Civilinė byla Nr. 2A-2060-345/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03368-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
27.3.2.1.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės, Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui UAB „Ortho Plus“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo iš dalies pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl įmonės įstatų atitinkamų nuostatų turinio prasmės aiškinimo bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką reglamentuojančių teisės normų nesilaikymo.
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Ortho Plus“ 2011 m. sausio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ketvirtu darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Ortho Plus“ įstatų pakeitimo ir jų išdėstymo nauja redakcija“. Paaiškino, jog atsakovas, šaukdamas visuotinį akcininkų susirinkimą nesilaikė teisės aktuose ir ankstesniuose įstatuose numatytos pranešimo apie susirinkimą tvarkos. Priėmęs sprendimą dėl naujų įstatų redakcijos patvirtinimo atsakovas elgėsi nesąžiningai bei pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) bei ankstesnių įstatų 45 p. reikalavimus. Ankstesnių įstatų 45 p. buvo numatyta susirinkime dalyvavusių ir turinčių balsavimo teisę akcininkų balsų būtina ¾ dauguma visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui priimti. 2011 m. sausio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimant sprendimą dėl įstatų pakeitimo nebuvo būtinos ¾ balsų daugumos, todėl naujų įstatų priėmimas yra neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino, kad Įstatų XI skyrius bei šio skyriaus 99 p. laikytinas specialia norma įstatų 45 p. atžvilgiu, nes būtent įstatų XI skyrius reglamentavo bendrovės Įstatų pakeitimo klausimus. Todėl teismas darė išvadą, kad 2011 m. sausio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas „Dėl UAB „Ortho Plus“ įstatų pakeitimo ir jų išdėstymo nauja redakcija“ dviejų akcininkų balsų prieš vieną dauguma (67 balsai prieš 33) buvo priimtas 2/3 balsų dauguma ir neprieštaravo ABĮ ar bendrovės Įstatų nuostatoms. Teismas konstatavo, kad Įstatų 99 p. negali būti klaidos, nes pats ieškovas pasirašė Įstatus (2006 m. kovo 21 d.) ir apie 5 metus nenustatė jokių Įstatų klaidų. Kaip nepagrįstas buvo atmestas ieškovo argumentas, kad Įstatų pakeitimai įmanomi tik visiems akcininkams pritarus, nes jei visų akcininkų pritarimas niekaip nebūtų pasiektas, tai bendrovės Įstatų pakeitimas nebūtų įmanomas net ir būtinais Įstatų pakeitimo atvejais. Teismo buvo pripažinta, kad ieškovo teisė dalyvauti ir balsuoti 2011 m. sausio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo pažeista, kadangi jis 2011 m. sausio 14 d. užpildė visuotinį akcininkų susirinkimo bendrąjį balsavimo biuletenį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. ABĮ 27 str. 8 d. ir 28 str. nustatydamas minimalius reikalavimus dėl priimamiems sprendimams būtinos balsų daugumos, išreiškęs savo valią dėl tam tikrų sprendimų svarbos, įstatymų leidėjas bendrovės steigėjams bei akcininkams paliko teisę tarpusavio susitarimu nusistatyti dar griežtesnius reikalavimus dėl sprendimui priimti būtinos akcininkų balsų daugumos, pačios visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos. Šalys turi teisę susitarti dėl tokių tarpusavio teisių ir pareigų, kad šios bei jų apimtis kuo tiksliau išreikštų šalių valią suvienyti savo interesus ir kapitalą bendram tikslui, o bendrovės akcininkų ir/ar steigėjų teisės bei interesai būtų kuo geriau apsaugoti sandoriu laikomuose įstatuose nustatant didesnius nei ABĮ numatyti reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2008).
2. Tokia sprendimų priėmimo tvarka, o tiksliau – jiems priimti reikalingas balsų skaičius, numatyta įstatų 45 p., buvo įtvirtinta siekiant bendrai, vieningu sutarimu valdyti bendrovę, apsaugoti visų akcininkų teises, kad nė vieno iš jų teisės bei interesai nebūtų pažeisti. Nustatydami tokią visų sprendimų priėmimo tvarką, akcininkai aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog sprendimai turės galią tik tada, kai jiems pritars visi trys akcininkai, atitinkamai turintys po beveik vienodą akcijų kiekį. Tvirtindami įstatus akcininkai neaptarė ir nenumatė jokių išimčių iš 45 p. nustatyto reguliavimo.
