Nr. DOK-111

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09525-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 9 d. paduotu atsakovės K. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ ieškinį atsakovei K. B. dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismai netinkamai taikė ir aiškino teismų praktiką, reglamentuojančią nemokumo administratoriaus locus standi – kada ieškovas, bankroto administratorius, turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo iš vadovo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad ieškovo nemokumo administratorius pareiškė ieškinį atsakovei dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, dėl kurių atsirado žala bendrovei, todėl turėjo teisę reikšti tokį ieškinį. Teismai sprendė, kad atsakovės (kaip vadovės) fiduciarinių pareigų pažeidimas šiuo atveju įvyko tik kaip papildoma pasekmė dėl įmonės piniginių lėšų (turto) pasisavinimo. Priimta nutartimi teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio ginčuose, kuria remiantis tam, kad būtų nustatytas pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį dėl vadovo civilinės atsakomybės, be kita ko, turi būti nustatytas pakankamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir kreditorių patirtų turtinių praradimų – sumažėjusios (išnykusios) galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus iš įmonės turto. Nevertinę priežastinio ryšio, teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nemokumo administratorius ginčo atveju turi locus standi atsakovės atžvilgiu, t. y. kad atsakovės veiksmai gali būti priežastiniu ryšiu susiję su kreditorių turtiniais praradimais.

2.       Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį pažeisdamas CPK 176 straipsnio, CPK 178 straipsnio, CPK 185 straipsnio 1 dalies ir CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinama, kodėl byloje nėra galimybės surinkti įrodymų apie bendrovės finansinę apskaitą, galinčių patvirtinti bendrovės turėtas/turimas lėšas ir lėšų panaudojimą, o tokių duomenų nebuvimo neigiamos teisinės pasekmės nepagrįstai perkeltos atsakovei, kuri įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta nebuvusi atsakinga už bendrovės finansinių dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui bei neatsakinga už bendrovės tyčinį bankrotą.

3.       Teismai pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą priimti pagrįstus ir teisėtus sprendimus, taip pat CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje reglamentuotą pareigą tokius sprendimus tinkamai motyvuoti. Ieškovo nemokumo administratoriaus ir skundžiamame sprendime nurodomi argumentai, kad atsakovė neva neteisėtai pasisavino ieškovo banko sąskaitoje ir kasoje esančias pinigines lėšas, yra nepagrįsti. Nėra aišku kokiu būdu (ir iš kokių įrodymų) ieškovo nemokumo administratorius nustatė, kad atsakovė šias lėšas pasisavino iš ieškovo ir, kad neva buvo pasisavinta būtent tokio dydžio suma. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovė pasisavino ieškovo kasoje būtų buvusi 19 919,68 Eur suma bei kad atitinkamai tokią sumą atsakovė būtų galėjusi pasisavinti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, nesprendžiamas kasaciniame skunde pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė