Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-80-882/2024
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00038-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 22.11.10
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja D. A. 2023 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-10366-2023 skyrė I. P. 11 Eur baudą už tai, kad jis, 2023 m. rugsėjo 22 d., 10 val. 53 min. magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (d. pusė) 158,87 km vairuodamas transporto priemonę nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, dėl ko kliudė akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kelkraščių šlavimo darbus vykdantį traktorių ir jį apgadino, t. y. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-10366-2023 panaikinimo,
netenkintas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ technikos apimtys buvo pakankamos, kad atliekant darbus kelyje jos neišsikištų į važiuojamąją dalį, tačiau I. P. pasirinktas važiavo būdas – kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, esamoje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, žinant, kad transporto priemonės, šiuo atveju – vilkikas su priekaba dėl savo masės bei priklausomumo nuo vienas kito, leistino greičio magistraliniame kelyje, atsižvelgiant į kelio reljefą, nelygumus (duobes, įtrūkimus ir kt.), neišlaiko tolygios tiesios važiavimo trajektorijos, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti I. P. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną apelianto atžvilgiu.
3.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą, apylinkės teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, taip pat neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Byloje esančiame 2024 m. balandžio 1 d. ekspertizės akte Nr. 11-457 (24) (toliau – Ekspertizės aktas) išvada Nr. 6 teigia, kad būtent apeliantas nepaliko saugaus tarpo iš šono ir dėl to įvyko susidūrimas su traktoriumi MTZ Belarus 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Traktorius). Tokia išvada padaryta neatsižvelgiant į Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo Ministerijos direktoriaus 2012-04-16 įsakymu Nr. V-87 (aktuali redakcija) (toliau – T DVAER) 196 p., pagal kurį būtent darbų vykdytojas turi išlaikyti mažiausiai 0,5 m atstumą tarp darbo vietos darbo zonos ir eismo zonos keliuose už gyvenamųjų vietovių ribų. Minėta išvada būtų teisinga, jeigu byloje būtų nustatyta, kad apelianto vairuojama transporto priemonė kirto plačią ištisinę liniją ir įvažiavo į šoninę juostą, taip pat, kad būtent šoninėje juostoje ir būtų įvykęs susidūrimas su Traktoriumi. Tačiau byloje šių aplinkybių nėra nustatyta, Ekspertizės akte nurodyta, kad negalima nustatyti, kurioje kelio vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko susidūrimas ir kokios buvo transporto priemonių suartėjimo trajektorijos. Taip pat Ekspertizės akte nurodoma, kad važiuojamojoje dalyje nesimato (neužfiksuota) jokių transporto priemonių susidūrimą apibūdinančių pėdsakų. Tačiau teismo posėdžio metu Traktoriaus vairuotojas patvirtino, kad nuo pirmos eismo juostos pašalino Traktoriaus šluotos dalis, nukritusias dėl transporto priemonių susidūrimo. Taip pat Traktoriaus vairuotojas savo atsakymu „taip, tos dalys gulėjo pirmoj juostoj, kur numušėt pirmoj juostoj“ patvirtino, kad Traktoriaus šluota prieš pat susidūrimą buvo pirmoje eismo juostoje. Tokiu būdu, labiausiai tikėtina, kad susidūrimas įvyko kelio pirmoje eismo juostoje, Traktoriaus šluotai dalinai įvažiavus iš šoninės juostos į pirmą eismo juostą. Tokiu būdu, darbus vykdęs Traktorius ne tik neišlaikė būtino 0,5 m atstumo iki eismo zonos (iki plačios ištisinės linijos, skiriančios šoninę juostą ir pirmą eismo juostą), bet ir įvažiavo į pirmą eismo juostą, tokiu būdu sutrikdė kitų eismo dalyvių saugumą ir kas galiausiai privedė prie susidūrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekspertizės akte nustatyta, jog susidūrimo metu Traktorius dirbo su atidarytomis durelėmis iš kairės pusės, dėl ko įvyko šių durelių susidūrimas su krovininės transporto priemonės dešiniuoju šoniniu veidrodėliu. Tokio susidūrimo būtų galima išvengti, jeigu Traktoriaus durelės būtų uždarytos. Taip pat iš byloje esančių nuotraukų galima matyti, kad kai Traktoriaus durelės yra atidarytos, jos padidina bendrą Traktoriaus plotį ir durelių kraštas tampa pačia plačiausia Traktoriaus vieta. Tokiu būdu Traktorius priartėja prie eismo zonos dar labiau (kaip buvo jau minėta, darbų vykdytojas turi išlaikyti mažiausiai 0,5 m atstumą nuo eismo zonos).
