Baudžiamoji byla Nr. 2K–39/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.3
2.1.7.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutarties.
Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžiu J. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu – trims mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2009 m. rugpjūčio 18 d. padaryta nusikalstama veika) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2009 m. rugpjūčio 27 d. padaryta nusikalstama veika) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – penkiasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šią paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta vienuolika mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. G. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2009 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajai T. R. 5700 Lt padarytą turtinę žalą. Taip pat iš J. G. nukentėjusiajai priteista 5700 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutartimi nuteistosios J. G. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patikslintas Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendis, nurodant nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
J. G. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 27 d., dirbdama VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), valytoja, iš T. R. priklausančios rankinės pagrobė ir taip neteisėtai įgijo T. R. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios kortelės PIN kodą, kuriuos laikė su savimi iki tada, kai 2007 m. rugsėjo 18 d. ir rugsėjo 27 d. AB SEB banko bankomatuose, esančiuose Vilniuje, Sodų g. 22, Geležinkelio g. 16, Gedimino pr. 12, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą), inicijavo finansines operacijas.
Be to, J. G. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis šiomis aplinkybėmis:
2007 m. rugsėjo 18 d. 14.34.36 val. įdėjo į AB SEB banko bankomatą, Vilniuje, Sodų g. 22, AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir, surinkusi šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – patikrino nukentėjusios T. R. sąskaitos likutį; taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14.34.56 val. įdėjo į AB SEB banko bankomatą, Vilniuje, Sodų g. 22, AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir, surinkusi šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – išgrynino nukentėjusios T. R. sąskaitoje buvusius 2000 Lt; taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14.35.20 val. įdėjo į AB SEB banko bankomatą, Vilniuje, Sodų g. 22, AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir, surinkusi šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – išgrynino nukentėjusios T. R. sąskaitoje buvusius 2000 Lt; taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14.46.27 val. įdėjo į AB SEB banko bankomatą, Vilniuje, Geležinkelio g. 16, AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir, surinkusi šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – patikrino nukentėjusiosios T. R. sąskaitos likutį; taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14.46.37 val. įdėjo į AB SEB banko bankomatą, Vilniuje, Geležinkelio g. 16, AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir, surinkusi šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – išgrynino nukentėjusiosios T. R. sąskaitoje buvusius 1000 Lt; taip ji panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14:46:56 val. įdėjo į AB SEB banko bankomatą, Vilniuje, Geležinkelio g. 16, AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir, surinkusi šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – išgrynino nukentėjusiosios T. R. sąskaitoje buvusius 300 Lt; taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14.47.14 val. įdėjo į AB SEB banko bankomatą, Vilniuje, Geležinkelio g. 16, AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir, surinkusi šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – išgrynino nukentėjusiosios T. R. sąskaitoje buvusius 100 Lt; taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Taip pat J. G. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis šiomis aplinkybėmis:
2007 m. rugsėjo 27 d. 14.55.58 val. įdėjo į AB SEB banko bankomatą, Vilniuje, Gedimino pr. 12, AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir, surinkusi šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – patikrino nukentėjusiosios T. R. sąskaitos likutį; taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 27 d. 14.56.09 val. įdėjo į AB SEB banko bankomatą, Vilniuje, Gedimino pr. 12, AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir, surinkusi minėtos kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – išgrynino nukentėjusiosios T. R. sąskaitoje buvusius 300 Lt; taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Be to, J. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:
Turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14.34.56 val. AB SEB banko bankomate, Vilniuje, Sodų g. 22, panaudojusi neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, surinkusi šios kortelės PIN kodą, savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – išgrynino T. R. sąskaitoje buvusius 2000 Lt bei juos užvaldė; taip ji padarė nukentėjusiajai T. R. 2000 Lt turtinę žalą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14.35.20 val. AB SEB banko bankomate, Vilniuje, Sodų g. 22, panaudojusi neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, surinkusi šios kortelės PIN kodą, savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – išgrynino T. R. sąskaitoje buvusius 2000 Lt bei juos užvaldė; taip ji padarė nukentėjusiajai T. R. 2000 Lt turtinę žalą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14.46.37 val. AB SEB banko bankomate, Vilniuje, Geležinkelio g. 16, panaudojusi neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, surinkusi šios kortelės PIN kodą, savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – išgrynino T. R. sąskaitoje buvusius 1000 Lt bei juos užvaldė; taip ji padarė nukentėjusiajai T. R. 1000 Lt turtinę žalą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2007 m. rugsėjo 18 d. 14.46.56 val. AB SEB banko bankomate, Vilniuje, Geležinkelio g. 16, panaudojusi neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, surinkusi šios kortelės PIN kodą, savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – išgrynino T. R. sąskaitoje buvusius 300 Lt bei juos užvaldė; taip ji padarė nukentėjusiajai T. R. 300 Lt turtinę žalą. Bendra visos nusikalstamos veikos metu padaryta 5400 Lt turtinė žala.
