ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Didysis tyrulis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Egritmeda“, prašydama nustatyti, kad ieškovė UAB „Didysis tyrulis“ atsisako ąžuolo medienos pirkimo sutarties su UAB „Egritmeda“, ieškovei UAB „Didysis tyrulis“ priteisti iš atsakovės UAB „Egritmeda“ 5 500 Eur žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Didysis tyrulis“ terminą iki 2021 m. rugsėjo 9 d. pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus. Nurodė, kad nepašalinus trūkumų ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji 2020 m. pirko iš atsakovės medieną už 3002,82 Eur. Nurodo, kad atsakovės parduoti ąžuolo rąstai buvo akivaizdžiai nekokybiški, pažeisti stambių kirvarpų, ir atsakovė rąstus pati išsivežė. Kokybiškus ąžuolo rąstus pirko iš kitos įmonės. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad atsakovės ieškovei parduotos ąžuolo dvigubo pjovimo lentos yra pažeistos smulkių kirvarpų. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti, kad ieškovė atsisako ąžuolo medienos pirkimo sutarties su UAB „Egritmeda“. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir reiškiamas reikalavimas yra netikslus ir neaiškus. Iš ieškinio ir prie ieškinio pateiktų rašytinių dokumentų teismas negali nustatyti, kada tiksliai ir kokiu būdu tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo sutartis (jei ji buvo sudaryta), taip pat negali nustatyti dėl kokios medienos pirkimo sutarties ieškovė reiškia reikalavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendė, kad ieškovė turi konkrečiai nurodyti sutartį, pateikti teismui rašytinius įrodymus apie sutarties sudarymą, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, negali vadovautis abejonėmis ir spėjimais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktas). Nurodė, kad esant netiksliam reikalavimui, teismas neturi galimybės nustatyti, ar byloje ieškovė yra sumokėjusi tinkamą žyminio mokesčio dydį. Prie ieškinio ieškovė yra pridėjusi žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą tik už turtinį reikalavimą. Teismas nurodė, kad ieškovė turi pateikti konkrečią informaciją ar byla bus vedama per advokatą, jei taip procesiniame dokumente turi būti nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas (CPK 51 straipsnio 5 dalis, CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas), pateikti su advokatu ar advokato padėjėju sudarytą rašytinę sutartį (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nepasisakė dėl galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

3.       Ieškovė UAB „Didysis tyrulis“ 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl sutarties atsisakymo ir žalos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės UAB „Didysis tyrulis“ ieškinį atsakovei UAB „Egritmeda“ dėl sutarties atsisakymo ir žalos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, grąžino ieškovei UAB „Didysis tyrulis“ 165 Eur žyminį mokestį.

5.       Teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nepateikė jokių naujų aplinkybių apie tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (nepateikė net pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties), nenurodė kada ir kokiu būdu buvo sudaryta sutartis, patikslintame ieškinyje ji tik nurodė analogiškas aplinkybes susijusias su patirta žala, kas ir buvo paminėta pradiniame ieškinyje. Taip pat patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad „byla bus nebus vedama per advokatą“, toks ieškovės teiginys, teismo vertinimu, yra neaiškus ir klaidinantis. Nurodė, jog ieškovė sumokėjo žyminį mokestį tik už turtinio pobūdžio reikalavimą, o žyminis mokestis už neturinio pobūdžio reikalavimą nėra sumokėtas. Teismas darė išvadą, jog ieškovė ištaisė ieškinio trūkumą tik dalyje, išreikšdama nuomonę dėl galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, todėl negali būti pripažįstama, kad ieškovė ištaisė ieškinio trūkumus, ieškinį laikė nepaduotu ir su priedais grąžintino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Didysis tyrulis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Formalūs ieškinio trūkumai netrukdė ieškinio nagrinėti iš esmės.

4.2.                      Ieškovė per klaidą nurodė, kad byla bus vedama per advokatą. Toks parašymas yra aiškus, nes ieškinyje toliau ieškovė nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą.

4.3.                      Ieškovė prideda teismui bankinio mokėjimo nurodymą apie trūkstamo neturtinio žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6.       Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės UAB „Didysis tyrulis“ ieškinį atsakovei UAB „Egritmeda“ dėl sutarties atsisakymo ir žalos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, nepašalinus nustatytu terminu procesinių dokumentų trūkumų.

7.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

8.       CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

9.       Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Esminiai ieškinio elementai - ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, nustato jo ribas, todėl turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims.

10.       Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017).

11.       Taigi, teismas, nustatęs, jog ieškinio pagrindas ar ribos nėra aiškūs, nepridėti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas ar pan., gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tačiau trūkumai taip pat turi būti suformuluoti konkrečiai ir suprantamai.

12.       Pažymėtina, jog CPK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina ar paskirsto šalių naštą įrodinėti; prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, atlieka kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje. Be to, vadovaudamasis CPK 228 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę skirti parengiamąjį teismo posėdį, matydamas, kad tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme. Įstatyme įtvirtintos priemonės, kurių pagalba galima patikslinti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

13.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė sumokėjo žyminį mokestį kartu su atskiruoju skundu. Aplinkybė, jog per klaidą ieškovė nurodė, kad byla bus vedama per advokatą, nesudaro pagrindo nepriimti ieškinio, kadangi ieškinyje niekur nenurodyti advokato duomenys, nepateikta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, ieškinyje nurodytas CPK 135 straipsnio 6 p., iš ko matyti, kad ieškovei aišku, jog turint advokatą, reikia su ieškiniu pateikti duomenis dėl atstovavimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kurie, jos manymu, yra pakankami ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę nuspręsti, kokius įrodymus paduoti kartu su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas, po ieškinio priėmimo, nustatęs, kad trūksta kokių nors įrodymų, turiu teisę patikslinti ar paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo atisakyti priimti ieškinį.

14.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimu, todėl yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti - panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“ dėl sutarties atsisakymo ir žalos priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                    Rasa Bartašienė