Baudžiamoji  byla Nr. 1-162-899/2014

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00149-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4;

1.1.8.1; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 25 d.  

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Linai Deržinskienei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,

gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui,

civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui T. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K.,  a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, deklaruota ir  gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, vidurinio išsilavinimo, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. K. 2011-03-04, pateikdama AB „L. d.“, kur 2010-05-23 pagal būsto draudimo liudijimą serija LD Nr. 94621160 buvo apdraudusi savo būstą, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namų turto nuostolio aprašymą, kuriame ji nurodė, kad 2011-03-02 vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tarp kitų jos nurodytų daiktų, buvo pagrobti mobiliojo ryšio telefonai NOKIA N8, IMEI (duomenys neskelbtini), 1 700 Lt vertės, ir NOKIA 8800 Sapphire Arte, IMEI (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vertės, ir gavo už juos iš AB „L. d.“ draudimo išmoką, nors realiai šie telefonai NOKIA N8, IMEI (duomenys neskelbtini), ir NOKIA 8800 Sapphire Arte, IMEI (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrobti, tokiu būdu apgaule savo naudai užvaldė AB „L. d.“ 1 268,38 Lt.

Kaltinamoji I. K. teismo posėdyje metu pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad telefonai buvo pavogti. Turėjo tuo metu du vienodus  telefonus, vienas parvežtas iš Jungtinių A. E., kitas pirktas pagal skelbimą. Vienas buvo paliktas detalėms. Sumaišė ir padavė ne tuos dokumentus. O su kitu telefonu nebendravo, galbūt skambino kelis kartus, gal kas atsilieps, paprašys išpirkos. Sukčiauti nebandė. Kovo 6 d. su vaiku išvažiuojant vaikas sėdėjo gale viename automobilyje, koks tikslas bendrauti su vaiku sėdint viename automobilyje. Kovo 23 d. grįžus buvo nusėdęs automobilio akumuliatorius. Aikštelės sargas padėjo užkurti automobilį, kelionė gavosi ilga, vaikas sėdėjo šalia, nebuvo tikslo su juo bendrauti. Iki vagystės ir po vagystės naudojosi tuo pačiu numeriu, kurio gale skaičiai 5954, motina naudojosi tuo pačiu, jos telefono numerio gale skaičiai 7016. Sūnaus telefono numerio skaičiai gale 2339. Šiuo metu naudojasi kitu numeriu Tele2 tinkle. Jiems grįžus kovo 23 d., dar kelias dienas sūnus nuėjo į mokyklą ir išėmė. Pretenzija dėl telefono grąžinimo nebuvo pateikta. Po vagystės nebuvo galima rasti, nesutikrino, ar tinka kodai. Nežino IMEI pagrobto telefono. NOKIA kratos metu buvo stalčiuje, jį pamiršo, jis buvo sudaužytas, paliktas detalėms. Telefono numeris, kurio skaičiai 339 gale, priklausė sūnui. Vagystės metu dingo su SIM kortele, šituo telefonu nebendravo. Skambino, gal kas pakels, gal pavyks susigrąžinti daiktus. Tikslo skambinti nebuvo. Jos sūnus R. K., jam 12 metų, sugyventinis M. P.. Sūnų išlaiko, nėra teista, nebausta administracine tvarka.

Liudytoja S. K. teisme parodė, kad dirbo AB „L. d.“ konsultante, I. K. buvo jos klientė. Iki tol su ja nebuvo pažįstama, santykiai neutralūs. Jos buvo apdrausti du namai. Vieną dieną ji jai (S. K.) paskambino dėl to, kad rado apiplėštą namą, buvo išnešta daug vertybių, daug turto, ji klausė ką reikia daryti. Sakė I. K., kad reikia kviesti policiją, surašyti turto sąrašą ir pranešti draudimui. Jai išaiškino draudimo taisykles. Kitą kartą ji paskambino ir pasakė, kad kažką pamiršo įrašyti, nes iš karto nepastebėjo. Sakė, kad viską įrašytų ir praneštų, nes sąrašas dar nebuvo oficialiai patvirtintas. Datos, kada jai skambino moteris, tiksliai nepamena. Draudime nuo 2012 m. liepos 1 d. nebedirba, smulkmenų nepamena. Pirminiu jos paaiškinimu byloje galima remtis. Jai pasakė, kad nebus didesnė suma atlyginama nei drausta suma. Daiktai buvo brangūs, geri. Prisimena gražų laikrodį. Nurodytos daiktų vertės nepamena. Pirminėje apklausoje pasakė viską, nes iš karto geriau prisiminė. Draudimo momentu atlygio sumą nelaimės atveju ji žinojo. Telefonų nepamena, ar jai pasakė kokia bus suma. Bet asmens reakcija buvo tokia, kad ji supyko, sakė „turi būti daugiau“. Po vagystės nebuvo jos name, ten vyko kolega B.. Namus apžiūri draudžiant asmenį. Moteris skambino du kartus, ji minėjo dingusius papuošalus, pinigus. Pinigų suma atlyginama iki 2 000 Lt, tiksliai nepamena. Nepamena kokio pokalbio metu tai paaiškino. Moteris supyko, sakė „mažai“. Paaiškino, kad yra tokios draudimo taisyklės. Paskambinusi šiek tiek daiktų vardino, dabar nepamena. Antrą kartą skambino turbūt po kelių dienų. Turtas draudžiant yra fotografuojamas, brangenybes ar kitus brangius daiktus fotografuoja. Prisimena, kad ten buvo brangūs daiktai, aplink prabanga. Papuošalų pas moterį nepamena. Iš darbo išėjo į pensiją, nes jau buvo du metus. Šis draudimo atvejis išskirtinis nebuvo. Jai neteko bendrauti su supykusiais klientais, tai buvo pirmas atvejis. Draudimo taisyklės klientams įteikiamos su draudimo polisu, su jomis supažindinami klientai. Žalos skaičiavimo tvarka jai nelabai žinoma. Draudimo išmokos yra tam tikri procentai pagal lenteles, žalą daugmaž gali pasakyti. Žalą skaičiuoja nuostolių skyrius. Žala moteriai buvo ilgai neišmokama, ji dėl to pyko. Liudytoja skambino, aiškinosi, sakė, kad dar skaičiuojama. Praėjo gal pusę metų, kuomet pamatė, kad išmoka išmokėta, pranešė jai. Moteris pyko, ilgą laiką nesidraudė. Ji tam draudime draudėsi gal 4-5 metus. Draudėsi save, sūnų, automobilius, ne tik būstą. Matė pastatomą laikrodį ant stalo. Nepamena, ar matė papuošalus ant moters, turbūt nematė.  Tai pirmas jai atvejis, kuomet įvyko vagystė prabangiam klientui. Neigiamos žmonių reakcijos dėl žalos atlyginimo nepamena, gal ir yra pasitaikę. Šiuo atveju reakcija išsiskyrė, moteris stipriai sureagavo. Apie telefonų dingimą jai moteris neminėjo, tiksliai nepamena. Viską pasakė tyrėjui.