3.2. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam asmeniui darbų vykdytojui AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis Traktorius vykdė darbus kelyje (šlavė kelią), tokiai darbo vietai taikomi T DVAER reikalavimai. Prieš pradedant darbus kelyje, darbų vykdytojas AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti iš kelio savininko akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau tekste – LAKD) leidimą vykdyti darbus ir riboti eismą, ir tokiu būdu organizuoti darbą kelyje pagal tokio leidimo sąlygas. Tačiau to padaryta nebuvo, todėl Traktorius neturėjo teisės atlikti kelio darbų eismo įvykio vietoje ir eismo įvykio laiku (kitais žodžiais, Traktoriaus tuo laiku ir toje vietoje išvis neturėjo būti). Darbų vykdytojas AB „(duomenys neskelbtini)“ savo 2024 m. vasario 12 d. pateiktame prašyme nepagrįstai teigia, kad minėtas leidimas vykdyti darbus buvo nereikalingas, kadangi tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir LAKD yra sudaryta Pavedimo sutartis dėl privalomų kelių priežiūros darbų, kurios 2.3. punkte nurodyta, kad LAKD sutarties galiojimo laikotarpiu suteikia leidimą darbų vykdytojui vykdyti sutartyje numatytus kelių priežiūros darbus, kurios pagrindu ir yra vykdomi darbai. Taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad nuolatinius kelių priežiūros darbus atlieka pagal Kelių direkcijos direktoriaus 2022 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. VE-56 „Dėl kelių priežiūros vadovo „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai KPV 22“ patvirtinimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti normatyvai reglamentuoja per kokį laikotarpį turi būti sutvarkytas kelias, pašalinti trikdžiai, iki kokio aukščio turi būti nupjauta žolė ar nuvalytas sniegas, tačiau nereglamentuoja eismo saugumo užtikrinimo priemonių ir sąlygų vykdant kelio darbus. Taip pat, informacijos apie eismo saugumo užtikrinimo priemones ir sąlygas vykdant kelio darbus nėra ir minimoje sutartyje, sudarytoje tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir LAKD. Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimą ir eismo reguliavimą atitinkamai reglamentuoja T DVAER. Tokiu būdu, vien sudaryta civilinė sutartis tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir LAKD nesuteikia teisės darbų vykdytojui AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti kelio darbus be leidimo vykdyti darbus ir riboti eismą. Minimos civilinės sutarties pagrindu turi būti gautas leidimas vykdyti darbus ir riboti eismą, kuriame kelio savininkas nurodo darbų vykdymo sąlygas. Tokį leidimą reikia gauti prieš darbų pradžią, o jo kopiją visada turi būti darbo vietoje, kad bet kuriuo metu kontroliuojantys asmenys galėtų patikrinti, ar darbo vietose naudojamos techninės eismo reguliavimo priemonės atitinka nurodytas leidimo riboti eismą dokumentuose (T DVAER 31 p.). Kadangi darbų vykdytojas AB „(duomenys neskelbtini)“ tokio leidimo prieš darbų pradžią negavo, nėra ir žinoma, kokios konkrečios eismo ribojimo priemonės ir sąlygos būtų skirtos darbų vykdytojui. Tokiu atveju belieka vadovautis bendrais T DVAER reikalavimais: Darbų vykdytojas turi išlaikyti mažiausiai 0,5 m atstumą tarp darbo vietos darbo zonos ir eismo zonos keliuose už gyvenamųjų vietovių ribų (T DVAER 196 p.); Už traktoriaus turi važiuoti kita transporto priemonė su kilnojamuoju atitvėrimo skydu (T DVAER 223 p.); Trumpalaikės darbo vietos žymimos ir eismas organizuojamas nenaudojant nuolatinio atitvėrimo, o vadovaujantis tipinėmis eismo schemomis (TES) nuo A 111/1 iki A 111/7 (T DVAER 275 p.).
