Civilinė byla Nr. e2-3547-941/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00113-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.9.; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.2.; 2.6.18.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant J.Š., dalyvaujant ieškovams R.L. ir J.L., jų atstovei advokatei A.J., atsakovės UAB „Pabaltijo projektai“ atstovams direktorei J.J. ir advokato padėjėjui V.P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R.L. ir J.L. ieškinį atsakovei UAB „Pabaltijo projektai“, trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sumokėtos kainos grąžinimo, nuostolių ir palūkanų pagal įstatymą priteisimo, bei atsakovės UAB „Pabaltijo projektai“ priešieškinį ieškovams R.L. ir J.L. dėl skolos priteisimo.
n u s t a t ė:
ieškovai R.L. ir J.L. 2020-02-27 pateiktu ir 2020-03-03, panaikinus 2020-01-23 teismo įsakymą, priimtu bei 2020-07-20 patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Pabaltijo projektai“ 2193,60 Eur sumokėtos kainos ir nuostolių, 298,99 Eur palūkanų pagal įstatymą už uždelsimą atsiskaityti, 5 procentų procesines palūkanas. Nurodo, kad 2016 m. vasarą nusprendė savo sklype (duomenys neskelbtini), pasistatyti individualų namą. Tuo tikslu pradėjo ieškoti, kas galėtų atlikti projektavimo darbus, ir rado, kad šias paslaugas teikia UAB „Pabaltijo projektai“. Kelių susitikimų metu atsakovės atstovei J.D. (nauja pavardė – J.) nupasakojo, kokio namo pageidauja, jiems buvo paaiškinta, kokios yra realios galimybės, aptarti teisiniai reikalavimai bei būtinos procedūros projektui parengti ir statybos leidimui gauti. Ieškovai, įvertinę UAB „Pabaltijo projektai“ nurodytą paslaugų kainą ir terminus, nusprendė su atsakove sudaryti sutartį. 2016-09-23 ieškovai, kaip užsakovas, ir atsakovė UAB „Pabaltijo projektai“, kaip projektuotojas, pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria projektuotojas įsipareigojo pagal prie sutarties pridėtą techninę užduotį ne vėliau kaip iki 2017-03-23 parengti ir perduoti užsakovui vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektą, o užsakovas įsipareigojo priimti projektuotojo tinkamai ir laiku atliktus darbus bei už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Šalys buvo susitarusios, kad techninį projektą sudaro: bendrieji duomenys, sklypo plano dalis, architektūrinė dalis, konstrukcinė dalis, grunto tyrimai. Numatyta statybos techninio projekto darbų atlikimo kaina 16000 Eur, grunto tyrimai 350 Eur, toponuotrauka 160 Eur, mokestis už statybos leidimą 78 Eur. Ieškovai laiku ir tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovai atsakovei už projekto parengimą pagal sutartį sumokėjo 1300 Eur: 2016-09-23 sutarties pasirašymo metu - 1200 Eur ir 2017-03-15 – 100 Eur. Taip pat patyrė 893,60 Eur išlaidų, susijusių su projekto rengimu, t.y. atliko su projektavimu susijusius mokėjimus tretiesiems asmenims: 2016-11-18 už 2016-10-21 atliktą topografinę nuotrauką 150 Eur; 2017-06-19 už atliktus ieškovų žemės sklypo grunto tyrimus 320 Eur pagal UAB „Rapasta“ 2017-06-15 sąskaitą faktūrą; 2018-06-25 VMI 78 Eur už statybos leidimą, atsakovei uždelsus parengti projektą ir pasikeitus mokesčių dydžiui papildomai 15,60 Eur; 2018-08-29 už lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalį 180 Eur pagal MB „Protėja“ 2018-07-31 sąskaitą; 2018-12-13 už elektros kabelinės linijos apsaugojimo darbo projektą 150 Eur UAB „Solgenas“. Bendrai ieškovai atsakovei ir tretiesiems asmenims sumokėjo 2193,60 Eur sumą, susijusią su projektu. Atsakovė laiku, t. y. iki 2017-03-23 neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų - nebuvo tinkamai parengusi bei perdavusi ieškovams gyvenamojo namo projekto ir atlikusi kitų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Į ieškovų paklausimus dėl delsimo, atsakovė pateikdavo įvairius pasiteisinimus, kaltindama tai valstybines institucijas, tai teisinio reguliavimo pasikeitimus ir pan. Ieškovai neturi specialių žinių projektavimo darbų srityje, iš pažįstamų buvo girdėję, kad šie procesai gali šiek tiek užtrukti, todėl tikėjo atsakovės paaiškinimais ir laukė, kol projektas bus parengtas, pateiktas valstybinėms institucijoms suderinimui ir išduotas statybos leidimas. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovė projektą dėl statybos leidimo išdavimo į internetinį tinklalapį www.planuojustatyti.lt įkėlė po sutartyje nurodyto termino. Nors atsakovė projektą rengė itin ilgą laiko tarpą, 2019-01-08 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius nepritarė projektui, nes atsakovė, rengdama projektą, nesilaikė specialiųjų architektūros reikalavimų (3 p.), kad leistinas statinių (pastatų) aukštis iki karnizo gali būti 6 m., tuo metu atsakovės suprojektuoti karnizai yra atitinkamai 9,12 m ir 7,34 m. Ieškovų žiniomis ši pastaba atsakovei buvo nurodyta iki 2019-01-08 projekto teikimo, tačiau ji į tai neatsižvelgė ir teikė projektą derinimui, žinodama, kad jis nėra tinkamas. Vėliau ieškovai sužinojo, kad atsakovės parengtas projektas buvo atmestas ir dėl kitų pastabų. Ieškovai ne kartą ragino atsakovę greičiau parengti projektą ir gauti statybos leidimą, greičiau ištaisyti projekte nustatytus trūkumus, tačiau dėl ieškovams nesuprantamų priežasčių, atsakovė iki šiol neištaisė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus nurodytų projekto trūkumų. Konkretus projekto likimas ir esama derinimo stadija ieškovams nėra žinoma iki šiol. Viešoje erdvėje yra analogiško pobūdžio nusiskundimų dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Atsakovė, neįvykdydama ieškovų užsakymo daugiau nei trejus metus, pažeidė sąžiningo prievolių vykdymo principus ir šalių sudarytą sutartį, todėl ieškovai 2020-02-26 išsiuntė atsakovei pranešimą apie sutartinių santykių nutraukimą ir pagal sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo. Atsakovė neparengė ir nesuderino projekto, ieškovams nėra išduotas statybos leidimas, todėl atsakovė turi grąžinti pagal sutartį jai sumokėtą 1300 Eur sumą. Papildomai ieškovų patirtos 893,60 Eur su projekto rengimu susijusios išlaidos, turi būti priteistos kaip nuostoliai, nes šios išlaidos susijusios su konkrečiu atsakovės įsipareigotu parengti projektu, kurio ji nustatytu terminu neparengė. Taip pat už termino įvykdyti piniginę prievolę, pagal LR CK 6.210 str. 1 d., atsakovė už laikotarpį nuo 2017-03-04 iki 2019-12-13 (t.y. 995 k.d.) turi sumokėti 298,99 Eur palūkanų.
Atsakovė UAB „Pabaltijo projektai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsakovė UAB „Pabaltijo projektai“ 2020-05-27 pateiktu ir 2020-06-01 priimtu priešieškiniu prašo priteisi iš ieškovų R.L. ir J.L. 400 Eur skolą pagal projektavimo darbų sutartį bei 5 procentų procesines palūkanas. Nurodo, kad prašymas atlyginti žalą yra susijęs su civilinės atsakomybės taikymu. Ieškovai prašo taikyti projektuotojui atsakomybę ne pagal sutarties 5 p., bet pagal įstatymą. Iš ieškinio neįmanoma nustatyti apie kokį sutartinį įsipareigojimą, susijusį su pinigų skolinimusi ir praleistu jų gražinimo terminu, yra kalbama. Neaišku, kodėl atsakovė yra kalta, kad statybos leidimas buvo negautas. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi ir neprivalėjo gauti statybos leidimo, nes buvo įsipareigojusi tik parengti projektą ir jį perduoti ieškovams. Ieškovai net nesiaiškino, ar projektas parengtas blogai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija piktnaudžiavo savo teisėmis ir neteisėtai atsisakė derinti projektą. Ieškovai nesiėmė jokių priemonių apskųsti neteisėtus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmus, nors atsakovė būtent tai jiems siūlė padaryti. Ieškovai ieškinyje nenurodo atsakovės veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio ir kaltės elemento, kuris sukėlė žalą. Neaišku, kas ieškinyje laikoma žala ir koks jos dydis. Nenurodyta, koks atsakovės įsipareigojimas pagal sutarties 1 p. ir 3 p. nebuvo įvykdytas, kad sutartį reikėjo nutraukti vienašališkai. Visa tai, kas buvo sutarta pagal sutartį, buvo įvykdyta. Atsakovė atliko dar daugiau, nei buvo aptarta sutartyje, t. y. rūpinosi net statybos leidimo išėmimu, kas teisės aktais yra priskiriama pačiam statytojui, t. y. ieškovams. Atsakovė be jokio užmokesčio atliko visas statytojo pareigas ir to nebūtų galėjusi atlikti, jei ne ieškovų jai suteiktas įgaliojimas. Ieškovai už šiuos veiksmus atsakovei nieko nėra sumokėję, todėl atsakovė turi teisę į atlygį už specialiųjų architektūrinių reikalavimų išėmimą, už duomenų iš registrų surinkimą, už projekto derinimą atitinkamose institucijose ir t.t., tačiau ji nieko iš ieškovų nenori, išskyrus tai, kad ieškovai iki šiol nėra su bendrove atsiskaitę už tai, dėl ko sutartimi buvo aiškiai sutarta, t. y. už projekto parengimą. Ieškinyje nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas visiškai neatitinka ieškinio dalyko. Ieškovai reiškia ieškinį lyg ir prašydami žalos atlyginimo, tačiau ieškinio pagrinde kaltina bendrovę neatlikus veiksmų, kurių nebuvo aptarta sutartyje (statybos leidimo išėmimo), be to neprašo teismo nutraukti sutartį ir laiko, kad sutartį nutraukė vienašališkai teisėtai, nors sutartyje tokios galimybės nebuvo numatyta. Ieškovai neįrodinėja, kad projektas parengtas netinkamai, nes puikiai žino, kad norėjo ne 6 m, o 9 m namo, tačiau jiems to daryti neleido vienas iš Klaipėdos rajono savivaldybė pareigūnų, derinęs projekto sprendinius. Keista, kad ieškovai nesutikdami su pareigūno reikalavimais dėl 6 m aukščio, reikalavo, kad atsakovė projektą suderintų su 9 m aukščiu. Pažymi, kad pareigūnas sąmoningai ar iš nežinojimo maišė sąvokas „kraigas“ ir „karnizas“. Pagal STR 2.04.01:2018, kraigas – šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna, stogo karnizas – stogo dalis, išsikišanti už išorinės sienos vertikaliosios plokštumos. Kitaip tariant, stogo kraigas yra aukščiausia šlaitinio stogo dalis, o stogo karnizas – žemiausia. Pareigūnas visai kitaip suprato šias sąvokas ir reikalavo, kad projekte pavaizduotas namo šlaitinio stogo aukštis nebūtų didesnis nei 6 m. Pagal specialiuosius reikalavimus pastato aukštis (kraigas) galėjo būti virš 10 m, o projekte jis buvo net mažesnis – tik virš 9 m. Atsakovės direktorė bandė įtikinti pareigūną, kad jis klysta, tačiau jis buvo užsispyręs ir nieko nenorėjo girdėti. Atsakovės direktorė ėjo net pas vyr. architektą ir jis pasakė, kad projekte viskas gerai, tačiau pareigūnas nieko nepaisė. Atsakovės direktorė patarė ieškovams savo pažeistas teises ginti teisme apskundžiant to pareigūno sprendimą nederinti projekto, tačiau vietoje to ieškovai vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą. Ieškovai pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, todėl ieškinio pagrindas neaiškus ir neatitinka ieškinio dalyko. Tai pažeidžia atsakovės procesines teises tinkamai gintis nuo ieškinio. Teismas privalo pasiūlyti ieškovams tikslinti ieškinį arba bylą nutraukti. Projektas, sutarties 1 p. prasme, buvo parengtas tinkamai, visi ieškovų reikalavimai pagal projektavimo užduotį buvo įvykdyti ir ieškovai to neginčija. Sutartyje numatytas terminas iki 2017-03-23 buvo praleistas, bet ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovai iki 2018-10-12 vis prašė pataisyti projektą pagal jų norus ir tik 2018-10-12 patvirtino, kad projekto sprendiniai jiems tinka, t.y. priima projektą ir prašo jį išsiųsti į Infostatybą statybos leidimui gauti. Iki tol ieškovai nebuvo apsisprendę dėl galutinių projekto sprendinių ir bendraudami su atsakove ieškojo tinkamiausių jiems sprendinių. Tai rodo, kad sutarties terminas buvo praleistas abiem šalims sutarus. Ieškovas 2019-05-14 prašo atsiųsti sutartį dėl jos pratęsimo pasirašymo. Tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių pratęsimas nebuvo pasirašytas. Gal dėl to, kad į jų santykius įsiterpė advokatė, kuri neaišku kokiu pagrindu perėmė ieškovų teises pagal sutartį ir pradėjo reikalauti iš atsakovės to, ko nebuvo numatyta sutartyje, t.y. išimti statybos leidimą. Sutartis buvo nutraukta kai projektas jau buvo parengtas. Ieškovai už projektą privalo sumokėti 1600 Eur, 1200 Eur jau yra sumokėję, liko skolingi 400 Eur. Prašo priteisti iš ieškovų šią jų pagal sutartį nesumokėtą sumą. Netesybų, t.y. 0,02 proc. delspinigių, neprašo.
Ieškovai R.L. ir J.L. 2020-06-22 pateiktu atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė UAB „Pabaltijo projektai“ iškraipo tarp šalių sudarytos sutarties ir jos nuostatų esmę, prasmę, tikrąjį turinį, ko pasėkoje nepagrįstai reikalauja neegzistuojančios skolos už darbus, kurių neatliko laiku ir tinkamos kokybės bei neperdavė ieškovams. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad projektas parengtas laiku, nes iki sutarto termino – 2017-03-23 pabaigos, taip pat vėliau jis nebuvo perduotas užsakovui. Nėra jokio pagrindo pripažinti ir to, kad projektas parengtas tinkamai, ką patvirtina daugkartinis projekto neatitikimas teisės aktų reikalavimams, nustatytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus. Priešieškinio teiginiai apie neva tai egzistavusius savivaldybės administracijos pareigūnų neteisėtus veiksmus vertinant projektą, ieškovų sprendimą neginti savo teisėtų interesų teisme dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų yra atsakovės išgalvoti ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl turi būti atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Be to, šie teiginiai nešalina fakto, kad projektas nebuvo tinkamas. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė matydama, kad ieškovai neva tai nepagrįstai nesiima veiksmų ginčą su savivaldybės administracija perkelti į teismą, turėjo imtis savo teisių gynimo priemonių, t. y. nutraukti sutartį ir pan. Tačiau atsakovė elgėsi priešingai ir periodiškai teikė projektą pakartotiniam derinimui (2016 m. – 2 kartus, 2017 m., kada suėjo projekto parengimo ir perdavimo ieškovams terminas, – nė karto, 2018 m. – 7 kartus, 2019 m. – net 8 kartus). Tokie atsakovės veiksmai davė pagrindą ieškovams suprasti, kad projektas galimai yra su trūkumais, o ne savivaldybės administracijos skyrius elgiasi neteisėtai. Atsakovės įgaliota atstovė J.J. (buvusi D.) niekada neinformavo ieškovų apie savivaldybės administracijos pareigūnų tariamai neteisėtus veiksmus vertinant projektą ir atsisakant jį tvirtinti, apie būtinumą ieškovams kreiptis į teismą bei ginčyti administracijos pareigūnų veiksmus ir pan., todėl tokie priešieškinio motyvai turi būti įvertinti kaip atsakovės nepagrįstas siekis perkelti atsakomybę už netinkamo projekto parengimą ant ieškovų, kaip vartotojų, ir/ar savivaldybės administracijos pečių. Atsakovė, apart visiškai nepagrįstų teiginių priešieškinyje, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jos parengtas projektas tinkamas. Atsakovei neįrodžius šio teisiškai reikšmingo fakto, aplinkybė apie projekto netinkamumą byloje laikytina nustatyta ir pagrįsta. Ieškovams niekada nebuvo pateiktas atsakovės sudarytas projekto perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo atsakovė perduotų ieškovams parengtą projektą ir/ar paprašytų (pareikalautų) iš ieškovų priimti atliktus darbus, todėl atsakovės reikalavimai priteisti skolą yra nepagrįsti. Net jei projekto priėmimo – perdavimo aktas ieškovams ir būtų pateiktas, jie nebūtų galėję jo pasirašyti, nes atsakovės parengtas projektas nesuderintas. Atsakovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl neturi teisės reikalauti sumokėti jai visą sutartimi sulygtą kainą. Priešingai, atsakovė privalo grąžinti ieškovams jų sumokėtus pinigus, nes neįvykdė savo įsipareigojimų ir pažeidė sutartį, ieškovai negavo to, ko pagrįstai tikėjosi sudarydami ginčo sutartį. Atsakovė priešieškinyje net neatsižvelgia, kad jai sumokėta ne 1200 Eur, bet 1300 Eur. Neįrodo, kad atliko ieškovams darbų pagal sutartį šiai sumai. Atsakovės darbų valandiniai įkainiai sutartyje net nebuvo numatyti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai, būdami vartotojais ir silpnesniąja šalimi, buvo supažindinti su atsakovės darbų įkainiais prieš sudarydami sutartį. Nesutinka su priešieškinio išvedžiojimais, kad ieškinys neatitinka proceso normų reikalavimų. Atsakovės priešieškinis yra visiškai nepagrįstas. Prašo priešieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu dėl ieškinio ir priešieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija specialiuosius architektūros reikalavimus Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui išdavė 2016-10-10, dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas teiktas derinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai 5 kartus (2018-07-23, 2019-01-08, 2019-05-24, 2019-06-28, 2019-09-25), visais atvejais išvada – nepritarta. Paskutinėje – 2020 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išvadoje nurodytos pastabos: „Teikiamam projektui buvo surašytos keturios neigiamos Architektūros ir urbanistikos skyriaus patikrinimo išvados: 2018-07-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-06-28 Nr. (duomenys neskelbtini). Teikiamas projektas pagal išvadas yra nepakoreguotas. Projektuojamas pastato karnizo aukštis yra didesnis, negu specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nurodytas leistinas“. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimai nepritarti projektui apskųsti nebuvo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nežinoma apie ieškovų ir atsakovės papildomus susitarimus dėl sutarties sąlygų vykdymo (ieškovų pritarimo parengtam statybos projektui, jo pateikimo ieškovams terminų pratęsimo, statybos leidimo gavimo aplinkybių, statinio aukščių). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neturi jokio suinteresuotumo dėl šios civilinės bylos baigties.
Ieškovai R.L. ir J.L. bei jų atstovė ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais ir motyvais.
Ieškovė R.L. papildomai paaiškino, kad projektas įgyvendintas nebuvo, nes nebuvo gautas statybos leidimas. Žemės sklypą 2019 m. rudenį pardavė, todėl projektas tapo nebereikalingas.
Ieškovas J.L. papildomai paaiškino, kad sudarė sutartį su atsakove, nes patys neturi jokios projektavimo patirties. Taip pat žodžiu susitarė, kad atsakovė atliks visus reikalingus veiksmus ieškovų vardu. Jis pateikė atsakovei informaciją, kaip turėtų atrodyti namas – t.y. suteikė nuorodą į internetinį tinklalapį, nurodė, kad nori panašaus gyvenamojo namo kaip pagal tipinį projektą „P.“ ir davė jau statomo namo adresą apžiūrai. Stengėsi bendradarbiauti su atsakovės atstove dėl projekto įgyvendinimo, pastabų ištaisymo tiek iki sutartyje numatyto termino 2017-03-23, tiek po jo. Atsakovės atsakovė vis pažadėdavo ištaisyti klaidas. Vėliau vengė telefoninių pokalbių ar susitikimų. Paskutiniai projekto derinimo darbai su atsakove vyko 2018 m. gruodį. Atsakovė jokių ataskaitų apie jų vardu atliktus veiksmus, atliktų darbų aktų nėra pateikusi. Atsakovė nevisada informuodavo ieškovus apie projekto teikimus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai derinti.
Atsakovės UAB „Pabaltijo projektai“ atstovai su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko priešieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais.
Atsakovės atstovė J.J. papildomai paaiškino, kad 2016-10-30 buvo parengtas galutinis projektas, paruoštas teikti savivaldybei dėl statybą leidžiančio dokumento. Vėliau projektas dar kelis kartus buvo nežymiai keistas, derinant jį pagal ieškovų norus. Ieškovas tuo metu gyveno užsienyje. Todėl ji pati už ieškovą pasirašė projekto priėmimo-perdavimo aktą, nes kitaip negalėjo pateikti projekto derinimui į infostatyba.lt. Mano, kad tai atliko su ieškovo sutikimu, nes turėjo įgaliojimą. Sutinka, kad keliuose Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateiktuose projektuose buvo techninių klaidų. Pirmąjį kartą sąmoningai pateikė projektą su trūkumais, kad užbėgdama už akių gautų pastabas ir suprastų derintojų požiūrį. Negali paaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios pastabos iš įvairių institucijų ir kodėl toliau teikė derinti projektus su tais pačiais trūkumais. Tačiau nepripažįsta, kad stogo karnizo konstrukcija buvo suprojektuota klaidingai. Vėlavo įvykdyti sutartį dėl įmonėje kilusių problemų ir darbuotojų trūkumo. Be to, ieškovai nuolat keitė projektinius sprendinius. Galutinai sprendiniai buvo suderinti tik 2018 m. spalio mėnesį. Ieškovui projektas pateiktas 2018-10-12. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistas K.V. nederino projekto, nes neteisingai suprato stogo kraigo ir stogo karnizo sąvokas. Jis, kad projektas būtų patvirtintas, pasiūlė jai pašalinti iš projekto specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Ji nesutiko, nes tai neteisėta ir ji nenorėjo pažeisti įstatymo, o ieškovai toliau ragino tęsti projektavimo darbus. Ji toliau pakartotinai teikė projektą derinti neatsižvelgdama į nepagrįstas ir neteisėtas pastabas, nes nenorėjo nusileisti ir norėjo apginti save. Projektą koregavo ir teikė derinti jau pasibaigus sutartyje nustatytam terminui. Teikdama projektą savivaldybei derinti, informuodavo ieškovus telefonu. Po ketvirto projekto atmetimo ji žodžiu informavo ieškovus, kad jie turi galimybę kreiptis į Architektūros ir urbanistikos skyrių tam, kad būtų sudaryta specialistų komisiją spręsti klausimus dėl darbuotojų priimamų neteisėtų sprendimų derinant projektus. Ieškovas informaciją išklausė, bet veiksmų nesiėmė ir atsakovei to atlikti nenurodė. Ji kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiąjį specialistą G.K. dėl galimybės apskųsti to paties skyriaus specialisto K.V. išvadas dėl projekto derinimo, tačiau buvo pasiūlyta kreiptis į Statybos inspekciją su skundu. Statybos inspekcija situacijos plačiau nekomentavo. Toje pačioje gatvėje yra parengusi kelis analogiškus namų projektus, jie buvo suderinti, patvirtinti ir išduoti statybos leidimai. Atsakovės parengtas projektas yra teisingas. Nesutinka su savivaldybės pastabomis, kad stogo karnizo aukštis neatitinka reikalavimų. Su ieškovais konkrečiai namo aukštis aptartas nebuvo, tačiau stogo aukštis nuolat kito priklausomai nuo ieškovų pageidavimų, susijusių su kitomis koreguotomis namo projekto dalimis. Pripažįsta, kad projektavimo sutartis laikoma įvykdyta, kai yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau atsakovė pagal sutartį su ieškovais neturėjo pareigos gauti statybos leidimo. Ji iš geranoriškumo siekė gauti statybos leidimą ir atliko dar daugiau darbų nei numatyta sutartyje. Buvo informuota, kad ieškovai sudarė atstovavimo sutartį su advokate, tačiau ji su advokate nuo 2019 m. nebendradarbiavo. Negali tiksliai detalizuoti, už kokias atsakovės paslaugas ieškovai nėra sumokėję priešieškiniu prašomų priteisti 400 Eur.
Liudytojas G.K., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus vedėjas, parodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistas K.V., dabar jau miręs, motyvuotai teikė pastabas dėl atsakovės teikiamo derinti gyvenamojo namo projekto, nes projektuojamas statinys neatitiko Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių - statinio stogo karnizo aukštis nurodytas projekte viršijo detalaus planavimo dokumentais nustatytą leistiną aukštį. Projektas, kiek matė, buvo teiktas šešis kartus derinimui dėl to paties dalyko – stogo karnizo aukščio, visus kartus buvo pateiktos tos pačios pastabos. Atsakovės atstovė kreipėsi žodžiu į jį dėl projekto nederinimo. Pagal jos paaiškinimus, netiriant detaliai situacijos, jam atrodė, kad nėra kliūčių projekto derinimui, tačiau jis neturi teisės duoti nurodymų atsakingiems specialistams dėl jų priimamų sprendimų. Skundų dėl specialisto pastabų institucijai pareikšta nebuvo. Iškilus šiam klausimui, iš tiesų kilo daug diskusijų dėl stogo karnizo sąvokos aiškinimo ir supratimo. Ši sąvoka diskutuotina. Pripažįsta, kad ji galėtų būti traktuojama bei vertinama ir kitaip, nei buvo šiuo atveju.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Faktinės aplinkybės
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovai R.L. ir J.L., ieškovės vardu, pagal 2015-11-26 sutartį ir 2016-01-26 priėmimo perdavimo aktą įgijo žemės (duomenys neskelbtini).
Ieškovai R.L. ir J.L. (užsakovas) bei atsakovė UAB „Pabaltijo projektai“, atstovaujama J.D. (dabar J.) (projektuotojas) 2016-09-23 sudarė atsakovės parengtą projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo iki 2017-03-23 parengti pagal prie sutarties pridėtą techninę užduotį ir perduoti užsakovui vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektą, atitinkantį techninės užduoties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o ieškovai įsipareigojo priimti projektuotojo tinkamai ir laiku atliktus darbus bei už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Techninio projekto sudėtis: bendrieji duomenys, sklypo plano dalis, architektūrinė dalis, konstrukcinė dalis. Sutarties darbų kaina: statybos techninio projekto darbų atlikimo kaina 1600 Eur, grunto tyrimai 350 Eur, toponuotrauka 160 Eur; rankraštiniu įrašu aptartas papildomas 78 Eur mokestis už statybos leidimą. Ranka užpildytas atsakovės parengtas projektavimo darbų sutarties priedas Nr 1. – projektavimo užduotis, kurioje nurodyta: I. Bendrieji duomenys - adresu (duomenys neskelbtini) projektuojamas vieno buto gyvenamasis namas; II. Reikalavimai statinio laikančiosioms konstrukcijoms – pamatai poliniai, pagrindinės konstrukcijos blokeliai fibo ?, fasadas tinkas, perdanga gelžbetoninė, stogas skarda, pertvaros tarp pastato patalpų blokeliai; III. Reikalavimai inžinerinėms komunikacijoms ir tinklams – šildymas pirmas aukštas geoterminis, antras aukštas centralizuotas, vėdinimas ?, vandentiekis kvartalo; IV. Automobilių parakavimas – 2 vietos; V. Architektūriniai planiniai reikalavimai – gyvenamųjų patalpų erdvėje projektuojami garažas, 4 miegamieji, 2 sanmazgai, židinys išorinis vidinis, apie 180 kv.m. Taip pat užsakovas nurodė, kad pageidauja namo panašaus kaip pagal gyvenamojo namo projektą „P.“ bei pateikė internetinę, per kurią galima susipažinti su nurodytu projektu, ir nurodė adresą, kur statomas toks namas.
