Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-02-10][nuasmenintas sprendimas byloje][I-1623-422-2016].docx
Bylos nr.: I-1623-422/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų 188657363 atsakovas
UAB "Niklita" 135541970 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

       Administracinė byla Nr. I-1623-422/2016

  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01305-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 21.;74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. vasario 9 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui S.K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M.K., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Niklita“ atstovui G. S.,                                           

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Niklita“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas S.K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 15 000 Eur  neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunduose (b.l. 4, 10, 17,20) ir teismo posėdžių metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2015 m. liepos 13 d. (kreipimosi į teismą dienos) kalint Alytaus pataisos namuose jam nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, jis buvo maitinamas nekokybišku, blogo kvapo, pasenusiu, netinkamai pagamintu maistu. Valgiaraštis nebuvo keičiamas, maisto porcijos duodamos sumažintos, valgykloje buvo blogas kvapas.  Padėklai, ant kurių dedamas maistas, buvo nešvarūs, dalis maisto produktų dingdavo, dalį maisto sunaudodavo valgyklos darbuotojai. Maitinantis nekokybišku maistu, buvo sugadinta pareiškėjo sveikata, jam dažnai skaudėdavo galvą, vemdavo, raižydavo pilvą, skrandį grauždavo rėmuo. Nurodė, jog dėl skundų rašymo jam buvo grasinta susidorojimu. Rašė skundą dėl netinkamo maitinimo, valgyklos vedėjos veiksmų Alytaus PN administracijai, tačiau jo skundas buvo išmestas. Nurodė, kad kartą per mėnesį jam buvo išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus, 1 gabaliukas muilo, kurių nepakakdavo. Pažymėjo, kad jam buvo išduodama vienkartinė 3 Eur pašalpa, tačiau jos pragyvenimui neužteko. Tvirtino, kad nuteistajam buvo galima turėti tik 30 kg. asmeninių daiktų, šią normą viršijus, iš jo dalis daiktų buvo paimami. Vakare, skaičiuotės metu pareigūnai elgėsi nepagarbiai, nemandagiai. Dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 15 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 23-26) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. birželio 2 d., nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d., nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjas bausmę atliko Alytaus PN 14 būrio 5 miegamajame (bendrabučio tipo patalpa), užtikrinant teisės aktuose vienam asmeniui nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą. Nuteistieji maitinami tris kartus per parą pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Maisto produktai sudedami į katilus pagal svorį dalyvaujant pataisos namų budinčiajam padėjėjui. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo. Maistas pateikiamas geros kokybės. Periodiškai (kartą per ketvirtį) yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai (cheminiai) tyrimai. Tyrimų metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energetinė vertė. Pažeidimų nebuvo užfiksuota. Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centras 2015 m. rugpjūčio 18 d. atliko Alytaus pataisos namų maisto davinio tyrimus nedirbančiam vyrui, tyrimų protokole rasta maistingumo energetinė vertė sudarė 2743 kcal, o tai atitiko teisės aktuose nedirbančiam vyrui reglamentuotą energetinę maistingumo vertę. Nurodė, kad pareiškėjui per mėnesį buvo išduodama tualetinio muilo 100 g., skalbiamojo muilo 200 g., tualetinio popieriaus 1 rulonas, tai atitinka teisės aktuose nurodytus išduotinus higienos priemonių kiekius. Vadovaujantis nuteistųjų išmokas reglamentuojančiais teisės aktais, Alytaus pataisos namai pareiškėjui išmokas ir socialines išmokas skyrė teisingai ir proporcingai įstaigos turimoms lėšoms. 2013-2014 m. pareiškėjui kas mėnesį buvo skiriama 9 Lt piniginė išmoka ir 5 Lt pašalpa, 2015 m. pareiškėjui skirta 3 Eur piniginė išmoka. Dėl socialinių išmokų skyrimo pareiškėjas nesikreipė. Tuo atveju, jei jam neužteko  higienos priemonių, pareiškėjas turėjo pateikti prašymą skirti socialinį išmoką, tačiau tokio prašymo nepateikė. Pareiškėjas į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl netinkamo maitinimo nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti patenkintas.

Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Niklita“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad maisto valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus. Sutartis su atsakovo atstovu dėl nuteistųjų maitinimo sudaryta 2013 m. gegužės 6 d., vėliau buvo pratęsta. Periodiškai atliekami maisto tyrimai, jų kokybės bei energetinės vertės pažeidimų nenustatyta. Valgyklos vedėja yra asmuo, kuris gali maistą atsinešti iš namų, todėl nėra pagrindo ją kaltinti nuteitiesiems skirtų maisto produktų vartojimu.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2015 m. liepos 13 d. laikant jį perpildytose patalpose, neužtikrinant tinkamo kokybiško maitinimo, skiriant per mažą vienkartinę išmoką, išduodant per mažai higienos priemonių. Taip pat  neturtinę žalą  sieja  su netinkamu pareigūnų elgesiu.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

 

Dėl gyvenamosios patalpos ploto 

 

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų  Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau  – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. birželio 2 d., nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 13 d. gyveno Alytaus pataisos namų 14 būrio 5 miegamajame (bendrabučio tipo patalpa). Šio miegamojo gyvenamasis plotas yra 33,18 kv.m., jame pareiškėjo kalėjimo metu gyveno 9 -10 asmenų, todėl vienam asmeniui teko 3,32 -3,69 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 75-82). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo kalinimo Alytaus pataisos namuose metu jam buvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 111. 1. punkte reglamentuota 3,1 kv.m. vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.

