyrimas yra paviršutiniškas ir atsakovas neatsižvelgė į visus pareiškėjo nurodytus argumentus. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.
2.3. Pareiškėjo skundo nagrinėjimas Komisijoje buvo vykdomas rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas. Be to, Komisija, iš esmės, nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų motyvų dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jo brolis jį ketina nužudyti dėl to, kad pareiškėjas yra homoseksualus ir tokiu būdu užtraukė gėdą visai šeimai ir giminei; taip pat tuo, kad pareiškėją nori nužudyti ir jo dėdė, siekdamas nuplauti šeimos gėdą, kadangi pareiškėjas tariamai atėmė nekaltybę jo dukrai. Tačiau pareiškėjo pasakojimas turėjo esminių trūkumų, buvo neišsamus. Pareiškėjas nepagrindė jam tariamai kilusios grėsmės realumo, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo sąlyga nėra įvykdyta.
3.2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. nustatyta, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus surinktą informaciją apie kilmės valstybę (beatodairiškas smurtas pareiškėjo kilmės valstybėje (teritorijoje, kurioje jis gyveno), nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei), konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, pareiškėjas taip pat buvo pagrįstai išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, o nustatyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes terminai yra proporcingi ir teisėti.
3.3. Migracijos departamentas atliko tinkamą tyrimą, įvertino visas aktualias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ištyrė kilmės valstybės informaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo
Nr. 21S33514 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 6K-1466 dalį.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą suteikti prieglobstį. 2021 m. rugpjūčio 25 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jokiai politinei partijai nepriklauso, o kilmės valstybėje dėl lytinės orientacijos jam šeimos nariai grasina mirtimi.
5.2. 2021 m. spalio 18 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad po jo tėvo mirties jį pasiėmė globoti ir užaugino dėdė (duomenys neskelbtini), pas kurį gyveno nuo 2010 metų. 2016 metais jam pasipiršo dėdės dukra, bet dar prieš tai, jis buvo nusprendęs, kad moters neves. Kadangi savo pusseserę priimdavo kaip seserį, jis paliko dėdės namus ir išvyko į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini), kur buvo 4 mėnesius ir tuomet giminės jam pasakė, kad pareiškėjas merginai nebeįdomus, ji jau nebenorinti tekėti ir pareiškėjas nusprendė, kad jam saugu grįžti. Tačiau grįžęs pamatė, kad jie vis tiek reikalavo, darė spaudimą, kad jis vestų. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo pusseserės vesti, nes jis esąs kitos seksualinės orientacijos. Pagal pareiškėjo pasakojimą, jis su dėdės sūnumi kartu eidavo į kavines ir taip dėdė sužinojo apie jo orientaciją. Sužinojęs jį mušė, kankino, įkalino, po vienos savaitės dėdė liepė pareiškėjui susirinkti daiktus ir eiti į savo namus. 2021 m. (duomenys neskelbtini) kažkas pasipiršo dėdės dukrai. Pirmą dieną po vestuvių šią merginą grąžino namo, nes paaiškėjo, kad ji buvo praradusi nekaltybę. Jos paklausus, kas tai padarė, mergina nurodė, kad pareiškėjas. 2021 m. (duomenys neskelbtini) dėdė už tai nužudė savo dukrą, būtų nužudęs ir pareiškėją, bet jis spėjo išvykti. Pareiškėjo manymu, dabar jį nužudytų ir vyresnysis jo brolis, nes dėdė su juo pasidalino informacija apie jo orientaciją. Pareiškėjas nurodė, kad jis, jo šeima priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, kuri yra didesnės genties (duomenys neskelbtini) subgrupė. Kaip teigė pareiškėjas, jis negali persikelti gyventi į kitą teritoriją, nes dėdė jį suras, nes jis įtakingas ir labai turtingas.
