Civilinė byla Nr. e2S-2250-577/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14077-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., uždaroji akcinė bendrovė „V. M.“, LTL Kredito unija, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Projekto administratorius“.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja bankrutavusi tikroji ūkinė bendrija (toliau – BTŪB) „Energija“ padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja prašo teismą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234 iki sprendimo dėl skundo įsiteisėjimo. Nurodo, kad antstolei pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234 priimtą 2022 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. S-22-15-14690 ir priimti patvarkymą, kuriuo varžytinės Nr. 210748 būtų paskelbtos neįvykusiomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 717 straipsnio 3 punkto pagrindu, o dalyvio mokestis CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Nurodo, kad kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, tolimesni antstolės neteisėti veiksmai gali sukelti neatitaisomų padarinių – turto pardavimą varžytinėse nedalyvavusiam asmeniui. Šis skundas paduodamas siekiant, kad nebūtų surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris būtų neteisėtas dėl skunde išdėstytų argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad turtas gali būti parduotas asmeniui, kuris šio turto įgyti neturi teisės, taip pat į tai, kad yra pažeistos sumokėjimo už varžytynėse įgyjamą turtą imperatyvios taisyklės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis yra akivaizdus. Pareiškėjos tikslas – užtikrinti, kad laikantis visų teisės aktų reikalavimų būtų organizuojamos naujos varžytynės, kuriose turtą galėtų įgyti sąžiningas ir teisėtas varžytynių laimėtojas. Kitu atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kol šis skundas bus išnagrinėtas ir galimai bus tenkintas, skundo tenkinimas gali nebetekti prasmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.

3.        Teismas nurodė, jog CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui. Todėl, pagal minėtą teisės normą prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese gali būti teikiamas teismui tik nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių skundo dėl antstolio veiksmų pateikimą antstoliui CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir priėmimą nagrinėti, todėl sprendė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos reikalavimo, kurio įvykdymui užtikrinti prašoma laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškimą įstatymo nustatyta tvarka.

4.       Vykdymo veiksmų sustabdymas vertintinas kaip speciali įstatymo numatyta laikinoji apsaugos priemonė bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų. Vykdymo veiksmų sustabdymo kaip laikinosios apsaugos priemonės pagrindų įstatymas nenumato, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikytina vadovaujantis bendrais CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

5.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, todėl nėra vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6.       Skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas tik aplinkybe, jog draudžiama perleisti teisę įsigyti varžytinėse parduodamą turtą ir dėl to antstolės veiksmai atnaujinti vykdymo veiksmus yra neteisėti, nes iš varžytinių parduotas turtas gali būti perduotas kitam, nei varžytines laimėjusiam asmeniui. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nenurodo draudimo perleisti teisę įsigyti varžytinėse parduodamą turtą pagrindų. Teismas pažymėjo, jog įstatymas nenumato draudimo perleisti teisę įsigyti varžytinėse parduotą turtą.

7.       Teismas akcentavo, kad pareiškėja taip pat nenurodė aplinkybių, paneigiančių pagrindą antstolei atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kaip skundžiami antstolės veiksmai pažeidžia pareiškėjos interesus, t. y. kokią įtaką pareiškėjos kaip skolininko vykdymo procese teisėms turės varžytinėse turtą įgijęs asmuo.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Apeliantė BTŪB „Energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:

8.1.       Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja skunde aiškiai pagrindė antstolės V. M. veiksmų neteisėtumą. Nei varžytynes laimėjęs dalyvis A. M., nei jo kaip varžytynių laimėtojo teises neaiškiomis aplinkybėmis neva tai perėmęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projekto administratorius“ turto kainos nesumokėjo, todėl antstolė turėjo taikyti atitinkamas pasekmes, numatytas įstatyme.

8.2.       Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje ar kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė varžytynes laimėjusiam dalyviui parduoti teises į varžytynėse perleidžiamą turtą. Varžytynių dalyviui keliami tam tikri reikalavimai, kurie lemia, kad varžytynių laimėtojo teisės negali būti visiškai laisvai perleidžiamos bet kuriam pasirinktam asmeniui. Nėra aišku, kodėl UAB „Projekto administratorius“ pats nedalyvavo varžytynėse ir ar varžytynėse dalyvauti turėjo teisę – antstolė, savo ruožtu, to taip pat netikrino ir neįsitikino. CPK 717 straipsnio 3 punkto formuluotė lemia, kad kainą už varžytynėse įgytą turtą privalo sumokėti būtent pats varžytynių dalyvis, o ne kuris nors kitas asmuo. Teisių perleidimo sutartis yra negaliojanti, kadangi ji prieštarauja imperatyvioms CK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms bei buvo sudaryta siekiant išvengti notarinės formos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

8.3.       Pirmosios instancijos teismo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-415/2011 yra sprendžiamas ginčas dėl taikytino mokesčio už elektros energiją tarifo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės atitinkamą nutarimą ir jame klausimas dėl teisės į varžytinėse parduodamą turtą perleidimo apskritai nebuvo nei keliamas, nei sprendžiamas.