3. Sprendžiant, kuri Įstatų nuostata, ar įtvirtinta 45 p. ar 99 p., turi būti taikoma, akivaizdu, jog prioritetas turi būti teikiamas būtent 45 p. numatytam reguliavimui. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, jog, visų pirma, ši nuostata nėra tiesiogiai perkelta iš ABĮ 27 str. 8 d., antra, joje sąmoningai nustatytas nustatytas didesnis sprendimų priėmimui būtinas balsų skaičius ir tai padaryta dėl to, kad visi akcininkai siekė bendrovėje turėti vienodai reikšmingą balsą bei įtaką dėl priimamų sprendimų, dėl ko apsidrausdami įtvirtino, kad sprendimas akcininkui bus privalomas, jeigu visi jam pritarė. Aiškinant Įstatų 99 p. kaip specialiąją normą 45 p. atžvilgiu, minėtas tikslas ne tik kad nebūtų pasiektas, bet priešingai – trečiojo akcininko teisės lengvai galėtų būti pažeidžiamos. Tvirtinant Įstatus buvo siekiama, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, visi be išimčių, būtų laikomi priimtais tik tada, kai visi akcininkai jiems pritaria.
4. Įstatus buvo sugalvota keisti, kai ieškovas pradėjo įtarinėti, jog atsakovo direktorius galimai neteisėtai savinasi įmonės lėšas, dėl ko nukenčia ieškovo teisės bei interesai, ir šią problemą iškėlė atsakovui. Būtent tada Įstatų 99 p. buvo pradėtas aiškinti visiškai kitaip nei steigiant bendrovę. Ne mažiau svarbu tai, kad panaikinus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ketvirtu darbotvarkės klausimu ne tik kad būtų apginta nesąžiningu atsakovo elgesiu pažeista ieškovo teisė, bet tuo pačiu ir bendrovės interesai būtų apsaugoti nuo galimo savavališko direktoriaus ir įmonės akcininko elgesio. Teismo teiginys, jog nelogiška, kad įstatai gali būti keičiami tik visiems akcininkams pritarus, nes šiems nesusitarus, Įstatų pakeisti taps neįmanoma, visiškai niekinis, kadangi lygiai toks pats susitarimas galiojo dėl visų visuotinio akcininkų susirinkimo priimamų sprendimų.
5. Aplinkybę, jog ieškovas nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie 2011 m. sausio 18 d. planuojamą visuotinį akcininkų susirinkimą, patvirtina tai, kad ieškovas apie susirinkimą sužinojo atsitiktinai iš atsakovo kaip bendrovės darbuotojo, o kartu su balsavimo biuleteniu atsakovui kartu pateikė papildomą rašą, kuriame ieškovas, nežinodamas, koks visgi sprendimas bus priimtas, dar kartą pabrėžė, jog nustatyta tvarka taip ir negavo pranešimo apie planuojamą visuotinį akcininkų susirinkimą, pažymėjo, jog jam kaip akcininkui nebuvo pateikti visi dokumentai. Nors ieškovas ir atsitiktinai sužinojo apie vyksiantį susirinkimą ir jame balsavo, tačiau dėl pavėluotai gautos informacijos, jis neturėjo pakankamai laiko tinkamai pasiruošti planuojamam susirinkimui, jam nebuvo pateikti visi prašomi dokumentai ir kt. Teismo teiginys, kad ieškovas apie susirinkimą nebuvo informuotas tik dėl savo paties nerūpestingų veiksmų, yra neteisingas.
Atsakovas UAB „Ortho plus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pateikia iš esmės tokius atsikirtimus:
1. Įstatų 99 p. nuostatos prasmė yra aiški ir jos aiškinimas negali būti išplėstas, siekiant įrodyti, kad šiame punkte nurodyta 2/3 kvalifikuota balsų dauguma reiškia ¾ balsų daugumą. Tiek šios nuostatos gramatinis tekstas, tiek jos prasmė sutampa, todėl 99 p. nuostatos turinys negali būti aiškinamas plačiau nei pateiktas jos tekstinis formulavimas. Atsakovo įstatuose buvo pasirinktas visiškai kitoks sprendimų dėl įstatų keitimo priėmimo modelis nei jį nurodo apeliantas. Atsakovo įstatų keitimo tvarką reglamentavo tuo metu galiojusių bendrovės įstatų XI skyrius, o šiame skyriuje reglamentuota sprendimų dėl įstatų keitimo priėmimo tvarka laikytina specialiąja norma tuo metu galiojusių Įstatų 45 p. atžvilgiu.