3.3. Nurodo, kad faktiškai darbus vykdęs Traktorius ne tik neišlaikė būtino 0,5 m atstumo iki eismo zonos (iki plačios ištisinės linijos, skiriančios šoninę juostą ir pirmą eismo juostą), bet ir įvažiavo į pirmą eismo juostą, tokiu būdu sutrikdė kitų eismo dalyvių saugumą ir kas galiausiai privedė prie eismo įvykio. Kaip ir buvo minėta anksčiau, už traktoriaus važiuojančios kitos transporto priemonės su kilnojamuoju atitvėrimo skydu nebuvo. Taip pat, konkrečiai šiuo atveju turėjo būti taikoma T DVAER TES ANI/7 „Trumpalaikės darbo vietos vienos eismo krypties važiuojamojoje dalyje, darbai, atliekami sustiprintoje šoninėje juostoje“, o ne AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta darbų schema Nr. 6, kuri nebuvo suderinta su LAKD bei prieštarauja T DVAER reikalavimams bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83. Pagal minėtų taisyklių 9 p. darbų vietos automagistralėse žymimos ketvirtos dydžio grupės ženklais. Atitinkamai, ženklo 106 „Darbai kelyje“ kraštinės ilgis turi būti nemažesnis kaip 1500 mm, ženklo 408 „Apvažiuoti iš kairės“ skersmuo turi būti nemažesnis kaip 1200 mm. Ženklų, prikabintų prie traktoriaus šluotos, matmenys nebuvo išmatuoti eismo įvykio metu, tačiau vizualiai iš nuotraukų matosi, kad faktiniai ženklų matmenys yra akivaizdžiai mažesni už reikalaujamas minimalias reikšmes.
3.4. Nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ savo 2024 m. vasario 12 d. prašyme bei teismo posėdžio metu nepagrįstai teigia, kad remiantis T DVAER 316 p., darbo vietos įrengimą reikėjo riboti ir naudoti tik ypatingais atvejais, taip pat, kad tokiems darbams nėra taikomos papildomos aptvėrimo schemos ir eismo ribojimas nėra privalomas. T DVAER 316 p. priklauso XIII skyriui „Keliai už gyvenamųjų vietovių ribų“. Pagal T DVAER 292 p. „keliai už gyvenamųjų vietovių ribų yra visi vienos važiuojamosios dalies keliai su priešpriešiniu eismu ir kelių važiuojamųjų dalių keliai su vieno lygio sankryžomis“. Eismo įvykis įvyko magistraliniame kelyje, todėl T DVAER 316 p. šiuo atveju negali būti taikomas. Automagistrales ir greitkelius reglamentuoja T DVAER XII skyrius. Atkreiptinas dėmesys, kad T DVAER 316 p. yra kursyvu įrašytas tekstas. Pagal T DVAER 4 p. toks tekstas yra tik rekomendaciniai nurodymai. Kas dėl to, kad eismo ribojimas nėra privalomas, Pagal KET 8 p. „Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede...“. Jau vien tai, kad prie Traktoriaus buvo prikabinti kelio ženklai iš KET 1 priedo, reiškia, kad eismas buvo ribojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal T DVAER 81 p. „106-asis vertikalusis ženklas „Darbai kelyje“ dažniausiai naudojamas, kai darbo vietos turi tiesioginį poveikį eismui“, tokiu būdu, darbų vykdytojas naudodamas 106 ženklą „Darbai kelyje“, turėjo suprasti, kad jo atliekami darbai turės tiesioginį poveikį eismui. Apylinkės teismas savo nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad aukščiau išvardintos aplinkybės nėra šios administracinės bylos dalykas ir neturi teisinės reikšmės. Su tokia apylinkės teismo pozicija negalima sutikti. Priešingai, šios aplinkybės turi būti ištirtos ir įvertintos, norint nustatyti byloje dalyvaujančių asmenų statusą bei šių asmenų kaltės buvimą ar nebuvimą. Kadangi darbų vykdytojas AB „(duomenys neskelbtini)" nepažymėjo ar netinkamai pažymėjo darbo vietą ir Traktorių eismo įvykio metu, tokiais savo veiksmais ar neveikimu jis neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumą kelio darbų metu ir tai galėjo tapti eismo įvykio priežastimi ar lemti eismo įvykio atsiradimą. To pasėkoje galėjo būti pripažinta mišri kaltė man, Traktoriaus vairuotojui bei darbų vykdytojui AB „(duomenys neskelbtini)“, atsakingam už tinkamą darbo vietos bei Traktoriaus žymėjimą ir atitikimą kitiems T DVAER reikalavimams arba apeliantas, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išvis galėjo būti netraukiamas administracinėn atsakomybėn.