5.3. Migracijos departamentas, įvertinęs pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis bei remdamasis Įstatymo 86, 87 straipsniais, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
127 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 2 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 125.4 papunkčiu, Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Aprašo 49 ir 57 punktais bei SIS
II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 2021 m. spalio 21 d., nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo pateikė skundą Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir ginčo šalių paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso. Teismas pritarė išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Teismas pažymėjo, kad nesutapo pareiškėjo pasakojimo detalės dėl santykių su savo pussesere ir jo lytinės orientacijos (teigė, kad gyveno kaip brolis su sese, vėliau, kad buvo verčiamas su ja susituokti, dar vėliau, kad jis negalėjo su ja būti dėl savo homoseksualumo). Iš pareiškėjo pasakojimo, teismo teigimu, gali atrodyti, kad per visą laiką pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir vis grįždavo į kilmės valstybę, nors kartu teigė, kad bijojo dėl savo saugumo, kai dėdė ir brolis sužinojo apie jo homoseksualumą. Be to, pareiškėjo nurodytas persekiotojas yra ne valstybinis subjektas, o pareiškėjas dėl santykių su savo dėde ar broliu į teisėsaugos institucijas nesikreipė ir nesutarimų savo kilmės šalyje nesprendė. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu.
7. Teismas taip pat sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio
1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo
87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Vertindamas argumentus, kad pareiškėjo skundas Komisijoje buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas Komisijoje būtų būtinas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas Migracijos departamento vykdytose apklausose, jose jam buvo sudarytos galimybės išsakyti visas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, pateikti žodinius paaiškinimus, atsakyti į užduodamus klausimus. Pareiškėjas taip pat dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs atsakovas, teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė. Taigi, aptariamus pareiškėjo argumentus teismas atmetė.
9. Teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies
1 punkto nuostatas. Tačiau teismas laikė, kad nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl jį sutrumpino iki 2 metų, taip pat atitinkamai pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį dėl perspėjimo įvedimo į C.SIS, taip pat pakeitė Komisijos sprendimą.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas (jo atstovai) pateikė du apeliacinius skundus, kurie, iš esmės, grindžiami skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:
11.1. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, susijusių su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti.
11.2. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Teismas šių pareiškėjų argumentų neįvertino ir detaliai dėl apklausos reikšmės bei nustatytų prieštaravimų tarp pareiškėjo papasakotų istorijų neanalizavo.
11.3. Kadangi homoseksualūs santykiai yra draudžiami ir nepriimtini, pareiškėjo atžvilgiu tiek šeimos nariai tiek tiesiogiai nesusiję asmenys, laikantys save tradicijų ir tikėjimo saugotojais, pareiškėjo kilmės šalyje paprastai kelia klausimą dėl „gėdos“ nusikaltimų nubaudimo, reikalaudami pareiškėjo kraujo, nes tokie veiksmai (duomenys neskelbtini) laikomi itin gėdingais, užtraukiančiais nešlovę visai šeimai. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog persekiotojas šiuo atveju nėra identifikuotas, tai nėra valstybinis subjektas, o įvardintos priežastys nėra konvencinės. Tačiau kraujo kerštas gali tapti pagrindu suteikti prieglobstį. Atsakovo surinkta informacija gausiai apima garbės nusikaltimus ir kraujo kerštą, tačiau apie LGBT ir jų artimųjų padėtį bei socialinę vietą (duomenys neskelbtini) visuomenėje bei kultūroje pateikti tik du sakiniai, nors tai yra esminė aplinkybė. Atsakovas nesiaiškino, ar homoseksualūs pareiškėjo santykiai prisidėjo prie kraujo keršto ir persekiojimo. Šios svarbios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos. Iš atsakovo informacijos apie LGBT matyti, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė nesugebėjo įvertinti ar suimti, ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn nevyriausybinių persekiotojų. Taigi, nėra tikėtina, kad LGBT asmenys bei jų šeimos galėtų sulaukti apsaugos ar paramos kilmės valstybėje, o formaliai deklaruojama apsauga nėra veiksminga ir efektyvi. Teismas dėl šių pareiškėjo argumentų detaliai nepasisakė ir jų nevertino.
11.4. Pareiškėjo istorija iš esmės buvo nuosekli ir suprantama, nes tolerancijos ir nediskriminavimo tema lytiškumo klausimais tebėra labai jautri ir nevieša, ypač tradicijas saugančioje bei papročiais gyvenančioje kilmės valstybėje. Tai, kad pareiškėjas iki šiol su tiesioginiu smurtu „išorėje“ nesusidūrė, nereiškia, kad tokia grėsmė negali kilti ateityje, o artimiausi žmonės, jo šeima, žinią apie pareiškėjo homoseksualumą priėmė itin kategoriškai. Jis jau sulaukė grasinimų, o bijodamas susidorojimo – pabėgo iš šalies. Tai leidžia spręsti, kad situacija suponuoja persekiojimo, didelės žalos, smurto grėsmę ateityje. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Atsakovas nustatė, kad vyrai žudomi dažniausiai tada, kai kritikuoja religiją arba yra homoseksualūs.
