Civilinė byla Nr. e3K-3-514-378/2020

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03459-2019-8

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6;

                                                                                     3.2.4.11.

(NS)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal duomenys neskelbtini kasacinį skundą dėl duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys neskelbtini apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams duomenys neskelbtini, dalyvaujant tretiesiems asmenims duomenys neskelbtini socialinės pagalbos centrui, viešajai įstaigai duomenys neskelbtini socialinės paramos centrui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią vaiko duomenys neskelbtini, gimusio 2017 m. duomenys neskelbtini, atžvilgiu; iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti mažametės gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju VšĮ duomenys neskelbtini socialinės paramos centru; priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant VšĮ duomenys neskelbtini socialinės paramos centrui uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti; pakeisti duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini dalį dėl mažamečiui priteisto išlaikymo lėšų uzufruktoriaus, nurodant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto tvarka tvarkys VšĮ duomenys neskelbtini socialinės paramos centras išimtinai tik vaiko interesams tenkinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3.       duomenys neskelbtini apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir neterminuotai apribojo atsakovo duomenys neskelbtini tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, tačiau kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nurodė, kad duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini nustatyta atsakovo duomenys neskelbtini tėvystė, vaiko gyvenamoji vieta su motina, priteistas iš atsakovo išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150 Eur kas mėnesį nuo vaiko gimimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą, atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą uzufrukto teise valdo (naudoja) nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti motina.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas trisdešimt dvejų metų amžiaus, su kita šeima gyvena kitame, duomenys neskelbtini, rajone, jo šeimai teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba, be socialinio darbuotojo pagalbos vyro šeima negali atlikti elementariausių veiksmų buityje, šeimai nuolat reikalinga priežiūra ir pagalba. Atsakovas vengia auklėti savo vaiką, neprisiima įgyvendinti teisės naudotis tėvų valdžia, nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, nesimato, gyvena kitame mieste su nauja šeima. Atsakovas valstybinei vaiko teisių tarnybai yra nurodęs, kad neturi sąlygų auginti vaiko, neprieštarauja, kad vaikui būtų nustatyta globa. Atsakovas priteisto materialinio išlaikymo vaikui neteikia, nedirba, gyvena iš socialinių išmokų, ilgą laiką su vaiku artimai nebendravo, jo nelankė, nesirūpino ir nesidomėjo jo gyvenimu, sveikata, poreikiais.

6.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui, juo nesirūpina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis), nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl jam neterminuotai apribojama tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu.

7.       Vertindamas atsakovės situaciją, teismas nustatė, kad atsakovės, kuriai šiuo metu yra dvidešimt treji metai, šeima nuo 2017 m. rugsėjo 14 d., kai vaikui buvo septyni mėnesiai amžiaus, įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. Pirmą kartą vaikas iš motinos buvo paimtas beveik vienerių metų amžiaus 2018 m. sausio 19 d. Atsakovė stengėsi vykdyti jai duotus įpareigojimus, bendradarbiavo su socialine darbuotoja, namuose buvo švaru, tvarkinga, nesilankė pašaliniai asmenys, atsakovė gydėsi nuo priklausomybės nuo alkoholio, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, susitvarkė dokumentus socialinei pašalpai gauti, lankė vaiką, todėl po dviejų mėnesių vaikas buvo grąžintas motinai.

8.       Po metų, 2019 m. kovo 20 d., valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams gavus pranešimą apie netinkamą vaiko priežiūrą ir girtaujančią atsakovę, vaikui buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Praėjus vos trims savaitėms, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo pranešimą apie neadekvatų atsakovės elgesį ir grasinimą nusižudyti, o tai kėlė grėsmę vaiko saugumui, atvykus specialistams, atsakovė buvo rasta neblaivi, todėl vaikas buvo paimtas. duomenys neskelbtini apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini išdavė leidimą paimti mažametį iš jo tėvų.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 28 d. sudarė santuoką. Prieš tai, 2019 m. birželio 26 d., pora kartu išsinuomojo vieno kambario butą. Atsakovė mokosi duomenys neskelbtini suaugusiųjų mokymo centre. Ji registruota duomenys neskelbtini pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. Atsakovė buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet darbo paieškos nutrauktos, jai atsisakius siūlomo darbo. Praėjus metams nuo vaiko paėmimo, atsakovė pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus.