2.Visos Įstatų pasirašymo aplinkybės patvirtina, kad akcininkai bendrovės įstatų keitimo tvarką apsisprendė numatyti tokią nei būtų priimami kiti sprendimai. Vertinant Įstatų 99 p. nuostatas, būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad būtent šiame 10 Įstatų puslapyje, kur matyti įtvirtinta balsavimo proporcija dėl įstatų pakeitimo yra pasirašyta visų akcininkų. Įstatų 99 p. nuostata dėl 2/3 kvalifikuotos balsų daugumos negali būti aiškinama kaip neatspindinti tikrosios valios ar rašymo apsirikimas, ar redakcinė klaida. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad akcininkai savo turimas akcijas bei įtaką stengėsi pasidalinti po lygiai, kadangi visuotiniame akcininkų susirinkime 2/3 balsų daugumą gali turėti tik du akcininkai turintys atitinkamai po 33 ir 34 balsų.
3. Tiek byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tiek paties apelianto veiksmai patvirtina, kad jis buvo informuotas apie 2011 m. sausio 18 d. visuotinį akcininkų susirinkimą. Apeliantas Įstatų nustatyta tvarka ir terminais apie vyksiantį įmonės akcininkų susirinkimą buvo informuotas 2010 m. gruodžio 30 d. pranešimu. Apeliantas 2011 m. sausio 7 d. raštu paprašė pateikti pranešimų išsiuntimo akcininkui registruotu paštu patvirtinančias kvitų kopijas bei nurodė, kad negalės dalyvauti šaukiamame akcininkų susirinkime ir paprašė pateikti bendrąjį balsavimo biuletenį bei paaiškinimus dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų. 2011 m. sausio 14 d. apeliantas atsakovui pateikė užpildytą visuotinio akcininkų susirinkimo bendrąjį balsavimo biuletenį. Apeliantas pateikdamas bendrąjį balsavimo biuletenį nenurodė, kad jam nepakanka kokios nors informacijos sprendimų priėmimui darbotvarkės klausimais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos.
Viena svarbiausių akcininko teisių – teisė dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (ABĮ 16 straipsnio 1, 3 punktai). Tą savo praktikoje išskiria ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010). Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo metu galiojusi ABĮ 26 str. 4 d. nustatė, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Atsakovo Įstatų 89 p. buvo nustatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą įteikiamas kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki susirinkimo dienos. Tokia visuotinio akcininkų sušaukimo tvarka koresponduoja įtvirtintai ABĮ 26 str. 3 d. (2006 m. liepos 27 d. redakcija). Laikantis susitarimo laisvės principo bei privatiniuose santykiuose galiojančia dereguliacijos kategorija konstatuotina, jog šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą pagrįstai buvo vadovautasi būtent Įstatuose nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos. Byloje pateikta laiško bei 2010 m. gruodžio 17 d. pranešimo „Dėl UAB „Ortho plius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo“ kopijos patvirtina, jog pranešimas apie įmonės visuotinį akcininkų susirinkimą ieškovui buvo išsiųstas registruotu paštu ne vėliau kaip likus 30 dienų iki susirinkimo dienos, taigi susirinkimo sušaukimo tvarka pažeista nebuvo.
Nors pranešimas apie visuotinį akcininkų susirinkimą ieškovui įteiktas nebuvo (grįžo su žyma – neatsiėmė), tačiau ieškovas 2011 m. sausio 7 d. raštu informavo atsakovo vadovą, jog apie susirinkimą sužinojo 2011 m. sausio 5 d. telefonu iš atsakovo darbuotojų, bei paprašė pateikti susirinkimo bendrąjį balsavimo biuletenį, paaiškinimus dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų (b. l. 12-13). 2011 m. sausio 14 d. ieškovas pateikė balsavimo biuletenį bei raštu išdėstė nuomonę dėl 4 susirinkimo darbotvarkės klausimo „Dėl Bendrovės įstatų pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ (b. l. 20-22). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pranešimas apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą ieškovui buvo išsiųstas laikantis Įstatuose nustatytos tvarkos; ieškovas faktiškai žinojo apie susirinkimą, jo darbotvarkę, o pateikdamas užpildytą balsavimo biuletenį kartu realizavo ir savo kaip akcininko vieną pagrindinių teisių – balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Išdėstyto pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 2011 m. sausio 18 d. atsakovo UAB „Ortho plius“ visuotinis akcininkų susirinkimas buvo teisėtas, o ieškovui nebuvo apribotos jo kaip akcininko teisės nei dalyvauti susirinkime, nei išreikšti savo valios dėl spręstų klausimų.
Dėl įstatų 45 ir 99 punktų santykio.
Įstatų 45 p. nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta ne mažiau kaip ¾ susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę akcininkų balsų; 99 p. nustatyta, kad bendrovės įstatai, išskyrus ABĮ 38 str. 5 d., 49 str. 6 d. ir 54 str. 13 d. numatytus atvejus, keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Taigi tarp normų, reguliuojančių atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimą, yra arba kolizija, arba 99 p. turėtų būti laikomas išimtimi iš bendros 45 p. įtvirtintos taisyklės.
Visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip aukščiausiasis valdymo organas, sprendžia pagrindinius bendrovės valdymo klausimus. Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. išvardinti klausimai, kuriuos spręsti išimtinę teisę turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, išskyrus ABĮ nustatytas išimtis. 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės įstatai gali numatyti ir didesnę nei 2/3 kvalifikuotą balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems sprendimams priimti. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Įstatų priėmimo metu galiojusioje ABĮ 28 straipsnio redakcijoje. Taigi Įstatų priėmimo metu galiojusi ABĮ redakcija numatė įmonės steigėjams numatyti ir griežtesnius reikalavimus sprendimams visuotiniame akcininkų susirinkime priimti nei jie buvo nustatyti įstatyme. Kvalifikuotos daugumos reikalavimas bet kuriuo atveju yra sietinas su sprendžiamų klausimų svarba tiek akcininkams, tiek įmonei.
Aiškinant bendrovės įstatuose įtvirtintų nuostatų turinį taikytinos analogiškos taisyklės kaip ir sutarčių turinio aiškinimo atveju. Įstatų, kaip įmonės veiklą reguliuojančio akto, konkrečių nuostatų turinio prasmė turi būti aiškinama ne tik atsižvelgiant į kalbinę jų formuluotę, bet ir visą įstatų sistemą, bendruosius logikos dėsnius, protingumo, sąžiningumo bei racionalumo kriterijus. Taip pat būtina analizuoti įstatų priėmimo aplinkybes, išsiaiškinti tikruosius steigėjų ar akcininkų ketinimus atitinkamai formuluojant vieną ar kitą nuostatą.
Civilinis procesas yra grindžiamas dispozityvumo bei rungimosi principais, kurie reiškia, kad šalys pačios apibrėžia ginčo ribas bei teikia savo reikalavimus ar atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Byloje be ieškovo asmeninės pozicijos dėl Įstatų 45 ir 99 p. santykio nėra pateikta daugiau jokių įrodymų, kad atsakovo steigėjai priimdami Įstatus būtų siekę nustatyti tokią įmonės valdymo tvarką, kai esminiai sprendimai gali būti priimami tik visų akcininkų sutarimu. Teisėjų kolegijos vertinimu Įstatų 99 p. nustatyta įmonės Įstatams pakeisti reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuotos daugumos balsų dalis yra išimtis iš bendros taisyklės, paliekanti galimybę įmonės akcininkams, tarpusavyje nesutariant, priimti naujus Įstatus, atitinkančius įstatymų reikalavimus, ir tokiu būdu užtikrinti, kad įmonės veiklai gyvybiškai svarbių sprendimų priėmimas nebūtų vilkinamas. Priešingas aiškinimas sukuria situaciją, kai vienam akcininkui suteikiama galimybė piktnaudžiaujant savo teise užkirsti kelią bet kokių visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog Įstatai buvo priimti 2006 m. kovo 21 d., tačiau dėl Įstatų 99 p. formuluotės ieškovas nesutikimą pradėjo reikšti tik tada, kai visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimami sprendimai, su kuriais jis nesutiko. Nei kalbinė, nei sisteminė, nei tuo labiau teleologinė Įstatų 45 ir 99 p. įtvirtintų nuostatų analizė nesudaro prielaidų išvadai, kad 45 p. nustatyti reikalavimai kvalifikuotai balsų daugumai yra bendriniai ir iš jų negalimos jokios išimtys.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti visiškai (CPK 178, 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Asta Radzevičienė
Zita Smirnovienė