3.5. Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai vertino apelianto paaiškinimą dėl važiavimo dešiniau eismo juostoje. Savo 2023 m. lapkričio 6 d. skunde nurodė, kad „laikiausi KET 119 p. reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (eismo saugumui tai nekenkė)“. Apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, jog apeliantas važiavo arčiau pirmos eismo juostos dešiniojo krašto. Važiavo beveik pirmos eismo juostos viduriu (apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad atstumas nuo jo vairuojamos transporto priemonės iki pirmos eismo juostos dešiniojo krašto buvo apie 40 cm, eismo juostos plotis – 3,60 m, jo vairuojamos transporto priemonės plotis – 2,55 m, tokiu būdu, važiuojant eismo juostos viduriu, iš kiekvienos apelianto vairuojamos transporto priemonės pusės lieka po 52,5 cm iki eismo juostos kraštų, atitinkamai, transporto priemonės buvimas 40 cm atstumu nuo pirmos eismo juostos dešiniojo krašto yra važiavimas beveik eismo juostos viduriu). Jeigu kelio važiuojamoji dalis yra sudaryta iš dviejų ar daugiau eismo juostų, pagal KET 119 p. reikalavimą privaloma važiuoti pirma (dešine) eismo juosta ir į kitas eismo juostas persirikiuoti tik tada, kai tai yra būtina. Tuo atveju persirikiuoti į antrą eismo juostą nebuvo būtina, ši eismo juosta nebuvo uždaryta, taip pat Traktorius dirbo už pirmos eismo juostos ribos, todėl pirmoje eismo juostoje nebuvo jokios kliūties važiavimui.
3.6. Pažymi, kad jeigu Traktorių, dirbantį už kelio važiuojamosios dalies ribos, būtų privaloma apvažiuoti, persirikiuojant į antrą eismo juostą, darbų vykdytojas privalėtų atitinkamai organizuoti eismą tokiu būdu, kad kiti eismo dalyviai neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik persirikiuoti į antrą eismo juostą. Tačiau to padaryta nebuvo ir pirma eismo juosta buvo atidaryta. Dėl to nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad priekyje važiavusi krovininė transporto priemonė persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą būtent tam, kad apvažiuotų Traktorių. Savo nutartyje apylinkės teismas nurodo, jog prieš apeliantą važiuojanti kita krovininė transporto priemonė persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą būtent tam, kad apvažiuotų Traktorių, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir yra tik apylinkės teismo prielaida. Byloje nėra kitos krovininės transporto priemonės vairuotojo parodymų, todėl nėra žinoma, dėl ko šis vairuotojas nusprendė persirikiuoti į antrą eismo juostą – kad apvažiuotų Traktorių ar dėl visiškai kitų priežasčių, nesusijusių su Traktoriaus apvažiavimu.
3.7. Teigia, kad apylinkės teismas nurodo, kad apelianto pasirinktas važiavimo būdas esamoje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, žinant, kad jo vairuojama transporto priemonė neišlaiko tolygios tiesios važiavimo trajektorijos dėl leistino greičio magistraliniame kelyje, atsižvelgiant į kelio reljefą, nelygumus (duobes, įtrūkimus ir kt.). Tokia teismo išvada yra nepagrįsta - tai yra tik teismo prielaida. Ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyti kokios buvo transporto priemonių suartėjimo trajektorijos negalima. Faktiškai, kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo lygi, tiesi, geros būklės, be duobių ir įtrūkimų. Apelianto vairuojama transporto priemonė važiavo tiesiai, beveik pirmos eismo juostos viduriu (40 cm atstumu nuo plačios ištisinės linijos, atskiriančios pirmą eismo juostą ir šoninę juostą), išlaikant tiesią važiavimo trajektoriją. Atsižvelgiant į tai, kad būtent darbų vykdytojas privalo užtikrinti saugų atstumą tarp darbo vietos darbo zonos ir eismo zonos (T DVAER 196 p.), tarp apelianto vairuojamos transporto priemonės ir Traktoriaus turėjo likti mažiausiai 1,20 m šoninis atstumas (prie 0,4 m nuo jo vairuojamos transporto priemonės dešiniojo šono iki plačios ištisinės linijos, pridedant 0,3 m - plačios ištisinės linijos plotis pagal Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-0131 įsakymu Nr. 3-82, 11 p., bei pridedant 0,5 m - mažiausias atstumas tarp darbo vietos darbo zonos ir eismo zonos keliuose už gyvenamųjų vietovių ribų, kurį privalo išlaikyti darbų vykdytojas pagal T DVAER 196 p.). Mano, kad tokio dydžio šoninis atstumas yra saugus ir pakankamas, kad papildomai nedaryti manevro kelyje ir persirikiuoti į antrą eismo juostą. Pažymėtina, kad pagal KET 188 p. būtent Traktoriaus vairuotojas, prieš pradėdamas daryti manevrą, turėjo įsitikinti, kad nepakenks šalia pirmąja eismo juosta važiuojančiai apelianto vairuojamai transporto priemonei, palaukti, kol ji pravažiuos pro Traktorių ir tik po to pradėti daryti manevrą.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P. apeliacinį skundą nukentėjusiojo AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė G. K.– R. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Pažymi, jog sutinka su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. priimta nutartimi ir mano, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų administracinio nusižengimo byloje bei visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos visos įvykio aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam Bylos nagrinėjimui, dėl to pagrįstai konstatuota I. P. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
4.2. Teigia, kad Bendrovė neturi pagrindo abejoti nepriklausoma Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta ekspertize ir sutinka su 2024 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-457 (24) išdėstytomis išvadomis, kurios patvirtina, jog eismo įvykis įvyko dėl to, jog I. P. nesilaikė KET, t. y. pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus.
