Administracinė byla Nr. eI2-1777-809/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06619-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Frutlita“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023-05-10 nutarimą Nr. MĮPN-152 (toliau ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai (toliau – ir Bendrovė) paskirta 1 000 Eur bauda.
Nurodo, kad pareiškėja nuo pat pradžių bendradarbiavo su Tarnyba, teikė visus papildomus dokumentus, kreipėsi į visas įmones, kurios įsigijo nesaugius maisto produktus, negana to – tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl Nutarimu paskirta bauda yra nepagrįstai per didelė. Pareiškėja pirko želė saldainius ,,FRUIT JELLY CUPS“ (toliau - Nesaugus maisto produktas) iš Europos Sąjungos ( Bulgarijos) su visais privalomais kokybės sertifikatais. Atsakovė priėmė sprendimą pašalinti iš rinkos (uždrausti tiekti) Nesaugų maisto produktą po daugiau nei dviejų mėnesių laiko, nuo to, kai pareiškėja pardavė Nesaugų maisto produktą kitoms įmonėms. Net ir po tokio nemažo laiko tarpo pareiškėja nedelsiant ėmėsi veiksmų – informavo įmones, įsigijusias Nesaugius maisto produktus bei pareiškėjos pirkėjus apie įsigytų želė saldainių likučių grąžinimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja ėmėsi visų aktyvių veiksmų, siekdama pašalinti Nesaugų maisto produktą ir tokiu būdu užkirsti kelią Maisto įstatymo pažeidimui, mano, kad paskirta 1 000 Eur dydžio bauda yra nepagrįsta ir neteisėta.
Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl skundo argumentų nurodo, kad vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba, nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda (Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalis). Pagal Maisto įstatymo 123 straipsnio 2 dalį, skirdama nuobaudą Tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju už Maisto įstatymo pažeidimą (t. y. Nesaugaus maisto pateikimą į rinką) pareiškėjai paskirta 1 000 Eur bauda yra mažesnė už esant tokio pobūdžio pažeidimui Maisto įstatyme numatytą baudos vidurkį.
Nurodo, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo E dalies 05.2 punktu, kuriame nurodyta, kad „Medžiagų, kurių numeriai E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 406, E 407,
407a, E 410, E 412, E 413, E 414, E 415, E 417, E 418, E 425 ir E 440, negalima naudoti želatinintuose mažuose indeliuose, šiame reglamente apibrėžiamuose kaip kietos konsistencijos želatininti konditerijos gaminiai, esantys pusiau standžiuose mažuose indeliuose arba mažose kapsulėse, skirtose nuryti vienu kartu, indelį arba kapsulę spaudžiant, kad konditerijos produktas patektų į burną; Draudžiama naudoti E 410, E 412, E 415 ir E 417 gaminant dehidratuotus maisto produktus, kurie rehidratuojasi juos nurijus.“ Kadangi pareiškėjos tiekto rinkai Nesaugaus produkto (nesaugių saldainių) sudėtyje kaip sudėtinės dalys yra nurodyti draudžiami šiuose produktuose naudoti maisto priedai: karageninas (jūros dumblių ekstraktas) (E 407) ir ksantano derva (E415), toks maisto produktas neturi būti pateikiamas į rinką, siekiant užtikrinti veiksmingą visuomenės sveikatos apsaugą. Maisto, kurio sudėtyje yra toks priedas, negalima pateikti į rinką, jeigu tas maisto priedas naudojamas nesilaikant Reglamento nuostatų (žr. Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 5 straipsnį). Maisto priedai leidžiami naudoti maiste tik pagal procedūrą, patvirtintą 2008 m. gruodžio 16 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1331/2008, nustatančia maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą. Pareiškėja nesaugių saldainių į rinką pateikė didelį kiekį – 5680,8 kg, kuris visas buvo išplatintas.
