Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-589-149/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-0883-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 39.2.;79.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo E. J. nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 33 str. 2 d. 100 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda, tuo pačiu nutarimu nutraukiant jos atžvilgiu administracinę bylą pagal ATPK 130 str.,
n u s t a t ė :
E. J. nubausta už tai, kad ji 2013-10-19 apie 17.18 val. Rinktinės g. 59, degalinėje „Lukoil“, vairuodama automobilį „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A6“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p., 238 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d.
E. J. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dar ir dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET reikalavimus, o būtent 232 punktą, ir padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą pagal ATPK 130 str. E. J. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo požymių.
Apylinkės teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių E. J. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime ir, duodama parodymus teisme, nuosekliai nurodė, kad ji nepajuto ir nepastebėjo kliudžiusi automobilį, todėl išvažiavo iš vietos, kad padarė eismo įvykį, sužinojo tik tada, kai dėl to buvo iškviesta į policijos nuovadą. E. J. teismo posėdyje nurodė, kad laukdama, kol bus patrauktas automobilis „Audi“ apžiūrėjo savo automobilį, tačiau ant jo jokių apgadinimų nepastebėjo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančias nuotraukas, pripažino kad automobilio „Honda“ apgadinimai yra labai nežymūs ir sunkiai įžiūrimi, todėl vairuotoja galėjo jų nepastebėti. Nei vienas iš įvykyje dalyvavusių vairuotojų nenurodė, kad automobilio kontaktas buvo lydimas kažkokio smūgio garso, iš kurio vairuotojas galėtų daryti išvadą, kad automobiliai kontaktavo. Teismas įvertinęs tai, kad automobilių pažeidimai yra nežymūs, laikė tikėtinu pažeidėjos paaiškinimą, kad ji nepajuto kliudžiusi kitą automobilį. Šios aplinkybės, apylinkės teismo teigimu, patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos ne siekdama išvengti atsakomybės, o nesuvokdama, kad padarė eismo įvykį.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimą – E. J. pripažinti kalta pagal ATPK 130 str. ir paskirti jai 3000 Lt piniginę baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams.
Savo skunde apeliantas nurodo, jog bylą nagrinėjanti institucija negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes, o privalo priimti motyvuotą ir argumentuotą sprendimą. Bylą nagrinėjančiai institucijai policija pateikė A. I. minimą patrulio R. P. išreikalautą vaizdo įrašą. Vaizdinė medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad E. J. susidūrimą juto (nuo smūgio Audi A6 sujudėjo, vairuotoja po susidūrimo pavažiavo į priekį ir išlipusi iš automobilio priėjo prie jo galo). Susidūrimas tiek garsine, tiek mechanine prasme (ant Audi A6 kėbulo buvo nustatyti apgadinimai) turėjo būti akivaizdžiai juntamas, E. J., būdama atidi ir rūpestinga vairuotoja, privalėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį ir vadovaudamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimais užpildyti su A. I. eismo įvykio deklaraciją arba pranešti apie eismo įvykį policijai. Posėdžių metu nebuvo nustatyta, jog Honda HR-V vairuotoja automobilio salone garsiai klausėsi muzikos ar transporto priemonėje veikė kitas pašalinis garso šaltinis, trukdantis išgirsti per vientisą automobilio kėbulą sklindantį susidūrimo garsą.
Pažymi, kad Honda HR-V važiavimo metu įsirėmusi į stovintį Audi A6 toliau judėti negalėjo. E. J. po kontakto buvo priversta pavažiuoti į priekį, kad galėtų apžiūrėti vairuojamo automobilio kėbulą. Tyčios požymiams asmens veikoje konstatuoti minėtų duomenų turėjo pakakti. Pajutusi automobilių susidūrimą, apelianto teigimu, E. J. privalėjo įsitikinti, kad kitų asmenų turtas kontakto metu buvo neapgadintas, tačiau ji apžiūrėjo tik vairuojamą automobilį Honda CR-V. Taip pat teigia, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nuo susidūrimo įlinko automobilio Audi A6 kairės pusės durys ir sparnas bei buvo įbrėžtas šoninis veidrodėlis, šie apgadinimai buvo matomi į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams A. K. ir R. K., Audi A6 valdytojui A. I..
2014-05-02 Vilniaus apygardos teisme gautas E. J.-Varlamovos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo ji prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį ir apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą pagal ATPK 130 str. E. J. atžvilgiu, nenustačius jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo požymių.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Pagal LR ATPK 130 str. 1 d. atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Apeliantas teisus, kad bylą nagrinėjanti institucija negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes, o privalo priimti motyvuotą ir argumentuotą sprendimą (LVAT byla Nr. N756-26/2009).
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda.
Tuo pačiu, nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
E. J. tiek savo paaiškinime, tiek duodama parodymus teisme, nuosekliai nurodė, kad ji nepajuto ir nepastebėjo kliudžiusi automobilį, laukdama, kol bus patrauktas automobilis „Audi“ apžiūrėjo savo automobilį, tačiau ant jo jokių apgadinimų nepastebėjo.
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b.l. 25) ir fotolentelės matyti, kad Honda HR-V v/n (duomenys neskelbtini) nustatyti nežymūs išoriniai sugadinimai – nežymiai įbrėžtas galinis žibintas ir nežymus įbrėžimas ant galinio bamperio. Eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilio „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) padėtis, buvusi eismo įvykio metu, sugadinimo vieta (b.l. 5) Eismo įvykio vietos priede nurodyta, kad automobiliui „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys (b.l. 6) Šie apgadinimai yra užfiksuoti ADB „Lietuvos draudimas“ pateiktose fotonuotraukose (b.l. 15-19), kuriose matosi nežymiai įbrėžtas kairio veidrodėlio korpusas (aukštis apie 92-93 cm), įlenkimas kairėse vairuotojo durelėse ir sparne (aukštis apie 68-73 cm).
Kad automobiliui „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys iš karto nepastebėjo ir nukentėjusysis A. I.. Apylinkės teismo posėdyje jis parodė, kad su savo automobiliu „Audi“ nuvažiavęs į toje pačioje degalinėje esančią plovyklą, rinkdamas kodą, pastebėjo, kad jo automobilis „Audi“ jau įbrėžtas ir įlenktas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pirmosios instancijos teismas 2014-03-28 nutarimu E. J. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bylos teiseną nutraukė, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai, išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, reikšmingas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje aprašyto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog E. J. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais, spėlionėmis bei prielaidomis, pateikdamas subjektyvų apylinkės teismo nutarimo vertinimą, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti skundžiamą nutarimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėja (parašas) Leonarda Gurevičienė
Nuorašas tikras:
Teisėja Leonarda Gurevičienė