Civilinė byla Nr. e2S-1206-560/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38122-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.7.5.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. ir trečiojo asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys Z. B., E. G., E. S., A. B.. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. ieškiniu prašo:

1.1.                      pripažinti, kad Lietuvos valstybė 2009 metais ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-542-07 ieškovą diskriminavo, taikė psichotroninį ginklą, psichologiškai ir fiziškai žalojo, seksualiai priekabiavo, vėliau be teisinio pagrindo 2009 m. vasario 13 d. ieškovui įteikė pranešimą apie įtarimus, 2010 m. birželio 3 d. surašė kaltinamąjį aktą, 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d. surašė apkaltinamuosius nuosprendžius, neužtikrino valstybinės advokato gynybos, pažeidė teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, vilkino baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014 bylos nagrinėjimą; tokiais tyčiniais veiksmais trukdė ieškovo advokato profesinei veiklai, o 2011 m. gegužės 5 d. viešame teismo posėdyje, teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014 neturėdamas teisėjo priesaikos O. Z., atstovaudamas Lietuvos valstybei, prieš ieškovą seksualiai priekabiavo, jį pavadindamas mergele, tokiais tyčiniais veiksmais pažemino ir įžeidė ieškovo asmenį ir gero piliečio vardą, padarydamas jam turtinius ir moralinius nuotolius;

1.2.                      priteisti 20 000 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti;

1.3.                      pripažinti ieškovui teisę į prarastas darbines pajamas, numatytas gauti iš advokato profesinės veikos dėl atsakovų tyčios bei kaltės ir iš atsakovų solidariai priteisti ieškovui piniginę kompensaciją turtinei žalai atlyginti – vidutinį darbo užmokestį patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už laikotarpį nuo 209-02-26 iki gyvos galvos (praradus teisę dirbti advokatu);

1.4.                      pripažinti, kad teisėjai A. P., A. S., A. Š., A. K. M. ir J. M. tyčia siekdami ieškovo diskriminacijos, įžeidimo ir pažeminimo, sulaužė teisėjo priesaiką, todėl nesant nusikaltimo sudėties priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014;

1.5.                      pripažinti, kad teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės J. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų A. K. M., A. Š. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamojoje byloje, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėties, tyčia priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, siekdami ieškovo diskriminacijos, įžeidimo ir pažeminimo, todėl sulaužė teisėjo priesaiką;

1.6.                      pripažinti, kad pilietis O. Z. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014 neturėdamas teisėjo priesaikos, savivaldžiaudamas ir piktnaudžiaudamas Lietuvos teisėjo vardu, tyčia, 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu ir nuteisė, tokiais nusikalstamais veiksmais pažemino ieškovo asmens gerą vardą, diskriminavo, įžeidė asmenį, pažemino advokato gerą vardą bei išniekino advokato profesinę veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo reikalavimus: pripažinti, kad teisėjai A. P., A. S., A. Š., A. K. M. ir J. M. tyčia siekdami ieškovo diskriminacijos, įžeidimo ir pažeminimo, sulaužė teisėjo priesaiką, todėl nesant nusikaltimo sudėties priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014; pripažinti, kad teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės J. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų: A. K. M., A. Š. Vilniaus apygardos teisme, 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamojoje byloje, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėties tyčia priėmė apkaltinamąjį nuosprendis, siekdami ieškovo diskriminacijos, įžeidimo ir pažeminimo, todėl sulaužė teisėjo priesaiką; pripažinti, kad pilietis O. Z. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014 neturėdamas teisėjo priesaikos, savivaldžiaudamas ir piktnaudžiaudamas Lietuvos teisėjo vardu, tyčia, 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu ir nuteisė, tokiais nusikalstamais veiksmais pažemino ieškovo asmens gerą vardą, diskriminavo, įžeidė asmenį, pažemino advokato gerą vardą, bei išniekino advokato profesinę veiklą. 