10.       Teismas nusprendė, kad šiuo atveju atsakovė supranta savo, motinos, pareigas vaikui, jas pagal galimybes ir savo sveikatos būklę vykdo, nuo 2019 m. spalio mėnesio, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo (per beveik 5 mėnesius), padarė atitinkamas išvadas (sukūrė šeimą, gyvena tvarkingame būste, pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus, pagal galimybes bendrauja su mažamete dukterimi, nėra duomenų, kad vartotų alkoholį, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime), todėl duomenų, kad šiuo metu ji nevykdytų motinos valdžios ar ją vykdytų netinkamai, byloje nėra. Teismas nurodė, kad tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Nors, ieškovui teikiant ieškinį, atsakovės kaltė dėl vaiko netinkamos priežiūros buvo nustatyta, tačiau, per 5 mėnesius pasikeitus situacijai ir šiuo metu nesant motinos kaltės dėl CK  3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas negali būti atskiriamas nuo motinos (CK 3.179 straipsnis).

11.       Teismas nusprendė, kad atsakovė visais savo veiksmais rodo norą pačiai auginti savo dukterį, turi tam visas socialines ir materialines sąlygas, pakeitė savo gyvenimo būdą, mokosi, lanko tėvystės kursus, todėl yra tikimybė, kad ir ateityje galės tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas.

12.       duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu panaikino dalį duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimo, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas apriboti atsakovei tėvų valdžią, ir ieškinį tenkino visiškai, t. y. neterminuotai apribojo ir atsakovės tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.

13.       Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad atsakovė neturi pakankamų socialinių įgūdžių auginti vaiką, jos turimi socialiniai įgūdžiai neleidžia tinkamai rūpintis vaiku ir suprasti jo poreikius bei užtikrinti vaiko interesus.

14.       Kolegija nurodė, kad iki vaiko paėmimo atsakovės elgesys rodė, kad ji nesugeba pati pasirūpinti vaiku:

14.1.                      Ta aplinkybė, jog atsakovė sukūrė šeimą ir gyvena santuokoje, nereiškia, jog atsakovės požiūris į motinos pareigas ir sugebėjimas šias pareigas atlikti pasikeitė. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovės sutuoktinis taip pat yra kvietęs pagalbą dėl agresyvaus atsakovės elgesio ir tuomet tiek atsakovė, tiek jos būsimas sutuoktinis buvo rasti neblaivūs.

14.2.                       Atsakovė neteikia vaikui išlaikymo, tai vertintina kaip socialiai neatsakingas elgesys ir vengimas vykdyti savo pareigas vaikui.

14.3.                       Atsakovė nedirba, yra ne kartą išbraukta iš Užimtumo tarnybos darbo ieškančių asmenų sąrašo, nes be pagrindo atsisakė pasiūlymo dirbti, jos pajamas sudaro tik socialinė išmoka, todėl atsakovė neįrodė, kad galės išlaikyti vaiką jam gyvenant kartu su ja.

14.4.                       Duomenų apie pasikeitusią atsakovės sveikatos būklę nėra pateikta, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė gydytųsi ir gerintų savo sveikatos būklę. Todėl teismas nusprendė, kad atsakovė ir dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai rūpintis dukterimi.

14.5.                       Atsakovės dalyvavimas teismo procese nėra pagrindas teigti, kad atsakovė gali tinkamai atlikti savo pareigas. Byloje nustatyta, kad tiek teismo proceso metu, tiek iki jo atsakovė paskirtus įpareigojimus vykdė tik iš dalies, bendravimas dažniausiai vyko socialinės darbuotojos iniciatyva, atsakovė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą.