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad, kadangi pareiškėjas pateikė du apeliacinius skundus, atsakovas taip pat pateikė du iš esmės analogiškus atsiliepimus į apeliacinį skundą, nurodydamas šiuos argumentus:
12.1. Migracijos departamentas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir pažymi, kad pareiškėjas apeliacinio skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, nepaaiškina, kokių pareigų Migracijos departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Tyrimo metu buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas.
12.2. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjo nurodytas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl santykių su savo dėde ir (ar) broliu į teisėsaugos institucijas nesikreipė ir nesutarimų savo kilmės šalyje nesprendė.
12.3. Teiginiai dėl to, kad pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas atliko tinkamą tyrimą, iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją.
12.4. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nesiaiškino, ar homoseksualūs pareiškėjo santykiai gali prisidėti prie kraujo keršto ir persekiojimo jo atžvilgiu. Tačiau pareiškėjo teiginiai apklausos metu nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir buvo neišsamūs, abstraktūs, prieštaringi. Pareiškėjas pateikė prieštaringus duomenis ir apie tai, kokiu tiksliau laikotarpiu įvyko nužudymas ir jo išvykimas, painiojo datas. Taip pat pareiškėjas nenurodė, iš ko suprato, kad dėdė jį norėjo nužudyti. Taigi, pareiškėjas nepagrindė savo prieglobsčio prašymo ir jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Be to, pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21S33514 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 6K-1466 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.
15. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, daugiau argumentų nepateikia. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
19. Byloje nustatyta, kad užsienietis, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje grindžia tuo, kad kilmės valstybėje dėl lytinės orientacijos jam grasino mirtimi. Pareiškėjo teigimu, jei jo brolis sužinotų, kad pareiškėjas yra netradicinės seksualinės orientacijos, jį nužudytų. Be to, pareiškėjo dėdė mušė pareiškėją, kadangi pareiškėjas atsisakė sudaryti santuoką su dėdės dukra.
20. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šiame teismo sprendime taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.
21. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui yra svarbi atsakovo surinkta informacija.
21.1. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) 2019 m. gegužės mėn. ataskaitoje „Tarptautinės apsaugos klausimai, susiję su asmenimis, išvykusiais iš (duomenys neskelbtini)“, pateikiama informacija, kad pagal pranešimus, smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. Smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etniniai skirtumų, nes šis smurtas yra ilgalaikis genčių kultūros elementas, susijęs su stipriais patriarchaliniais pamatais.
21.2. Minėtoje ataskaitoje teigiama, kad moterys ir merginos, mažesnė tikimybė, kad vyrai ir berniukai, gali būti nužudyti arba patirti kitokio pobūdžio smurtą, nes laikoma, kad jie pažeidė kultūrines, socialines ar religines normas ir taip suteršė šeimos garbę. Teigiama, kad smurtas dėl garbės įvyksta dėl įvairių priežasčių: svetimavimo, nekaltybės praradimo (net, kai auka yra išžaginama), atsisakymo nuo sutartos tarp šeimų santuokos, santuokos prieš šeimos valią ar skyrybų. Garbės nusikaltimus dažniausia vykdo šeimos nariai vyrai. Pranešama, kad nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į tariamus garbės pažeidimus. Be to, nužudymai dėl garbės dažnai nuslepiami ir pateikiami kaip savižudybė ar nelaimingi atsitikimai.
21.3. Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) (toliau – EPPB) 2021 m. paskelbtose gairėse dėl padėties (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad garbės nusižengimai siejami su kultūriniais įsitikinimais apie moterų nekaltybę ar tyrumą, tai skatina šeimas ir gentis garbės pagrindu vykdyti smurtą prieš šeimos narius, dažniausiai moteris. Nors garbės nužudymų mastas nėra žinomas, tačiau naujausiais duomenimis kasmet šimtai merginų ir moterų tampa garbės nužudymo aukomis.
21.4. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos 2017 m. parengtos gairėse „(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) „garbės“ nusikaltimai“, nurodoma, kad pavojus dėl „garbės“ pažeidimo dažniau gresia merginoms, moterims iš jų šeimos narių – vyrų pusės. Būna atvejų, kai pavojus gali grėsti ir vyrui, tačiau dažniausiai tais atvejais, kai jis įtariamas homoseksualumu. Garbės nusikaltimai įvyksta dėl įsitikinimo, kad šeimos garbė priklauso nuo moterų elgesio, jos gali būti nubaustos dėl nesantuokinių seksualinių santykių, netinkamos aprangos, bet kokio pobūdžio kontakto su vyru, nepriklausančiu šeimai, genčiai ir pan. Moteris gali būti nužudyta savo šeimos vien todėl, kad ji įsimylėjo ar norėjo mokytis. Tokie veiksmai kaip pagrobimas ir pabėgimas taip pat yra šeimos garbės pažeminimas, jie gali sukelti tarpasmeninį ir tarpgentinį konfliktą, nes manoma, kad moters garbė buvo suteršta, ji nelaikoma „nekalta“ ir negali būti grąžinta šeimai. Atstatyti šeimos garbę yra šeimos vyrų pareiga – tėvo, vyro, brolių, dėdžių ar net sūnų. Dažniausiai garbės nusikaltimai įvykdomi nužudant moterį, merginą, tačiau jų atžvilgiu gali būti panaudotos ir kitos smurto priemonės: fizinė prievarta, uždarymas namuose, judėjimo kontrolė, draudimas mokytis, priverstinė santuoka, priverstinė savižudybė, viešas pažeminimas ir pan. Garbės nusižengimai laikomi neatleistinais, o šeimos garbės suteršimas bėgant laikui nemažėja. Daugeliu atvejų vienintelis būdas atstatyti suterštą garbę yra nužudyti moterį, o kartais ir vyrą, su kuriuo ji „nusikalto“. Kai vyras nužudomas dėl garbės konflikto, tai susiję ne su šeimos garbe, o su kerštu ar kraujo keršto pasekme.
22. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Elgafaji, C-465/07 (sprendimo svarba pabrėžiama ir EPPB gairėse apie padėtį (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad asmeniui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“. EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo inter alia kai sprendžiama dėl LGBT asmenų prašymų.
23. Pareiškėjas byloje prisistato kaip homoseksualus asmuo. Mažai tikėtina, o teisiniu požiūriu šios bylos kontekste, iš esmės, neįmanoma paneigti tokių pareiškėjo tvirtinimų, todėl konstatuotina, kad tai yra byloje nustatytas faktas (ABTĮ 56 str. 7 d.).
24. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į JTVPK Tarptautinės apsaugos gaires Nr. 9 (pareiškimai dėl pabėgėlio statuso, pagrįsti seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės pagrindais pagal 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio dalies 2 punktą ir (arba) jos 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlio statuso), kurių 23 paragrafe nurodyta, kad socialinės normos ir vertybės, įskaitant vadinamąją šeimos „garbę“, dažnai yra glaudžiai susipynusios su LGBTI asmenų teikiamų tarptautinės apsaugos prašymų motyvais. Nors vien šeimos ar bendruomenės nepritarimas neturėtų būti prilyginamas persekiojimui, tai vis dėlto gali būti svarbus veiksnys bendrame prašymo vertinimo kontekste. Tačiau jei šeimos ar bendruomenės nepritarimas pasireiškia, pavyzdžiui, šeimos ar platesnės bendruomenės narių grasinimais rimtu fiziniu smurtu ar net žmogžudyste vardan „garbės“, tai aiškiai būtų klasifikuojama kaip persekiojimas. Šiose gairėse taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai grėsmė kyla iš oficialių valdžios įgaliojimų nevykdančių subjektų, persekiojimas nustatomas tada, kai valstybė negali arba nenori suteikti apsaugos nuo tokios grėsmės. Tokie subjektai, įskaitant šeimos narius, kaimynus ar platesnės bendruomenės narius, gali tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti persekiojimo veiksmuose, įskaitant bauginimą, priekabiavimą, smurtą šeimoje ar kitas fizinio, psichologinio ar seksualinio smurto formas. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojas būtų pakankamai saugus, pakeitęs savo gyvenamąją vietą kilmės šalies viduje, vadovaujantis JTVPK Tarptautinių apsaugos gairių Nr. 9 E dalimi, būtina analizuoti tokio gyvenamosios vietos pakeitimo aktualumo ir pagrįstumo aspektus. Aktualumo aspekto analizės atžvilgiu atkreipiamas dėmesys, kad jei atitinkama kilmės šalis tos pačios lyties asmenų santykius kriminalizuoja ir įgyvendina atitinkamus teisės aktus, paprastai bus daroma prielaida, kad tokie įstatymai taikomi visoje teritorijoje. Be to, netolerancija LGBTI asmenims daugelyje situacijų egzistuoja visoje šalyje, todėl gyvenamosios vietos pakeitimo kilmės šalyje alternatyva dažnai nebus prieinama. Gyvenamosios vietos pakeitimas kilmės šalyje nėra tinkama alternatyva, jei dėl jo prieglobsčio prašytojas gali patirti pradinę arba bet kokią naują persekiojimo formą. Toks būdas taip pat netinkamas, kai gyvenamosios vietos pakeitimas susijęs su seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės slėpimu, siekiant saugumo. Analizuojant gyvenamosios vietos kilmės šalyje pakeitimo pagrįstumo aspektą, reikia įvertinti, įskaitant prieglobsčio prašytojo asmeninių aplinkybių tyrimą, ar grįžimas į siūlomą perkėlimo vietą nesukels pernelyg didelių sunkumų; buvusio persekiojimo fakto egzistavimą; saugumą ir apsaugą; pagarbą žmogaus teisėms; ekonominio išlikimo galimybę.
25. Apibendrinant, šiame procesiniame sprendime išdėstyta informacija suponuoja, kad homoseksualiems asmenims (duomenys neskelbtini) kyla realios grėsmės, kaip jos apibrėžiamos UTPĮ 87 straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose, todėl pagrįstos baimės paneigimui sprendžiant dėl tokių asmenų teisinės padėties atsakovas turi taikyti tokį įrodymų visapusiškumo ir patikimumo standartą, kurių teisinis vertinimas leistų remtis principu „faktas nustatytas“, o ne principu „mažiau tikėtina, nei ne“. Šiuo atveju tai reiškia, kad iš esmės nereikšmingi yra pareiškėjo paaiškinimų neatitikimai, o atsakovo argumentai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo dėdė jį tikrai kankino ir grasino nužudyti, pareiškėjo nurodomų aplinkybių niekaip nepaneigia, kaip nepaneigia ir pareiškėjo nurodomos baimės, kad jo brolis, jau žinantis apie pareiškėjo seksualinę orientaciją, jį nužudys, pagrįstumo.
26. Todėl visa, kas atsakovo ginčijamame sprendime dėstoma dėl situacijos vertinimo pareiškėjo nurodomų aplinkybių kontekste neturi individualizuotam įvertinimui privalomų elementų, pagrįstų visapusiškumo ir patikimumo standartu.
27. Šie teisėjų kolegijos teisiniai argumentai yra pagrindas panaikinti ginčijamą atsakovo sprendimą ir perduoti pareiškėjo prieglobsčio prašymą atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
28. Nagrinėdamas iš naujo pareiškėjo prašymą, atsakovas turėtų ypatingą dėmesį skirti vertinimams, ar pareiškėjas jo individualių aplinkybių kontekste turėtų galimybę būti pakankamai saugus pakeitęs savo gyvenamąją vietą kilmės šalies viduje. Jei tai būtų nustatyta įrodymais, kurių visapusiškumas ir patikimumas leistų tokį faktą pripažinti, būtų teisinis pagrindas konstatuoti, kad veiksminga asmens teisių apsauga nuo gyvybei ir sveikatai kilsiančių pavojų gali būti užtikrinta ir asmens kilmės šalyje.
29. Teisėjų kolegija dėl anksčiau nurodytų argumentų nepagrįstu bei neteisėtu pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurį panaikina ir priima naują sprendimą (ABTĮ 144 str.
1 d. 2 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33514 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1466, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius