Civilinė byla Nr. 2-434/2008
Procesinio sprendimo kategorijos 35.1; 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko
(teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alės Bukavinienės ir Danutės
Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų
UAB „Interpro investicija“, asociacijos „Ekologinės statybos“ ir A. D.
atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d.
nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų UAB
„Interpro investicija“, asociacijos „Ekologinės statybos“ ir A. D. turto
areštas civilinėje byloje Nr. 2-1906-41/2008, iškeltoje pagal ieškovo UAB
„Avižienių projektai“ ieškinį atsakovams UAB „Interpro investicija“,
asociacijai „Ekologinės statybos“ ir A. D. dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinę
prievolę.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Avižienių projektai“ ieškiniu prašė
teismo įpareigoti atsakovus asociaciją „Ekologinės statybos“, UAB „Interpro
investicija“ ir A. D. solidariai įvykdyti 2007 m. sausio 18 d. sudarytoje
rangos sutartyje, 2007 m. sausio 12 d. laidavimo sutartyje bei jos pakeitime
numatytą prievolę – sudaryti (duomenys nenurodyti) ploto žemės ūkio paskirties
žemės sklypų, esančių (duomenys nenurodyti) pirkimo-pardavimo sutartį ir
nupirkti iš ieškovo šiuos sklypus už 10570588 Lt. Nurodė, kad 2007 m. kovo 16,
23 d. su UAB „Keinvestment“ sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartis.
Paaiškino, kad pagal šias sutartis ieškovas perėmė UAB „Keinvestment“
reikalavimo teises, kurias įmonė įgijo su atsakovu asociacija „Ekologinės
sistemos“ 2007 m. sausio 18 d. sudarytos projektavimo darbų rangos sutarties
pagrindu. Pagal šią sutartį atsakovas asociacija „Ekologinės sistemos“
įsipareigojo už sutartą atlyginimą UAB „Keinvestment“ per 12 mėnesių parengti
ir patvirtinti žemės sklypų specialų planą, kuriame būtų numatyta galimybė
formuoti žemės sklypus individualių gyvenamųjų namų kvartalo statybai, pakeisti
žemės sklypų naudojimo paskirtį, padalyti šiuos sklypus, suderinti individualių
gyvenamųjų namų projektus ir pan. Šios sutarties šalys susitarė, jog atsakovui
asociacijai „Ekologinės sistemos“ neįvykdžius šių įsipareigojimų sutartu laiku,
UAB „Keinvestment“ įgis teisę nutraukti projektavimo darbų rangos sutartį ir
pareikalauti, jog atsakovas nupirktų žemės sklypus už 9 mln. Lt, sumokėtų 0,5
ml. Lt baudą bei mokėtų delspinigius. Sutartinių prievolių pagal projektavimo
darbų rangos sutartį įvykdymo užtikrinimui 2007 m. sausio 19 d. UAB
„Keinvestment“ ir atsakovas UAB „Interpro investicija“ sudarė laidavimo sutartį,
o 2007 m. balandžio 16 d. įformino jos pakeitimą, pagal kuriuos UAB „Interpro
investicija“ įsipareigojo atsakyti kaip solidarus bendraskolis visu įmonei
nuosavybės teise priklausančiu turtu, o jai neįvykdžius sutartų įsipareigojimų,
įsipareigojo nupirkti iš UAB „Keinvestment“ žemės sklypus iš ieškovo už 10 570
588 Lt. Nurodė, jog atsakovo UAB „Interpro investicija“ vadovas A. D. 2007 m.
kovo 23 d. sudaryta laidavimo sutartimi, kaip solidarusis bendraskolis,
įsipareigojo įvykdyti UAB „Interpro investicija“ prisiimtus įsipareigojimus
pagal laidavimo sutartį. Paaiškino, kad daugiau kaip 5 mln. Lt sumokėjo žemės
sklypų savininkams, o 3 mln. Lt sumokėjo atsakovo asociacijos „Ekologinės
sistemos“ dalyvių įsteigtai įmonei UAB „Santechnikos linija“ už tarpininkavimą
sutariant, jog žemės sklypų savininkai parduos šiuos sklypus ieškovui. Ieškinio
įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, neviršijant
reikalavimo sumos, areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, o
jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovų pinigines lėšas. Prašymą motyvavo
tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai yra bendraskoliai, vengia vykyti
sutartines prievoles, todėl teismo galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas
gali pasidaryti nebeįmanomas.
Vilniaus apygardos teismas 2008 balandžio 22 d.
nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo 10 570 588 Lt vertės atsakovų turtą.
Nutartį grindė tuo, kad ieškinio suma yra labai didelė, duomenų apie atsakovų
finansinę padėtį nėra, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų
apsaugos priemonių ir neareštavus atsakovų turto, ieškovui galimai palankaus sprendimo
įvykdymas gali tapti nebeįmanomas.
Atskiraisiais skundais atsakovai asociacija
„Ekologinės statybos“ ir A. D. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį
panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundus grindžia šiais motyvais:
1)
Teismo nutartis nemotyvuota,
pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Teismas tik formaliai konstatavo, kad netaikius
laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, bet
nepateikė jokių tokių teiginį pagrindžiančių argumentų, nėra duomenų apie tai,
kad apeliantai gali nuslėpti turimą turtą ar jį perleisti kitiems asmenims.
2)
Teismas atsakovų turtą areštavo
neištyręs ieškovo nurodytų teiginių, jog atsakovai vengia bendradarbiauti su
ieškovu bei vykdyti sutartines prievoles, teisingumo, ir tokiu būdu nepagrįstai
apsunkino sąžiningų atsakovų, kurių finansinė padėtis gera, padėtį.
3)
Ieškovo pateiktas prašymas dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka tokiam procesiniam dokumentui
keliamų reikalavimų, todėl teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti,
o ne tenkinti prašymą.
4)
Apie prašymo dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas nepagrįstai nepranešė atsakovui
ir šio klausimo neaptarė nutartyje.
Atsiliepime į atsakovų asociacijos
„Ekologinės statybos“ ir A. D. atskiruosius skundus ieškovas prašo pirmosios
instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirųjų skundų
netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
1)
Labai didelė ginčo
suma sudaro prielaidas užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo
įvykdymą, o net ir gera atsakovų finansinė padėtis savaime nereiškia, jog
nereikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2)
Teismas nepažeidė teisingumo,
proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nes pirmiausia areštavo atsakovams
nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilonojamąjį turtą ir tik jo
nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas. Be to, atsakovui neužketama
galimybė prašyti teismo užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.
3)
Teismas, nors ir
formaliai, bet tinkamai motyvavo nutartį ir pagrįstai apie prašymo dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neinformavo atsakovų.
Atsakovas UAB „Interpro investicija“ pirmosios
instancijos teismo nutartį prašo panaikinti šiais motyvais:
1)
Teismas rėmėsi vienintele
aplinkybe, jog reikalaujamo sudaryti sandorio vertė yra itin didelė, tačiau
nevertino, ar prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su galimai
ieškovui palankaus sprendimo vykdytinumu. Laikinoji apsaugos priemonė,
neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su teismo
sprendimo įvykdymu konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma, nes tai
pažeistų ekonomiškumo principą. Ieškovas neprašo priteisti konkrečios pinigų
sumos ar turtą, todėl teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi
su pareikštu ieškiniu ir ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymu.
2)
Taikomos ieškinio užtikrinimo
priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Skundžiama nutartimi
teismas nutarė areštuoti apelianto pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose,
įmonės kasoje ar pas trečiuosius asmenis, Tokiu būdu apelianto veikla tapo
negalima – jis negali atsiskaityti su valstybės ir savivaldybės biudžetais,
mokėti darbuotojams darbo užmokestį. Dėl šios priežasties apelianto atžvilgiu
pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – piniginių lėšų areštas pažeidžia
proporcingumo principą.
3)
Teismas neatsižvelgė į atsakovų
interesus, nevertino galimybės taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bei tuo pažeidė
šalių lygiateisiškumo principus.
Atsiliepime į atsakovo UAB „Interpro
investicija“ atskirąjį skundą ieškovas pirmosios instancijos teismo nutartį
prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti šiais
motyvais:
1)
Apeliantas atskirajame skunde
nepagrįstai nurodo, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės
neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nėra susijusios su būsimo teismo
sprendimo vykdytinumu. Patenkinus ieškinį ir įpareigojus atsakovus sudaryti su
ieškovu žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovams tektų sumokėti
ieškovui 10 570 588 Lt už žemės sklypus. Todėl ieškovo reikalavimas apima ne
tik įpareigojimą sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir
įpareigojimą ją įvykdyti nustatytomis sąlygomis.