8.4.       Antstolės veiksmai tiesiogiai įtakoja BTŪB „Energija“ interesus, nes kuo daugiau teisės aktų nustatyta tvarka bus patenkintas hipotekos kreditoriaus LTL Kredito unija reikalavimas (per bankroto administratorių paskirstant 60 000 Eur dalyvio mokestį ir vėliau iš naujo parduodant įkeistą turtą), tuo daugiau lėšų liks ir tuo didesne dalimi bus patenkintas BTŪB „Energija“ reikalavimas.

8.5.       Skundžiamos nutarties motyvai nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tik kuriomis gali būti užtikrinamas realus teismo sprendimo išnagrinėjus skundą įvykdymas.

8.6.       Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2020 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-695/2020 pažymėta, jog vertinant viešosios nuosavybės perleidimo kitų asmenų nuosavybėn imperatyvųjį reglamentavimo pobūdį, pagal kurį pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su didžiausią kainą pasiūliusiu aukciono dalyviu, šios taisyklės išimčių nėra.

9.       Suinteresuotas asmuo UAB „Projekto administratorius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Tik įsitikinęs skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumu, teismas gali spręsti ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skunde dėl antstolio veiksmų neginčijamas išieškojimo iš pareiškėjo turto, realizuoto varžytinėse, teisėtumas, o skundas grindžiamas tik aplinkybe, jog draudžiama perleisti teisę įsigyti varžytinėse parduodamą turtą.

9.2.       Sustabdžius veiksmus vykdomojoje byloje, visi terminai buvo sustabdyti ir jokie veiksmai negalėjo būti atliekami, tarp jų – ir kainos mokėjimas. Varžytines laimėjęs dalyvis (naujasis teisių perėmėjas) sumokėjo visą varžytinėse nurodytą kainą CPK 716 straipsnyje ir antstolės nustatyta tvarka ir terminais, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti varžytynes neįvykusiomis.

9.3.       Pareiškėja teigdama, kad nebuvo galima perleisti teisių, nenurodo jokių konkrečių ir imperatyvių teisės aktų normų. Pareiškėja tik citavo teisės normas, tačiau nepaaiškino kokiu būdu varžytynių dalyvio asmuo kaip konkretus subjektas yra svarbus.

9.4.       Pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendraturčio pirmenybės pirkti bendro su savivaldybe nekilnojamojo daikto dalį, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas parduodamas viešojo aukciono būdu. Šiuo atveju iš varžytynių buvo parduodamas ne viešosios nuosavybės nekilnojamasis turtas.

9.5.       Buvo sudaryta ne daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartis, o turtinių teisių įsigyti varžytynėse perleidžiamą turtą sutartis, kuriai privaloma notarinė forma nenustatyta.

10.       Antstolė V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

10.1.       Pareiškėja nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, jų pagrįstumo. Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, kurie niekaip nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.

10.2.       Bet koks be pakankamo pagrindo vykdymo veiksmų sustabdymas ar atidėjimas, tuo labiau, kad vykdymo procesas tęsiasi nuo 2017 m., gali dar labiau pažeisti ir taip jau pažeistus išieškotojo turtinius interesus, tokiu būdu pažeidžiant vykdomojoje byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros principą.

10.3.       A. M., turėdamas atitinkamas turtines teises, galėjo jomis laisvai disponuoti, nesant draudimų dėl šių teisių disponavimo. Įstatymai nedraudžia perleisti turtinių teisių.

10.4.       Jokios objektyvios rizikos dėl pareiškėjos interesų pažeidimo antstolei vykdant vykdomąjį dokumentą nėra, kadangi antstolė atlikdama vykdymo veiksmus priėmė motyvuotus patvarkymus, nepažeidė vykdymo proceso šalių teisių bei teisėtų interesų.

11.       Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Pareiškėja nenurodė jokių motyvų, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos suinteresuotumą šioje civilinėje byloje. Skundu nesiekiama apginti kokių nors savo pažeistų teisių, bet siekiama eilinį kartą vilkinti išieškojimo procesą pasitelkiant teisines priemones, dėl ko tiek suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija, tiek ir pirkėjas patiria didelius nuostolius.

11.2.       Pareiškėjos skundas net ir preliminariai vertinant yra nepagrįstas, nes jokie teisės aktai nenumato ribojimo sudaryti teisių perleidimo sutartį perleidžiant varžytynių laimėtojo teisę įsigyti varžytynėse perleidžiamą turtą.

11.3.       Antstolė pagrįstai sustabdė veiksmus vykdomojoje byloje, įskaitant ir terminą varžytynių laimėtojui sumokėti pasiūlytą turto kainą. Pažymėtina, jog veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0015/17/01234 ir Nr. 0015/17/01235 sustabdymas buvo vykdomas dėl pareiškėjos iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

11.4.       Nesant tokio imperatyviai teisės aktuose nustatyto draudimo, darytina išvada, kad subjektai turi teisę sudaryti teisės perleidimo (įsigyti varžytynėse perleidžiamą turtą) sutartis, šios sutartys laikytinos teisėtomis ir galiojančiomis. Pareiškėja skunde nenurodo kaip konkrečiu atveju dėl sudarytos turtinių teisių perleidimo sutarties jo interesai buvo ar galėjo būti pažeisti, kuo jam svarbus varžytynių laimėtojo asmuo.

11.5.       Pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes skiriasi šių bylų nagrinėjimo dalykas, o pareiškėjos pateikti išaiškinimai siejami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų aiškinimu, todėl negali būti taikomi.

11.6.       Buvo sudarytas ne nekilnojamojo turto sandoris, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnis numato privalomą notarinę formą, o turtinių teisių įsigyti varžytynėse perleidžiamą turtą sutartis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinė byloje Nr. e2YT-19261-1094/2022 skaitmeninė kopija, 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašto skaitmeninė kopija, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2556-430/2022 skaitmeninė kopija. Prašyme nurodyta, kad įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, nedidelės apimties, o pateikti jos pirmoje instancijoje nebuvo galimybės, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas nepranešus suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unija.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyti įrodymai priimami, nes suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unija buvo užkirstas kelias šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme bei šie įrodymai patvirtina atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą suinteresuoto asmens LTL Kredito unija poziciją.

16.       Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

17.       Byloje nustatyta, kad A. M. dalyvavo varžytynėse ir jas laimėjo, t. y. įgijo teisę įgyti turtą. A. M. ir UAB „Projekto administratorius“ sudarius teisių perleidimo sutartį, A. M. perdavė jo įgytas teises UAB „Projekto administratorius“, t. y. teisę įsigyti iš varžytinių metu parduotą nekilnojamojo turto objektą – poilsio bazę, esančią (duomenys neskelbtini), už 600 000 Eur.

18.       CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. 

19.       CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).

20.       Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, priešingu atveju įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).

21.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).

22.       Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).

23.       Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

24.       Esminis ginčas kyla dėl aplinkybės, kad skolininko turtas gali būti parduotas asmeniui, kuris šio turto įgyti neturi teisės, bei, kad yra pažeistos sumokėjimo už varžytynėse įgyjamą turtą imperatyvios taisyklės. Pareiškėjos tikslas teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – užtikrinti, kad laikantis visų teisės aktų reikalavimų būtų organizuojamos naujos varžytynės, kuriose turtą galėtų įgyti sąžiningas ir teisėtas varžytynių laimėtojas.

25.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, todėl nėra vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

26.       Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad antstolė pagal CPK 717 straipsnio 3 punktą varžytynes turėjo paskelbti neįvykusiomis, nes varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuotų asmenų UAB „Projekto administratorius“ ir LTL Kredito unijos atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytai pozicijai, jog antstolė pagrįstai dėl pareiškėjos iniciatyva priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-26015-543/2021 vykdomosiose bylose Nr. 0015/17/01234 ir Nr. 0015/17/01235 patvarkymu sustabdė veiksmus. Kartu buvo sustabdytas ir terminas varžytynių laimėtojui sumokėti turto kainą. Taigi antstolei nebuvo jokio pagrindo remiantis CPK 717 straipsnio 3 punktu skelbti varžytynes neįvykusiomis ir taikyti įstatyme numatytas pasekmes.

28.       Pinigų sumokėjimo tvarką nupirkus turtą iš varžytynių reglamentuoja CPK 716 straipsnis. Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 716 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis turėjo per trisdešimt dienų sumokėti sumą, lygią kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui. Sustabdžius vykdymo veiksmus ir tuo pačiu sustojus procesinio termino skaičiavimui, varžytynes laimėjusiam asmeniui (teisių turėtojui) dar buvo likę 12 dienų sumokėti likusią sumą už varžytynėse praduotą turtą, kurį antstolė, nepažeisdama įstatymo nuostatų, 2022 m. birželio 17 d. patvarkymu ir nustatė.