3.       Ieškovo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teismas tenkino iš dalies ir atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo ieškovą per 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti 1 250 Eur žyminį mokestį ir pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių dokumentų apie buvusį darbo užmokestį, nepridėjo jokių paskaičiavimų, neaiški data nuo kada jį skaičiuoti. Civilinio proceso įstatymas nenumato teismo teisės spręsti dėl teisėjų poelgių, kuriais galimai buvo pažeista teisėjo priesaika ar nustatinėti, kad bylą išnagrinėjo asmuo, galimai neturintis įgaliojimų nagrinėti bylas (neprisiekęs teisės aktų nustatyta tvarka), todėl teismas patikslinto ieškinio reikalavimus Nr.7,8,9 atsisakė priimti.

4.       Ieškovui nepateikus įrodymų apie atsakovų ar jų darbuotojų padarytas nusikalstamas veikas, t. y. pradėtus ar atliktus ikiteisminius tyrimus, nagrinėjamas išnagrinėtas baudžiamasis bylas, ir ar nuosprendžius, nutarimus ar dėl nusikalstamų veikų, teismas sprendė, kad atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą nėra teisinio pagrindo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, nepateikia duomenų apie žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Ieškovas nurodo, kad yra praradęs 55 procentus darbingumo, dėl paskleistos informacijos apie jo teistumą negali susirasti darbo, dėl ko nedirba. Į bylą ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad jis yra iš dalies darbingas, ieškovui nustatytas 55 proc. darbingumas. Ieškovas nepateikė teismui visų įrodymų apie savo turtinę padėtį, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo iš dalies ieškinio pateikimo metu gaunamas pajamas, nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, taip pat privalomą registruoti kilnojamąjį turtą, kredito įstaigose esančias lėšas, patiriamas išlaidas. Tačiau siekiant neužkirsti kelio į teisminę gynybą, teismo vertinimu, yra pagrindas iš dalies atleisti ieškovą už patikslintą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo – 11 250 Eur.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovas A. B. ir trečiasis asmuo A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio. Nurodė, kad byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai, kuriais skirta išmoka. Skundžiamoje nutartyje faktinis nemokumas ir sunki socialinė padėtis nebuvo vertinami, todėl įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį prieštarauja CPK tikslams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

7.       Kartu su atskiruoju skundu ieškovas ir trečiasis asmuo teikia naujus įrodymus – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą, teismų nutartis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštus, neįgaliojo pažymėjimo kopijas, darbo ieškančio asmens atmintinės kopijas, išrašą iš Antstolių informacinės sistemos, kuriuos prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų šiuos įrodymus atsisakęs priimti, arba jų pateikimo būtinybė būtų iškilusi vėliau, todėl jog pagrindo priimti teikiamus naujus įrodymus nėra.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8.       Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio, kas rodo, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas jį atleido nuo žyminio mokesčio tik iš dalies. Atskirajame skunde nėra argumentų, susijusių su nesutikimu su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų ir nustatė ieškovui terminą trūkumų pašalinimui, todėl dėl šios skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

9.       Apeliantas teigia, jog jis turi būti pilnai atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi į bylą yra pateiktas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas, kuriuo jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog į bylą yra pateiktas 2019 m. lapkričio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo nuspręsta jam suteikti antrinę teisinę pagalbą tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-21641-1087/2019. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. e2-21641-1087/2019 yra išnagrinėta 2019-11-11 nutartimi ieškinį grąžinus ieškovui. Ieškovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje, todėl pagrindo tenkinti ieškovo atskirąjį skundą ir pilnai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra.

10.       Pirmosios instancijos teismas atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir atleido jį nuo 11 250 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigojo sumokėti 1 250 Eur žyminio mokesčio. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016). CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu minėtoje normoje pažymima, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atleido ieškovą nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio, įpareigojo sumokėti 1 250 Eur žyminio mokesčio. Įstatymas neįtvirtina galimybės atleisti šalį nuo viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pagrindo tenkinti atskirąjį skundą nėra.

11.       Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir pagrįstai nustatė terminą sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį ir pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

12.       Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas trūkumų šalinimui jau yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato ieškovui naują terminą trūkumų pašalinimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Ieškovo A. B. ir trečiojo asmens A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Nustatyti ieškovui terminą iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius