Civilinė byla Nr. e2-2114-892/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00284-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.6.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Gontera“ atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

atsakovo UAB „Rombega“ atstovams advokatui Jonui Skruzdžiui ir įmonės vadovei B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gonetera“ ieškinį atsakovui UAB „Rombega“ dėl transporto priemonės kainos sumažinimo, trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas UAB „Gontera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Rombega“, kuriuo prašė sumažinti transporto priemonės Fiat Ducato, gamybos metai 2016, identifikavimo Nr. ZFA25000002942160, 2019 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą pirkimo kainą 3 456,50 Eur suma ir šią sumą priteisti iš atsakovo, priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas UAB „Gontera“ 2019 m. spalio 18 d. pagal Finansinio lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu iš atsakovo UAB „Rombega“ įsigijo transporto priemonę Fiat Ducato, (gamybos metai 2016) už 9 680,00 Eur sumą. Automobilio pirkimo metu atsakovas garantavo ieškovui, kad šis automobilis yra be defektų, nereikalaujantis papildomų investicijų, o jo spidometre nurodyta rida yra originali, tačiau 2019 metų lapkričio mėnesį, praėjus nepilnam mėnesiui nuo transporto priemonės įsigijimo, automobilis sugedo. Ieškovas 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į automobilių remonto servisą UAB „Autohausas“, kur buvo nustatyti automobilio Fiat Ducato gedimai t. y. variklio gedimas, trūkusi variklio galvutė bei galvutės tarpinė, užkepę kuro purkštukai ir kt. Pažymėjo, kad šie trūkumai yra esminiai, kadangi jų nepašalinus ieškovas negalėjo toliau eksploatuoti transporto priemonės. Ieškovas taip pat kreipėsi į autorizuotą FIAT atstovą Lietuvoje MB „Autorėjas“ Bosh Car Service. Šiame servise buvo nustatyta, kad automobilio Fiat Ducato tikroji rida yra 550 007 km, o ne 180 333 km., kaip buvo nurodyta 2019 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Paaiškėjus šioms aplinkybėms ieškovas telefonu kreipėsi į atsakovą, t.y. šios įmonės savininką ir direktorių R. P. dėl nustatytų paslėptų automobilio defektų ir nustatytos netikros automobilio ridos ir siūlė atvažiuoti apžiūrėti nustatytų defektų, tačiau pastarasis atvykti atsisakė ir pasakė, kad už remontą gali papildomai sumokėti grynais 500 Eur. Atsakovas 2019 m. lapkričio 7 d. į ieškovo asmeninę sąskaitą padarė 500 Eur pavedimą. Ieškovo direktorius atsakovui nurodė, kad šių lėšų automobilio remontui neužteks, tačiau atsakovas pareiškė, kad jis daugiau nieko nežino. Kadangi atsakovas atsisakė geruoju atlyginti automobilio remonto išlaidas, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB „Gontera“ šį automobilį įsigijo pagal lizingo sutartį, buvo nuspręsta šį automobilį suremontuoti savo lėšomis ir jį toliau naudoti, nes automobilio grąžinimo procedūra pardavėjui, įsigijus jį lizingo būdu yra labai sudėtinga. Todėl ieškovas nusprendė šį automobilį suremontuoti savo lėšomis ir šio automobilio remontas ieškovui kainavo 3 956,50 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nepavyko susitarti su atsakovu taikiai dėl kainos sumažinimo ar remonto išlaidų padengimo, atsakovas nuslėpė esminius transporto priemonės defektus, ieškovas prašo atlyginti žalą. 

2.       Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo automobilis atsakovo žinioje (nuo jo įsigijimo iki pardavimo ieškovui) buvo trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, per kurį ieškovas pateikė atsakovui pretenziją. Ieškovo 2019 m. lapkričio 5 d. pretenzijoje atsakovui buvo siūlyta sumokėti 1 353 Eur sumą, tai yra perpus mažesnę, negu reikalaujama ieškiniu sumą. Pažymėjo, kad ieškovas iki transporto priemonės Fiat Ducato įsigijimo t.y. pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo momento, šią transporto priemonę apžiūrinėjo ir vertino ne vieną dieną, ir ne vienas, tikrindamas automobilio techninį stovį ir tinkamumą. Ne kartą atliko bandomuosius važiavimus automobiliu. Ieškovui įsitikinus, kad atsakovo parduodamas naudotas automobilis atitinka būtinas technines sąlygas ir lūkesčius tiek kaina, tiek techniniu stoviu, ieškovas išreiškė norą šią transporto priemonę pirkti. Šalims sutartus VĮ „Tuvlita“ 2019 m. spalio 23 d. buvo atlikta automobilio Fiat Ducato techninio stovio patikra. Iš byloje esančio VĮ „Tuvlita“ patikros dokumento matyti, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis Fiat Ducato atitiko Lietuvoje keliamus saugaus eismo reikalavimus, todėl yra tinkamas eksploatavimui. Jokių kitų gedimų, tarne tarpe variklyje ar matavimo prietaisuose, nebuvo nustatyta. Ieškovo nurodyti automobilio variklio galimi gedimai, dirbant užvestam varikliui yra akivaizdžiai pastebimi, nes pasikeičia variklio išmetamų dujų (dūmu) spalva, šaldymo skystyje atsiranda tepalo (likučiai) dėmės, nelygus variklio darbas. Todėl esant ieškovo nurodytiems variklio gedimams ieškovas bandydamas automobilį ir užvedęs variklį, būtų tai pastebėjęs. Visa tai besąlygiškai suteikia pagrindą teigti, kad ieškovas tokio automobilio visiškai nebūtų pirkęs. Todėl mano, kad ieškovo nurodytas variklio gedimas galėjo atsirasti tik tada, kai ieškovas automobilį netinkamai eksploatavo. Pažymėjo, kad ieškovui pareiškus nepagrįstas pretenzijas dėl prieš 14 dienų nupirkto automobilio, nenorėdamas veltis į ginčus, atsakovo atstovas geranoriškai sumokėjo 500 Eur ieškovui, taip sumažindamas automobilio kainą. Ieškovas pripažįsta ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad eksploatuojant automobilį ir pastebėjus jame gan rimtus gedimus, atsakovas apie nustatytus gedimus nebuvo informuotas. Ši informacija atsakovą pasiekė tik po 14-kos dienų, todėl atsakovas mano, kad ieškovas reikšdamas ieškinį siekia pasipelnymo tikslų, o ne daikto vertės atstatymo (atkūrimo).

3.       Trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas atsiliepime nurodė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 2.3. punkte numatyta, jog vykdant pirkimo – pardavimo sutartį lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises bei pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už turtą, todėl lizingo bendrovė neprieštarauja, kad ieškovas šiuo atveju naudotųsi pirkėjo teise kreiptis į teismą dėl turto kokybės.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad automobilis ieškovui buvo perduotas 2019 m. spalio 23 d. Praėjus kelioms savaitėms, automobiliui išvažiavus į pirmąjį reisą, jis sugedo. 2019 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta preliminari automobilio variklio galvutės/tarpinės keitimo pirminė sąmata, kuri pateikta atsakovui, tačiau pradėjus ardyti variklį pastebėti ir kiti variklio mechanizmo trūkumai, dėl to remonto darbų sąmata padidėjo. Aplinkybę, kad automobilis buvo parduotas su užslėptais trūkumais patvirtina byloje esantys įrodymai dėl tikrosios automobilio ridos. Specialistai, apžiūrėję automobilį konstatavo, jog nurodyti variklio defektai gali susidaryti tik dėl didelės automobilio apkrovos bei didesnės nei skelbime nurodyto automobilio ridos. Pažymėjo, kad ieškovo atstovas kreipėsi į autorizuotą FIAT atstovą Lietuvoje UAB „Autobrava motors“ dėl duomenų apie tikslią šio automobilio ridą nustatymo, iš kurio buvo gauta informacija, jog  tikroji automobilio Fiat Ducato rida jau 2018 m. sausio 26 d. buvo 368 315 kilometrų.

5.       Atsakovo atstovas posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad automobilio Fiat Ducato 2019 m. spalio 23 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyta, jog  transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, vadinasi, jis pardavimo metu buvo be trūkumų. Automobilio defektai atsirado po pirkimo – pirkimo pardavimo sutarties sudarymo praėjus kelioms savaitėms dėl paties ieškovo kaltės,  automobiliui nuvažiavus 8 000 kilometrų,  dėl krovinių pervežimo veiklai naudojamo automobilio natūralaus dėvėjimosi, galimos krovinių perkrovos. Pažymėjo, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 500 Eur sumą ieškovui siekdamas išvengti teisminio proceso.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas 

6.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas UAB „Gontera“ 2019 m. spalio 18 d. su trečiuoju asmeniui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas sudarė Finansinio lizingo sutartį dėl transporto priemonės Fiat Ducato (gamybos metai 2016, identifikavimo Nr. ZFA25000002942160) įsigijimo už 9 680,00 Eur sumą. Daikto pardavėju sutartyje nurodytas atsakovas UAB „Rombega". Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę bei pirkėjo teisių, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įgyvendinimo. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog sudarius pirkimo – pardavimo sutartį paaiškėjo automobilio esminiai defektai, todėl prašė sumažinti automobilio kainą.

7.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016).

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 716620/00 priede „Privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas“ nurodyta, kad parduodamos transporto priemonės rida yra 180 333 km, turto privalomoji techninė apžiūra galioja, jokie kiti transporto priemonės trūkumai (stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos elementų, dujų išmetimo sistemos) nenurodyti. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilis sugedo. Ieškovas kreipėsi į UAB „Autohausas“ dėl automobilio remonto. Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino pranešęs atsakovui apie automobilio gedimą, siūlė atvykti į UAB „Autohaus“ ir dalyvauti automobilio patikrinime, defektų nustatyme, tačiau atsakovo atstovas neatvyko. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo (CPK 178 straipsnis).

9.       UAB „Autohausas“ 2020 m. liepos 28 d. atsakyme į ieškovo atstovo paklausimą nurodyta, kad: „Pirminės apžiūros metu pastebėta, kad automobilio varikliui pasiekus darbinę temperatūra (90-100 C°), aušinimo žarnos tampa neįprastai kietos, ko normaliomis sąlygomis nebūna, nes aušinimo sistemos slėgis neviršija 1,1- l,3 Bar, esant didesniam sistemos slėgiui, virš slėgis pašalinamas per specialų vožtuvą įrengtą išsiplėtimo bakelio dangtelyje, todėl žarnos kietos nebūna. Toliau tęsiant apžiūrą, patikrinome, ar neužstrigęs aušinimo sistemos termostatas, kuris atidaro ir uždaro didįjį ir mažąjį aušinimo sistemos ratus, žarnos prieš ir už termostatą buvo karštos, kas byloja apie veikiantį, neužstrigusį termostatą. Nors transporto priemonei pasiekus darbinę variklio temperatūrą, įsijungė ir visą laiką veikė aušinimo radiatoriaus ventiliatorius, aušinimo skystis pradėdavo bėgti per virš slėgio nuleidimo dangtelį. Tai dar labiau vedė prie išvados, kad galbūt variklyje yra pradegusi tarpinė po variklio galvute, ko pasekmė - į aušinimo sistemą patenkantis deguonis, kuris didina aušinimo sistemos slėgį, taip sutrikdydamas jos tinkamą veiklą. Variklio galvutės tarpinė sandarina sujungimus tarp cilindrų galvutės ir variklio bloko. Tarpinę nuolat veikia dideli temperatūros šuoliai ir aukštas slėgis. Dažniausia tarpinės susidėvėjimo, pradegimo priežastis yra variklio perkaitimas dėl gedimo aušinimo sistemoje, netinkamas aušinimo skystis, ilgos variklio darbo valandos, taip pat per daug agresyvus vairavimo būdas, didelis variklio apkrovimas tempiant ar vežant didelius svorius, visa tai gali lemti variklio perkaitimą. Jeigu variklyje nėra reikiamo aušinimo skysčio kiekio arba variklis dirba nestabiliai, laikui bėgant, gali pradegti variklio galvutės tarpinė. Kad galutinai įsitikinti, palaukėme kol variklis atvėso ir panaudoją specialų „AV1A Combustion leak tester Nr.AET-1024A“ prietaisą, patikrinome CO2 kiekį sistemoje, prietaiso reagentas nusidažė žalia spalva, kas bylojo apie didelį CO2 kiekį aušinimo sistemoje. Įsitikinę, kad aušinimo sistemoje per didelis slėgis atsiranda būtent dėl į sistemą patenkančio CO2, nusprendėme ardyti variklį, nuimti jo variklio galvutę. Kliento pageidavimu pateikėme preliminarų darbų aktą, skaičiavome remontą idealiomis sąlygomis ir vertinom tik tą sąlyga, kad rasime pradegusią tarpinę po variklio galvute. Pradėjus ardyti variklį iš karto susidūrėme su problema dėl vandens patekimo ant variklio galvutės dangtelio, aukšto slėgio kuro purkštukai dėl susidariusių rūdžių, bei oksido, per ilgą laiką buvo įstrigę purkštukų lizduose. Juos pašalinti iš lizdų pavyko tik išgręžus specialiomis staklėmis, tai padaryti buvo būtina, kitaip nebūtų įmanoma atlikti galvutės paviršiaus šlifavimo. Nuėmus variklio galvutė, jos darbinėje pusėje pastebėjome plika akimi matomi, 1-1,2 cm paviršiaus trūkimai. Variklio galvutės remontą patikėjome ’’UAB Galvučių remonto centras”, patikrinus galvutė, nustatyta kad trūkimai yra ne tik išoriniai, bet ir vidiniai, atsiveriantys iš degimo kameros, į aušinimo kanalus. Toks gedimas neatsiranda staiga, tai ilgalaikio eksploatavimo pasekmė, kaisdamos detalės plečiasi, o vesdamos, jei viskas gerai, susitraukia iki ankstesnio dydžio, bet perkaitus, pasiekus aukštesnė negu reguliari temperatūra varikliui, detalės išsiplečia daugiau, negu leidžia metalo savybės, todėl deformacija gali išlikti net varikliui atvėsus. Toks nuolatinis temperatūrų svyravimas sukelia metalo trūkius, arba kitaip sakant deformaciją. Didesnę negu įprasta variklio darbinė temperatūra, gali įtakoti keliolika priežasčių: degimo kameros paviršius apauga nuosėdomis, kurios trukdo normaliai atvėsti varikliui, užsikišęs DPF suodžių filtras, mažas aušinimo skysčio lygis ar vežamas didelis svoris, kuomet stipriai apkraunamas variklis. Priežasčių gali būti ir daugiau, bet tokį defektai, kuomet atsiranda daugiau negu vienas galvutės trūkis ir jis yra vidinis, ne išorinis, gali atsirasti tik ilgainiui eksploatuojant variklį, toki defektai dažniausiai būna progresuojantys, kuo ilgiau ignoruojama problema; tuo metalo trūkimai didėja“.

10.       Liudytoju apklaustas M. Č. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. atvežus automobilį į servisą ir jį pradėjus tikrinti buvo įtartas variklio tarpinės defektas, todėl pirminę remonto sąmatą dėl 1 353 Eur apskaičiavo tik dėl variklio tarpinės keitimo idealiomis sąlygomis. Pradėjus toliau tikrinti automobilį buvo nustatyta, kad neįmanoma išimti aukšto slėgio purkštukų, pastebėti variklio įtrūkimai (išoriniai), šiuo atveju įtrūkis atsirado į aušinimo sistemos pusę. Po minėtų trūkumų nustatymo buvo parinktos atitinkamos detalės, numatyti papildomi remonto darbai, todėl komercinis pasiūlymas (remonto sąmata) buvo patikslintas. Liudytojas parodė, kad tokie defektai atsiranda ilgą laiką eksploatuojant automobilį, todėl darbuotojams kilo įtarimų dėl automobilio ridos, buvo pajungta kompiuterinė sistema „Launche“, parodžiusi, jog automobilio rida yra didesnė nei nurodyta prietaisų skydelyje. Kadangi UAB „Autohausas“ turima sistema nėra oficialiai patvirtinta, servisas negalėjo išrašyti pažymos, todėl ieškovas į servisą atsivežė Bosh įmonės atstovą, kuris su savo sertifikuota įranga nustatė automobilio ridą virš 500 000 kilometrų.

11.       Įmonės vadovas P. M. teismo posėdyje parodė, kad automobilio defektai paaiškėjo, kai buvo pakeisti tepalai ir antifrizas, aušinimo skystis pradėjo „eiti į viršų“, dėl ko mašina nebegalėjo važiuoti. Nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. lapkričio mėnesio automobilis pravažiavo apie 1 000 kilometrų. 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovas automobilį pristatė į autoservisą UAB „Autohausas“, tą pačią dieną kol dar nebuvo pradėtas ardyti automobilis, ieškovas skambino atsakovui ir kvietė atvykti į autoservisą kartu apžiūrėti automobilį, tačiau atsakovas neatvyko. Nurodė, kad pirminė remonto kaina 1 353 Eur buvo nurodyta dar nepradėjus ardyti automobilio, t.y. tik už variklio tarpinės keitimą. Pradėjus ardyti paaiškėjo, kad yra trūkusi variklio galvutė, reikia keisti purkštukus. Meistrai nurodė, kad iš variklio būklės matosi, jog automobilis yra nuvažiavęs daugiau 200 000 kilometrų. Pažymėjo, kad įmonė užsiima perkraustymo paslaugomis, tačiau svorio perkrovos nebūna. Nuo automobilio įsigijimo ginčo automobiliu buvo atlikta iki kelių reisų (Vilnius-Alytus-Kaunas).

12.       Taigi, ieškovui įgijus automobilį išryškėjo jo trūkumai. UAB „Autohausas“ atlikus automobilio apžiūrą nustatyta, kad automobiliui būtinas remontas. Apžiūros metu buvo nustatyti automobilio Fiat Ducato gedimai - variklio galvos gedimas, variklio grandinių keitimas, reikalingas kuro purkštukų keitimas, reikalingas starterio, generatoriaus remontas, nurodytos kitos remontui reikalingos detalės. Kaip paaiškino ieškovo atstovas ir liudytoju apklaustas M. Č., pradėjus ardyti automobilį paaiškėjo, kad būtini papildomi remonto darbai, todėl remonto kaina išaugo. Per klaidą komerciniame pasiūlyme palikta ankstesnio pasiūlymo data  (2019 m. lapkričio 5 d.).

