Civilinė byla Nr. e2S-305-565/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32798-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5; 3.4.5.13

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       pareiškėjas J. E. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka, prašydamas atkurti pareiškėjo J. E. K. senelio M.-C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą.

2.       Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateikęs prašymą dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo, siekdamas atkurti pareiškėjo senelio M.-C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą, kadangi šis įrašas nėra išlikęs. 

3.       Išnagrinėjęs prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikė išvadą Nr. A136-1963/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“ (toliau – Išvada). Išvadoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose M. C. M. K. vardu nėra įrašyto nei vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti jo gimimo datą –  (duomenys neskelbtini), bei tikslią gimimo vietą, ir nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti M. C.-M. K. gimimą Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo jo gimimo įrašą atkurti. Pareiškėjas, neturėdamas kitos galimybės atkurti civilinės būklės aktą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalyje nustatyta tvarka teikia šį pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo. Pareiškėjo senelio gimimo akto įrašo atkūrimas yra reikšmingas, kadangi pareiškėjas ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (vaikaitis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. E. K. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1.                      Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką reglamentuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis;

4.2.                      iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, tai yra 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R4-229, 1938 m. kovo 31 d. rašto Nr. 426 Rokiškio apskrities viršininkui, nustatyta, kad K. C.-M. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad raštas Rokiškio apskrities viršininkui yra „Lietuvos pilietybės nustojimo (atleidimo)“ byloje. Taigi, K. C.-M. ne vėliau nei 1938 m. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl nelaikytinas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kadangi ne vėliau nei 1938 m. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad jo senelis išsaugojo tarpukario Lietuvos Respublikos pilietybę remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu;

4.3.                      pareiškėjui siekiant pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nustatyta teise, nei neteismine, nei teismine tvarka (pvz. nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo išsaugojęs Lietuvos Respublikos pilietybę) atkurti Lietuvos pilietybę pagrindo nėra, t. y. pareiškimo tenkinimas nesukeltų teisinių materialiųjų padarinių (tokių, kokių siekia pareiškėjas). Pareiškėjo tėvas gimė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), t. y. jau pareiškėjo seneliui praradus Lietuvos Respublikos pilietybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Pareiškėjas J. E. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1.                      teismo išvada, kad pareiškėjo senelis yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose minimas K. C.-M., kuriam 1934 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir dėl to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, neteisinga. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. sausio 24 d. pažymoje ir pažymos prieduose, tai yra Lietuvos sioninkų organizacijos („Histadruth Cionith Belita“) archyviniame fonde esančioje C. M. K. kortelėje bei Vidaus reikalų Administracijos departamento 1938 m. kovo 31 d. rašte Nr. 57110 Rokiškio apskrities viršininkui, yra minimi du skirtingi asmenys tais pačiais vardais ir pavarde. Kadangi archyvo pažymos priedai sudaro neatskiriamą pažymos dalį, teismui buvo pateikti visi dokumentai. Faktą, kad minimuose dokumentuose nurodyti skirtingi asmenys, galima identifikuoti palyginant skirtingus šiuose dokumentuose nurodytus duomenis;

5.2.                      Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1928 m. registracijos knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas K. C.-M., gim. (duomenys neskelbtini), 1928 m. gavęs užsienio pasą, užsienio paso eil. Nr. ir serija (duomenys neskelbtini) (pagrindas (duomenys neskelbtini)). C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo senelis, kuris iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) (ne į (duomenys neskelbtini)) nuolatiniam gyvenimui išvyko (duomenys neskelbtini) metais, po to, kai jam tais pačiais (duomenys neskelbtini) metais buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas. Pareiškėjo senelio išvykimą į (duomenys neskelbtini) patvirtina Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyvo el. duomenų bazėje saugomo laivo „Grantully Castle“ 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių, vykusių į (duomenys neskelbtini), sąrašo kopija, į kurį įrašytas C. K., (duomenys neskelbtini) metų, Lietuvos pilietis. (duomenys neskelbtini) pilietybę pareiškėjo senelis įgijo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelio pilietybė prieš natūralizaciją – Lietuvos. Šiuos faktus patvirtina kartu su pareiškimu pateiktos pareiškėjo senelio natūralizacijos dokumentų kopijos. Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra informacijos apie tai, kad pareiškėjo senelis būtų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.;

5.3.                      Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos prieduose – Lietuvos sioninkų organizacijos („Histadruth Cionith Belita“) archyviniame fonde esančioje C. M. K. kortelėje bei Vidaus reikalų Administracijos departamento 1938 m. kovo 31 d. rašte Nr. 57110 Rokiškio apskrities viršininkui, minimas kitas asmuo tuo pačiu vardu ir pavarde –  K. C.-M., kuriam 1934 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir dėl to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Šis asmuo yra pareiškėjo senelio giminaitis tokiu pačiu vardu ir pavarde. Iš kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma gautos Lietuvos sioninkų organizacijos („Histadruth Cionith Belita“) archyviniame fonde esančios C. M. K. kortelės vertimo iš hebrajų į lietuvių kalbą matyti, jog minėta kortelė buvo sudaryta 1934 metais ir joje nurodoma, kad H. M. K., Š. sūnui, gim. (duomenys neskelbtini) metais, buvo išduotas leidimas repatriacijai į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir jis repatrijavosi (duomenys neskelbtini) metais. C. M. K., Š. sūnus, gim. (duomenys neskelbtini) metais ir repatrijavęs į (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo senelio pusbrolis. Pareiškėjui iš giminaičių pavyko gauti minėto C. M. K. (K.) užsieniečio registracijos liudijimo kopiją, išduotą (duomenys neskelbtini). Registracijos liudijime nurodoma, jog minėtas C. M. K. (K.) gimė (duomenys neskelbtini), pilietybė – (duomenys neskelbtini) (pasas išduotas (duomenys neskelbtini)), ankstesnė pilietybė – Lietuvos, paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), atvykimo į (duomenys neskelbtini) data – 1942 m. vasario mėn.;