Be to, J. G. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2007 m. rugsėjo 27 d. 14.56.09 val. AB SEB banko bankomate, Vilniuje, Gedimino pr. 12, panaudodama neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, surinkusi šios kortelės PIN kodą, savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – išgrynino T. R. sąskaitoje buvusius 300 Lt bei juos užvaldė; taip ji padarė nukentėjusiajai T. R. 300 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistoji J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
Skunde kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti, nes teismai padarė esminių BPK pažeidimų, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį dėl visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą. Teismai nagrinėjo bylą šališkai, nusiteikę prieš nuteistąją, neatsižvelgdami į tai, kad ji praeityje neteista ir apibūdinama kaip sąžiningas žmogus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Kasatorė nuteista nesant tiesioginių jos kaltės įrodymų, remiantis vien nukentėjusiosios T. R. spėlionėmis ir ikiteisminio tyrimo pabaigoje pakeistais liudytojų parodymais, kurie neva atpažino kasatorę iš nekokybiškų nuotraukų. Teismas, vertindamas įrodymus, visiškai neatsižvelgė į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. spalio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą išvadą, kad tyrimui pateikta vaizdo, kuriame tariamai užfiksuota kasatorė, kokybė yra bloga ir nėra galimybės išskirti individualius asmens veido bruožus, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti dominantį asmenį. Pagal šį nekokybišką vaizdo įrašą padarytos nuotraukos buvo pateiktos liudytojams ir teismas padarė kategorišką išvadą, kad liudytojai iš šių nuotraukų atpažino kasatorę. Taip pat teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios T. R. ir jos bendradarbių liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pradžioje ir teisme, skirtumus. Šiuos parodymus teismai nepagrįstai vertino kaip teisingus ir nekintančius, nors ikiteisminio tyrimo pradžioje dauguma liudytojų nurodė, kad nuotraukoje parodytas asmuo yra tik panašus į kasatorę. Nuteistoji mano, kad liudytojai pakeitė parodymus, kai dėl etatų mažinimo įvyko konfliktas su (duomenys neskelbtini) užkardos vado pareigas laikinai einančiu G. M., kuris suformavo bendradarbiams neigiamą nuomonę apie kasatorę, siekdamas pateisinti savo sprendimą dėl jos atleidimo iš darbo. Dėl to liudytojos K. D. ir N. Ž. ėmė kategoriškai teigti, kad iš nekokybiškų nuotraukų atpažįsta kasatorę ir kad ji galėjo sužinoti nukentėjusiosios kortelės PIN kodą. Teismas, remdamasis šių liudytojų parodymais, nuosprendyje padarė išvadą, kad kasatorė turėjo galimybę neteisėtai įsigyti T. R. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, nes nukentėjusioji palikdavo rankinę su pinigine, kurioje buvo kortelė, persirengimo patalpoje, kuria naudojosi ir nuteistoji. Teismas nevertino šių liudytojų parodymų kritiškai, nors liudytojos taip pat naudojosi tomis pačiomis persirengimo patalpomis ir turėjo galimybę paimti nukentėjusiosios mokėjimo kortelę bei iš jos telefono sužinoti PIN kodą. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad kratos pas ją metu nerasta jokių kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas nesuabejojo T. R. paaiškinimais, kad nuteistoji dažnai naudojosi jos mobiliojo ryšio telefonu, todėl galėjo sužinoti jos kortelės PIN kodą, tačiau neįvertino tos aplinkybės, jog kasatorė visada su savimi turėjo ir naudojosi tik nuosavu mobiliojo ryšio telefonu. Taip pat teismas patikėjo T. R. parodymais, kad jos artimieji negalėjo paimti pinigų iš kortelės, tačiau nepasidomėjo, kodėl T. R. mokėjimo kortelę, kuria neketino naudotis, nuolat nešiojosi su savimi. Teismas tyrė tik kasatorę kaltinančias aplinkybes ir ignoravo jos kaltę paneigiančias aplinkybes. Abejonės dėl kaltės turėjo būti vertinamos kaltinamosios naudai. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, šališkai ir yra paremtas prielaidomis. Taip pat teismai netinkamai prilaikė BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, nes pripažino kasatorę kalta be jokių įrodymų. Be to, apylinkės teismas, priteisdamas T. R. neturtinę žalą, pažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pagal byloje esančią medicininę pažymą nukentėjusiosios sveikatos būklė pablogėjo anksčiau, negu ji sužinojo apie dingusius iš kortelės pinigus. Taigi tarp kasatorei inkriminuoto nusikaltimo ir nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimo nėra priežastinio ryšio. Šio teismo kasatorei paskirtas įpareigojimas atlyginti T. R. padarytą 5700 Lt turtinę žalą atlyginti iki 2009 m. liepos 1 d., t. y. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo (2009 m. liepos 16 d.), reiškia netinkamą įstatymo taikymą, nes, nevykdant teismo įpareigojimo, galimos neigiamos pasekmės dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Be to, skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas J. G. apeliacinį skundą nagrinėjo formaliai, įrodymų papildomai netyrė ir esančių byloje nevertino.
