Byla Nr. 1S-311-873/2019

    Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01198-2013-2

    Procesinio sprendimo kategorija  2.14.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 2019 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-2253-1038/2019 perduota prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje G. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje; 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje; J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 8 nusikalstamų veikų), 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje; E. D. A., buvusi pavardė Š., kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 6 nusikalstamų veikų); D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 2 nusikalstamų veikų).

2. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su perduota baudžiamąja byla ir nustatęs, kad bylą nagrinėti teisme trukdo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-2253-1038/2019 perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, kad dėl kaltinamojo akto trūkumų nėra aiškios įrodinėtinos faktinės aplinkybės, todėl tai trukdo teismui nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Skundžiamos nutarties duomenimis, byloje pareikšti kaltinimai nėra tikslūs: nenurodyta, kiek konkrečiai asmenų veikė organizuotose grupėse kiekvienu atveju (nenustatytų asmenų), koks buvo kiekvieno veikusio asmens vaidmuo, ar tai tie patys asmenys, veikę visų veikų prieš nukentėjusiuosius atskiruose epizoduose, ar skirtingi, koks, kada kokiu būdu buvo jų susitarimas veikti, kaip jie tarpusavyje bendravo. Pažymima, kad nėra aišku, kodėl nutartyje nurodytų asmenų atliktas pinigų išgryninimas inkriminuojamas atskiriems kaltinamiesiems. Kaltinamajam J. B. kaltinimas suformuluotas kaip baigta nusikalstama veika, o nurodytas straipsnis, numatantis atsakomybę – BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis. Nesutinkama, kad viename iš epizodų tinkamai parinktas inkriminuotas požymis – įgijo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog esant nustatytiems esminiams kaltinamojo akto trūkumams yra apsunkinta kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie kaltinami, tinkamai gintis nuo kaltinimo, o nukentėjusiesiems -  galimybė tinkamai įgyvendinti savo teises, taip pat formuluojant bei pareiškiant civilinį ieškinį atitinkamo bendrininko nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąraše nurodyti asmenys ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip įtariamieji, o jiems nutraukus ikiteisminį tyrimą  nebuvo apklausti kaip liudytojai. Teismas atkreipė dėmesį, kad visi kontaktiniai duomenys apie kaltinamuosius, nukentėjusiuosius ir liudytojus yra 2013-2014 metų, jie nebuvo atnaujinami iki pat kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismui perduotoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam J. B. buvo įteiktas kaltinamasis aktas.

3. Skundu Vilniaus apygardos teismui Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį grąžinti bylą prokurorui ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Prokurorė nesutinka su teismo argumentu, jog nėra nė vieno nustatyto bei formuluojant kaltinimą G. Z. įvardyto kito organizuotos grupės nario (dėl veikų prieš nukentėjusiuosius A. D., L. P., T. P., V. G., L. M.), nėra pateikta jokių duomenų apie inkriminuojamų G. Z. organizuotos grupės narių ryšius, bendravimą, kontaktavimą (kokiu būdu, kaip tai vyko), be kita ko, ir pagrindžiančių išankstinį susitarimą, būtiną tiek pagal BK 25 straipsnio 3 dalies, tiek BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tie patys argumentai pasakytini ir dėl J. B. suformuluotų kaltinimų dėl nukentėjusiųjų F. D., R. B.. Pasak prokurorės, kaltinime yra nurodytos tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytus kaltinime teiginius prokuroras įrodinėja palaikydamas valstybinį kaltinimą. Nutartyje kaip trūkumai nurodytos tos aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu (pvz., nenustatytų asmenų veiksmai, jų skaičius, tarpusavio bendravimas), todėl reikalavimas jas nurodyti yra nepagrįstas. Prokurorės manymu, šių aplinkybių nenurodymas netrukdo nagrinėti bylą pateikto kaltinimo ribose.

3.2. Pasak prokurorės, teismas pažymėjo, jog nukentėjusiosios A. D. epizodo suformuluotame kaltinime G. Z. nurodoma, kad du asmenys (nenustatytas organizuotos grupės narys ir G. Z.) kaltinami neteisėtai įgiję (nenurodžius kada, kaip, kokiu būdu, iš kur, t. y. apskritai jokių įgijimo aplinkybių) V. Š. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir juos panaudoję, nenurodant ir tarp šių asmenų pasireiškusio ryšio. Prokurorė nesutinka su šiuo argumentu, kadangi sąvokos įgijo (nusikalstamos veikos alternatyvusis požymis) ir gavo (organizuotos grupės tarpusavio informacijos perdavimo būdas) nėra tapačios. Taip pat prokurorė nurodo, jog nepagrįstas teiginys, kad kaltinami du asmenys: G. Z. ir nenustatytas asmuo, kadangi nenustatytas asmuo iš viso nėra proceso dalyvis.

3.3. Skunde nurodoma, jog teismas pažymėjo, kad nenurodyta kada, kokiu būdu, priemonėmis ir kaip buvo koordinuojami organizuotos grupės narių veiksmai, t. y. būtent kokiais ir kokiu būdu atliktais veiksmais kaltinamas G. Z.. Prokurorė nesutinka, kad ši aplinkybė yra esminė, ji turi būti detaliai aprašyta kaltinime bei tai trukdo nagrinėti bylą. Pasak prokurorės, byloje yra surinkta duomenų apie nuolatinį G. Z. bendravimą su nurodytu nenustatytu asmeniu, ši aplinkybė yra reikšminga įrodinėjant organizuotos grupės organizuotumo požymį, tačiau šios aplinkybės turi būti tiriamos žodinio nagrinėjimo teisme metu, o ne parengimo bylą nagrinėti stadijoje.

3.4. Prokurorė nesutinka su teismo argumentu, kad J. B., E. D. A. suformuluoti kaltinimai dėl sukčiavimo neužbaigti, dėl to neaiškūs. Pasak prokurorės, sukčiavimas yra baigtas nuo svetimo turto užvaldymo momento, t. y. pinigų išgryninimo, o kaip buvo pasidalinti pinigai tarp organizuotos grupės narių ir kitų asmenų, nėra būtinasis nusikalstamos veikos požymis.

3.5. Prokurorė skunde nurodo, kad BPK nėra numatytas reikalavimas apklausti asmenis kaip liudytojus po to, kai jų atžvilgiu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad nėra draudimo remtis jų parodymais, kaip ir nėra draudimo kviesti ir apklausti teisme asmenis, kurie buvo ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip įtariamieji ar iš viso nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Pasak prokurorės, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų kontaktinių ir charakterizuojančių duomenų aktualumas taip pat nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui.

3.6. Prokurorė nurodo ir tai, kad kaltinamojo akto nuorašo išsiuntimas į laisvės atėmimo vietą laikytinas tinkamu įteikimu, kadangi laisvės atėmimo vietose nuteistiesiems dokumentai įteikiami pasirašytinai ir nėra tikimybės, jog asmuo galėtų tokio gauto dokumento neatsiimti. Be to,  patvirtinimą apie įteikimą prokuroras turi galimybę pateikti teisminio nagrinėjimo metu.

4.  Vilniaus apygardos teisme gautas nukentėjusios R. B. raštas, kuriame ji prašo nesivadovauti biurokratiniais bylos vilkinimo mechanizmais, kitų atsiliepimų į skundą negauta.

Prokurorės skundas tenkintinas

5. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019).

6. Visų pirma pastebėtina, kad bylos parengimo stadijoje kaltės klausimas nesprendžiamas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, esminiai argumentai, kurių pagrindu teismas nutarė baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui trūkumams šalinti, yra tie, kad nėra nustatyta ir įvardinta nė vieno kito asmens, veikusio organizuotose grupėse kartu su kaltinamaisiais, neaiškūs nenustatytų asmenų veiksmai, jų skaičius, vaidmuo, kaip jie tarpusavyje bendravo, kada, kokiu būdu, priemonėmis buvo koordinuojami veiksmai. Teismas nurodė, kad J. B., E. D. A. suformuluoti kaltinimai dėl sukčiavimo neužbaigti, todėl neaiškūs, bei tai, kad nukentėjusiosios A. D. epizode neaiškiai suformuluotas įgijimo požymis.

7. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams šalinti.

8. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyta kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. jame išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Iš kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamų veikų kvalifikavimo yra aišku, kad keliems kaltinamiesiems yra inkriminuojamas veikimas organizuotos grupės sudėtyje, pateikiant nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį. Nutartyje kaip trūkumai nurodytos aplinkybės netrukdo bylą nagrinėti teisme, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių spręsti dėl būtinumo keisti kaltinimą. Teismas privalo būti aktyvus, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu. Pagal BPK 256 straipsnį prokuroras ir nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos turi teisę pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinimą. Taip pat ir aplinkybės, reikšmingos įrodinėjant organizuotos grupės požymį, turėtų būti tiriamos žodinio nagrinėjimo teisme metu. Ar kaltinamajame akte nurodyta bendrininkavimo forma pasitvirtins, kokia galutinė veikos kvalifikacija, nurodoma galutiniame proceso dokumente. Teismui yra suteiktos plačios galimybės, kurias galima ir būtina išnaudoti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nėra trukdantys bylą nagrinėti teisme.

9. Teismas nurodė, kad liudytojai ir ekspertai, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kaip įtariamieji, tačiau nutraukus ikiteisminį tyrimą, jie nebuvo apklausti kaip liudytojai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nėra draudimo kviesti ir apklausti teisme asmenis, kurie buvo ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip įtariamieji ar iš viso nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu.

10. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų naujų kontaktinių duomenų, naujų charakterizuojančių duomenų nepateikimas taip pat nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Be to, teismas BPK nustatyta tvarka gali pavesti prokurorui atlikti būtinus proceso veiksmus negražindamas visos bylos prokurorui.

11. Nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, kurio negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, ir tai, kad kaltinamasis aktas J. B. buvo išsiųstas į bausmės atlikimo vietą, tačiau bylą perdavus į teismą, nebuvo pateikti duomenys, kad kaltinamasis aktas jam įteiktas. Patvirtinimą apie įteikimą prokuroras turi galimybę pateikti teisminio nagrinėjimo metu.

12. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė bylą prokurorui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 

  1 dalies 2 punktu,

   n u t a r i a:

             panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria    baudžiamoji byla Nr. 1-2253-1038/2019 perduota prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui. 

              Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                      Nijolė Žimkienė