4.3. Pažymi, jog 2024 m. gegužės 28 d. Skunde I. P. nepagrįstai teigia, jog Bendrovė vykdydama nuolatinius kelių priežiūros darbus – kelkraščio šlavimą – neturėjo leidimo vykdyti šiuos darbus. Bendrovė ne kartą yra pasisakiusi ir Bylos nagrinėjimo metu paaiškinusi, jog šiuo atveju Bendrovė turėjo leidimą vykdyti kelkraščio šlavimo darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog kelyje, kuriame įvyko Byloje nurodomas įvykis, Bendrovė atliko kelių priežiūros darbus vykdydama Bendrovės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau - Kelių direkcija) 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytą pavedimo sutartį dėl privalomų kelių priežiūros darbų (pavedimų) vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Šiuo atveju Bendrovei pavestas specialus valstybės įpareigojimas - Keliu direkcijos valdomų kelių (magistralinių, krašto ir rajoninių) priežiūra, kaip tai numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 str. 1 d. 27 p. ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 4-193 „Dėl Valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašo patvirtinimo“ 62 p., taigi Bendrovė, teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeisdama Sutartyje nustatytų reikalavimų vykdo valstybei nuosavybės teise priklausančių (Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomų) valstybinės reikšmės kelių ir visų jų elementu priežiūrą. Remiantis Sutarties išrašo 2.3 punktu Kelių direkcija Sutarties galiojimo laikotarpiu suteikia leidimą Bendrovei valstybinės reikšmės keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose vykdyti Sutartyje numatytus kelių priežiūros darbus ir pavedimus, taigi Bendrovė leidimą atlikti keliu priežiūros darbus ir pavedimus įgyja sudarytos Sutarties pagrindu ir atskiras (papildomas) leidimas 2023 m. rugsėjo 22 d. vykdyti mechanizuotus kelkraščio šlavimo darbus (kaip nuolatinės priežiūros darbų dalį) nebuvo reikalingas.
4.4. Pažymi, jog šioje Byloje I. P. kaltę pagrindžia ne tik Byloje visapusiškai išnagrinėtos įvykio aplinkybės, tačiau ir paties I. P. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kurie patvirtino, kad vairuodamas vilkiką I. P. matė priekyje kelkraštyje dirbanti Bendrovės traktorių, pažymėtą ženklais Nr. 106 „Darbai kelyje“, Nr. 408 „Apvažiuoti iš dešinės“. Skunde I. P. nepagristai teigia, jog ženklai, prikabinti prie traktoriaus šluotos, yra akivaizdžiai mažesni už reikalaujamas minimalias reikšmes, kadangi bylos nagrinėjimo metu vilkiko vairuotojas I. P. aiškiai patvirtino, jog važiuodamas vilkiku matė kelkraštyje dirbantį traktorių pažymėtą kelio ženklais, be kita ko, nebuvo nustatyta, jog Bendrovė pažeidė ženklams taikomus reikalavimus, kas reiškia, jog vilkiko vairuotojas pagrįstai galėjo įvertinti situaciją kelyje ir imtis visų reikiamų atsargumo priemonių. Be to, I. P. Bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog važiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nematė, jog Bendrovės darbuotojo vairuojamas traktorius būtų išlindęs į pirmą kelio juostą. Skunde I. P. dar kartą patvirtino, jog traktorius dirbo už pirmos eismo juostos ribos ir pirmoje eismo juostoje nebuvo jokios kliūties važiavimui, o tai reiškia, kad Bendrovės traktoriaus bei šluotos pločio apimtys buvo pakankamos, kad atliekant darbus kelkraštyje Bendrovės technika neišsikištų į važiuojamąją kelio dalį ir nesudarytų pavojaus saugiam eismui.
4.5. Atkreipia dėmesį, jog Skunde I. P. pateikia dviprasmiškus teiginius, nurodydamas, jog traktorius įvažiavo į pirmą eismo juostą ir tokiu būdu sutrikdė kitų eismo dalyvių saugumą, atitinkamai teigdamas, kad traktorius dirbo už pirmos eismo juostos ribos. Taip pat I. P. nepagrįstai teigia, jog jo vairuojamas vilkikas važiavo beveik pirmos eismo juostos viduriu, 40 cm nuo pirmos eismo juostos dešiniojo krašto, vis tik įrodymų, kaip buvo apskaičiuotas nustatytas atitinkamas matmuo, nepateikia. 2024 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-457 (24) taip pat nėra patvirtinta, jog vilkikas galėjo važiuoti pirmos eismo juosto viduriu, o priešingai, nustatyta, jog vilkiko vairuotojas nepaliko saugaus tarpo iš šono ir susidūrė su dešiniau jo kelkraštį šluojančio traktoriaus kairiu šonu. Būtent šis veiksmas traktuojamas kaip pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
4.6. Nurodo, kad Skunde, be kita ko, I. P. cituoja Bendrovės darbuotojus, pateikdamas tik nesusijusias ištraukas iš Bylos metu duotų paaiškinimų ir pažymi, jog Bylos nagrinėjimo įrašas turi būti vertinamas bendrai, neišimant tam tikrų pasisakymo dalių iš konteksto.
4.7. Pažymi, kad Bendrovės darbuotojas, vairuodamas traktorių ir atlikinėdamas kelkraščio šlavimo darbus, nesiėmė jokių judėjimo krypties keitimų norint užimti tam tikrą vietą kelyje, kas ir reikštų manevro atlikimą. I. P. nepagrįstai teigia, jog pagal KET 188 p., būtent traktoriaus vairuotojas, prieš pradėdamas daryti manevrą, turėjo įsitikinti, kad nepakenks šalia pirmąją eismo juosta važiuojančiam vilkikui. Toks teiginys yra nepagrįstas, kadangi traktorius, atlikinėdamas kelkraščio šlavimo darbus, važiuoja ta pačia eismo kryptimi, neatlikdamas transporto priemonės greičio, krypties ar kurso keitimo manevrų.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo teismo I. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai, nagrinėjant I. P. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą.
6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P. apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. prašo teismo I. P. apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną I. P. atžvilgiu nutraukti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo I. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog I. P. buvo nubaustas nepagrįstai.
8. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima prieiti prie išvados, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šioje administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
11. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
12. I. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., 10 val. 53 min. magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (d. pusė) 158,87 km vairuodamas transporto priemonę nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, dėl ko kliudė AB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį kelkraščių šlavimo darbus vykdantį traktorių ir jį apgadino. Apeliaciniame skunde ginčijama I. P. kaltė ir teigiama, jog kelkraščio šlavimo darbus atlikęs traktorius nesilaikė numatytų atstumų reikalavimų.