Priimdama skundžiamą Nutarimą Komisija įvertino ir atsižvelgė į visas byloje nustatytas ir reikšmingas skiriant nuobaudą aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama bauda mažinama nuo jos vidurkio (šiuo atveju – 1650 eurų) iki minimalaus dydžio (300 eurų). Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytas ir pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bauda pareiškėjai buvo sumažinta nuo jos vidurkio iki 1 000 eurų (taigi bauda sumažinta per 650 eurų). Tarnybos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo paskirtos baudos dydį sumažinti iki visiškai minimalaus ar apskritai panaikinti, kaip skunde prašo pareiškėja. Pareiškėja laikytina maisto tvarkymo subjektu, todėl jai tenka pareiga užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkai teikiama produkcija yra saugi ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Nutraukti bylą taip pat nėra teisinio pagrindo, nes pažeidimas buvo konstatuotas.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023-05-10 nutarimo Nr. MĮPN-152, kuriuo pareiškėjai paskirta 1 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus departamentas (Vilniaus VMVT) 2021-05-21 gavo vartotojo skundą dėl Prekybos miestelio „Urmas“ (Urmo bazė), Kaune, sandėlyje, galimai prekiaujamų maisto produktų su neleistinais (draudžiamais) maisto priedais. Patikrinus prekybos vietą, UAB „DEILENA“ prekybos vietoje buvo rasti saldainiai „Jelly Cup“, gamintojas Turkija, geriausi iki 01-05-2022, partijos Nr. LOT No PRELB2005, gauti 2021-03-16 iš UAB „MARKADAS“, viso prekybos vietoje rasta 270 saldainių pakuočių „Jelly Cup“. Saldainių ženklinimo informacijoje nurodytas pardavėjas – pareiškėja, sudedamosiose dalyse anglų ir lietuvių kalba nurodyta ksantanto derva E415, kuri yra uždrausta naudoti želiniuose saldainiuose pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-06-30 d. įsakymą Nr. V-480 „Dėl želė, supakuotos į mažus puodelius ir sudėtyje turinčios bent vieną šių maisto priedų E400, E402, E403, E404, E405, E406, E407, E410, E412, E413, E414, E415, E417, E418“. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2021-04-01 pagal iš tiekėjo Agniet ltd, Bulgaria, viso įsivežė penkių pavadinimų saldainius: 1) saldainius „Jelly Cup Monkey Jar“ 16,5 g x 100 vnt. supakuota po 6 vnt. dėžutėse, viso 108 vnt.; 2) saldainius „Jelly Cup dog“ 16,5 g x 100 vnt. supakuota po 6 vnt. dėžutėse, viso 108 vnt.; 3) saldainius „Jelly Cup Penguin“ 16,5 g x 100 vnt. supakuota po 6 vnt. dėžutėse, viso 168 vnt.; 4) saldainius „Jelly Cup Beetle Jar“ 14,5 g x 100 vnt. supakuota po 6 vnt. dėžutėse, viso 108 vnt. Šių saldainių likučio sandėlyje nerasta. Pagal pateiktą informaciją nustatyta, kad vaisių skonio želė sudėtis yra: vanduo, cukrus, fruktozės sirupas, kokosas, jūros dumblių ekstraktas, ksantano derva, kalio citratas, natrio citratas, kalio sorbatas, aspartamas (fenilalaninas), citrinos rūgštis, obuolių rūgštis, titano dioksidas, dirbtinis skonis, dirbtiniai dažikliai (E102, E129, E133). Pateiktas gamintojo Dong Shan Industry Zone LongDu Town ChenHai Distrih Shan TuoCity, Kinija, „Certifikaty of analysis“, kuriame nurodyta saldainių „Fruit Jelly“ ingridients (Mix Five Favor) sudėtinių dalių sąrašas, kuriame nurodyta maisto priedai: konjakas (konjac powder) E425, karageninas (Carrgeenan) E407, saldžiųjų ceretonijų dervos (Locust bean gum) E410. Maisto priedo E425 negalima naudoti želatinintuose konditerijos gaminiuose. Maisto priedų E407 ir E410 negalima naudoti želatinintuose mažuose indeliuose. Ženklinime nurodytas maisto priedas ksantano derva E415 taip pat neleidžiamas naudoti želatininiuose saldainiuose, tačiau pateiktame sertifikate šis maisto priedas nebuvo nurodytas.
Vilniaus VMVT 2021-06-07 priėmė sprendimą Nr. 69SV-259 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo uždraudė tiekti rinkai nesaugų produktą – saldainius „FRUIT JELLY CUPS“, kurie pakuotėje supakuoti į mažų porcijų indelius, viso penkių pavadinimų: 1) saldainius „Jelly Cup Monkey Jar“ 16,5 g x 100 vnt. supakuota po 6 vnt. dėžutėse, viso 108 vnt.; 2) saldainių „Jelly Cup dog“ 16,5 g x 100 vnt. supakuota po 6 vnt. dėžutėse, viso 108 vnt.; 3) saldainių „Jelly Cup Penguin“ 16,5 g x 100 vnt. supakuota po 6 vnt. dėžutėse, viso 168 vnt.; 4) saldainių „Jelly Cup Beetle Jar“ 14,5 g x 100 vnt. supakuota po 6 vnt. dėžutėse, viso 108 vnt. Ženklinime rusų kalba nurodytas platintojas Bonboni, Bulgaria, eksportuotojas nurodytas SLIM DIS TIC LTD.STI, 34540 TRAKYA SERBOL/Istanbul. Šių saldainių likučio sandėlyje nerasta, saldainiai išplatinti rinkoje. Sprendimu pareiškėjai buvo uždrausta tiekti rinkai Nesaugų produktą ir ji įpareigota Nesaugų produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.