13.       Tiek ieškovas, tiek liudytojai teismo posėdyje nurodė, kad nustatyti automobilio trūkumai yra esminiai, jų nepašalinus ieškovas negalėjo toliau eksploatuoti transporto priemonės. Ieškovas taip pat kreipėsi į autorizuotą FIAT atstovą Lietuvoje MB „Autorėjas“ Bosh Car Service, kuris 2019 m. lapkričio 16 d. nustatė, jog  automobilio Fiat Ducato tikroji rida yra 550 007 km., t. y. daugiau nei du kartus daugiau, negu buvo nurodyta 2019 m. spalio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartyje. Aplinkybę, kad automobilio tikroji rida yra didesnė nei rodo spidometras, patvirtino ir liudytoju apklaustas M. Č.. Ieškovui telefonu susisiekus su atsakovo direktoriumi R. P. dėl automobilio trūkumų, pastarasis 2019 m. lapkričio 7 d. į ieškovo asmeninę sąskaitą padarė 500 Eur pavedimą, kas netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas pripažino savo atsakomybę dėl automobilio trūkumų. 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovas raštu pateikė atsakovui UAB „Rombega“ Pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kurioje nurodė, kad automobilio Fiat Ducato paslėptų defektų remontas ieškovui kainavo 3 956,50 Eur sumą, ragino atsakovą atlyginti ieškovui per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. Byloje pateikta 2019 m. gruodžio 6 d. UAB „Autohausas“ PVM sąskaita faktūra dėl automobilio remonto darbų ir jiems panaudotų detalių už 3 956,50 Eur sumą bei 2019 m. gruodžio 11 d. bei 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovo atliktų apmokėjimų išrašai 3 956,50 Eur sumai. Taigi, konstatuotina, kad automobilio defektų šalinimas ieškovui kainavo 3 956,50 Eur sumą.

14.       Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Esminės nuostatos dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų įtvirtintos CK 6.327 straipsnyje „Reikalavimai daiktui“. Pirma, parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastus reikalavimus (6.237 straipsnio 1 dalis). Antra, pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitiktį sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Trečia, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Šioje normoje nurodyti neigiami padariniai pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, be to, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). Ketvirta, pardavėjas atsakingas už bet kokius daiktų trūkumus, kurie buvo daikto perdavimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Už daiktų trūkumus, atsiradusius po jų perdavimo momento, pardavėjas atsako, jeigu šie trūkumai yra bet kokios jo prievolės pažeidimo padarinys, inter alia, atsako už pirkėjui suteiktos garantijos, kad prekės bus tinkamos naudoti ir atitiks sutartyje aptartus kokybės reikalavimus tam tikrą laiką, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis).

15.       Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo- pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

16.       Iš to seka, kad nepaisant to, jog atsakovas pardavė ieškovui naudotą automobilį, tai neatleidžia atsakovo (pardavėjo) nuo CK 6.333 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos pareigos garantuoti ieškovui (pirkėjui), kad automobilis atitinka sutarties sąlygas. Šioje byloje atsakovas, garantavęs ieškovui automobilio kokybę, ieškovui nustačius automobilio variklio galvutės defektus, neįrodė, jog šie esminiai daikto kokybės trūkumai atsirado dėl to, jog ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Atsakovo argumentų, kad automobilis po perdavimo nuvažiavo apie 8 000 km, galimai buvo vežamos per didelėmis apkrovos nepatvirtina byloje esantys duomenys (CPK 178 straipsnis). Liudytoju apklaustas M. Č. parodė, kad nustatyti gedimai neatsiranda staiga, jie yra ilgalaikio, netinkamo  automobilio eksploatavimo pasekmė. Minėti parodymai, o taip pat aplinkybė, jog praėjus kelioms savaitėms nuo automobilio įsigijimo buvo nustatyti automobilio defektai sudaro pagrindą labiau manyti, jog jie (ar defektų atsiradimo priežastys) buvo pirkimo – pardavimo metu, o ne atsirado vėliau (CPK 185 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 23 d. buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, konstatuota, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus, tačiau minėtas įrodymas nenuneigia ieškovo argumentų, kad automobilis buvo perduotas su esminiais trūkumais ar, kad priežastys, juos sąlygojusios, jau egzistavo automobilio perdavimo metu. Atsakovo atstovo nurodyti argumentai, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai privalėjo būti pastebėti techninės apžiūros metu, nes minėtiems defektams esant turėjo būti pakitusi išmetamų dūmų spalva, šaldymo skystyje atsirasti tepalo, variklio darbas būtų netolygus, yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais įrodymais (specialisto išvada ar kt.)-(CPK 178 straipsnis). Taip pat neįrodytais laikytini atsakovo argumentai, kad trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės netinkamai eksploatuojant automobilį (perkaitinus variklį) ar pakankamai intensyviai jį eksploatuojant. Atsakovo atstovas teigė, kad po įgijimo iki trūkumų nustatymo ieškovas nuvažiavo 8 000 km. Iš bylos duomenų matyti, kad lizingo sutartį ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė 2019 m. spalio 18 d. Tą pačią dieną buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovo UAB „Romberga“ ir trečiojo asmens SIA „UniCredit Leasing“, kurios priede automobilio rida nurodyta 180 333 km. Taigi, ieškovas neįrašinėjo automobilio ridos rodmenų 2019 m. spalio 18 d. Be to, iš finansinio lizingo sutarties nuostatų 2.1, 2.4, 2.5 matyti, kad ją sudarant automobilis nebuvo perduotas ieškovui. Pagal CK 6.567 straipsnį lizingo sutartis yra konsensualinė, nesusieta su daikto perdavimu. Bylos duomenys patvirtina, kad sąskaitą – faktūrą už automobilio pardavimą atsakovas trečiajam asmeniui išrašė 2019 m. spalio 21 d. Tuo tarpu lizingo davėjas ieškovui sąskaitą už paslaugas išrašė 2019 m. spalio 28 d. 2019 m. spalio 23 d. techninės apžiūros metu automobilio rida nurodyta 187 524 km. 2019 m. lapkričio 5 d. komerciniame pasiūlyme automobilio rida nurodyta 188 620 km. Ieškovas paaiškino, kad jis perėmė automobilį 2019 m. spalio 23 d. Įvertinus tai, kad pasirašant lizingo sutartį nebuvo surašytas automobilio perdavimo ieškovui aktas, byloje esant duomenims, kad sąskaitą už automobilio pardavimą atsakovas lizingo davėjui išrašė 2019 m. spalio 21 d., automobilio techninė apžiūra atlikta 2019 m. spalio 23 d., registracijos dokumentas ieškovo vardu išduotas 2019 m. spalio 24 d., pripažintina įtikinama, todėl laikytina įrodyta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam automobilis buvo perduotas 2019 m. spalio 23 d. Minėta išvada sudaro pagrindo laikyti neįrodytu atsakovo argumentą, jog ieškovas perėmęs automobilį iki jo trūkumų nustatymo nuvažiavo apie 8 000 km., nes 2019 m. spalio 18 d. ieškovas nevaldė automobilio, neįrašė priede prie pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir lizingo davėjo, ridos rodmenų.

17.       CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus, t.y. kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis - turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovo vadovas paaiškino, kad prieš sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį automobilį vizualiai jį apžiūrėjo, išbandė jį važiuodamas, aušinimo bakelyje buvo minimumas skysčio, jokių variklio defektų nepastebėjo ir negalėjo pastebėti, nes jo patikrinimui reikalinga speciali įranga. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas verčiasi krovinių pervežimu ir pats išsamiai nepatikrino transporto priemonės prieš ją įsigydamas, prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kadangi tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Ji nepanaikina atsakovo atsakomybės už transporto priemonės, t. y. naudoto daikto kokybę. Kita vertus, bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovo atstovas negalėjo pastebėti variklio defektų prieš ją įsigydamas, nes jie laikytini užslėptais defektais, kurių paprastos apžiūros metu negalima pamatyti. Defektai paaiškėjo tik nuvežus transporto priemonę į specializuotą autoservisą, o tai tik dar kartą įrodo, kad ieškovas jų pastebėti negalėjo. 

18.       Teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė visas aplinkybes, turinčias teisines reikšmės apginti jo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos pagrindu, o atsakovas jų nepaneigė. Byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pasekmes pardavėjui pažeistai pirkėjo teisei apginti, o atsakovo nurodytų ir CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų ir sąlygų jo, kaip pardavėjo, atsakomybei šalinti nėra.