Ieškovai R.L. ir J.L. 2016-09-23 išdavė atsakovei UAB „Pabaltijo projektai“, atstovaujamai J.D. (dabar J.) notaro patvirtintą įgaliojimą veikti jų vardu ir atstovauti juos įvairiose valstybės ir savivaldybės įstaigose bei kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose dėl statinių statybos, inžinerinių įrenginių įrengimo jiems nuosavybė teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), atlikti visus veiksmus su informacijos pateikimu ir gavimu informacinėse sistemose www.infostatyba.lt, www.planuojustatyti.lt, gauti leidimusi ir kt.
Ieškovė 2016-09-23 sumokėjo atsakovei 1200 Eur už techninio projekto parengimą.
Ieškovas 2017-03-15 mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės atstovės sąskaitą 100 Eur.
Taip pat ieškovai, pagal atsakovės jiems persiųstus dokumentus ir / ar nurodymus, projekto rengimo procese patyrė 893 Eur su projektavimo darbais susijusių išlaidų:
2016-11-18 – 150 Eur už 2016-10-21atliktą topografinę nuotrauką;
2017-06-19 - 320 Eur už inžinerinius geologinius tyrinėjimus pagal paslaugos teikėjo UAB „Rapasta“ paslaugų gavėjui UAB „Pabaltijo projektai“ (atsakovei) 2017-06-15 išrašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini);
2018-06-25 – 78 Eur valstybinė rinkliava už statybos leidimo išdavimą;
2018-08-29 – 180 Eur MB „Protėja“ už projekto „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalį;
2018-12-13 – 150 Eur UAB „Solgenas“ už elektros kabelinės linijos apsaugojimo techninį darbo projektą;
2018-12-08 – papildomai 15 Eur valstybinė rinkliava už statybos leidimo išdavimą;
Iš viso ieškovų patirtų išlaidų, susijusių su projekto rengimu, suma sudaro 2193 Eur.
Atsakovė UAB „Pabaltijo projektai“ 2016-09-28 pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus. Statytojui (užsakovui) R.L. 2016-10-10 išduoti specialieji architektūros reikalavimai, pagal kuriuos privalu vadovautis detaliojo plano sprendiniais, tarp jų leistinas statinių aukštis nuo žemės paviršiaus 10,5 m, iki karnizo 6 m, iki dviejų aukštų su mansarda.
Po to atsakovė UAB „Pabaltijo projektai“ ne mažiau nei 16 kartų (1 kartą 2016 m., 7 kartus 2018 m. ir 8 kartus 2019 m.) teikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektą su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą: 2016-10-31, 2018-05-24, 2018-06-27, 2018-07-11, 2018-07-19, 2018-10-17, 2018-12-19, 2018-12-27, 2019-02-05, 2019-02-25, 2019-05-01, 2019-05-21, 2019-06-03, 2019-06-06, 2019-06-13, 2019-09-10. Iš jų:
2018-07-19 – projektui 2018-07-23 nepritarta, pastabose nurodyta, kad leistinas statinių aukštis iki karnizo gali būti 6 m, nepaisant reikalavimų projektuojamas 9,12 m.
2018-12-27 - projektui 2019-01-08 nepritarta, nes nesilaikyta specialiųjų architektūros reikalavimų bei nenuasmeninti dokumentai.
2019-05-21 - projektui 2019-05-24 nepritarta, surašyta neigiama išvada, pastabose nurodyta, kad projektui buvo surašytos dvi neigiamos išvados 2018-07-23 ir 2019-01-08, duomenų, kad būtų atsižvelgta į 2018 m. išvadą nėra, projektas teikiamas be jokių pataisymų; nurodyta, kad netikslinga išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal teikiamą projektą, siūloma apsispręsti dėl tolimesnių projektavimo darbų nutraukimo.