2)
Nepagrįstas atskirojo skundo
argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo
principo. Šis principas reiškia, kad turi būti užtikrinta kreditoriaus ir
skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų,
kad areštavus jo nurodytą turtą, jis negalės vykdyti jokios veiklos,
atsiskaityti su valstybės biudžetais, mokėti darbuotojams darbo užmokestį. Be
to, teismas areštavo atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, ir tik jo
nesant – pinigines lėšas.
3)
Teismas neturi pareigos savo
iniciatyva taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu
siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų
ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik
pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144
str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu,
preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės
pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti
teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m.
rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29
d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).
Ieškovas reikalavimą grindžia su atsakovu asociacija
„Ekologinės sistemos“ sudarytos projektavimo darbų rangos sutarties 7.1.1
punktu, pagal kurį šis atsakovas, neįvykdęs nustatytų pareigų, už sutartą kainą
įsipareigojo nupirkti žemės sklypus iš ieškovui reikalavimą perleidusio UAB
„Keiinvestmet“. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, atsakovas UAB
„Interpro investicija“ 2007 m. sausio 19 d. laidavimo sutartimi bei 2007 m.
balandžio 16 d. jos pakeitimu, ir A. D. 2007 m. kovo 23 d. sudaryta laidavimo
sutartimi įsipareigojo atsakyti ieškovui tuo atveju, jeigu asociacija
„Ekologinės sistemos“ neįvykdys sutartinės prievolės už sutartą kainą nupirkti
sklypus iš UAB „Avižienių projektai“. Laiduotojai atsako kreditoriui kaip
solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Esant
solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę
įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium,
be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta
materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo
pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių
asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus
ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę
pasirinkti, iš vieno, kelių ar visų atsakovų išieškoti priteistą sumą. Todėl
ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų
atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra
saistomas ieškovo pareikšto prašymo (CPK 13 str.). Todėl ieškovas, pareiškęs
ieškinį solidariąją pareigą pagal sutartis turintiems atsakovams, kaip
laikinąją apsaugos priemonę teisėtai prašė areštuoti tiek pagrindinio
skolininko (atsakovo asociacijos „Ekologinės sistemos“), tiek ir laiduotojų (atsakovų
UAB „Interpro investicija“ ir A. D., kurie yra asociacijos „Ekologinės
sistemos“ laiduotojai) turtą, ir teismas pagrįstai tokį ieškovo prašymą tenkino
(b.l. 12, CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p. ir 2 d., CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu
paaiškėtų, kad teismo nutartį dėl turto arešto vykdantis antstolis aprašė solidariųjų
skolininkų (atsakovų) daugiau turto negu numatyta teismo nutartyje, atsakovai turi teisę kreiptis į antstolį dėl
areštuoto turto aprašo pakeitimo, o antstoliui atsisakius pakeisti turto
aprašą, CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka apylinkės teismui pateikti skundą
dėl antstolio veiksmų.
Apeliantai atskiruosiuose skunduose
nepagrindė argumentų, jog šiuo metu jų finansinė padėtis yra gera. Byloje
esantys duomenys įrodo, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto,
kurį surado ir aprašė nutartį vykdantis antstolis, neužtenka įvykdyti ieškovui
galimai palankų teismo sprendimą. Kita vertus, šie atsakovų argumentai nėra
reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Civilinėje byloje,
kurioje ieškinio suma viršija 10 mln. Lt, vien tik aplinkybė, jog atsakovų finansinė
padėtis gera, savaime negarantuoja, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovų
finansinė padėtis nepablogės tiek, kad galimai ieškovui palankaus sprendimo
įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo
2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2008). Priešingu
atveju būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovo
teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai
ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdomas atsakovui bylos
nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir
byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1
d., CPK 6 str.). Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų
teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir
kitų teisės principų.
Apelianto asociacijos „Ekologinės
sistemos“ nurodomos aplinkybės, kad areštavus turtą pasunkės asociacijos
veikla, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes
byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas dėl turto arešto patirtų žymių
nuostolių, taip pat negalima daryti išvados, jog dėl teismo taikytų laikinųjų
apsaugos priemonių būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo
principai.
Atsakovo UAB „Interpro investicija“
argumentai dėl nepagrįsto įmonės piniginių lėšų arešto taip pat atmestini, nes
teismas nutartyje nurodė ne tik atsakovus, kurių turtas gali būti areštuotas,
bet ir turto, kuris gali būti areštuotas, eiliškumą. Įmonės piniginės lėšos
gali būti areštuojamos tik tuo atveju, jeigu nei vienas galimai solidariąją
prievolę turintis atsakovas neturi kito turto. Kaip matyti iš byloje esančių
dokumentų, antstolis aprašė atsakovams nuosavybės teise priklausantį
registruotiną turtą, kurį įvertino didesnei kaip trijų milijonų litų sumai.
Nesant pakankamai areštuoto turto, teismo nutartį vykdantis antstolis visiškai
pagrįstai areštavo atsakovų, tarp jų ir UAB „Interpro investicija“ pinigines
lėšas (b.l. 18-24, 39-40). Beje, kaip minėta, iš antstolio pateiktų duomenų
matyti, kad atsakovų turimo turto bei piniginių lėšų kredito įstaigose
nepakanka įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Nepaisant to, du
atsakovai yra juridiniai asmenys, kurie vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Uždraudus
jiems vykdyti bet kokius mokėjimus iš sąskaitose esančių areštuotų piniginių
lėšų, būtų iš esmės paralyžiuota įmonių veikla, galėtų būti padaryti žala ir
kitiems teisės subjektams. Todėl yra teisinis pagrindas patikslinti pirmosios
instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį ir nustatyti, kad iš areštuotų piniginių
lėšų atsakovai gali atsiskaityti su ieškovu, o atsakovai – juridiniai asmenys taip
pat turi teisę iš šių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo
santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės
(savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai
nesprendė dėl atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kadangi atsakovai
neprašė teismo užtikrinti tokių nuostolių atlyginimą, o viešojo intereso šioje
byloje nėra (CPK 144 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Todėl atsakovų atskiruosiuose
skunduose pateiktas argumentas, kad teismas savo iniciatyva turėjo taikyti jų
galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau
tai neužkerta galimybės atsakovams prašyti teismo taikyti galimų nuostolių
atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą
priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją
apsaugos priemonę kita arba panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, jeigu
paaiškėtų, jog ieškinio užtikrinimui areštuota pakankamai pagrindinio
skolininko ar kitų atsakovų (bendraskolių) turto (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant
į tai, ar atsakovai, vadovaudamiesi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš
prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo
užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jiems suteikia teisę
reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys
būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).
Apeliantų argumentai, kad teismas
nepagrįstai neinformavo jų apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių
nagrinėjimą yra atmestini. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis suteikia teismui
teisę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus apie
tai atsakovui, jeigu yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų
apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nors pirmosios
instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nemotyvavo savo procesinio
sprendimo nepranešti atsakovams apie ieškovo prašymo nagrinėjimą, bet vien dėl
šio formalaus pažeidimo naikinti nutarties nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neinformavo atsakovų apie
prašymo nagrinėjimą dėl to, kad informavus juos, būtų sudarytos sąlygos atsakovams
paslėpti nuosavybės teise turimą turtą ir išvengti galimai pagrįstos sutartinės
prievolės įvykdymo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta,
teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovų turtas pagrįstai areštuotas pareikšto
reikalavimo ribose nutartyje nurodyta tvarka, t.y. neviršijant 10 570 588 Lt. Esant
tokioms aplinkybėms, kai tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai ir
ieškovas pareiškė ieškinį, kurio suma labai didelė, nesant duomenų apie tai,
kad atsakovų finansinė padėtis yra tokia gera, kad nekiltų abejonių dėl
ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas
teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų
turtą. Tačiau teismas nepagrįstai nenustatė leidimo atsakovams atsiskaityti su
ieškovu bei vykdyti mokėjimus biudžetinėms įstaigoms. Todėl pirmosios
instancijos teismo nutartis keistina ir nustatytina, kad atsakovams leidžiama atsiskaityti
su ieškovu, o atsakovams UAB
„Interpro investicija“ ir asociacijai „Ekologinės statybos“ nesuteikė teisės iš
šių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais
susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei
socialinio draudimo biudžetus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK
337 straipsnio 4 punktu, teisėjų
kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį pakeisti.
Nustatyti, kad iš areštuotų pinginių lėšų
atsakovams A. D. asociacijai „Ekologinės statybos“ ir UAB „Interpro
investicija“ leidžiama atsiskaityti su ieškovu UAB „Avižienių projektai“, o atsakovams
asociacijai „Ekologinės statybos“ ir UAB „Interpro investicija“ taip pat
suteikiama teisė iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį
darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius
mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
|
Teisėjai:
|
Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Danutė Milašienė
|