 

Dėl netinkamo maitinimo

 

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau -  ir Maitinimo organizavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo.“

Byloje nustatyta, kad Alytaus PN nuteistieji yra maitinami su UAB „Niklita“ 2013 m. gegužės 6 d. sudarytos maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 63 pagrindu (b.l. 94-109).

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad ginčo laikotarpiu maistas Alytaus patrasios namuose buvo nekokybiškas, pasenęs, blogo kvapo, netinkamai pagamintas. Nurodė, kad valgiaraštis nesikeičia, maisto porcijos sumažintos, valgykloje blogas kvapas, padėklai, ant kurių dedamas maistas, nešvarūs.

Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punkte yra nurodyta, kad valgiaraščius tvirtina Departamento direktorius, valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kadangi valgiaraščiai sudaromi ne Alytaus pataisos namų, o byloje reikalavimų Kalėjimų departamentui prie LR TM nėra keliama, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesikeičiančių valgiaraščių yra atmestini kaip nepagrįsti.

Maitinimo organizavimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių.

Į bylą pateikti Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktai 2015 m. gegužės 7 d. Nr. 22-VNĮP-43 ir 2015 m. liepos 10 d. Nr. 22VNĮP- patvirtina, kad maitinimas Alytaus PN vykdomas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, užtikrinama maisto produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė, maisto produktai (patiekalai) jiems būdingos išvaizdos, spalvos , konsistencijos, sudėties, maisto produktai jiems būdingų juslinių savybių (kvapo, skonio), gaminiai, patiekalai pagaminti laikantis receptūrų ir technologinių aprašymų, patalpų, inventoriaus ir personalo higiena tinkamai, porcijų ruošiniai atitinka normas (b.l. 63-67). Liudytoju apklaustas Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas V.Viduolis teismo posėdyje nurodė, kad, vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 11 punktu, maisto produktai sudedami į katilus, dalyvaujant kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiajam padėjėjui. Pažymėjo, jog prieš pateikiant maistą nuteistiesiems jis yra tikrinamas  jusliniu metodu, kaip numatyta Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punkte.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nedirbantis vyras (toks ir buvo pareiškėjas), laikomas laisvės atėmimo vietoje, per parą turi gauti 2298 kcal, 72 g riebalų, 72 g baltymų, iš kurių 31 g gyvūniniai, 334 g angliavandenių, iš kurių 88 g mono ir disacharidai, vitaminų: 0,2 mg A, 1,8 mg B1, 1,7 mg B2, 13,3 mg PP, 42,8 g C, 10 mg E ir 3 mg B12, mineralinių medžiagų: 1,5 g Na, 2,5 g K, 0,6 g Ca, 0,4 g Mg, 0,9 g P ir 10 mg Fe. Į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. kovo 30 d. Cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch1680 (b.l. 68-69,89-90) bei Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2016 m. sausio 7 d. Tyrimų protokolas Nr.52 280 (b.l. 91) patvirtina, kad maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitiko (viršijo) teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tą pačią aplinkybę konstatavo ir Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aukščiau minėtuose Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktuose (b.l. 63-67).

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, keliančių abejones aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu, todėl nėra pagrindo tikėti jo nurodytomis aplinkybėmis dėl nekokybiško, netinkamai gaminamo maisto, mažų porcijų, inventoriaus ir patalpų higienos.

Pareiškėjas tvirtino, kad dalis maisto produktų dingdavo, kaip pavyzdį nurodydamas, kad keptoje žuvyje nebuvo jaučiamas aliejus, agurkinėje sriuboje nebuvo agurkų, kotletuose nebuvo mėsos. Kadangi aukščiau nurodytais įrodymais buvo nustatyta, kad nuteistiesiems išduodamas maistas buvo tinkamos kokybės, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl maisto dingimo atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas tvirtino, kad valgyklos vedėja valgė nuteistiesiems skirtą grietinę, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė. Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Niklita“ atstovas teismo posėdžio metu tai paneigė.  Atsižvelgiant į tai, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai apie galimai nuteistųjų maitinimui skirtus darbuotojų vartojamus maisto produktus nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą, pažeidimą.

