Administracinio nusižengimo byla Nr. II-162-408/2022

  Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00076-2022-1

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.10.4

  (S)

                                 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

                                                N U T A R T I S

                                                        2022 m. kovo 16 d.

                                                                  Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,

sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei, Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. P. 2022-01-31 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21151367550.

Teismas

n u s t a t ė :

        I. Bylos esmė

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso transporto priemonė „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2021-11-11-02, 12.46 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo minėtą automobilį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos 2022-01-31 nutarimu administracinio nusižengimo byloje UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. B. už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta nuobauda 520 eurų dydžio bauda.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, šalių paaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. prašo panaikinti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes negavo duomenų užklausos laiško.

Atsiliepime į R. B. skundą Institucija nurodo, kad su apelianto argumentais nesutinka, prašo skundo netenkinti, palikti galioti Institucijos nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad  2021-11-02, 14.46val. padarytas nusižengimas užfiksuotas vaizdo filmavimo priemonėmis. Automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiuota ir automobilis paliktas stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik „Neįgalusis“ transporto priemonėms. Automobilis nebuvo pažymėtas „Neįgalusis“ ženklais. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ši transporto priemonė priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi pažeidimo padarymo metu transporto priemonės savininkas nebuvo identifikuotas, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apie užfiksuotą administracinį nusižengimą turėjo būti pranešta juridinio asmens vadovui, tai ir buvo padaryta. 2021-11-09 UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre deklaruotu įmonės buveinės adresu buvo išsiųstas registruotas pranešimas dėl duomenų pateikimo. Iš post.lt įrašo matyti, kad siunta su pranešimu 2021-11-16 buvo pristatyta gavėjui. Tai patvirtina, kad pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo įteiktas tinkamai, o tinkamą įstaigos darbą užtikrina jos vadovai, todėl į pateiktą paklausimą per nurodytą laiką ir turėjo būti atsakyta, todėl pareiškėjo argumentus, kad jis negavo duomenų užklausos, Institucija vertina kritiškai. Kaip ginybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Institucijos siųsto pranešimo terminas prasidėjo 2021-11-17 ir baigėsi 2021-11-21, duomenys apie vairavusį asmenį per 3 darbo dienas nebuvo pateikti, todėl pareiškėjui 2021-12-03 buvo surašytas protokolas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. 2022-01-31 byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Institucijos pareigūno nutarimu pareiškėjui paskirta 520 eurų bauda. Procesiniai dokumentai pareiškėjui išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad administracinių nusižengimų registre įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro gaunamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn elektroninio pašto adresas, šiuo adresu išsiųsti dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentų įteikimo tvarką. Iš policijos administracinių duomenų registro matyti, kad pareiškėjas už analogišką nusižengimą baudžiamas ne pirmą kartą. Kadangi pareiškėjas neįvykdė ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo metu valdė transporto priemonę, juridinio asmens vadovui buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi su tokia situacija susiduria kiekvieną dieną. Jo vadovaujama bendrovė užsiima automobilių nuoma. Įmonė yra Vilniuje. Per dieną gauna apie 30 užklausų kas vairuoja automobilius. Stengiasi į visus atsakyti, tačiau šiuo atveju paklausimo asmeniškai jis negavo, jo nuomone Institucijos neaktyviai veikė, o jei Institucija kreipsis į jį asmeniškai, jis tada nurodys kas vairavo ir padarė nusižengimą.

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje atstovas į posėdį neatvyko, gautas atstovo prašymas, kad bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. B. skundas netenkintinas.

            ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. 

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26  nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymo. 2 dalyje numatyta atsakomybė, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas R. B. surašytas dėl to, kad jis 2021-11-09 Institucijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) kuriai priklauso transporto priemonė „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teise vairuoti transporto priemone, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2021-11-02, 12.46 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, paliko automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo „Neįgalusis“ galiojimo zonoje.