5.4.                      remiantis pateiktų įrodymų visuma, yra pagrindas pripažinti, kad K. C.- M., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuriam 1934 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir dėl to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, yra kitas asmuo, ne pareiškėjo senelis. Pareiškėjo senelis C.-M. K. (vėliau žinomas kaip M. K.) gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo 1949 m. Duomenų apie tai, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. būtų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra. Todėl pareiškėjas turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nustatytos teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimą kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (vaikaitis). Taigi, pareiškimo dėl pareiškėjo senelio gimimo akto įrašo atkūrimo patenkinimas sukels materialiuosius teisinius padarinius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

7.       Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

8.       Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

9.       Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktą).

10.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) 1928 m. gruodžio 27 d. „Grantully Castle“ laivo keleivių, vykusių į (duomenys neskelbtini), sąrašo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą; 2) Lietuvos sioninkų organizacijos („Histadruth Cionith Belita“) archyviniame fonde esančios C. M. K. kortelės kopiją su vertimu į lietuvių kalbą; 3) C. M. K. (K.) (duomenys neskelbtini) išduoto užsieniečio registracijos liudijimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą.

11.       Nurodė, jog naujų įrodymų (dokumento, patvirtinančio pareiškėjo senelio išvykimą iš Lietuvos, bei dokumentų apie pareiškėjo senelio bendravardį giminaitį C. M. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini) m.) pateikimo būtinybė iškilo tik teismui priėmus skundžiamą nutartį, siekiant įrodyti, kad į bylą pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. sausio 24 d. pažymoje ir jos prieduose yra nurodyti du skirtingi asmenys tais pačiais vardais ir pavarde.

12.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pareiškėjo piktnaudžiavimo teikiant naujus įrodymus. Matyti, jog naujai teikiamais įrodymais pareiškėjas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškimo patenkinimas nesukels pareiškėjui materialiųjų teisinių padarinių, be to, teikiamų įrodymų priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai priimami. Priėmęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus tiria ir vertina kartu su įrodymais, ištirtais ir įvertintais pirmosios instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. E. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka, prašydamas atkurti pareiškėjo J. E. K. senelio M.-C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą. Nurodė, jog senelio gimimo akto įrašo atkūrimas yra reikšmingas, kadangi pareiškėjas ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (vaikaitis).

15.       Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl gimimo akto įrašo atkūrimo priėmimo klausimą, priėmė nepagrįstą nutartį.

16.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009).

17.       CPK 22 straipsnio 1, 2 dalyse, be kita ko, nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių, teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka.

18.       Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus 514 – 516 straipsniai.

19.       Vadovaujantis CPK 514 straipsnio 2 dalimi, teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

20.       Pagal CPK 514 straipsnio 3 dalį, pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl gimimo akto įrašo atkūrimo pareiškėjas suformulavo pareiškimo dalyką – atkurti pareiškėjo J. E. K. senelio M.-C. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas Š.-S. K. (gimęs apie (duomenys neskelbtini)) gimimo akto įrašą. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateikęs prašymą dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo, tačiau 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo atkurti gimimo įrašą. Pareiškėjas taip pat nurodė kodėl gimimo akto įrašo atkūrimas jam yra reikšmingas (siekiant pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą). Kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė pareiškime nurodomus argumentus.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog pareiškėjas aiškiai suformulavo pareiškimo dalyką bei nurodė kokių materialinių teisinių padarinių jis siekia. Prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas visų pirma pasinaudojo privaloma šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, tai yra kreipėsi į Civilinės metrikacijos įstaigą (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Pareiškime aiškiai nurodytas civilinės būklės akto įregistravimo pagrindas (CPK 514 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

23.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog nėra pagrindo pareiškėjui atkurti Lietuvos pilietybę, t. y. pareiškimo tenkinimas nesukeltų teisinių materialiųjų padarinių (tokių kokių siekia pareiškėjas). Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškimo priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas pareiškimo pagrįstumo klausimas. Galutinė išvada dėl pareiškimo pagrįstumo / nepagrįstumo yra sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, ištyrus visus įrodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje faktiškai įvertino pareiškimo teisėtumą ir materialinį pagrįstumą ir išnagrinėjo pareiškimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymo nustatyta pareiškėjo pareiga dar iki kreipiantis su pareiškimu į teismą suformuluoti pareiškimo pagrindą ir dalyką, negali būti aiškinama taip, kad iš pareiškėjo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo J. E. K. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo J. E. K. pareiškimo dėl gimimo akto įrašo atkūrimo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                   Rūta Burdulienė