 

Dėl aprūpinimo higienos priemonėmis

 

Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, numatyta, jog vienam mėnesiui nuteistajam išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo. Byloje pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl išduodamo muilo kiekio skiriasi, nes teismo posėdžių metu ir  2015 m. liepos 13 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. skunduose (b.l. 4,17,20) pareiškėjas nurodė, kad mėnesiui jam buvo išduodamas vienas tualetinio popieriaus rulonas ir vienas muilas, tačiau 2015 m. liepos 27d. skunde (b.l. 10) tvirtino, kad jam buvo išduodamas 1 kvepiantis muilas, 1 paprastas muilas ir 1 tualetinio popieriaus rulonas. Liudytoju apklaustas Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas V.Viduolis nurodė, kad išduodant higienos priemones pareiškėjui, buvo laikomasi Normose nustatytų kiekių. Pažymėjo, kad ūkiško muilo yra perteklius, todėl jo pareiškėjui galėjo būti išduota papildomai, tačiau pareiškėjas jo neėmė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad neėmė ūkinio muilo, nes jam nepatiko minėto muilo kvapas. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė Normų reikalavimus, aprūpindamas pareiškėją Normose nustatytu tualetinio popieriaus ir muilo kiekiu, imti ūkinį muilą pareiškėjas atsisakydavo pats, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl higienos priemonių trūkumo, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis atmestini, kaip nepagrįsti.

 

Dėl skiriamų piniginių išmokų

 

Kaip matyti iš byloje esančių Alytaus pataisos namų Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu gaudavo 3 Eur piniginę išmoką iš biudžeto lėšų (b.l. 32).

Pareiškėjas tvirtino, kad ši piniginė išmoka yra per maža, jos nepakanka pragyvenimui.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Piniginių išmokų skyrimo nuteistiesiems ir išmokėjimo tvarką reglamentuoja Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), pagal kurių 2 punktą konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.

Taisyklių 2.1 – 2.3. punktuose nurodyti maksimalūs nuteistiesiems skirtinų piniginių išmokų dydžiai.

             Be piniginių išmokų skiriamų nuteistiesiems iš valstybės biudžeto, nuteistieji turi teise gauti pašalpas iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo.

Šių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja „Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas“ (Toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (Žin., 2003, Nr. 37-1617). Aprašo 7.1. punktu nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Ši tvarka detalizuota Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Alytaus PN aprašas), patvirtintame Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1-252, kurio 2.1.-2.6 punktuose nurodyti kriterijai, kuriems esant Alytaus pataisos namų direktorius skiria socialines išmokas nuteisėtiesiems iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų bei šių išmokų dydžiai.

Pažymėtina, kad, nors Taisyklių 2.1 – 2.3. punktuose ir Aprašo 7.1 punkte (tuo pačiu ir Alytaus PN aprašo 2.1.-2.6. p.) numatytų piniginių išmokų šaltiniai yra skirtingi (atitinkamai, pataisos įstaigos lėšos ir Socialinio paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšos), jų tarpusavio santykis ir bendros sumos viršutinė riba (0,4 MGL) yra nustatyti Taisyklių 3 punkte, kuriame nurodyta, jog jeigu nuteistasis einamąjį mėnesį gavo pašalpą iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, piniginė išmoka nuteistajam gali būti skiriama, tačiau bendra pašalpos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo ir piniginės išmokos suma negali būti didesnė kaip 0,4 MGL, o kai pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo buvo skirta Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo  7.4 punkto pagrindu – negali būti didesnė kaip 0,8 MGL.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad aukščiau nurodytose teisės normose panaudota formuluotė apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines išmokos iki tam tikro dydžio reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju išmokos dydis gali būti mažesnis negu nurodytas jos maksimalus dydis, t.y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmoką, o, atsižvelgdamas į Taisyklių 2 punkte ir Aprašo 7.1 punkte (Alytaus PN aprašo 2.1.-2.6. punktuose) nustatytus kriterijus, gali skirti mažesnio dydžio piniginę išmoką arba iš viso jos neskirti.

Pasisakydamas dėl šių kriterijų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, teismas pirmiausia pažymi, kad nei skunduose, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl Taisyklių 2 punkte, Aprašo 7.1 punkte bei Alytaus PN aprašo 2.1.-2.6. punktuose nustatytų kriterijų nesilaikymo. Be to, pareiškėjas, nevykdė minėtuose teisės aktuose nustatytos pareigos, t.y. paduoti prašymą dėl minėtų piniginių išmokų skyrimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl per mažos piniginės išmokos jam skyrimo laikomi nepagrįstais.

 

Dėl pareigūnų veiksmų

 

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, suplėšius jo skundą, nemandagaus elgesio vakarinės rikiuotės metu, daiktų, viršijusių galimą turėti nuteistiesiems daiktų svorį, paėmimo bei grasinimo susidoroti, tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių  atvejų, susijusių su šio pobūdžio pažeidimais, t.y. nenurodė, kada ir koks konkretus pareigūnas suplėšė jo skundą, kada ir kokie konkretūs pareigūnai netinkamai elgėsi vakarinės rikiuotės metu, kuo pasireiškė jų nemandagus elgesys, taip pat nenurodė, kada, kokie pareigūnai ir kokius daiktus iš jo paėmė daiktų svėrimo metu, kokie pareigūnai ir kada grasino su juo susidoroti. Teismo vertinimu, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti Alytaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

 

Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

 

n u s p r e n d ž i a  :

 

Pareiškėjo S.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                            Janina Vitunskienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • BVK