ANK 431 straipsnio 1 dalies normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, nustatytos taisyklės pažeidimas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013). R. B. įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, nes konkretaus asmens, kuris 2021-11-02, 12.46 val., (duomenys neskelbtini)Kaune, paliko automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo „Neįgalusis“ galiojimo zonoje, Institucijai nenurodė.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje ir transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovui pranešama apie administracinį nusižengimą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teise vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numeri ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Institucija išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo registruotu paštu UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius ir įteiktas 2021-11-16. Pranešimo terminas prasidėjo 2021-11-21, o duomenys apie vairavusį asmenį per numatytą trijų darbo dienų terminą nebuvo pateikti. 

2021-12-03 UAB (duomenys neskelbtini)direktoriui R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-49716-2021, o 2022-01-31 priimtas nutarimas už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje padarymą R. B. paskirti 520 eurų baudą.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jos nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Asmuo, kaip bendrovės vadovas, pagal bendrovės veiklos pobūdį dažnai perduodamas automobilį naudotis kiliems asmenims, turi pareigą savo vadovaujamos bendrovės veiklą vykdyti taip, kad padarytą teisės pažeidimą tiriantiems pareigūnams turėtų galimybę operatyviai pateikti reikiamą informaciją apie bendrovės automobiliu besinaudojančius asmenis. Vienintelė Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis yra kai transporto priemonės savininkui (valdytojui) negali kilti teisinė pareiga vykdyti vykdomosios institucijos teisėto reikalavimo, duodamo teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, yra numatyta Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai teisėtas transporto priemonės savininkas (valdytojas) prarado transporto priemonę prieš savo valią, tačiau tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.

Taigi, gavęs institucijos paklausimą, R. B., per tris darbo dienas privalėjo institucijai pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teise vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numeri ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (ANK 611 straipsnio 2 dalis), tačiau to nepadarė, taigi, neabejotinai pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą. 

Esant šioms aplinkybėms pažymėtina, kad R. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą bei privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš pareiškėjo paaiškinimo teismas įsitikino, kad jis žino apie administracinių nusižengimų latentiškumą su visomis jo bendrovės transporto priemonėmis. Tokiu atveju Institucija visuomet reikalauja ir reikalaus pateikti duomenis, kas nusižengimų padarymo metu transporto priemones vairavo. Bendrovės vadovas taip pat žino, kad informacija Institucijai teikiama elektroninio ryšio priemonėmis, todėl privalo užtikrinti elektroninių pašto dėžučių aktyvumą, arba pavesti atsakingam asmeniui rūpintis, kad informacija visada ir laiku pasiektų bendrovę, o jo teiginiai, kad pranešimų negauna, nes jie siunčiami bendruoju įmonės elektroniniu paštu, o ne jam asmeniškai, tai yra niekuo nepagrįstas ir nepateisinamas siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Jokių duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo prarastas prieš R. B. valią ir todėl tokios informacijos Įmonės vadovas negalėjo pateikti, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos gynybos taktikos nepateikti duomenų, apie asmenį, konkrečiu laiku vairavusį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, R. B. imasi ne pirmą kartą, ir tai liudija jo piktnaudžiavimą ir pasinaudojimą tuo, kad automobilis registruotas įmonės vardu. Iš bylos medžiagoje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad dėl analogiškų nusižengimų R. B. baustas ne kartą (medžiagos b. l. 11-34). Be to, analizuojamu atveju būtina pažymėti ir tai, kad kritiškai vertintini ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad jis per dieną gauna apie 30 užklausų kas vairuoja automobilius, stengiasi į visas atsakyti, tačiau šiuo atveju paklausimo asmeniškai jis negavo, jo nuomone Institucijos neaktyviai veikė, o jei Institucija kreipsis į jį asmeniškai, jis tada nurodys kas vairavo ir padarė nusižengimą.

Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. R. B. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Institucijos 2022-01-31 nutarimas, administracinio nusižengimo byloje priimtas nustačius R. B. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, ir Institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti R. B. skundo ir panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. atžvilgiu nutraukti, nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

R. B. skundo netenkinti.

        Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022-01-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21151367550, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                    Virginijus Kalkauskas