Liudytojas G. B. teisme parodė, kad I. K. matyta, santykiai yra neutralūs. Dirba AB „L.d.“ turto žalų ekspertu nuo 1995 metų. Su kaltinamąja yra susijęs tik draudimo reikalais. Gautas pranešimas sistemoje apie vagystę Šiaulių mieste. Susisiekė su draudėju. Po to buvo sutarta atvykti į įvykio vietą. Padaryta apžiūra, padarytos fotonuotraukos ir galimai vagystės vietos surašytas apžiūros aktas, užpildytas jų duotos formos pavogtų daiktų sąrašas. Po to pagal jų tvarką informacija perduodama į Vilnių, kur yra toliau administruojama. Bendravo name su abiem savininkais: moterimi ir vyru. Daiktų surašytų buvo daug: telefonai, laikrodžiai, rūbai, tiksliai nepamena. Pagrobtus daiktus į sąrašą rašė abu. Į namą praėjus vagystei nuvyko dienos, dviejų dienų laikotarpyje. Bendraujant su asmenimis jokių įtarimų nekilo. Jie rodė, kad dar turi daug turto, viskas išnešta nebuvo. Jam atvykus, jie pildė dingusių daiktų formą prie jo. Jo praktikoje yra buvę, kad ne viską iš karto asmenys nurodo, dingusius daiktus pastebi vėliau. Sakė, kad yra dingę kiti daiktai, jiems sakė, kad reikia pranešti policijai. Buvo pateiktos telefonų dėžutės. Kelios dėžutės, nepamena. Pavogtų daiktų sąrašas prie jo buvo pateiktas vienas. Apie draudimo išmokas nepamena, ar jie klausė. Daiktų įsigijimo dokumentus prašo pateikti, jei jų vertė daugiau nei 2 000 Lt, tai gali būti ir nuotraukos, ir įsigijimo dokumentai. Buvo pateiktos laikrodžio dėžutės, telefonų dėžutės, kiekio jų pasakyti negali. Dėžutės buvo fotografuojamos. Daiktų neįsidėmėjo. Nepamena, kuris iš asmenų pildė sąrašą. Sąrašą pasirašė priimdamas. Daiktų sumas vardino jie. Rodė, kad į namą vagys pateko per langą. Tuo metu langas buvo jau įstatytas. Lango žala turėjo būti įrašyta prie pastatų sugadinimo. Kaip padaryta žala turėjo būti įvardinta. Telefonų dėžutes prašė pateikti. Kelių telefonų dėžučių darė nuotraukas, nepamena. Papildomai apklaustas liudytojas G. B. teisme parodė, kad įvykus vagystei buvo atvykęs apžiūrėti ir surašyti aktą. I. K. buvo apdrausta pagal „L. d.“ taisykles maksimaliu namų turto draudimo variantu. Tuo variantu žala atlyginama atkūrimo verte, tai yra naujo analogiško daikto į dingusio daikto, bet yra taikomi apribojimai vertybėms 20 procentų nuo draudimo sumos, bet ne daugiau 20 tūkstančių. Toje sumoje sudaro: grynieji pinigai iki 2 000 Lt, papuošalai, bet kokie dirbiniai iš tauriųjų metalų, brangakmeniai, perlai, pašto ženklai, monetas ir medaliai iki 4 000 Lt, dokumentai, kuriuos galima atstatyti iki 1 000 Lt, kailiai ir odos, meno dirbiniai iki 2 000 Lt, bet ne daugiau 20 tūkstančių, antikvariniai dirbiniai iki 10 tūkstančių. Pagal pavogtų darbų sąrašą ir buvo paskaičiuota suma. Žala yra tokio dydžio, nes I. K. galimai bandė sukčiauti. Pagal draudimo taisykles, jei buvo bandymas sukčiauti, draudimas įgyja teisę į visą išmokėtą sumą. Draudimo taisyklėse numatyta, kad galima reikalauti iki visos draudimo išmokėtos sumos. Telefonas NOKIA 880 Sapphire Arte buvo su brangakmeniu ir jis priskirtas prie brangakmenių. Ekspertas, kuris skaičiavo, telefoną priskyrė prie brangakmenių. Jis parašė, kad telefonas yra su brangakmeniu. Mano, kad turto vertintojas telefoną matė, nes kainą nustatė iš internetinio gamintojo puslapio, bet tiksliai reikėtų klausti jo. Jei telefonas NOKIA 880 Sapphire Arte su safyru būtų nenurodytas, tai jis draudimo dydžiui įtakos nebūtų turėjęs, nes jis papuola į 4 tūkstančių litų apribojimą, kuriame nurodyta vertybių už 84 tūkstančius su trupučiu litų ir trys tūkstančiai nieko nereikštų. Už šį telefoną buvo išmokėta proporcingai 187,38 Lt, už kitą telefoną NOKIA N8 išmokėta suma yra 1 081 Lt.

Liudytojas M. P. teisme parodė, kad yra kaltinamosios sugyventinis. Parodymus duoti atsisakė.

Liudytojas D. L. teisme parodė, kad I. K. matyta, bendravo ikiteisminio tyrimo metu. Santykiai tarnybiniai, neutralūs. Byloje buvo apklaustas tyrėjos, atlikusios tyrimą. Jo klausė kokius veiksmus jis atliko tyrimo metu. Jo apklausoje buvo paaiškinta, kad tai buvo vagystė iš namo, kokiu būdu buvo patektą į namą, kokie daiktai pavogti ir kokie veiksmai buvo atliekami siekiant nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką. Buvo padaryta išvada, kad I. K. yra susijusi su asmenimis, įvykdžiusiais vagystę jos namuose. Tyrimas atliktas dėl vagystės iš namo. Įtarimai kilo, kad vagystė inscenizuota tam, kad pasipelnyti iš draudimo kompanijos.  Pradžioje  pranešta, kad dingo vieni daiktai: papuošalai, daiktai, technika, po to buvo papildyti sąrašai: drabužiais, batais, kitais daiktais. Buvo pradėtos tirti aplinkybės. Buvo neatmesta galimybė, kad iš tiesų kažkas apvogė žmones. Buvo pradėtos atlikti kriminalinės žvalgybos priemonės. Tyrimas truko ilgai, ne dieną, ne mėnesį, ne metus, buvo atliekama aibė procesinių veiksmų, vyko įvykio parodymų patikrinimas, atliekamos papildomos apklausos. Kuo tolyn, tuo daugiau kėlė įtarimus, kad gali sakyti ne tiesą nukentėjusioji, kad tie daiktai buvo iš tiesų pavogti. Užkliuvo mobiliojo ryšio telefonas, kurio pateiktas IMEI, numeris. Buvo nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas veikė visą mėnesį po vagystės. Kad pavogtas telefonas NOKIA Sapphire, ji kategoriškai teigė, kad jis buvo pavogtas vagystės dieną. Paklausus, kaip taip gali būti, kad telefonas po vagystės buvo įjungtas, pati bendravo su motina, juo naudojosi sūnus, bendravo su močiute, tačiau ji teigė, kad to negali būti, „jūs kažką darote ne taip“, juos kaltino, kad kažką bando sufabrikuoti. Po to tyrimą tęsė tyrėjas U. P., po to perdavė tyrėjai D. D.. Pirminės aplinkybės apklausos protokoluose nurodytos teisingai. Dėl kito telefono paieška turėjo būti tęsiama, kiek žino, jis buvo nenaudojamas, išjungtas NOKIA. Vienas telefonas buvo išjungtas, kitas  - mėnesį laiko po vagystės buvo įjungtas ir naudotas. I. K. po vagystės buvo išvykusi į A. E., tačiau jai grįžus, telefonas toliau veikė. Papildomą apklausą atliko jis. Atliekant tą apklausą pati I. K. pati atnešė dėžutes ir nurodė būtent šių telefonų dėžutes. Ji rodė, kad vienas telefonas buvo vaiko kambaryje ant spintelės. Dėl telefono buvo bendrauta su moterimi, ji pasakė, kad to negali būti, kad telefonas naudojamas, įsivėlusi klaida, telefonas buvo pavogtas. Pagal kitų kolegų išsiaiškinimus, neva ji padavė ne to telefono dėžutes. Jau nebe jis atliko tolesnį tyrimą. Tokią versiją iškėlė po bylų išskyrimo, prieš pareiškiant įtarimus, tiksliai pasakyti negali. Ją iškvietus į apklausą, ji kategoriškai atsisakė duoti parodymus. Paklausus kaip gali paaiškinti dėl įjungto telefono, ji matėsi, kad pasimetė, susinervino, sakė, kad ją kaltina, agresyviai, sakė atvyks su advokatu, atsistojo ir išėjo. Po savaitės atvykusi liko prie pirminių parodymų. Nepamena, ar buvo nurodyta kokia įdėta SIM kortelė telefone. IMEI kontrolė buvo atlikta, tačiau, ar atlikta telefono IMSI kontrolė, nepamena. Atlikus telefonų išklotinės analizę, matėsi įeinantys telefono skambučiai. Šito telefono pokalbių pasiklausoma nebuvo. Tuo telefonu naudojosi nukentėjusiosios sūnus, kuris bendravo su nukentėjusiąja ir jos motina. Tuo telefono numeriu sūnus naudojosi ir toliau. Atlikus I. K. motinos apklausą, ji nurodė, kad šis telefono numeris priklauso jos anūkui ir po vagystės bendravo su anūku. Kiek pamena, tai buvo nustatyta. Tai nustatė atlikus įeinančių ir išeinančių telefonų išklotinių analizę. Prašė pateikti duomenis. Po savaitės laiko ji pati atnešė telefonų dėžutes, ant kurių buvo užrašyti telefonų IMEI numeriai, ji suprato ką pateikė ir pasakė, kad tai būtent tų telefonų duomenys. Nusirašė numerius, nufotografavo. Vagystės medžiagą rinko vienas kolega, ikiteisminį tyrimą atliko jis, kratas atliko  U. P., po to J., D.. Apie priimtą galutinį sprendimą nežino.