15.       Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad atsakovės elgesys nesikeičia jau ilgą laiką, ji savo elgesį pakoreguoja trumpam, tik siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau po susigrąžinimo vėl netinkamai prižiūri vaiką ir duomenų apie tai, kad atsakovės elgesys gali pasikeisti, nėra.   

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020  m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir palikti galioti duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                       Apeliacinės instancijos teismas vertino atsakovės elgesį liudijančias aplinkybes praeityje, bet ne aktualiu laikotarpiu, tačiau jos neturi lemiamos reikšmės, jei yra nustatyti teigiami elgesio pokyčiai ir tokio pasikeitusio elgesio pastovumas.

16.2.                       Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, atskirdamas vaiką nuo motinos negrįžtamai ir taip sudarydamas sąlygas jam nustatyti nuolatinę globą kitoje šeimoje ar būti įvaikintam. 

17.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nustatyta, kad atsakovė iki vaiko paėmimo visiškai nesirūpino vaiku, o vaiką paėmus ir toliau vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, neteikia jam materialinio išlaikymo, nesidomi vaiko ugdymu, nesirūpina savo sveikatos būkle. Atsakovė vaiką lanko retai ir dažniausiai laikinosios globėjos iniciatyva, pati dėl dažnesnių susitikimų su vaiku nesikreipė. Specialistų paskirtus įpareigojimus atsakovė vykdyti pradėjo tik likus porai savaičių iki pirmosios instancijos teismo posėdžio, o tai nelaikytina stabiliais pokyčiais šeimoje. Atsakovė dirbo vos kelias dienas 2020 m. vasarą, tai taip pat laikytina tik epizodiniu pokyčiu šeimoje. Atsakovė ignoruoja jai teikiamas socialines paslaugas, bendradarbiauja minimaliai, nepradėjo gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio.

17.2.                       Teismas įvertino geriausius vaiko interesus ir, nustatęs, kad atsakovė nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, neužtikrina sveikatos priežiūros, darnios fizinės ir psichologinės raidos bei visuomenei priimtino auklėjimo, pagrįstai tenkino ieškinį ir neterminuotai apribojo atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu.

18.       Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo duomenys neskelbtini socialinės pagalbos centras prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais

18.1.                       Socialinės pagalbos centras atsakovei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo asmens namuose paslaugas teikia nuo 2017 m. rugsėjo 4 d., kai atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Laikotarpiu, kai atsakovė gyveno su motina, vaiku dažniausiai rūpinosi senelė. Atsakovė nuo pat pradžių nesuvokė jai teikiamų socialinių paslaugų prasmės, į susidariusią situaciją nežiūri rimtai. Nors atsakovė ir išreiškia norą susigrąžinti vaiką, tačiau jokių realių veiksmų neatlieka.

18.2.                       Vaikas iš atsakovės paimtas jau antrą kartą ir, kaip matyti, atsakovė išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė. Socialinės pagalbos centro paskirtis yra padėti tėvams įveikti kylančius sunkumus, tačiau tam būtini aktyvūs tėvų veiksmai, pasireiškiantys ne vien tik formaliu dalyvavimu atvejo vadybos posėdžiuose, bet ir kritišku savo šeimoje kylančių problemų vertinimu bei atkakliu siekiu jas spręsti. Sprendimas riboti tėvų valdžią priimamas kraštutiniu atveju, kai tėvai siūlomai pagalbai yra apatiški ir socialinio darbo galimybės, siekiant įgalinti šeimą, yra išnaudotos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimą, taikymo ir aiškinimo

19.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

20.       Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

21.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79). 

22.       Taigi vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme, 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų, 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje.