Atsiliepimu į nuteistosios J. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistosios J. G. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodyta nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiosios T. R. bei liudytojų parodymais. Nukentėjusioji atpažino nuteistąją J. G. iš nuotraukų, kurios buvo gautos iš vaizdo įrašo prie SEB banko bankomato, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 12. Pagal šias nuotraukas nuteistąją atpažino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojai, kurie nurodė, kad nuteistąją atpažino pagal veido bruožus, šukuoseną ir apsirengimą. Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teismas pagrįstai taikė J. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei iki 2009 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajai T. R. padarytą 5700 Lt turtinę žalą. Tai, kad teismo nuosprendis įsiteisėjo vėliau, nei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nėra BPK pažeidimas, nes baudžiamojo poveikio priemonės įsigaliojimo laikas nusikėlė 15 dienų vėliau, t. y. palankiau nuteistajai. Taigi teismas Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė ir baudžiamąjį įstatymą J. G. padarytoms veikoms pritaikė tinkamai.
Nuteistosios J. G. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalys)
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Tačiau kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Taigi įrodymų vertinimas kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tada, kai jis susijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.
Skunde kasatorė ginčija byloje esančių duomenų, kurių pagrindu ji nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, vertinimą, teigdama, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai bei netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo teiginiais nesutinka.
Kolegijos vertinimu, abiejų instancijų teismai tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų vertinimo taisyklių. Nuteistosios J. G. kaltė įvykužius jai inkriminuotas veikas įrodyta nukentėjusiosios T. R., liudytojų K. D., N. Ž., A. K., L. D., S. B., V. C., A. P., V. S., G. M. parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis.
Niekuo nepagrįsti skundo teiginiai, kad nukentėjusiosios parodymai yra tik spėlionės, nes jos parodymų turinį patvirtino byloje kaip liudytojos apklaustos K. D. ir N. Ž. Skirtingai nei teigia kasatorė, liudytojų parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu išliko iš esmės nepakitę, todėl teismai pagrįstai nesuabejojo jų patikimumu. Nors byloje esančio vaizdo prie bankomato, iš kurio, panaudojus T. R. priklausančią elektroninę mokėjimo kortelę, buvo paimti jai priklausantys pinigai, įrašo kokybė yra bloga (Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. spalio 22 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), nepaisant to liudytojai iš pagal šį įrašą padarytų nuotraukų atpažino kasatorę pagal jos veido bruožus, šukuoseną bei rūbus (švarką), kuriuos ji dėvėjo darbo metu. Abejoti tokiais vienodais liudytojų nuteistosios bendradarbių paaiškinimais teismams nebuvo jokio pagrindo. Kasaciniame skunde nurodomos, kasatorės nuomone, teismo neįvertintos faktinės aplinkybės dėl kitų liudytojų naudojimosi bendra persirengimo patalpa darbe ir kasatorės įpročio naudotis tik savo mobiliojo ryšio telefonu, pateikiamos atskirai nuo kitų bylos duomenų ir nepagrindžia BPK 20 straipsnio reikalavimų nesilaikymo.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai buvo tinkamai ištirti ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje bei nutartyje teismų teisingai įvertinti, todėl BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos ir BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimai nebuvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma pagal paduotą apeliacinį skundą, todėl bendrųjų apeliacinio bylos nagrinėjimo nuostatų, išdėstytų BPK 320 straipsnyje, nepažeidė.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, gali paskirti nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Viena tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 69 straipsnis). Vadovaujantis BK 69 straipsnio 3 dalimi, turtinė žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą.
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajai J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, paskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2009 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajai T. R. padarytą 5700 Lt turtinę žalą.
Kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad šios baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti nustačius terminą iki 2009 m. liepos 1 d., buvo pažeistas baudžiamasis įstatymas, nes nuosprendis įsiteisėjo tik 2009 m. liepos 16 d. priėmus apeliacinės instancijos teismo nutartį. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo terminas negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo laiko. Tai vienintelis baudžiamojo poveikio priemonių taikymo apribojimas laiko prasme. Baudžiamasis įstatymas neriboja galimybės teismui nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, juo labiau kad, pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį, jo įsiteisėjimo diena (konkreti data) iš anskto negali būti žinoma.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be kitų sąlygų, civilinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos fakto.
Kolegija atmeta kasacinio skundo teiginius dėl CK 6.250 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai T. R. iš nuteistosios J. G. jos neteisėtais savanaudiškais veiksmais padarytos 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismo išvada dėl šios žalos atlyginimo motyvuota tuo, kad nukentėjusioji visus neteisėtai iš jos užvaldytus pinigus, paimtus iš banko, pasinaudojus jai priklausančia mokėjimo kortele, taupė artėjančioms sūnaus vestuvėms, todėl, sužinojusi apie dingusius pinigus, patyrė nervinį stresą bei turėjo finansinių problemų. Taigi būtent dėl neteisėtų J. G. veiksmų nukentėjusioji T. R. patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų ir kitų nepatogumų. Skunde minima medicininė pažyma, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė pablogėjo dar iki nusikalstamų veikų paaiškėjimo momento, šios išvados nepaneigia, nes nukentėjusioji motyvuotai nurodė neturtinės žalos patyrimo ir pasireiškimo faktus, kuruos teismas pripažino neturtine žala.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios J. G. kasacinį skundą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Gintaras Goda
Antanas Klimavičius