Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-875/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25866-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.4 

(S)

Šiaulių apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta galutinė sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Iš K. D. nutarta išieškoti valstybei 88,34 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis Eur 34 ct) išlaidų už suteiktą antrinę teisinė pagalbą (įmokos kodas 5630).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       K. D. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 15 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), I. P. g., asmeninio konflikto su sugyventine O. M. metu, dešinės rankos kumščiu ne mažiau šešis kartus suduodamas O. M. į galvos sritį, po to dešinės rankos kumščiu ne mažiau tris kartus suduodamas O. M. į veido sritį (nosį, lūpas, smakrą), po to dešinės rankos kumščiu ne mažiau keturis kartus suduodamas O. M. į dešinės rankos sritį, po to dešinės rankos kumščiu ne mažiau keturis kartus suduodamas O. M. į kairės rankos sritį, po to rankomis sugriebdamas O. M. už kairės rankos ir ją pastumdamas, po ko O. M. nugriuvo ant žemės, taip sukėlė savo šeimos nariui O. M. fizinį skausmą..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimai 

2.       Nuteistasis K. D. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta bausme ir sušvelninti jam paskirtą galutinę bausmę.

2.1. Skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, mano, jog paskirtoji bausmė yra per griežta, kadangi prokuroras prašė kitos bausmės, o teismas jam skyrė keturis mėnesius laisvės atėmimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pripažino kaltę ir gailėjosi.

2.2. Prašo bausmę skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 29 d., nes nuo tada atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, jo skundą nagrinėti nuotolinio vaizdo priemonėmis.

3. Nuteistojo K. D. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis atsiliepimu prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras A. G. atsiliepimu pašo nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad paskirta teisinga ir ne per griežta bausmė, o be to, teismas pagrįstai motyvavo dėl bausmių nebendrinimo. 

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis K. D. savo kaltės neneigia, pripažįsta kaltinime nurodytus jo atliktus veiksmus, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą galutinę bausmę, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

6.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

7.       Sprendžiant klausimą dėl K. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8.       Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9.       BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

10.       Analizuojant skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parinkdamas jos rūšį (laisvės atėmimą), apylinkės teismas įvertino K. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltės formą, t. y., kad K. D. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai atsižvelgė ir į K. D. asmenybę, kad yra teistas, nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas šiuo nuosprendžiu įvykdė panaikinto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, be to, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Svarbu tai, kad paskutiniai teistumai yra už analogiškų neteisėtų veiksmų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu, bei už kuriuos jau buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai K. D. nesulaikė nuo toliau daromų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas K. D. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į K. D. prisipažinimą, apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius K. D. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

11.       Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir kaltę pripažįsta, skundžiamame nuosprendyje jau yra pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skiriant bausmę tinkamai įvertinta. Aplinkybė, kad prokuroras prašė jam skirti kitokią bausmę, nei paskyrė teismas, nesudaro pagrindo nuteistajam dar labiau švelninti bausmę, pakartotinai pažymint, kad bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir prokuroro siūlomos bausmės dydis nėra imperatyvus rodiklis teismo skiriamos bausmės individualizavimui. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti K. D. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

12.       Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui, siekiant išvengti dvigubo bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrinimui su ankstesniu, t. y., Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, kadangi pastarasis subendrintas su dar kitu nuosprendžiu, kuris yra neįsiteisėjęs. Vadovaujantis BPK 347 straipsniu, bausmių bendrinimo klausimą bus galima išnagrinėti teismo nutartimi pagal K. D. prašymą arba institucijos (bausmės atlikimo administracijos) teikimą, esant visiems K. D. atžvilgiu priimtiems teismo nuosprendžiams įsiteisėjus.

13.       Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jo bausmės pradžią skaičiuoti nuo tada, kai atlieka laisvės atėmimo, t. y., nuo 2020 m. birželio 29 d., o ne nuo teismo nurodyto termino, t. y., nuosprendžio vykdymo dienos, tačiau toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje baudžiamojoje byloje K. D. nebuvo paskirtos jokios procesinės ar kardomosios priemonės (pvz. suėmimas), kurios turėtų būti įskaičiuojamos į paskirtąją bausmę, nebuvo atliktas nuosprendžių bendrinimas, kuris galėtų koreguoti bausmės atlikimo pradžios nustatymo terminą. Apeliantas galimai atlieka bausmę pagal kitą teismo nuosprendį, pagal kurį negali būti skaičiuojamas bausmės atlikimo pradžios laikas šioje byloje.

14.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15.       Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė K. D. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokią teismo pareigą nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Esant šiai aplinkybei, skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su nurodymu K. D. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, yra šalintina (Analogiškos praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623-634/2020 bei Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-531/2020).

Dėl proceso išlaidų

16.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

17.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

18.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. sausio 27 d. nutartimi nuteistajam K. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas E. Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam K. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 Eur išlaidų.

19.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį – byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka gynėjui advokatui E. Jankaičiui nedalyvaujant, gynėjas nerengė apeliacinio skundo, o tik pateikė atsiliepimą su prašymu tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, į apeliacinio proceso trukmę – gynėjas paskirtas tik 2021 m. sausio 27 d., į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo K. D. pateiktą apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau yra mažinamos atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam K. D. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ir neproporcinga, vertinant su nuteistajam suteiktos teisinės pagalbos apimtimi, todėl ji mažintina iki 40 Eur ir išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmesti.

Pašalinti iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą K. D. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.

Išieškoti iš nuteistojo K. D. valstybės naudai 40 Eur (keturiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Nerijus Masiulis 

                                        Laisvydas Zederštremas

                                        Virginija Žindulienė