23.       Vertinant pirmąją sąlygą, pažymėtina, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas).

24.       Vertinant kitas vaiko atskyrimo nuo šeimos sąlygas, teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti.

25.       Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK  3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, aktualias sprendžiant dėl CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų apriboti tėvų valdžią buvimo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 18, 21 punktai). Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad atsakovės duomenys neskelbtini šeima nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. Vaiko nepriežiūra pasireikšdavo tuo, jog motina palikdavo dukterį kelioms paroms, negrįždavo į namus, netinkamai prižiūrėjo dukterį, dėl motinos girtavimo nuo 2018 m. sausio 19  d. iki 2018 m. kovo 7 d. duomenys neskelbtini buvo nustatyta laikinoji globa, vėliau ji buvo panaikinta, tačiau dėl netinkamos vaiko priežiūros laikinoji globa vėl buvo nustatyta po metų 2019 m. balandžio 19 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad duomenys neskelbtini pati dukterį augino su pertraukomis tik kiek daugiau nei 2 metus. Tais laikotarpiais duomenys neskelbtini ne kartą nustatytas neblaivumas, jos gyvenamojoje vietoje lankydavosi pašaliniai asmenys, būdavo rūkoma, vartojamas alkoholis, atsakovė būdavo neblaivi, gyvenamoji vieta būdavo netvarkinga. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra nustatyti du savarankiški pagrindai apriboti atsakovės valdžią dukters atžvilgiu: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; 2)  nesirūpina vaiku. Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas vertino jos elgesį liudijančias aplinkybes praeityje, bet ne aktualiu laikotarpiu, tačiau jos neturi lemiamos reikšmės, jei yra nustatyti teigiami elgesio pokyčiai ir tokio pasikeitusio elgesio pastovumas. Taigi, atsakovė iš esmės pripažįsta, kad jos elgesys įgyvendinant motinos valdžią nebuvo tinkamas, tačiau, kaip ji pati teigia, šiuo metu yra pakitęs ir aplinkybės, kurios galėjo būti pagrindas riboti motinos valdžią, išnykusios. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta iš esmės nepagrįstais.

27.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

28.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos dar vaikui gyvenant šeimoje. Kadangi atsakovei dėl netinkamo gyvenimo būdo buvo sunku užtikrinti saugias vaiko auginimo sąlygas, vaikas buvo atskirtas nuo šeimos. Nepaisant to, atsakovei ir toliau buvo teikiama pagalba, tačiau jos suinteresuotumas keisti savo elgesį ir požiūrį į motinystę buvo menkas, realias pastangas ji pradėjo rodyti tik tuomet, kai buvo pradėta byla dėl tėvų valdžios apribojimo.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos. Vaiką atskyrus nuo šeimos jam nustatoma laikinoji globa, kurios tikslas – grąžinti vaiką į šeimą (CK  3.253 straipsnio 1 dalis), todėl valstybė ir toliau teikia pagalbą šeimai, kad vaiko tėvai būtų pajėgūs vykdyti savo pareigas ir užtikrintų vaiko teises saugiai augti jų šeimoje. Pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78).

30.       Laikinoji globa trunka apibrėžtą laiką, ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, o tėvams dedant pastangas keisti savo elgesį, gali būti pratęsta neviršijant maksimalaus aštuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 straipsnio 2  dalis), nes tai yra laikinas sprendimas vaikui, todėl laikinosios globos periodu yra labai svarbus aktyvus tėvų elgesys ir bendradarbiavimas tiek su socialines paslaugas teikiančiomis, vaiko teises užtikrinančiomis institucijomis, tiek su vaiko globėju, kad būtų neprarastas ryšys su vaiku ir tėvai galėtų geriau pažinti vaiko poreikius ir jų tenkinimo galimybes. Tėvai, iš kurių vaikas yra paimtas, yra informuojami apie vaiko globos tvarką ir sąlygas jį susigrąžinti, todėl šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais nuolat, vaiko teisės turi būti užtikrinamos nenutrūkstamai, o ne tik tada, kai iškyla grėsmė prarasti tėvų valdžią vaikui. Nustačius laikinąją globą siekiama, kad vaikas po kurio laiko, išnykus priežastims, dėl kurių laikinoji globa buvo nustatyta, galėtų grįžti į tėvų šeimą, jeigu tai atitiktų jo interesus. Tačiau, kaip pažymėta pirmiau, laikinoji globa yra laikinas sprendimas vaikui, tuo tarpu tolesnei vaiko gerovei užtikrinti turi būti priimami nuoseklūs į ateitį orientuoti geriausiai jo interesus atitinkantys nuolatiniai sprendimai – arba grąžinti vaiką į šeimą, arba nustatyti jam nuolatinę globą, arba jį įvaikinti.