19.       Sprendžiant dėl ieškovo patirtos žalos šalinant įgytos transporto priemonės Fiat Ducato, identifikavimo Nr. ZFA25000002942160, gedimus būtina atsižvelgti į realiai ieškovo patirtą žalą gerinant automobilio techninę būklę. Minėta, kad praėjus 14 dienų po automobilio įsigijimo buvo nustatyti jo esminiai trūkumai, tai yra variklio gedimas (trūkusi variklio galvutė bei galvutės tarpinė, užkepę kuro purkštukai ir kt.), jiems šalinti atlikti remonto darbai. Pagal 2020 m. gruodžio 6 d. UAB „Autohausas“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, už automobilio remonto darbus ieškovas sumokėjo 786,50 Eur su PVM, už remontui naudotas detales – 3170,00 Eur su PVM., iš viso ieškovas šalindamas automobilio defektus sumokėjo 3 956,50 Eur su PVM. Kadangi atsakovas 2019 m. lapkričio 7 d. sumokėjo ieškovui 500 Eur sumą automobilio defektams pašalinti, ši suma išskaičiuojama iš ieškovo sumokėtos 3 956,50 Eur sumos už automobilio remontą. Šios ieškovo išlaidos pripažintinos realiomis bei būtinomis (nes be šio remonto automobilio išviso neįmanoma buvo eksploatuoti).

20.        Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, kad atsakovas verčiasi automobilių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad jis yra profesionalus verslininkas, besiverčiantis automobilių prekyba. Taigi, būdamas šios srities profesionalas, skelbimuose bei pirkimo – pardavimo sutartyje nurodydamas, jog automobilis yra be defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, ir yra laikytinas atsakingu už automobilio trūkumus. Būtent atsakovas turėjo realiai įvertinti parduodamo automobilio kokybę ir įsitikinti, ar parduodama transporto priemonė tikrai neturi jokių defektų. Tuo tarpu, atsakovo teiginiai, jog transporto priemonė jokių trūkumų neturėjo laikytini paneigtais ieškovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Ieškovas, būdamas rūpestingas pirkėjas, po sandorio sudarymo atsiradus įtarimams kreipėsi į automobilių remonto servisą, kvietė atvykti atsakovą dalyvauti automobilio būklės vertinime (CPK 6.200 straipsnio 2 dalis). Atlikus automobilio diagnostiką metu išaiškėjo automobilio variklio trūkumai, kurie, kaip patvirtina liudytoju apklausto specialisto parodymai bei rašytiniai paaiškinimai atsiranda tik ilgą eksploatuojant variklį. Šios aplinkybės sudaro pagrindo manyti, kad transporto priemonės trūkumai ar pagrindas jiems kilti egzistavo jau transporto priemonės perdavimo metu (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas parduodamas ieškovui transporto priemonę informavo apie galimus jo trūkumus, ar juos numanyti esant ieškovas galėjo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo deklaratyvius argumentus dėl automobilio netinkamo eksploatavimo po jo perdavimo ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad ieškovas pasirinko vieną iš galimų savo pažeistų teisių gynimo būdų, ir įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinys tenkintinas, transporto priemonės Fiat Ducato, identifikavimo Nr. ZFA25000002942160, pirkimo kaina sumažintina 3 456,50 Eur, šią sumą priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21.       Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 456,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

22.       CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstas įrodymais teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 88 Eur žyminis mokestis, 14,52 Eur vertimo išlaidų (2020 m. liepos 26 d. apmokėjimas), bei 701,83 Eur advokato pagalbos išlaidų (2020 m. vasario 13 d. mokėjimas 312,83 Eur sumai ir 2020 m. birželio 8 d. mokėjimas 300 Eur sumai), viso – 804,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 260, 268, 270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rombega“, į.k. 304445538, ieškovui UAB „Gontera“, į.k. 303182447, 3 456,50 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) automobilio kainos sumažinimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3 456,50 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 804,35 (aštuonis šimtus keturis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                              Ieva Pluirienė