29.       Atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad įstatymuose nėra numatyta galimybės varžytynes laimėjusiam dalyviui parduoti teises į varžytynėse perleidžiamą turtą. Be to, ši sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti notarinės formos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

30.       Pagal byloje esančius duomenis, A. M. buvo sumokėjęs 60 000 Eur dydžio varžytinių dalyvio įmoką, teisių perleidimo sutartimi UAB „Projekto administratorius“ sumokėjo A. M. 60 000 Eur, t. y. sumokėtą dalyvio įmoką, tokiu būdu įsipareigodamas sumokėti likusią varžytinių kainą – 540 000 Eur. Taigi A. M., turėdamas atitinkamas turtines teises, galėjo jomis laisvai disponuoti, nesant draudimų dėl šių teisių disponavimo.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos teiginiui, kad įstatymuose nėra numatytos galimybės varžytynes laimėjusiam dalyviui parduoti teises į varžytynėse perleidžiamą turtą, tačiau pritaria ir visuose suinteresuotų asmenų pateiktuose atsiliepimuose išreikštai pozicijai, kad įstatymuose nėra numatyto ir draudimo perleisti tokias teises. Civilinėje teisėje galiojantis principas, kad leidžiama viskas, kas nėra uždrausta įstatymų, leidžia civilinių teisinių santykių šalims susitarti ir tarpusavio susitarimu nustatyti papildomas teises ir pareigas. Byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą išvadai, kad bylos ginčo dalyku esanti teisių perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta, juolab, kaip minėta, įstatymuose nėra numatyto draudimo tokią sutartį sudaryti ir pateikti antstoliui.

32.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-415/2011 klausimas dėl teisės į varžytinėse parduodamą turtą perleidimo apskritai nebuvo nei keliamas, nei sprendžiamas.

33.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį pareiškėjos argumentą, nes pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, rašydamas minimos bylos numerį. Tačiau cituojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą buvo įmanoma surasti pagal tiksliai nurodytą datą – 2011 m. lapkričio 3 d. Todėl teisingas bylos numeris yra 3K-3-412/2011. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės į varžytinėse parduodamą turtą perleidimo ir padaryta išvada, jog toks sandoris yra įstatymo leidžiamas ir teisė įsigyti varžytinėse parduotą turtą gali būti reikalavimo teisės perleidimo sandorio dalyku.

34.       Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-695/2020, kurioje pažymėta, jog vertinant viešosios nuosavybės perleidimo kitų asmenų nuosavybėn imperatyvųjį reglamentavimo pobūdį, pagal kurį pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su didžiausią kainą pasiūliusiu aukciono dalyviu, šios taisyklės išimčių nėra.

35.       Pareiškėjos minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią nekilnojamojo daikto dalį, kai ši valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti dalis parduodama viešo aukciono būdu, aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytoms nuomonėms, jog atskirajame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes skiriasi šių bylų nagrinėjimo dalykas. Todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas.

36.       Pažymėtina, kad pareiškėja skundžia antstolės veiksmus ir prašo laikinųjų apsaugos priemonių ne pirmą kartą. Tai jau buvo daroma Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-19261-1094/2022, kurioje teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Nagrinėjamoje byloje (pradėta anksčiau nei prieš tai minėtoji) pareiškėja prašė tokių pat laikinųjų apsaugos priemonių ir netgi grindžia tokiais pat argumentais. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19830-994/2022 tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau ši teismo nutartis yra apskųsta Vilniaus apygardos teismui. 

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Teismų praktikoje ne kartą teigta, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-974-562/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).

38.       Taigi apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas nėra preliminariai pagrįstas, kad būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas ir kiltų grėsmė šio sprendimo įvykdymui. 

39.       Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingos abi sąlygos, tai nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl antrosios sąlygos.

40.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

43.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kiekvienoje byloje individualiai atsižvelgia bei vertina: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.16 papunktyje yra numatytas maksimalus įkainis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, kuris bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo metu (2022 m. rugpjūčio 2 d.) buvo –691,96 Eur. 

44.       Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 240 eurų išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu pateikti ir mokėjimą patvirtinantys įrodymai. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio. Kadangi pareiškėjos BTŪB „Energija“ atskirasis skundas buvo atmestas, bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą surašymą suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unija priteistinos iš pareiškėjos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unija, juridinio asmens kodas 302791356, iš pareiškėjos BTŪB „Energija“, juridinio asmens kodas 120202619, 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėja                                                                                    Jadvyga Mardosevič