Civilinė byla Nr. e2-1161-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00331-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.8; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Globersa ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Globersa pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CONSTRUCTION ACE“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FINIENS“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „LNTV“ (išregistruota),
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, BUAB) „CONSTRUCTION ACE“ ieškinį atsakovei UAB „FINIENS“ (dabar likviduojama dėl bankroto) dėl skolos priteisimo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 477 299,58 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės valstybei 9 434,72 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovę BUAB „CONSTRUCTION ACE“ pakeitė jos teisių perėmėja UAB „Nikosparta“; 2018 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje pagal pareiškėjo OOO „Arenda-centr“ prašymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pastarąją nutartį paliko nepakeistą.
4. Pareiškėja UAB Globersa kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 369 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais.
5. Pareiškėja nurodė, kad yra atsakovės BUAB „FINIENS“ kreditorė. Pareiškėja, iš atsakovės nemokumo administratorės gavusi dokumentus (banko sąskaitų išrašus, 2013 m. rugpjūčio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį), nustatė, kad atsakovė su ieškove yra iš dalies atsiskaičiusi: sumokėta 4 415 620 Lt (1 278 851,95 Eur) iš 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur), tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, priteisdamas neegzistuojančią atsakovės skolą ieškovės naudai. Atsakovė įvykdė dalį prievolių ieškovės kreditorei bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriai buvo įkeistas ieškovės turtas siekiant užtikrinti iš paskolos sutarties kylančių ieškovės įsipareigojimų įvykdymą. Pareiškėjai tapo žinoma, kad atsakovė turtą, kurį ketino perleisti ieškovei, 2013 m. rugpjūčio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido UAB „Lidl“ už 6 534 000 Lt (1 892 377,20 Lt). Ieškovė, atsakovė ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ susitarė, jog 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) kainos dalis bus skirta ieškovės prievolių pagal 2012 m. spalio 31 d. tarp ieškovės ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL padengimui. Šią sumą UAB „Lidl“ įsipareigojo pervesti tiesiogiai į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitą, paskirtyje nurodant UAB „Construction ACE“ prievolės, kylančios iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12-00428 LT, įvykdymui. UAB „Lidl“ aptartą sumą sumokėjo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ už ieškovės prievoles. Atsakovė ieškovės naudai perleido 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) dalį savo iš UAB „Lidl“ gautinos naudos. Iš viso atsakovė ieškovės naudai grąžino 4 415 620 Lt (1 278 851,95 Eur) ieškovės sumokėto avanso. Tuo tarpu teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 477 299,58 Eur skolos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės direktorė veikė aplaidžiai ir neatstovavo atsakovės interesų, nepateikė elementarių įrodymų – banko sąskaitų išrašų, sutarčių, patvirtinančių, kad didžioji dalis avanso sumos yra grąžinta ieškovės naudai.
6. Pareiškėja paaiškino, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ reikalavimo perleidimas UAB „Nikosparta“ ir jo tvirtinimas teisme buvo neskaidrūs, kadangi asmenys, dalyvavę reikalavimo perleidime, yra tarpusavyje susiję; BUAB „CONSTRUCTION ACE“ nemokumo administratorės įgaliotas asmuo pagal iš anksto sugalvotą planą, piktnaudžiaudamas tarnyba, organizavo su kitais susijusiais asmenimis reikalavimo teisių laisvą pardavimą už 34 kartus mažesnę nei reali kaina (išvaistė svetimą jam patikėtą didelės vertės turtą) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalis ir BK 228 straipsnio 1 dalis).
7. Atsakovės BUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė nesiėmė jokių veiksmų dėl proceso šioje byloje atnaujinimo, nors jos žinioje esantys teismo sprendimai ir UAB „FINIENS“ banko sąskaitų išrašai rodo, jog UAB „FINIENS“ yra apmokėjusi beveik visą BUAB „CONSTRUCTION ACE“ sumokėtą avansą. Be to, administratorė pati kreipėsi į teismą, kad UAB „Nikosparta“, perėmusi BUAB „CONSTRUCTION ACE“ finansinį reikalavimą (kurį dalinai UAB „FINIENS“ yra padengusi), būtų įtraukta į BUAB „FINIENS“ kreditorių sąrašą. Tokia situacija daro tiesioginę įtaką BUAB „FINIENS“ kreditoriams, pažeidžia jų teises, kadangi iškreipiama kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo proporcija.