13. Vienas iš skundo argumentų yra tas, kad, pasak apelianto, traktoriaus šluota prieš pat susidūrimą buvo pirmoje eismo juostoje. Tokiu būdu, labiausiai tikėtina, kad susidūrimas įvyko kelio pirmoje eismo juostoje, traktoriaus šluotai dalinai įvažiavus iš šoninės juostos į pirmą eismo juostą. Tokiu būdu, darbus vykdęs traktorius ne tik neišlaikė būtino 0,5 m atstumo iki eismo zonos (iki plačios ištisinės linijos, skiriančios šoninę juostą ir pirmą eismo juostą), bet ir įvažiavo į pirmą eismo juostą, tokiu būdu sutrikdė kitų eismo dalyvių saugumą ir kas galiausiai privedė prie susidūrimo. Su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo, kadangi, kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. balandžio 10 d. Ekspertizės akto Nr. (11-457(24) (toliau – ir Ekspertizės aktas), nors pasisakyta, kad iš pateiktų duomenų tiksliau nustatyti, kurioje kelio vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko susidūrimas ir kokios buvo transporto priemonių suartėjimo trajektorijos, negalima, tačiau tuo pačiu nustatyta, kad važiuojamoje kelio dalyje nesimato (neužfiksuota) jokių transporto priemonių susidūrimą apibūdinančių pėdsakų, todėl tikėtina, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko ties eismo įvykio schemoje pažymėta vieta (dešiniame kelkraštyje, į dešinę nuo plačios brūkšninės linijos) (b. l. 146-151). Pastebėtina, kad ir paties apelianto parodymai dėl to, kurioje vietoje buvo traktorius, yra nesutampantys ir prieštaraujantys vieni kitiems, kadangi skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis nurodė, kad traktorius važiavo už pirmos eismo juostos ir į ją išvažiavęs nebuvo, skunde nurodoma, kad traktorius dirbo už pirmos eismo juostos ribos, tačiau tame pačiame skunde taip pat teigiama, kad traktorius išvažiavo į pirmąją eismo juostą. Apeliacinio teismo vertinimu, toks apelianto parodymų neatitikimas laikytinas gynybine apelianto versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
14. Taip pat kaip matyti iš prie skundo nagrinėjimui pridėtos medžiagos, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vaizdo įrašas su I. P. paaiškinimais į įvykio vietą atvykusioms policijos pareigūnėms. Minėtame vaizdo įraše matyti, kaip I. P. paaiškina, kad važiavo link Klaipėdos priešais sunkvežimį ir staiga tas sunkvežimis metėsi į kairę ir tik tada I. P. pamatė šalikelėje važiuojantį traktorių, pažymėtą ženklais Nr. 106 „Darbai kelyje“, Nr. 408 „Apvažiuoti iš dešinės“. Tai I. P. patvirtino ir posėdžio metu skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, I. P. parodė, kad priešais jį važiavęs kitas vilkikas prieš privažiuojant AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo valdomą traktorių persirikiavo į antrą kelio juostą, tačiau priešais pastarąjį vilkiką kitos transporto priemonės, dėl kurios reikėtų atlikti lenkimo manevrą, nebuvo. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas apelianto skundo argumentas, kad nėra žinoma, dėl ko šis vairuotojas nusprendė persirikiuoti į antrą eismo juostą – kad apvažiuotų traktorių ar dėl visiškai kitų priežasčių, nesusijusių su traktoriaus apvažiavimu. Akivaizdu, kad nesant poreikio atlikti lenkimo manevrą, minėto vilkiko vairuotojas nebūtų be priežasties persirikiavęs į antrą eismo juostą, nebent tam pagrindo suteikė kitos priežastys, pavyzdžiui, kelkraščio valymo darbus atliekantis traktorius, pažymėtas ženklais Nr. 106 „Darbai kelyje“, Nr. 408 „Apvažiuoti iš dešinės“. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad I. P. nesilaikė pakankamo atstumo nuo priešais važiuojančio vilkiko, kadangi priešingu atveju būtų laiku pastebėjęs, kad minėta transporto priemonė persirikiavo į antrą eismo juostą, ir tokiu būdu būtų turėjęs laiko įvertinti situaciją ir laiku pastebėti kelkraščio šlavimo darbus atliekantį traktorių.
15. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad prieš pradedant darbus kelyje, darbų vykdytojas AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti iš kelio savininko AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos leidimą vykdyti darbus ir riboti eismą, ir tokiu būdu organizuoti darbą kelyje pagal tokio leidimo sąlygas, tačiau to padaryta nebuvo, todėl traktorius neturėjo teisės atlikti kelio darbų eismo įvykio vietoje ir eismo įvykio laiku. Kaip teisingai pažymėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė savo atsiliepime, AB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kelių priežiūros darbus vykdydama AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytą pavedimo sutartį dėl privalomų kelių priežiūros darbų (pavedimų) vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad „Sutarties galiojimo laikotarpiu LAKD suteikia leidimą Bendrovei valstybinės reikšmės keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose vykdyti Sutartyje numatytus kelių priežiūros darbus ir pavedimus“, sutartis galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. (b. l. 59-62). Kaip minėta anksčiau, I. P. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarė 2023 m. rugsėjo 22 d., vadinasi, sutarties tarp AB Lietuvos kelių direkcija ir AB „(duomenys neskelbtini)“ galiojimo laikotarpiu, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ atskiras leidimas vykdyti kelkraščio priežiūros darbus (konkrečiu atveju – šlavimo) nebuvo reikalingas.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad traktorius atliko manevrą ir dėl to I. P. nespėjo persirikiuoti. Su tokiu skundo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi, kaip teisingai pažymima AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės atsiliepime, kelkraščio šlavimo darbus atliekančiam traktoriui nereikia atlikinėti manevrų ar keisti greičio, jis tiesiog važiuoja ta pačia eismo kryptimi. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimo medžiagos, į bylą yra pateikti tikslūs prie traktoriaus prikabintos šluotos išmatavimai su nuotraukomis, iš kurių matyti, jog šluota nedarbo metu yra 3000 mm pločio ir net būdama plačiausioje padėtyje neišlenda į pirmąją eismo juostą, o būnant darbinėje padėtyje esant pasukimui iki 45 laipsnių korpusu, plotis yra 2750 mm (b. l. 55-58). Darytina išvada, kad pačiam traktoriui nei sukinėtis, nei atlikinėti kitokių manevrų šluojant kelkraščius nereikia, todėl apelianto skundo argumentas dėl to, kad įvykis įvyko dėl to, kad traktorius atliko manevrą, atmetamas kaip nepagrįstas.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Ekspertizės akte nurodoma, kad važiuojamojoje dalyje nesimato (neužfiksuota) jokių transporto priemonių susidūrimą apibūdinančių pėdsakų, tačiau teismo posėdžio metu traktoriaus vairuotojas patvirtino, kad nuo pirmos eismo juostos pašalino traktoriaus šluotos dalis, nukritusias dėl transporto priemonių susidūrimo, taip pat traktoriaus vairuotojas savo atsakymu „taip, tos dalys gulėjo pirmoj juostoj, kur numušėt pirmoj juostoj“ patvirtino, kad traktoriaus šluota prieš pat susidūrimą buvo pirmoje eismo juostoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, vairavusio traktorių įvykio metu, paaiškinimus bando interpretuoti kuo palankiau sau, ir nesutiktina su teiginiu, jog teigdamas „taip, tos dalys gulėjo pirmoj juostoj, kur numušėt pirmoj juostoj“ traktoriaus vairuotojas patvirtino, kad traktoriaus šluota prieš pat susidūrimą buvo pirmoje eismo juostoje.
18. Apeliacinio skundo argumentas, kad nors ženklų, prikabintų prie traktoriaus šluotos, matmenys nebuvo išmatuoti eismo įvykio metu, tačiau vizualiai iš nuotraukų matosi, kad faktiniai ženklų matmenys yra akivaizdžiai mažesni už reikalaujamas minimalias reikšmes, atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi vien tik apelianto vizualus ženklų įvertinimas iš nuotraukų neduoda pagrindo abejoti AB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų ženklų atitiktimi nustatytiems reikalavimams.
19. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su Ekspertizės akto išvada Nr. 6, kurioje teigiama, kad būtent apeliantas nepaliko saugaus tarpo iš šono ir dėl to įvyko susidūrimas su traktoriumi MTZ Belarus 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismo ekspertas yra asmuo, turintis specialių žinių bei yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertas yra davęs priesaiką. Iš byloje esančio ekspertizės akto Nr. 11-457(24) matyti, kad ekspertizės aktą pasirašęs ekspertas turi aukštąjį universitetinį transporto inžinerijos išsilavinimą, apmokytas taikyti vaizdų ekspertinio tyrimo metodus eismo įvykių tyrimuose, turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas bei ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m. Pažymėtina, jog teismo ekspertas yra objektyvus, nešališkas ir tyrimo baigtimi nesuinteresuotas asmuo, todėl nėra pagrindo abejoti jo pateikta išvada, kad būtent I. P. veiksmai – pravažiuodamas pro lėčiau judantį transportą, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir susidūrė su dešiniau jo kelkraštį šluojančio traktoriaus kairiu šonu – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad I. P. nurodyti skundo argumentai dėl darbų kelyje vykdymo tvarkos (pagal T DVEAR), neturi teisinės reikšmės, kadangi I. P. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta paties I. P. parodymais, liudytojo V. A. parodymais, Ekspertizės aktu ir kitais bylos duomenimis.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad I. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai, atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, paskiriant jam nuobaudos dydį, lygų vidutiniam straipsnio sankcijoje numatytam nuobaudos dydžiui, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir I. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Audrius Sadauskas