Tyrimas buvo baigtas Vilniaus VMVT surašius 2021-08-25 Lietuvos Respublikos maisto įstatymo
pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-76 (toliau – Protokolas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko 2008-12-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1333/2008) 5 straipsnio, II priedo E dalies 05.2 maisto produktų kategorijai I grupei taikomų reikalavimų, 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi visas bylos aplinkybes Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) priėmė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėja nesilaikė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų reikalavimų, 4 dalies c) punkto, Reglamento (EB) 1333/2008 II priedo E dalies 05.2 maisto produktų kategorijai I grupei taikomų reikalavimų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, kadangi pateikė rinkai Nesaugų produktą (viso įsivežė 5680,8 kg, visas kiekis išplatintas), kurio sudėtyje kaip sudėtinės dalys yra nurodyti maisto priedai karageninas (E407) ir ksantano derva (E415), kurių negalima naudoti želatininiuose mažuose indeliuose. Buvo konstatuota, kad tuo pareiškėja pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Tuo pagrindu Tarnyba 2023-05-10 priėmė skundžiamą nutarimą Nr. MĮPN-152 (Nutarimas), kuriuo pareiškėjai paskyrė 1 000 Eur baudą.
Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjos padarytas Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas (kad maisto tvarkymo subjektai privalo pateikti į rinką saugų maistą) įrodytas į bylą pateiktais ir pirmiau nurodytais sekančiais rašytiniais įrodymais: Vilniaus VMVT 2021-06-07 sprendimas Nr. 69SV-259 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždrausta tiekti rinkai nesaugų produktą – saldainius „FRUIT JELLY CUPS; Vilniaus VMVT 2021-08-25 Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 69MĮPP-76, kuriuo užbaigtas tyrimas apie pažeidimą ir konstatuota, kad pareiškėja pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 5 straipsnio, II priedo E dalies 05.2 maisto produktų kategorijai I grupei taikomų reikalavimų, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.; 2023-05-10 nutarimas Nr. MĮPN-152, kuriuo pareiškėjai skirta bauda (Nutarimas) ir kt. Taigi pareiškėjos į rinką pateiktuose saldainiuose draudžiami juose naudoti maisto priedai buvo nustatyti atlikus išsamų pareiškėjos patikrinimą.
Pareiškėja nustatyto pažeidimo iš esmės neginčija, tačiau jai paskirtos baudos neteisėtumą grindžia tuo, kad pareiškėja pirko želė saldainius ,,FRUIT JELLY CUPS“ iš Europos Sąjungos (Bulgarijos) su visais privalomais kokybės sertifikatais; Tarnyba sprendimą pašalinti iš rinkos (uždrausti tiekti) Nesaugų maisto produktą priėmė po daugiau nei dviejų mėnesių laiko, nuo to, kai pareiškėja jau pardavė Nesaugų maisto produktą kitoms įmonėms; pareiškėja ėmėsi visų aktyvių veiksmų pašalinti Nesaugų maisto produktą ir tokiu būdu užkirsti kelią Maisto įstatymo pažeidimui. Minėtais argumentais pareiškėja prašo teismo panaikinti jai skirtą baudą.
Maisto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „maisto tvarkymo subjektas“ – ši sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad maisto verslo operatorius – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai – tai bet kuris etapas, įskaitant importą, nuo pirminio maisto pagaminimo imtinai iki jo saugojimo, vežimo, pardavimo arba pateikimo galutiniam vartotojui imtinai. Pagal šio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, maisto tvarkymo subjektams nustatyta pareiga visuose su jų kontroliuojamu maisto verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrinti, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėja neabejotinai yra maisto tvarkymo subjektas, kuri pagal teisės aktus turi pareigą būti atsakinga už parduodamo maisto kokybę bet kuriame etape, t. y. nuo prekės importo iki pateikimo galutiniam vartotojui. Aptartų teisės nuostatų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo argumentai, kad ji ginčo prekes įsigijo iš Europos Sąjungos valstybės (Bulgarijos), dėl ko galimai ji negalėtų būti atsakinga už prekių kokybę, vertintini tik kaip gynybinė pozicija. Būtent pareiškėja, kaip maisto tvarkymo subjektas, Lietuvos rinkai teikdama iš kitos valstybės importuotus maisto produktus, turėjo pareigą užtikrinti, kad rinkai būtų tiekiami tik saugūs ir įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys maisto produktai.
Maisto įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kaip buvo minėta, Maisto įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Pagal Maisto įstatymo 123 straipsnio 2 dalį, skirdama nuobaudą Tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnyba net ir nustačiusi, kad pareiškėja į rinką pateikė gana didelį kiekį (5680,8 kg) kenksmingų maisto produktų ir kuris visas buvo išplatintas, pareiškėjai skyrė net mažesnę nei vidurkis baudą.
Teismas sutinka su Tarnybos vertinimu, kad šiuo atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo paskirtos baudos dydį sumažinti iki visiškai minimalaus ar visiškai panaikinti. Bylos medžiaga įrodyta, kad pareiškėjos į rinką patiektas maisto produktas buvo nesaugus. Nei patikrinimo vykdymo metu, nei bylą nagrinėjant teisme ši aplinkybė priešingai nebuvo įrodyta. Visa į rinką patiekta produkcija (5680,8 kg) buvo suvartota. Įvertinus nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra įrodytas, pareiškėjai skirta bauda atitinka Maisto įstatymo reikalavimus, bauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl naikinti Tarnybos 2023-05-10 nutarimą Nr. MĮPN-152, ar bylą nutraukti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Frutlita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jovita Einikienė
Violeta Petkevičienė
Eglė Žulytė-Janulionienė