8. 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, jog, gavus papildomus dokumentus iš BUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės, paaiškėjo, kad UAB „FINIENS“ su BUAB „CONSTRUCTION ACE“ buvo visiškai atsiskaičiusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos UAB Globersa prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
10. Teismas atsisakė priimti patikslintą pareiškimą ir naujus įrodymus, nes pareiškėja netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir dėl naujų įrodymų priėmimo būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Teismas nurodė, kad BUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą gavo 2022 m. rugpjūčio 16 d., pareiškėja nepateikė nei šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų, kada pareiškėja gavo naujus įrodymus, kodėl ankščiau negalėjo gauti šių įrodymų; taip pat pareiškėja nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškimas buvo patikslintas prieš pat 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdį. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos nurodytos bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendime įvertintos preliminarių sutarčių datas, padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos naujos aplinkybės ir nauji įrodymai neturi ryšio su nagrinėjama byla, todėl ir šiuo pagrindu patikslintą pareiškimą atsisakė priimti.
11. Teismas nustatė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė nepraleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytų terminų, nes pagal pateiktus įrodymus apie naujas aplinkybes pareiškėja sužinojo 2022 m. gegužės 20 d., kai atsakovės nemokumo administratorė pareiškėjai pateikė banko sąskaitų išrašus.
12. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendime nustatyta, jog UAB „CONSTRUCTION ACE“ ir UAB „FINIENS“ 2012 m. lapkričio 7 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „CONSTRUCTION ACE“ įsipareigojo už bendrą 7 000 000 Lt kainą nupirkti iš UAB „FINIENS“ du pastatus ir teisę į žemės sklypo nuomą Smiltelės g. 19, Klaipėdoje; sutartis buvo pakeista 2013 m. sausio 7 d., sumažinant bendrą turto pardavimo kainą iki 6 900 000 Lt. Vykdydama preliminarią sutartį, ieškovė pervedė atsakovei avansu 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur); pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą.
13. Nors pareiškėja prašyme naujai paaiškėjusių aplinkybių aiškiai neįvardijo, tačiau, atsižvelgęs į prašymo turinį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja savo prašymą grindžia tuo, jog jau bylos nagrinėjimo metu atsakovė ieškovei buvo grąžinusi dalį avanso, t. y. 4 415 620 Lt (1 278 851,95 Eur) iš 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur). Atsiskaitymas grindžiamas tuo, kad atsakovė turtą, kurį ketino perleisti ieškovei, 2013 m. rugpjūčio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido UAB „Lidl“ už 6 534 000 Lt (1 892 377,20 Eur) ir susitarė, jog 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) kainos dalis bus skirta ieškovės prievolių pagal 2012 m. spalio 31 d. tarp ieškovės ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL padengimui. Teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 4.5.1 punkte numatyta, jog kainos dalis, lygi 2 000 000 Lt (apie 579 240,04 Eur) turi būti sumokėta į KU „Vilniaus taupomoji kasa“ vardu atidarytą sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant UAB „CONSTRUCTION ACE“ prievolės, kylančios iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12-00428 LTL, įvykdymui. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. gavo 2 000 000 Lt sumą iš UAB „Lidl“, operacijos Nr. 47285.
14. Teismas nusprendė, kad vien pirkimo–pardavimo sutartyje tarp atsakovės ir UAB „Lidl“ esanti nuostata dėl apmokėjimo už ieškovę, UAB „Lidl“ atliktas 2 000 000 Lt bankinis pavedimas į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitą, savaime neįrodo, kad ši suma yra grąžintina būtent dėl 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarios sutarties su jos pakeitimais neįvykdymo, kadangi tokia nuostata nenumatyta. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendime nustatyta, jog atsakovė savo prievolės įvykdymą įrodinėjo visai kitomis aplinkybėmis, t. y., kad atsakovė pagal 2013 m. kovo 5 d. susitarimą skolos dydžiu perėmė dalį ieškovės įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „LNTV“ (5 100 820 Lt iš 5 356 941 Lt), todėl yra neskolinga ieškovei. Duomenų apie UAB „Lidl“ atliktiną 2 000 000 Lt dydžio įmoką į KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitą, atliktus mokėjimus ieškovės naudai, nenurodė ir jų neįrodinėjo.