31.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčija, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino jos elgesio pokyčių nuo 2019 m. spalio mėnesio, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pervertino pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, kad atsakovė supranta savo, motinos, pareigas vaikui, jas pagal galimybes ir savo sveikatos būklę vykdo, padarė atitinkamas išvadas (sukūrė šeimą, gyvena tvarkingame būste, pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus, pagal galimybes bendrauja su mažamete dukterimi, nėra duomenų, kad vartotų alkoholį, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime) ir, neatsižvelgdamas į aktualią situaciją, tenkino ieškinį apribodamas atsakovei tėvų valdžią. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija aplinkybių, kurias nustatęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo CK 3.180 straipsnio 1 dalies pagrindų buvimą, o nesutikimą su šio teismo procesiniu sprendimu grindžia keldama įrodymų vertinimo klausimą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta iš esmės teisiškai nepagrįstais.

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Tai, kad atsakovė galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

34.       Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135), o sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2000 m. vasario 8 d. sprendimą byloje Scott prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr.  34745/97).

35.       Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti EŽTT ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad valstybės būtinumas įsikišti į šeimos gyvenimą paimant iš jos vaiką, o vėliau ir ribojant tėvams tėvų valdžią, pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis, ugdytis, jei tai esamu momentu nėra įmanoma vaiko tėvų šeimoje, net ir teikiant jiems būtiną pagalbą. Sprendžiant vaiko ir jo tėvų interesų pusiausvyros klausimą, nepaisant vaiko tėvų pirmumo teisės auginti savo vaiką ir vaiko teisės būti ugdomam ir auklėjamam jo tėvų šeimoje, tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirūpinti, valstybė skubiai privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą, nes vaikas yra lengvai pažeidžiamas teisės subjektas, kuriam parama ir tinkamas suaugusiųjų vedimas reikalingi kasdien.

36.       Plėtodama kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija nurodo, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Taigi, nagrinėjamu atveju netgi pripažįstant paskutiniu metu tam tikrus teigiamus atsakovės elgesio pokyčius (dėl buities sąlygų gerinimo, susirūpinimo vaiko sveikata), pagrindinė teismų sprendimuose akcentuota priežastis, lėmusi netinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovė paskirtus įpareigojimus vykdė tik iš dalies, bendradarbiavimas dažniausiai vyko socialinės darbuotojos iniciatyva, atsakovė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą, jos elgesys nesikeičia jau ilgą laiką, savo elgesį atsakovė pakoreguoja trumpam, tik siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau po susigrąžinimo vėl netinkamai prižiūri dukterį, duomenų apie tai, kad jos elgesys gali pasikeisti, nėra. Taigi byloje nenustatyta, kad vaikas gali būti grąžintas į šeimą ir atsakovė yra pajėgi juo tinkamai pasirūpinti, tuo tarpu laikinoji globa trunka nuo 2019 m. balandžio 19 d. ir šiuo metu turi būti priimtas nuolatinis ir geriausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas.

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovė nesuvokia nei savo pareigų, nei vaiko poreikių, turi daug problemų dėl savo gyvenimo būdo, su tokiu vertinimu sutiko abiejų instancijų teismai, tam neprieštarauja ir pati atsakovė. Atsakovės galimi teigiami elgesio pokyčiai visų pirma yra naudingi pačiai atsakovei. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), o įrodžius, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (CK 3.181 straipsnis). Vis dėlto šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė šiuo metu yra pajėgi pati pasirūpinti vaiku.

38.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti priimtą procesinį sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Antanas Simniškis

        Vincas Verseckas