Liudytojas U. P. teisme parodė, kad yra kriminalinės policijos pareigūnas. Kaltinamoji moteris matyta tarnybiniais reikalais, santykiai su ja neutralūs. Pavadavo kolegą, kuris atostogavo ir atliko pas ją kratą, smulkmenų nepamena. Moters elgesys buvo normalus. Jos draugas nenorėjo, kad jie atliktų kratą, buvo pasipiktinęs, elgėsi agresyviai, kad jie neieško nusikaltusių asmenų. Ieškojo daiktų, kurie buvo pavogti. Iš sąrašo komodos stalčiuje rado telefoną NOKIA sulaužytą. Telefonų stalčiuje gulėjo ne vienas. Telefonas atitiko IMEI numerį pavogto telefono. Sąraše buvo du - trys telefonai, rado tik vieną ir jį paėmė, kitų daiktų nepaėmė. Paaiškino, kad turėjo du vienodus telefonus, iš kurių vienas yra pavogtas, o, rašydama pareiškimą, sumaišė numerius ar pateikė ne tuos dokumentus. Ikiteisminio tyrimo parodymai teisingi, jais galima remtis. Asmenys prieš kratą susipažino su nutartimi. Nutartis duodama perskaityti. Žmonės sakė, kad tokių daiktų neturi. Jie jautėsi nukentėję, jų manymu, krata buvo atliekama ne tuo adresu. Dokumentus, telefoną turėjo perduoti kolegai, kuris grįžo iš atostogų. Kratą atliko su kolega P. ir K.. Pamena, kad žiūrėjo aukso dirbinius. Viskas, ką paėmė, yra surašyta protokole.

Liudytoja D. D. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė, vyresnioji tyrėja. Kiek pamena, buvo padaryta vagystė iš kaltinamosios namo, buvo atliekamas tyrimas, o vėliau buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Dėl sukčiavimo ikiteisminį tyrimą atliko ji. Tarnybinis pranešimas 2013 m. vasario 3 d. ir su tuo susijusios išklotinės, iš kur jos atsiradusios, gali pakomentuoti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl vagystės iš kaltinamosios namo, buvo kreiptasi  į teismą dėl išklotinių gavimo. Paskui išskiriant ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, buvo perkelta medžiaga iš to pradinio ikiteisminio tyrimo į antrąjį ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Tos išklotinės buvo kompaktinėje plokštelėje, kadangi susipažindama su bylos medžiaga, turi susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kompaktinę plokštelę peržiūrėjo, išklotines, kurios buvo reikalingos tyrimui, atspausdino, kad būtų akivaizdu, kad visi proceso dalyviai matytų, apie ką eina kalba. Pagal tą išklotinę buvo surašytas tarnybinis pranešimas, analizuota išklotinė. Kiek pamena, tai buvo mažamečio sūnaus telefono numerio išklotinė. Po vagystės telefonas buvo veikiantis pagal išklotinę. Buvo išeinamieji, įeinamieji skambučiai, išeinančios, įeinančios trumposios tekstinės žinutės, išklotinėje viskas atsispindi. Įstatymo nustatyta tvarka pagal baudžiamąjį procesą buvo kreiptasi į teismą dėl išklotinių gavimo, turėtų būti iš anos bylos išskirtas išvestinis variantas, nutarimas, tvirtintas teisėjo. Paskui buvo kreiptasi į specialiųjų užduočių biurą, buvo gauta išklotinė lydraščio būtent kompaktiniame diske. Vagystės byloje buvo nutarimas, kai skyrė bylą, turėjo būti koks prokuroras prieš tai formavo tą bylą. Lydraštis dėl išskirtų dokumentų turėtų būti ne tik kitoje byloje, bet ir toje turėtų būti. Užklausus būtų galima tą lydraštį pateikti. Kas liečia tarnybinį pranešimą 2013-02-03 (2 t., 80 b. l.) dėl telefono Nokia N8, kad buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), negali paaiškinti, nes tikrai neatsimena, ypač kur skaičiai, jai reikia visą bylą skaityti, kad galėtų pakomentuoti, kodėl nėra tokio telefono ir neina apie tokį telefoną kalba. Išklotinė kur paimta,  telefonas (2 t., 74-79 b. l.) yra Nr. (duomenys neskelbtini), o jos nurodyta analizuojamame tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), techninė klaida įsivėlusi, turi būti Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodė, kad šiuo numeriu naudojasi mažametis I. K. sūnus, atlikus išklotinės analizę, kontaktavo kartu su sekančiais telefonais, I. K. 47 kontaktai. Nusprendė, kad kontaktuoja pagal išklotinę. Pokalbių, garso įrašų, žinučių turinys nebuvo nustatyti, tik išklotinė, įeinamieji, išeinamieji skambučiai, žinutės įeinamosios, išeinamosios. Tarnybiniame pranešime parašyta, kad tiktai kontaktas su tuo telefonu, kuris tuo metu pagal bylos medžiagą I. K. priklausė, kontaktai tarp telefonų, o ne tarp atskirų žmonių. Pagal bylos medžiagą nusistatė kas tuo telefonu galėjo naudotis. Šiuo atveju tikrai nebuvo, kad būtų nustatyta pasiklausant iš turinio, ar žinučių turinio, kad būtų asmuo nustatomas. Kai buvo pirmoji byla nagrinėjama dėl vagystės, tikrai niekas nesiėmė, kad nustatyti kas konkrečiai tais telefonais bendrauja, įvardijant asmenis. O paskui ganėtinai daug laiko buvo praėję, buvo „Pildyk“ numeriai tos SIM kortelės, jau buvo nebeįmanoma, čia tik faktas su kokiais telefonais bendravo. Šitos išklotinės yra paimtos kaip ir sakė kitoje byloje, pagal priimtas teismo nutartis, ta medžiaga yra išskirta į antrąją bylą dėl sukčiavimo. Būtent tos išklotinės išreikalautos anoje byloje pagal teismo nutartį, kaip kompaktinis diskas. Numeris (duomenys neskelbtini) priklauso I. K., šioje byloje konkrečiai dėl sukčiavimo nebuvo atliekama šio numerio pokalbių kontrolė, pasiklausimo nebuvo, o vagystės byloje buvo.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad I. K. yra matyta, priešiškumų nėra, teko įforminti vagystę jos name. Dirbo policijos pareigūnu, budėjo operatyvinėje grupėje, gavo pranešimą, kad išdaužus vitrininį langą, buvo įvykdyta vagystė. Į įvykio vietą vyko su tyrėju G. ir ekspertu E. K.. Jis ėmė pareiškimą ir apklausė liudytojus, kolega apžiūrėjo namą. Kiek pamena, buvo pavogta pinigų suma apie 20 000 Lt ir daugiausiai juvelyriniai dirbiniai. Pagrindinius daiktus nurodė tiek I. K., tiek M. P.. Duomenų sąrašas keitėsi, jis buvo papildytas materialiais dalykais, tai moteriškas trikotažas, kompiuteriai, telefonai. Kai buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, apie telefonų pagrobimą užsiminta nebuvo, bet nėra garantuotas. Atliko telefoninių pokalbių išklotinių analizes. Nustatyta, kad su vienu pagrobtu telefonu buvo bendrauta. Telefonas mėnesį laiko veikė, buvo ryšys, tai nustatyta išklotinių pagalba, daugiau nepamena. Bendravo tik įvykio vietoje, po to bylą vedė L., atliko apklausas. I. K. sūnus naudojosi telefonu, taip nurodė I. K. motina, nustatyta pagal IMEI, IMSI kontrolę. I. K. apklausos metu minėjo, kad tikėjosi, kad gal kas atsilieps, grąžins daiktus, nežino ar tai užfiksuota jos apklausoje. I. K. abonentinis numeris su pavogto telefono IMEI numeriu, kas konkrečiai bendravo – nepamena, ar buvo identifikuota. Bendravo abonentai. Tuo metu balso kontrolė nebuvo atlikta, tai prasidėjo vėliau.

Civilinio ieškovo UAB „L. d.“ atstovas T. D. teisme parodė, kad reikalauja grąžinti visą draudimo sumą 48 115 Lt, kadangi draudžiamasis asmuo pažeidė sutartį. Baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje iš esmės yra sprendžiami visiškai kiti dalykai, šioje byloje ieškovas reikalauja ne dviejų telefonų, tačiau visos išmokėtos draudimo atlyginimo sumos. Reikalavimą grindžia draudimo sutarties pažeidimu. Pagal civiliniame ieškinyje nurodytus draudimo punktų pažeidimus draudimo sutartis suteikia teisę reikalauti grąžinti visą draudimo išmoką, jeigu ieškovas suklaidino ir taip iškraipė žalą. Šiuo atveju ieškovas, kaip draudikas sprendė, kad ieškovė jį suklaidino ir draudikas išmokėjo draudimo išmoką. Jei šis faktas dėl telefonų būtų paaiškėjęs iki draudimo išmokėjimo, draudimo išmoka nebūtų išmokėta. Tarp galimai įvykdytos nusikalstamos veikos ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Patikrinus nustatyta, kad po vagystės telefonais galimai naudojosi draudėja ar jos šeimos nariai ir šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad telefonai yra pavogti. Praktikos, kad šis klausimas būtų sprendžiamas civiline tvarka, nėra, tačiau jei teismas nuspręs, kad sudėtinga nustatyti žalos dydį, tuomet šis klausimas galėtų būti sprendžiamas civiline tvarka. Šis ieškinys atspindi draudimo poziciją iš esmės, kadangi tais atvejais, kuomet pažeidžiama draudimo sutartis, draudimas reikalauja grąžinti išmokas. Šiuo atveju neteisingos informacijos pateikimas, tokiu atveju draudikas gali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, o jei išmoka išmokėta – ją susigrąžinti. Kaltinamoji neginčija draudimo išmokos dydžio, draudikas sumą išmokėjo ir reikalauja grąžinti ką išmokėjo. Pagal draudimą bendra namų turto suma yra 104 000 Lt. Dėl sumos negalima ginčytis, kadangi suma buvo apskaičiuota ir išmokėta, ji nebuvo apskųsta. Pagrobtas telefonas turėjo įtakos draudimo sumos apskaičiavimui. Dydis ribojamas numatomas draudimo taisyklėse. Žalos paskaičiavimus atliko vyresnysis turto žalų ekspertas V. Š. ir tik jis gali paaiškinti, kodėl jis ėmė vienokius ar kitokius skaičius. Žalos byloje 2012-07-04 pretenzija I. K., kurios pagrindu draudimas reikalauja grąžinti išmokėtą išmoką ir gavo atsakymą, kad ji nesutinka grąžinti. Pretenzija buvo dėl visos sumos grąžinimo.

Nors kaltinamoji I. K. kalta neprisipažino, jos kaltę be liudytojų S. K., G. B., D. L., U. P., D. D., V. J. teisme duotų parodymų, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga:

- 2011-03-02 I. K. protokolas-pareiškimas dėl 2011-03-02 vagystės iš namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (pagal jį pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 41-1-284-11), kuriame nurodomi pagrobti daiktai. Tarp išvardintų daiktų mobiliojo ryšio telefonai nenurodomi (1 t, 30 b. l.);

- 2011-03-02 I. K. liudytojos apklausos protokolas iš b. b. Nr. 41-1-284-11, tarp išvardintų daiktų mobiliojo ryšio telefonai nenurodomi (1 t., 41-42 b. l.);

- 2011-03-10 liudytojo M. P. apklausos protokolas iš b. b. Nr. 41-1-284-11, kuriame nurodyta, kokių daiktų dar papildomai pasigedo, tarp jų nurodyti du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 4007“, 1 700 Lt vertės ir „Sapphire Arte“, 3 000 Lt vertės, telefonų dokumentų neturi, nes jie pirkti Emyratuose ir Lietuvoje jais nesinaudojo. Taip pat nurodo, kad jis papildo pareiškimą, nes I. K. yra išvykusi į Emyratus ir grįš apie kovo 23 d. (1 t, 47 b. l.);

- 2011-04-06 AB „L. d.“ raštu Nr. 1154940 pateikė turto sunaikinimo, sugadinimo akto 2011-03-04 priedą „Namų turto nuostolio aprašymą“, kurį pasirašė I. K.. Apraše nurodoma, jog pavogta telefonas „Nokia 8800 Sapphire Arte“, įsigijimo metai 2010, kaina 3 000 Lt, ir telefonas „Nokia 4700“, įsigijimo metai 2010, kaina 1 700 Lt. Viso padaryta žalos už 179 780 Lt (1 t, 50-52 b. l.);

- 2011-03-25 liudytojos S. K. apklausos protokolas iš b. b. Nr. 41-1-284-11, kuriame nurodė, kad AB „L.d.“ yra sudaręs būsto draudimo sutartį su I. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuo 2010-05-23. 2011-03-02 jai į darbo telefoną paskambino I. K., kuri pasakė, jog iš jos namų pavogė įvairių „gerų dalykų“ ir pradėjo vardinti aukso papuošalus bei nurodė, kad jie verti apie 80 000 Lt. Ji I. K. paaiškino bei priminė, kad už pavogtus papuošalus draudimas gali atlyginti iki 20 000 Lt. Iš balso suprato, kad I. K. susinervavo. Dar ši pasakė, jog pavogė 12 000 Lt, taip pat nurodė, jog pavogė brangų gražų laikrodį, kompiuterį, daugiau neprisimena ar ką dar vardino. Kai šiai pasakė, jog už pavogtus pinigus grąžinama tik iki 2 000 Lt, I. K. buvo susierzinusi. Ji dar I. K. paaiškino, jog draudimo suma yra 144 000 Lt ir turi teisę surašyti visą padarytą žalą iki nustatytos sumos. Į minėtą sumą įeina baldai, rūbai, pats būstas, o papuošalai skiriami prie vertybių ir patenka į 20 000 Lt sumą. Praėjus kelioms dienoms, I. K. pasakė, kad dar pasigedo apatinio trikotažo, kompiuterių. Ji šiai pasakė, kad viską surašytų ir pateiktų draudimui. Į I. K. namus po vagystės važiavo turto žalos ekspertas G. B. (1 t, 53-54 b. l.);

- 2011-03-25 liudytojo G. B. apklausos protokolas iš b. b. Nr. 41-1-284-11, kuriame nurodė, kad 2011-03-04 važiavo į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūrėti AB „L. d.“ klientės I. K. namų po vagystės. Nuvykęs, pamatė, jog langas jau sutvarkytas, ant lango rėmo matėsi, kad imti pirštų pėdsakai. I. K. vyras paaiškino, kad vagystės dieną signalizacija buvo neįjungta, vaizdo kameros nefilmavo. Jis taip pat paaiškino, kad pasigedo papuošalų, apatinių ir kitų daiktų. Visus pavogtus daiktus išvardino raštiškai. Kompiuterio dokumentų nepateikė, mobilaus ryšio telefonų dokumentų taip pat nepateikė. Apžiūrint būstą I. K. vyras, būdamas agresyvus, jam aprodė kokius turi batus, rūbus, kvepalus, paveikslus. I. K. pasakė, kad visi daiktai buvo pavogti iš antrojo namo aukšto. Taip pat nurodė, kad visi daiktai parvežti iš Emyratų, todėl čekių neturi (1 t., 58-59 b. l.);

- 2011-03-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog draudimo konsultantė S. K. pateikė „Būsto draudimo liudijimą“ Nr. LD (duomenys neskelbtini) (1 t., 55-57 b. l.);

- 2011-03-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog žalų vertinimo ekspertas G. B. pateikė namo nuotraukas bei namų turto nuostolio aprašą. Apraše nurodoma, jog pavogtas telefonas „Nokia 8800 Sapphire Arte“, įsigijimo metai 2010, kaina 3 000 Lt, ir telefonas „Nokia 4700“, įsigijimo metai 2010, kaina 1 700 Lt (1 t., 60-65 b. l.);

- 2011-04-27 - 2011-04-28 I. K. naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių suvestinė (pagal 2011-03-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį), kurioje užfiksuota:

2011-04-27 12:25:00 val. I. K. skambutis vyrui, I. K. neranda kažkokių lapų (galimai daiktų, nurodytų kaip pavogtų, sąrašo): I. K.: ...„Nu tai va čia žiūrėjau, sakau čia visi tie popieriai yra, nu, blemba, sakau. Peržiūrėjau nėra.“ Vyras: „O gal pas mane yr mašinoj, bet jis negalėjo, bybis žino. Nu tai kas ten yra, tas ir yra. Tą ir sakyk nu“. I. K.: „Matai, aš tai nelabai ten daba ten ir atsimenu, kas ten buva surašyta“. Vyras: „Nu tai viską sakyk ką vyras surašė“. I. K.: „Fotoaparatas „Nikonas“ ar koks?
Vyras: „Ką?“ I. K.: „Nikonas“ fotoaparatas? Vyras: „Nu, blet, vot, nepasakysiu „Sony“ man atroda“...

2011-04-28 15:52:14 val. I. K. skambutis moteriai: I. K.: ...„Nėra jau sveikatos, nes ten žinai nu kaip, kaip ir kiekviens normalus žmogus žinai, tam, kad draudimui kažką tai gaut, nes ten niek iš to draudimo gi negausi. Ten kažką tai biški daugiau, bet tai ka pradėja“... Moteris: „Nu taip, taip.“... Moteris: „Bent jau susitarkit viską tiksliai ką kalbėt“. I. K. „Jo, jo, jo“... (1 t., 72-79 b. l.);

- 2011-04-28 I. K. liudytojos (nukentėjusiosios) parodymų patikrinimo vietoje protokolas iš b. b. Nr. 41-1-284-11, kuriame užfiksuota, kaip I. K. nurodo iš kur kokie daiktai buvę namuose buvo pavogti; nurodo, jog prie lovos esančioje komodoje pirmame stalčiuje buvo mobilioji ryšio telefonas „Nokia 8800 Sapphire Arte“, vaiko kambaryje, spintos viduriniajame skyriuje, viršutinėje lentynoje, buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N8“ (1 t., 85-94 b. l.);

- 2011-04-28 I. K. liudytojos apklausos protokolas iš b. b. Nr. 41-1-284-11. I. K. tarp pagrobtųjų daiktų įvardijo du mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia N8“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Nokia 8800 Sapphire Arte“, IMEI (duomenys neskelbtini), pastarasis telefonas, kaip nurodė, buvo miegamajame ant komodos, prie lovos, o kitas telefonas buvo pas sūnų kambaryje, spintos lentynoje. Telefonai pirkti A. E. (1 t., 95-96 b. l.);

- 2011-04-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog I. K. pateikė mobiliojo ryšio telefonų IMEI numerių nuo dėžučių kopijas. Iš pateiktos medžiagos matyti: „NokiaN8“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Nokia 8800e“ IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t, 97-104 b. l., 3 t., 61-69);

- 2011-05-05 liudytojo M. P. apklausos protokolas iš b. b. Nr. 41-1-284-11, kuriame M. P. nurodė, jog vienas mobiliojo ryšio telefonas buvo prie lovos esančioje komodoje, kitas vaiko kambario spintoje (1 t., 105-106 b. l.);