15. Teismas nurodė, kad dėl tapačių aplinkybių jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-597-798/2021, kurioje UAB „Linsana“ tomis pačiomis aplinkybėmis siekė sumažinti UAB „Nikosparta“ finansinį reikalavimą atsakovės atžvilgiu, konstatavęs, kad nurodytos faktinės aplinkybės neatsirado BUAB „FINIENS“ bankroto procedūrų vykdymo metu ir nėra naujos arba tokios, dėl kurių turėtų būti sumažintas BUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo dydis. Taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ieškovės prievolių pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos dengimo (mokėjimų) klausimai nenagrinėti ir dėl jų nepasisakyta. Teismas nurodė, kad atsakovė, atskirsdama į ieškovės reikalavimus, rėmėsi ieškovės, atsakovės ir UAB „LNTV“ sudarytu 2013 m. kovo 5 d. susitarimu. Įvertinęs tai, kad teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu 2013 m. kovo 5 d. susitarimą įvertino kaip nepatikimą ir nepakankamą atsakovės pozicijai pagrįsti, o atsakovė rėmėsi būtent juo, teismas nusprendė, jog UAB „Lidl“ mokėjimas yra nesusijęs su atsakovės skola ieškovei. Byloje taip pat nebuvo pateikti įrodymai dėl susitarimo, kad UAB „Lidl“ padengs ieškovės paskolos dalį 2 000 000 Lt suma. Atsižvelgęs į tai, teismas šių aplinkybių papildomai nevertino.
16. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog UAB „FINIENS“ galimai galėjo pateikti daugiau įrodymų, aktyviau naudotis savo procesinėmis teisėmis, negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą, nes būtų pažeistas civilinio proceso rungimosi principas, o proceso atnaujinimo institutas būtų naudojamas kaip priemonė bylą pralaimėjusiai šaliai dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai; tokia situacija ne tik prieštarautų civilinio proceso principams bei proceso atnaujinimo paskirčiai, bet ir sudarytų sąlygas bylą pralaimėjusiai bylos šaliai piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Taip pat tai, kad buvusi atsakovės vadovė nesirėmė tomis aplinkybėmis, kurios, pareiškėjos manymu, buvo svarbios įrodinėjant nepagrįstą ieškovės reikalavimą atsakovės atžvilgiu, savaime nereiškia aplaidaus įmonės direktorės veikimo.
17. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė bei nepateikė jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytos CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės. Pareiškėja pateiktu prašymu siekia įrodyti ieškovės nemokumo administratorės įgalioto asmens, UAB „Nikosparta“ (perėmusios reikalavimo teisę iš ieškovės į atsakovę) ir kitų asmenų neteisėtus veiksmus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau tokios aplinkybės nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas ir jos nėra vertintinos CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.
18. Atsižvelgęs į tai, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, pareiškėja nepateikė teismo nuosprendžio, kuriuo nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, teismas pareiškėjos prašymą atmetė.
I. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Pareiškėja UAB Globersa atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė atsakovės BUAB „FINIENS“ atstovo – nemokumo administratorės UAB „Reniva“, o pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo siuntė advokatams J. V. bei A. L., kurie nebėra atsakovės BUAB „FINIENS“ atstovai. Todėl laikytina, kad apie pareiškėjos prašymą atsakovė nebuvo informuota.
19.2. Apeliantė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo su papildomais dokumentais, kuriuos gavo 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d., teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d., teismo posėdis vyko 2022 m. spalio 3 d. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą prašymą motyvuodamas, kad dokumentai buvo gauti neva 2022 m. rugpjūčio 16 d. Apeliantė akcentuoja, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje 2022 m. rugpjūčio 16 d. gavo ne apeliantė, o BUAB „FINIENS“.
19.3. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo su priedais, nes nenustatė bei tinkamai neįvertino aplinkybių, koks subjektas, kada, iš ko, kuriuos konkrečius dokumentus gavo. Kadangi patikslintas prašymas bei jo priedai buvo pateikti laiku, teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, o, nepriėmęs patikslinto prašymo, nepagrįstai atsisakė procesą atnaujinti. Laiku pateikti, bet nepagrįstai nepriimti dokumentai įrodo, kad UAB „FINIENS“ nebuvo skolinga UAB „CONSTRUCTION ACE“.
