Administracinė byla Nr. AS-89-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05053-2024-4

                Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir S. B. atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos S. B. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir S. B. kreipėsi į teismą prašydami atšaukti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir Centras) 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. SVOA-107 (toliau – ir Centro sprendimas) ir apginti viešąjį interesą. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Centro sprendimą ir / ar jo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pašalinus S. N. paminklą (skulptūrą ar visą kompoziciją) (duomenys neskelbtini), reikalavo jį ir visą architektūrinį kompleksą atstatyti į pradinę būseną, išlaikant buvusią formą, mastelį ir kitus kūrinio bei visus kitus architektūriniam kompleksui būdingus bruožus.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas pareiškėjams nurodė suformuluoti reikalavimą, atitinkantį administracinio teismo nagrinėjamų ginčų ir priimamų sprendimų pobūdį, pvz., prašant panaikinti Centro sprendimą. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp pareiškėjų ir Centro yra kilęs ginčas dėl architektūrinio komplekso atstatymo į pradinę būseną – pareiškėjai šiuo klausimu nesikreipė į Centrą, be to, nėra duomenų, kad Centras atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą, pareiškėjams pasiūlyta tokio reikalavimo nereikšti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos S. B. atstovu pagal įgaliojimą gali būti ne Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas J. S., o kitas pareiškėjas – Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Teismas pareiškėjus įpareigojo nurodyti, kaip Centro sprendimu pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir (ar) teisėti interesai. Pareiškėjams išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu jie siekia, kad būtų apgintas viešasis interesas, prašymą dėl galimai pažeisto viešojo intereso jie turi teisę teikti Vilniaus apygardos prokuratūros, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui. Teismo vertinimu, pareiškėjų skundas nepriklauso Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnyje nurodytai žyminiu mokesčių neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl pareiškėjai teismo nustatytu terminu įpareigotini sumokėti 30 Eur už skundą mokėtino žyminio mokesčio ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą (ABTĮ 25 str. 2 d.).

Pareiškėjai pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Centro sprendimą.

Pareiškėjai nurodė, kad Centro sprendimu pažeidžiamos pareiškėjos S. B. teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 49 straipsnio 2 dalyje, Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis. Centro sprendimu pažeidžiamos pareiškėjo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teisės, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 2 dalies nuostatos. Centro sprendimu užkertamas kelias Lietuvos meno kūrėjų asociacijai viešai propaguoti poetę S. B.-B. (kūrybinis pseudonimas – S. N.) ir jos vardo žinomumą naudojant menines priemones – poetės skulptūras, portretus, pažeidžiant teisėtą lūkestį, kad Lietuvoje nebus taikoma Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalyje ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnyje draudžiama cenzūra.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir S. B. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja S. B. nepateikė duomenų apie tai, kad ji yra viešojo objekto S. N. paminklo autorė ar autoriaus teisių paveldėtoja. Abu pareiškėjai nėra subjektai, įpareigoti užtikrinti Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalies ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą draudimą.

Pareiškėjų skundo argumentai išimtinai susiję su viešojo intereso gynimu, tačiau Centro sprendimą šiuo aspektu pagal Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 10 dalį skųsti gali tik viešąjį interesą ginantis prokuroras.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuota, kad pareiškėjai nepašalino Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nenurodė, kaip Centro sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai, todėl pareiškėjų skundas laikytinas nepaduotu.

III.

Pareiškėja S. B. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus pašalino, t. y. sumokėjo žyminį mokestį ir pateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, Nurodo, kad ginčijamu Centro sprendimu yra pažeidžiamos pareiškėjos materialinės teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėja yra poetės S. N. įpėdinė (teismui pateikė dokumentus, patvirtinančiu giminystės ryšius), todėl paskleidus apie poetę, pareiškėjos nuomone, poetės orumą ir atminimą žeminančią informaciją, tai turės tiesioginę įtaką poetės kūrinių leidybai ir sąlygos pareiškėjos turtinę žalą.

Pareiškėja pabrėžia, kad ji jokiame procesiniame dokumente nenurodė, kad yra S. N. paminklo autorė ir autorių teisių paveldėtoja. Paminklo skulptūrinė dalis yra sukurta skulptoriaus V. V. (miręs (duomenys neskelbtini) ir autorines neturtines teises paveldėjo jo dukra.

Pareiškėja nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje teismas neturėtų vertinti skundo argumentų iš esmės, o tik patikrinti ar yra formalūs pagrindai skundą priimti.

Pareiškėjas Lietuvos meno kūrėjų asociacija atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija nurodo, kad ištaisė visus skundo trūkumus, todėl nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, pažeidė jo teises.

Akcentuoja, kad priėmimo stadijoje teismas tikrina, ar skundas atitinka formalius reikalavimus. Teismas neturi teisės vertinti skundo argumentų iš esmės, nes tai yra bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju teismas skundo priėmimo stadijoje nustatė aplinkybę, kad Centro sprendimo panaikinimas yra viešojo intereso gynimas. Šios išvados niekuo nepagrindė ir tokiu būdu pasielgė šališkai palaikydamas atsakovą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad nebuvo pašalinti teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai, t. y. pareiškėjai nenurodė, kaip Centro sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Taigi, priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens kreipimasis į teismą yra pagrįstas. Šis klausimas turi būti sprendžiamas tik teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą.

Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 10 dalis numato, kad Centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo gali būti asmenų, manančių, kad šiuo sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai, taip pat viešąjį interesą ginančio prokuroro skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi pareiškėjai turi teisę skųsti teismui Centro sprendimą, o tai, ar materialiuoju teisiniu aspektu šis ginčijamas sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises bei įstatymo saugomus interesus turi būti nustatinėjama nagrinėjant bylą iš esmės.

Pareiškėjų skundo forma ir turinys iš esmės atitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjai nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų ir nepagrįstai nutarė laikyti pareiškėjų skundą nepaduotu.  

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų atskirieji skundai tenkinami iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir S. B. atskiruosius skundus patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir S. B. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Gintaras Kryževičius

                                                        Dainius Raižys

                                                        Egidijus Šileikis