- 2011-05-05 liudytojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas iš b. b. Nr. 41-1-284-11, kuriame užfiksuota, kaip M. P. nurodo iš kur ir kokie daiktai buvę namuose, buvo pavogti; nurodo, jog prie lovos esančioje komodoje, buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 8800 Sapphire Arte“, vaiko kambaryje, spintos viduriniajame skyriuje, buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N8“ (1 t., 107-117 b. l.);

- 2011-05-04 pagal atliktą mobiliojo ryšio telefonų IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI kontrolę nustatyta, jog į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8800e“, IMEI 3(duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2011-05-04 nebuvo dėta jokia SIM kortelė, telefonas nebuvo prisijungęs prie jokio mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo. Į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“, IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-03-30 buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-04-01 9.33 val. iki 11.20 val. buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abi kortelės buvo aktyvios ir jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Tele2“ (1 t, 119-122 b. l.);

- 2011-05-27 pagal atliktą mobiliojo ryšio telefonų IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI kontrolę nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2011-05-05 iki 2011-05-27 nei į vieną mobiliojo ryšio telefoną SIM kortelės nebuvo dėtos, telefonai nebuvo prisijungę prie jokio mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo (1 t., 125-126 b. l.);

- 2011-06-07 pagal atliktą mobiliojo ryšio telefono IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI kontrolę nustatyta, jog į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“, IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-03-30 buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (ta pati telefono kortelė naudota šiame telefone iki 2011-03-02 įvykdytos vagystės ir po jos), nuo 2011-04-01 9.33 val. iki 11.20 val. buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abi kortelės buvo aktyvios ir jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Tele2“ (1 t., 129-131 b. l.);

- pagal telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, jog SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), veikė 2011-02-15 7:29:10 val. iki 2011-03-30 22:04:24 val., išviso yra 366 skambučiai (fiksuoti ir įvykę pokalbiai) bei trumposios žinutės. Taip pat nustatyta, kad I. K. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo ji naudojasi, su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) turėjo 100 kontaktų, iš jų 47 po 2011-03-02 (po įvykdytos vagystės). Su M. P. naudojamu numeriu (duomenys neskelbtini) minėtas telefono numeris turėjo 3 kontaktus, po 2011-03-02 nekontaktavo. Numeris (duomenys neskelbtini) telefone veikė nuo 2011-04-01 9:26:38 val. iki 2011-04-01 12:30:39 val., užfiksuoti 19 skambučių, kontaktų su I. K. ir M. P. naudojamais numeriais neužfiksuota. Šie telefono numeriai jungėsi prie bazinių stočių: 837A, 837D, 165E, 441E, 170E, 170D. Taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-03-06 15.03.54 val. iki 2011-03-23 11.01.57 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų nebuvo (tai yra, kaip nurodo kaltinamoji I. K., ji su sūnumi buvo išvykusi į Jungtinius A. E. (1 t., 134-135, 2 t., 74-79 b. l.);

- 2011-09-19 pagal atliktą mobiliojo ryšio telefonų IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI kontrolę nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2011-06-10 iki 2011-09-16 nei į vieną mobiliojo ryšio telefoną SIM kortelės nebuvo dėtos, telefonai nebuvo prisijungę prie jokio mobilaus ryšio operatoriaus tinklo (1 t., 162-164 b l.);

- 2011-11-14 raštu Nr. SD-13169 UAB „Tele2“ pateikė bazinių stočių adresus 837A ir 837D - (duomenys neskelbtini). Miestuose bazinės stoties veikimo spindulys - 0,2 - 1 km, užmiestyje – 5 - 20 km (1 t., 167-168 b. l.);

- 2011-09-09 Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK KPS tyrėjo D. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2011-09-09 13.00 val. į Šiaulių m. PK buvo iškviesta apklausai I. K. ir M. P.. Atliekant pokalbį su pareiškėja I. K., šiai buvo pateiktas klausimas, apie tai, kaip ji galėtų paaiškinti, kad ji po vagystės bendravo su MRT abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įdėtas į MRT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Minėto MRT IMEI buvo nurodytas, kaip pavogto MRT „Nokia N8“, 2011-04-28 apklausos metu. Nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjos sūnui R. K.. Pokalbio metu I. K., paaiškino, kad ji nebendravo su asmeniu, kuris naudojosi pavogtu MRT „Nokia N8“, kad čia yra įvykusi klaida. Ji paaiškino, kad teisingai nurodė IMEI kodą ir jokios klaidos iš jos pusės negali būti. Ji nurodė, kad po vagystės skambinėjo į sūnaus telefono numerį norėdama pažiūrėti, ar šis yra įjungtas, bet kadangi šis būdavo išjungtas, tai ir nebendravo. Tada I. K. buvo paaiškinta, kad ji reguliariai su sūnumi bendravo, skambindavo į dieną po keletą kartų - ji jam ir jis jai. I. K. nurodė, kad ji po vagystės, praėjus kelioms dienoms, išvyko iš Lietuvos į Jungtinius A. E. ir su pavogtu telefonu bendrauti negalėjo. Pokalbio metu I. K. buvo suirzusi, iš jos balso ir manierų matėsi, kad yra pasimetusi ir išsigandusi. Taip pat pokalbio metu jai daug kartų skambino M. P., kuris buvo pasilikęs pirmame Šiaulių m. PK aukšte. Šis jai telefonu nurodinėjo, kad kalbėti tai, ką ji yra nurodžiusi savo apklausose, bei diktavo ką kalbėti. Pabaigus pokalbį su M. P., I. K. piktu balsu, susinervinusi pasakė, kad duoti parodymus atsisako ir kad niekur nepasirašinės, be advokato nekalbės. Ji motyvavo, kad jai yra metami kaltinimai apie tai, kad ji meluoja ir vagystės faktą išsigalvojo, todėl atsisakiusi duoti parodymus paliko tarnybines patalpas (1 t., 180-181 b. l.);

- 2011-10-03 I. K. liudytojos apklausos protokolas iš b. b. Nr. 41-1-284-11, kuriame I. K. nurodė, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N8“ buvo jos sūnaus R. ir ji po vagystės į sūnaus telefoną skambino tik tam, kad patikrinti ar kartais pavogtas telefonas nėra įjungtas. Tai, jog ir jai buvo skambinta iš šio telefono numerio - yra netiesa, niekas jai neskambino, yra įsivėlusi klaida. Gali būti, kad jos mama D. K. taip pat yra skambinusi į pavogtą telefoną patikrinti, ar jis nėra įjungtas. Visą laiką telefonas buvo išjungtas (1 t., 188-189 b. l.);

- 2011-10-13 AB „L. d.“ pateikė nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimą, pagal kurį draudėjui I. K. paskaičiuota mokėtina draudimo išmokos suma už prarastą namų turtą 48 115 Lt (1 t., 192-193 b. l.);

- 2012-06-06 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog kratos metu I. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, namo pirmame aukšte, hole, komodos trečiajame stalčiuje, rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 8800e“, IMEI (duomenys neskelbtini), rudos spalvos, be SIM kortelės, sudaužytu ekranu ir sulankstyta viršutine dalimi (2 t., 1-2 b. l.);

- 2012-06-18 daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota kratos metu rasto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 8800e“, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūra (2 t., 6-9, 86-88 b. l.);

- 2012-11-19 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė paskaičiavimą mobiliojo ryšio telefonų verčių tenkančių išmokėtai draudiminei išmokai. Pagal gautus duomenis išmokos dalis, tenkanti už mobilaus ryšio telefoną „Nokia N8“ – 1 081 Lt, už mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8800 Sapphire Arte“ - 187,38 Lt (2 t., 55-57 b. l.);

- 2013-02-03 Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK KPS vyr. tyrėjos D. D. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atlikus telefono „Nokia N8“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI kontrolę, po vagystės, nuo 2011-03-02 iki 2011-04-01 į šį telefoną buvo įdėtos SIM kortelės, kurių numeriai – (duomenys neskelbtini), nuo 2011-03-01 iki 2011-04-01 14.22 val. (šiuo numeriu naudojosi mažametis I. K. sūnus) ir (duomenys neskelbtini) nuo 2011-04-01 9.33 val. iki 2011-04-01 11.20 val. (šio numerio priklausomybė nenustatyta). Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad nuo 2011-03-02 13.09.22 val. šis numeris kontaktavo su tel. numeriais: (duomenys neskelbtini) (I. K.) 47 kontaktai (11 įeinančių skambučių ir žinučių iš Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (D. K.) 103 kontaktai (37 įeinantys skambučiai ir žinutės iš Nr. (duomenys neskelbtini)). SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-04-01 9.33 val. iki 2011-04-01 11.20 val. (šio numerio priklausomybė nenustatyta) užfiksuoti 19 skambučių, kontaktų su I. K. ir M. P. naudojamais numeriais neužfiksuota. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 8800“, IMEI (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas kratos metu K. K. g. 31, Šiauliuose (šis telefonas buvo neveikiantis, sudaužytas) (2 t., 80-81 b. l.);

- kaltinamoji I. K. 2013-04-17 apklausos metu pateikė savo ir sūnaus pasų kopijas, kuriuose yra atžymos apie atvykimą į užsienio valstybę 2011-03-07 ir išvykimą iš užsienio valstybės 2011-03-23 (2 t., 102-105 b. l.).

LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto įgijimą apgaule. Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2011).

Nagrinėtinu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl I. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., padarymo. Jos kaltę patvirtina liudytojų S. K., D. L., U. P., V. J., G. B., D. D. teisme duoti parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolai, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolai, IMSI/IMEI kontrolės duomenys ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja S. K. teisme parodė, kad dirbo AB „L. d.“ konsultante, I. K. buvo jos klientė; paskambinusi šiek tiek daiktų vardino, dabar nepamena; apie telefonų dingimą jai moteris neminėjo, tiksliai nepamena. Liudytojas G. B. teisme parodė, kad buvo pateiktos telefonų dėžutės; kelios dėžutės, nepamena; dėžutės buvo fotografuojamos. Liudytojas D. L. teisme parodė, kad užkliuvo mobiliojo ryšio telefonas, kurio pateiktas IMEI, numeris; buvo nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas veikė visą mėnesį po vagystės; kad pavogtas telefonas NOKIA Sapphire, ji kategoriškai teigė, kad jis buvo pavogtas vagystės dieną; paklausus, kaip taip gali būti, kad telefonas po vagystės buvo įjungtas, pati bendravo su motina, juo naudojosi sūnus, bendravo su močiute, tačiau ji teigė, kad to negali būti, „jūs kažką darote ne taip“, juos kaltino, kad kažką bando sufabrikuoti; dėl kito telefono paieška turėjo būti tęsiama, kiek žino, jis buvo nenaudojamas, išjungtas NOKIA; vienas telefonas buvo išjungtas, kitas  - mėnesį laiko po vagystės buvo įjungtas ir naudotas; paklausus kaip gali paaiškinti dėl įjungto telefono, ji matėsi, kad pasimetė, susinervino, sakė, kad ją kaltina, agresyviai, sakė atvyks su advokatu, atsistojo ir išėjo; atlikus I. K. motinos apklausą, ji nurodė, kad šis telefono numeris priklauso jos anūkui ir po vagystės bendravo su anūku; kiek pamena, tai buvo nustatyta; tai nustatė atlikus įeinančių ir išeinančių telefonų išklotinių analizę. Liudytojas V. J. teisme parodė, kad atliko telefoninių pokalbių išklotinių analizes; nustatyta, kad su vienu pagrobtu telefonu buvo bendrauta; telefonas mėnesį laiko veikė, buvo ryšys, tai nustatyta išklotinių pagalba, daugiau nepamena; I. K. sūnus naudojosi telefonu, taip nurodė I. K. motina, nustatyta pagal IMEI, IMSI kontrolę. Liudytojas U. P. teisme parodė, kad iš sąrašo komodos stalčiuje rado telefoną NOKIA sulaužytą; telefonas atitiko IMEI numerį pavogto telefono; sąraše buvo du - trys telefonai, rado tik vieną ir jį paėmė, kitų daiktų nepaėmė. Liudytoja D. D. teisme parodė, kad po vagystės telefonas buvo veikiantis pagal išklotinę; buvo išeinamieji, įeinamieji skambučiai, išeinančios, įeinančios trumposios tekstinės žinutės, išklotinėje viskas atsispindi; tarnybiniame pranešime nurodė, kad šiuo numeriu naudojasi mažametis I. K. sūnus, atlikus išklotinės analizę, kontaktavo kartu su sekančiais telefonais, I. K. 47 kontaktai; pokalbių, garso įrašų, žinučių turinys nebuvo nustatyti, tik išklotinė, įeinamieji, išeinamieji skambučiai, žinutės įeinamosios, išeinamosios; tarnybiniame pranešime parašyta, kad tiktai kontaktas su tuo telefonu, kuris tuo metu pagal bylos medžiagą I. K. priklausė, kontaktai tarp telefonų, o ne tarp atskirų žmonių.

Surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad I. K. AB „L. d.“ melagingai nurodė, kad buvo pagrobti mobiliojo ryšio telefonai „NOKIA N8“, IMEI (duomenys neskelbtini), 1 700 Lt vertės, ir „NOKIA 8800 Sapphire Arte“, IMEI (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vertės, siekdama gauti už juos iš AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką, nors realiai nurodyti telefonai nebuvo pagrobti, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo AB „Lietuvos draudimas“ 1 268,38 Lt. Tarp įvykdytos veikos ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, apgaulė kaltinamosios veiksmuose pasireiškė tuo, kad I. K. buvo sudariusi sutartį su draudimo kompanija ir po vagystės papildė pavogtų daiktų sąrašą dviem mobiliojo ryšio telefonais, siekdama didesnės draudimo išmokos, t. y., suklaidinant dėl pavogto turto kiekio, neteisėtai įgyjamos draudimo išmokos. Melagingus duomenis dėl daiktų pagrobimo patvirtina surinkta bylos medžiaga, kuri nekelia jokių abejonių. Dėl mobiliojo ryšio telefono „Nokia 8800 Sapphire Arte“: šis telefonas buvo rastas kaltinamosios gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu, šio telefono IMEI numeris atitinka būtent tą, kurį nurodė pati kaltinamoji kaip pagrobtojo telefono. I. K. teigia, jog ji turėjo du tokius pat mobiliojo ryšio telefonus ir pastarasis buvo nenaudojamas, nes buvo sudužęs, o naudojo kitą, tačiau tokie teiginiai vertintini tik kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamoji negalėjo nurodyti telefono numerio, kuris buvo naudojamas tariamai pagrobtame prabangiame telefono aparate, kaip ir negalėjo pateikti jokių kitų duomenų, patvirtinančių antrojo tokio paties telefono įgijimą ir turėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tik kratos metu radus minėtą mobiliojo ryšio telefoną, I. K. nurodė apie dviejų tokių telefonų buvimą, nors tyrimo metu dėl vagystės byloje buvo atliekami intensyvūs procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti būtent šio telefono buvimo vietą. Pažymėtina ir tai, kad į šį telefoną, laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2011-05-04 nebuvo įdėta jokia SIM kortelė, telefonas nebuvo prisijungęs prie jokio mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo (1 t., 120-122 b. l.), kas patvirtina faktą, kad telefonas buvo sugedęs ir niekas juo nesinaudojo, t. y., jis nebuvo pavogtas. Dėl mobiliojo ryšio telefono „Nokia N8“, nors šis telefonas ir nebuvo rastas atliktos kratos metu, tačiau tai, jog jis nebuvo pagrobtas, neabejotinai patvirtina gauti duomenys apie šio telefono aparato naudojimą: buvo išeinamieji, įeinamieji skambučiai, išeinančios, įeinančios trumposios tekstinės žinutės, viskas atsispindi išklotinėse. Į „Nokia N8“ laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-03-30 buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamosios I. K. sūnaus: D. L. paaiškino, jog I. K. nurodžius telefono numerį, kuris buvo įdėtas į telefoną „NokiaN8“, ši pagal savo telefone esančius duomenis nurodė, kad šis telefonas priklauso jos mažamečiui sūnui R. K.) (tai yra ir prieš vagystę, įvykdytą 2011-03-02, ir po jos, buvo įdėta ta pati kortelė, kuri buvo aktyvi ir naudojama), nuo 2011-04-01 09.33 val. iki 11.20 val. buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (numerio priklausomybė nenustatyta), abi kortelės buvo aktyvios ir jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Tele2“. Pagal telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)išklotines nustatyta, jog SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) telefone veikė nuo 2011-02-15 val. iki 2011-03-30 22:04:24 val., iš viso yra 366 skambučiai fiksuoti ir įvykę pokalbiai bei trumposios žinutės. Taip pat nustatyta, kad I. K. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo ji naudojasi, su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) turėjo 100 kontaktų, iš jų 47 po 2011-03-02 įvykdytos vagystės. Šis numeris taip pat palaikė pastovius kontaktus ir su kaltinamosios motina D. K. (numeris Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atpažintas kratos metu paimto telefono adresatų sąraše, įvestas kaip „D..u.“ (2 t., 86-87 b. l.). Numeris (duomenys neskelbtini) telefone veikė nuo 2011-04-01 9:26:38 val. iki 2011-04-01 12:30:39 val., užfiksuoti 19 skambučių. Šie telefono numeriai jungėsi prie bazinių stočių, kurios yra Šiauliuose. Taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-03-06 15.03.54 val. iki 2011-03-23 11.01.57 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų nebuvo, tai yra, kaip nurodė kaltinamoji I. K., tuo laikotarpiu ji su sūnumi buvo išvykusi į Jungtinius A. E., ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai (3 t., 1-4 b. l.). Visa tai patvirtina, jog šis telefonas buvo I. K. žinioje ir vagystės metu nebuvo pagrobtas. Be to, įvertinus telefoninių kontaktų skaičių, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamoji bandė skambinti, bandydama surasti daiktą. 

Dėl dokumentų, pateiktų ne lietuvių kalba, procesas buvo atnaujintas ir pateikti dokumentai buvo išversti į lietuvių kalbą, siekiant išsiaiškinti dokumentuose parašytą informaciją (1 t., 97-104 b. l., 3 t., 61-69 b. l.). Dalis byloje esančių dokumentų buvo perkelta iš kito atliktino tyrimo, kurio numeris aiškiai įvardintas, todėl nėra pagrindo abejoti gautais įrodymais.

Išanalizavęs kaltinamosios kaltės turinį, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji suprato naudojamos apgaulės pobūdį ir siekė gaunamos naudos. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama I. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. I. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 1 d. kaip sukčiavimas.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmę I. K. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. K. veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. I. K. atsakomybę lengvinančių (LR BK 59 str.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. I. K. nusikalto būdama neteista (2 t., 114 b. l.). Bausta administracine tvarka bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 115-119 b. l.), nedirbanti (2 t., 110-111 b. l.), neregistruota darbo biržoje (2 t., 112 b. l.). LR BK 182 str. 1 d. numatytos 5 alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Vadovaujantis LR BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamos veikos padarymą I. K. skirtina bausmė – piniginė bauda (LR BK 47 str.). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

AB „L. d.“ pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti – 48 115 Lt (1 t., 11-12 b. l.) už neteisėtai išmokėtą draudimo išmoką. Išmokos apskaičiavimą ir dydį patvirtina 2011-10-13 AB „L. d.“ pateiktas nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas, pagal kurį I. K. paskaičiuota mokėtina draudimo išmokos suma už prarastą namų turtą 48 115 Lt (1 t., 192-193 b. l.). 2012-11-19 AB „L. d.“ pateikė paskaičiavimą mobiliojo ryšio telefonų verčių tenkančių išmokėtai draudiminei išmokai. Šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio tenkinimo klausimas nagrinėjamas tik ta dalimi, kiek tai susiję priemonėmis, turėjusiomis reikšmės būtent nusikalstamos veikos padarymui, t. y. mobiliojo ryšio telefonais. Pagal gautus duomenis išmokos dalis, tenkanti už mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“ – 1 081 Lt, už mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8800 Sapphire Arte“ - 187,38 Lt, bendra suma 1 268,38 Lt (2 t., 55-57 b. l.). Todėl pateiktas ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y., 1 268,38 Lt sumai, likusi ieškinio dalis paliktina nenagrinėta, neužkertant AB „L. d.“ kelio kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

AB „L. d.“ taip pat prašė priteisti 420 Lt advokato išlaidų už atstovavimą baudžiamojoje byloje. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantys dokumentai – sąskaitos Nr. 263 ir 264 (3 t., 32-33, 35 b. l.), todėl prašymas tenkinamas visiškai. Minėta pinigų suma priteistina iš kaltinamosios I. K..

Daiktai, turintys reikšmės bylai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 8800e“, saugomas Šiaulių m. policijos komisariate, -konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė;

- kompaktinė plokštelė su išklotinėmis, trys kompaktinės plokštelės su įrašais - paliktinos prie bylos.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 40 MGL dydžio (5 200 Lt) baudą.

Civilinio ieškovo akcinės bendrovės „L. d.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 48 115 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš I. K. priteisti akcinei bendrovei „L. d.“ 1 268,38 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 38 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo akcinės bendrovės „L. d.“ pareikštą prašymą dėl 420 Lt (keturių šimtų dvidešimt litų) priteisimo advokato išlaidoms padengti tenkinti visiškai ir priteisti 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų) iš I. K. akcinės bendrovės „L. d.“ naudai.

Daiktai, turintys reikšmės bylai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8800e“, saugomą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto policijos komisariate, - konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę;

- kompaktinę plokštelę su išklotinėmis, tris kompaktines plokšteles su įrašais, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                          Bronius Vinciūnas