19.4. Nors 2014 m. liepos 10 d. susitarimas tarp UAB „CONSTRUCTION ACE“ ir UAB „FINIENS“; 2014 m. liepos 10 d. UAB „CONSTRUCTION ACE“ pažyma; 2015 m. spalio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo ir yra BUAB „FINIENS“ žinioje tačiau nebuvo pateikti į bylą. Apeliantė juos gavo iš BUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės ir neturi duomenų, kodėl atsakovė jų neteikė į bylą. Šias aplinkybes teismui turėjo paaiškinti BUAB „FINIENS“, tačiau, teismui nepranešus jos nemokumo administratorei apie apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo bei teismo posėdį, šios aplinkybės nebuvo nustatytos. Kadangi BUAB „FINIENS“ yra bankrutuojanti įmonė, viešasis interesas reikalauja teismo aktyvumo, tačiau teismas taip neveikė.
19.5. Civilinėje byloje UAB „CONSTRUCTION ACE“ įrodinėjo, kad avansą pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį atsakovei UAB „FINIENS“ sumokėjo bankiniais pavedimais, kurių paskirtyje nurodyta, jog UAB „CONSTRUCTION ACE“ atliekami mokėjimai UAB „FINIENS“ pagal 2012 m. spalio 8 d. preliminariąją sutartį. Taigi, ieškovė UAB „CONSTRUCTION ACE“ mokėjimus, kurių paskirtyje nurodomi mokėjimai pagal 2012 m. spalio 8 d. sutartį, priskyrė 2012 m. lapkričio 7 d. sutarčiai.
19.6. Apeliantės teismui pateikti dokumentai įrodo, kad UAB „CONSTRUCTION ACE“ ieškinio teikimo metu neturėjo jokio reikalavimo į UAB „FINIENS“, nes pastaroji dar iki ieškinio pateikimo avansą UAB „CONSTRUCTION ACE“ buvo grąžinusi. Todėl 2017 m. kovo 9 d. ir 2018 m. sausio 24 d. teismų sprendimais buvo padarytos nepagrįstos išvados. Akcentuotina, kad minimus dokumentus savo žinioje turėjo ir UAB „CONSTRUCTION ACE“, todėl akivaizdu, kad teismai buvo klaidinami apie neva esamą UAB „FINIENS“ įsiskolinimą. Dėl to egzistuoja ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.
20. Suinteresuotas asmuo UAB „Nikosparta“ atsiliepime prašo atsisakyti priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus; atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį palikti galioti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. BUAB „FINIENS“ buvo tinkamai informuota apie šią civilinę bylą. Bylos duomenimis, UAB „FINIENS“ buvo atstovaujama advokato J. V., todėl teismas pagrįstai ir teisėtai apie šioje byloje apeliantės pateiktą prašymą atnaujinti procesą informavo jos atstovą advokatą J. V., kuris pagal CPK 118 straipsnio 2 dalį turėjo informuoti atstovaujamąjį ir teismą. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad advokatas J. V. neįvykdė savo pareigos ir nesupažindino su byloje gautais dokumentais atstovaujamosios (byloje nėra duomenų, kad atstovavimo santykiai būtų pasibaigę) BUAB „FINIENS“.
20.2. Teismas pagrįstai atsisakė priimti prieš pat byloje paskirtą teismo posėdį apeliantės pateiktą patikslintą prašymą. Kartu su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo nebuvo pateikti įrodymai nei kada pati BUAB „FINIENS“ bankroto administratorė gavo šiuos naujus bylai reikšmingus įrodymus, nei kada juos pateikė apeliantei. Nors apeliantė duomenis apie informacijos iš BUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės gavimo datą teikia su atskiruoju skundu, tačiau, remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas negali priimti naujų įrodymų, kuriuos apeliantė turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
20.3. Visi apeliantės su patikslintu prašymu teikti įrodymai bylos nagrinėjimo metu atsakovei UAB „FINIENS“ turėjo būti žinomi, bet į bylą nebuvo teikti, nes atsakovė, įrodinėdama ieškovės ieškinio nepagrįstumą, rėmėsi visai kitomis aplinkybėmis, todėl net ir prie bylos prijungti apeliantės teikti nauji įrodymai nebūtų sudarę pagrindo atnaujinti procesą.
20.4. UAB „Nikosparta“ palaiko pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad apeliantė iš viso neturi procesinės teisės teikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, be to, yra pagrindas konstatuoti, jog yra praleistas senaties terminas tokiam prašymui pareikšti.
20.5. Apeliantės naujai paaiškėjusiomis nurodomos aplinkybės civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017, kurioje procesą reikalaujama atnaujinti, nagrinėjimo metu atsakovei BUAB „FINIENS“ turėjo būti žinomos (jos pačios ar jos nurodymu atlikti mokėjimai), todėl šios aplinkybės negali būti laikomos naujomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.
20.6. Nurodomos aplinkybės neturi reikšmės civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Atsakovė savo prievolės ieškovei tariamą įvykdymą įrodinėjo visai kitomis aplinkybėmis, rėmėsi tuo, jog prievolė ieškovei UAB „CONSTRUCTION ACE“ yra pasibaigusi 2013 m. kovo 5 d. įskaitymu. Apeliantės nurodomos aplinkybės nesusijusios su įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį grąžinimu. Jeigu UAB „FINIENS“ laikė, kad nuo 2013 m. kovo 5 d. susitarimo sudarymo nebėra skolinga UAB „CONSTRUCTION ACE“, akivaizdu, kad neatliko jokių mokėjimų, jos nuomone, nebeegzistuojančios skolos pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį grąžinimui.
20.7. Aplinkybės dėl tariamo dalinio UAB „FINIENS“ skolos pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį UAB „CONSTRUCTION ACE“ padengimo UAB „Lidl“ atliktu 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimu bei 2013 m. kovo 5 d. susitarimo dėl atsiskaitymo reikšmė jau yra įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-597-798/2021, nagrinėjant kreditorės UAB „Linsana“ pareiškimą dėl UAB „Nikosparta“ reikalavimo sumažinimo BUAB „FINIENS“ bankroto byloje.
20.8. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo procesui atnaujinti, nes nepateikė jokių duomenų apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
21. BUAB „FINIENS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį; klausimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjote civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
21.1. Apie nagrinėjamą civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo atsakovės BUAB „FINIENS“ nemokumo administratorę informavo atsakovės kreditorė UAB Globersa 2022 m. lapkričio 10 d., pateikusi prašymą dėl informacijos pateikimo.
21.2. Atsakovės administratorė, kaip atsakovės atstovė, nebuvo informuota apie civilinės bylos Nr. eA2-2778-653/2022 nagrinėjimą ir eigą.
21.3. Civilinė byla, kurios atnaujinimo siekiama, buvo išnagrinėta dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei (t. y. iki 2018 m. lapkričio 7 d.), todėl administratorė jos nagrinėjime atsakovės neatstovavo bei įgaliojimų veikti atsakovės vardu neturėjo.
21.4. Nagrinėjama byla dėl proceso atnaujinimo inicijuota jau esant iškeltai atsakovės bankroto bylai, todėl atsakovės atstovu turėjo būti įtraukta jos nemokumo administratorė (Lietuvos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
21.5. Įvertinus, kad administratorė, kaip atsakovės atstovė, nebuvo informuota apie civilinės bylos nagrinėjimą ir eigą, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Suinteresuotas asmuo UAB „Nikosparta“ atsiliepime į atsakovės BUAB „FINIENS“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti; priteisti iš BUAB „FINIENS“ administravimui skirtų lėšų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
22.1. Byloje nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pagrindų, remiantis kuriais skundžiama nutartis galėtų būti panaikinta.
22.2. Apeliantė BUAB „FINIENS“ dalyvauja byloje atsakovės procesiniu statusu. Teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu atsakovės procesiniams atstovams advokatui J. V. ir advokato padėjėjui A. L. buvo išsiųstas pranešimas su UAB Globersa prašymu ir informacija apie nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Įstatymas nenustato, kad bankrutavusio juridinio asmens nemokumo administratoriaus neįtraukimas į civilinę bylą yra pagrindas pripažinti esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Kadangi nemokaus juridinio asmens atžvilgiu priimamas teismo sprendimas nesukuria ir nepanaikina teisių ir pareigų tokio asmens nemokumo administratoriui, administratoriaus neįtraukimas į civilinę bylą neatitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo taikymo sąlygų.
22.3. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymui turi būti nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimas, bet ir aplinkybė, kad toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Atskirasis skundas yra grindžiamas vienu motyvu – apeliantės nemokumo administratoriaus neinformavimu apie civilinę bylą, todėl nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
22.4. Byloje nėra CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, remiantis kuriais skundžiama nutartis galėtų būti panaikinta. Apeliantė nenurodė jokių skundžiamos nutarties nepagrįstumo motyvų. Apeliantei apie bylą buvo pranešta per atstovus J. V. ir A. L, kurie jai atstovavo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir nėra duomenų apie atstovavimo pasibaigimą. Šioje civilinėje byloje taip pat nėra gautų apeliantės atstovų pranešimų apie tai, kad, pasibaigus atstovavimo santykiams, jie dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų apeliantei.
22.5. Šioje civilinėje byloje dalyvaujantys byloje asmenys, įskaitant apeliantę, apie civilinės bylos nagrinėjimą informuoti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
24. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį, be kita ko, argumentuoja tuo, kad apie bylos pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą nebuvo informuota atsakovė BUAB „FINIENS“, o tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Teisme taip pat gautas atsakovės UAB „FINIENS“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Reniva“, atskirasis skundas, kuriame taip pat prašoma panaikinti skundžiamą nutartį esant absoliučiam jos negaliojimo pagrindui – apie nagrinėtą bylą nepranešus atsakovei (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
25. Proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų, teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi, ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).
26. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).
27. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y., jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 33 punktą).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 21 punktą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą, bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigą užtikrinti tinkamą šalių informavimą apie pradėtą teisminį procesą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, jog ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, jog asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).
29. Apibendrinant nurodytą teismų praktiką, konstatuotina, kad nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pabrėžiama, jog viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokių kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų. Šių esminių civilinio proceso principų ir teisių apsauga nulėmė, kad nustačius, jog civilinė byla buvo išnagrinėta nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, jog tinkamo civilinio proceso iš viso nebuvo, t. y. buvo pažeista konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, ir tai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019; 2020 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-216-943/2020).
30. Apeliantės BUAB „FINIENS“ teigimu, jai nebuvo pranešta apie civilinės bylos pagal pareiškėjos UAB Globersa prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nagrinėjimą ir eigą.
31. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas per EPP 2022 m. rugpjūčio 29 d. išsiuntė UAB „FINIENS“ atstovams advokatui L. V. ir advokato padėjėjui A. L. pareiškėjos pareiškimo kopiją ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties kopiją. LITEKO duomenimis adv. J. V. pristatytas 2022 m. rugpjūčio 29 d. 17.50 val. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo paskelbtas CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Skundžiama nutartis 2022 m. spalio 10 d. taip pat išsiųsta per EPP UAB „FINIENS“ atstovams advokatui J. V. ir advokato padėjėjui A. L.
32. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad atsakovei UAB „FINIENS“ civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo advokato padėjėjas A. L. Po bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, 2018 m. vasario 2 d. teisėjo rezoliucija tenkintas advokato J. V. prašymas leisti prisijungti per EPP portalą bei susipažinti su civilinės bylos medžiaga 2017 m. lapkričio 2 d. atstovavimo sutarties pagrindu.
33. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė UAB „FINIENS“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Reniva“. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktu, bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Analogiškos nuostatos numatytos ir galiojančiame JANĮ. Pagal JANĮ 56 straipsnį juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų (1 dalis); juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (2 dalis); sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (3 dalis) JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius atstovauja juridiniam asmeniui teisme.
34. Pažymėtina, kad pareiškėjos UAB Globersa prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys rodo, jog pareiškėja teismui nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „FINIENS“, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“, ši nutartis pateikta kaip pareiškėjos prašymo priedas.
35. Aptartas teisinis reglamentavimas, jį aiškinanti teismų praktika bei nustatytų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė BUAB „FINIENS“ pagrįstai teigia nebuvusi informuota apie nagrinėjamą bylą ir tai sudaro CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei BUAB „RENIVA“ nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, pažeista jos teisė teikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą (CPK 370 straipsnio 2 dalis), nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir priimtą nutartį. Kadangi šiomis aplinkybėmis apeliantė grindžia savo atskirąjį skundą, tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės UAB Globersa atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, taip pat naujų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų pridėjimo prie bylos klausimo nesprendžia, paliekant šio klausimo išsprendimą pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Alma Urbanavičienė