2019-06-13 – projektui 2019-06-28 nepritarta, nes neatsižvelgta į 2019-05-24 surašytą neigiamą išvadą.
2019-09-10 - projektui 2019-09-25 nepritarta, pastabose nurodyta, kad projektui buvo surašytos keturios neigiamos išvados 2018-07-23, 2019-01-08, 2019-05-24 ir 2019-06-28, projektas pagal išvadas nepakoreguotas; projektuojamas pastato karnizo aukštis yra didesnis, nei leistinas specialiuosiuose architektūros reikalavimuose; netikslinga išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal teikiamą projektą, siūloma apsispręsti dėl tolimesnių projektavimo darbų nutraukimo bei projekto vadovui siūloma apie tai informuoti statytoją L.R (t.y. ieškovę).
Projektas ieškovams pagal priėmimo perdavimo aktą perduotas nebuvo, statybą leidžiantis dokumentas pagal atsakovės, statytojo vardu, teiktus projektus išduotas nebuvo.
Atsakovė su ieškovais ir jų atstove nuo 2019 m. gegužės mėnesio nebebendravo.
Ieškovai 2019-09-05 žemės sklypą, kuriame ketino statyti namą, pardavė. 2020-01-22 kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos (nuostolių) priteisimo. 2020-02-26 pranešimu vienašališkai nutraukė 2016-09-23 projektavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti pagal sutartį sumokėtą projektavimo darbų kainą, atlyginti nuostolius bei sumokėti palūkanas už uždelsimą atsiskaityti.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, priešieškiniu prašo priteisti skolą už pagal sutartį atliktus projektavimo darbus.
Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika
Gyvenamojo namo (neypatingo statinio) statybai rengiamas statybos projektas. Viena iš sąlygų statytojo teisei įgyvendinti ir viena iš statytojo pareigų yra statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, įgijimas ir turėjimas (LR Statybos įstatymo 2 d. 11 p., 46 p., 14 str. 1 d. 4 p., 18 str. 7 d. 3 p., 27 str. 22 d.).
Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (LR CK 6.700 str.). Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius dokumentus užsakovo pavedimu gali perengti ir rangovas, tuomet užduotis abiem šalims tampa privaroma, kai ją patvirtina užsakovas (LR CK 6.701 str.). Rangovas be kita ko privalo: atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui (LR CK 6.702 str.). Projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą. Rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.703 str.). Užsakovas be kita ko privalo: sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu, atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių (LR CK 6.704 str.).
Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos termino terminų pažeidimą. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (LR CK 6.652 str.). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (LR CK 6.655 str. 1 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (LR CK 6.662 str. 1 d.). Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai. Projektavimo rangos atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Jeigu darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsiranda be kaltės (LR CK 6.256 str. 4 d.). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis projektavimo / statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Užsakovas privalo apmokėti tik už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2007, Nr. 3K-3-228/2010, Nr. 3K-3-640/2013, Nr. 3K-3-359-686/2016, Nr. e3K-3-400-916/2019 ir kt.).
Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės, ar yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo kokybei. Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šias aplinkybes, ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepateikia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (LR CK 6.659 str. 1 d. 1 p., 3 d.).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai (LR CK 6.189 str. 1 d.). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (LR 6.193 str.). Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ( LR CK 6.195 str.). Sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (LR CK 6.196 str.) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama. (LR CK 6.246-6.249 str.). Jeigu darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsiranda be kaltės (LR CK 6.256 str. 4 d.).
Dėl ieškinio ir priešieškinio
Byloje ginčas yra kilęs iš sutartinių projektavimo rangos santykių. Tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai dėl vieno buto gyvenamojo namo projekto parengimo.
Gyvenamojo namo statyba be projekto ir be statybą leidžiančio dokumento negalima. Taigi projektavimo darbai nėra savitiksliai. Projektavimo darbais siekiamas ir pageidaujamas rezultatas yra statybą leidžiančio dokumento gavimas. Šiuo atveju atsakovė (projektuotojas) projektavimo sutartimi be kita ko buvo įsipareigojusi surinkti ir tinkamai parengti visus reikiamus dokumentus, reikalingus projektui parengti ir statybos leidimui gauti (3.1.3. p.), tinkamai parengti projektą bei jį lydinčius dokumentus, juos suderinti su užsakovu ir visomis atitinkamomis valstybės ir / ar vietos savivaldos institucijomis bei atlikti visus tam būtinus formalumus ir veiksmus (3.1.4. p.), ne vėliau kaip iki 2017-03-23 perduoti projektą su visais jį lydinčiais dokumentais ir valstybės ar vietos savivaldos institucijų suderinimais (3.1.6. p.). Duomenų, kad ieškovai turėtų specialiųjų žinių kaip parengti ir derinti projektą, nėra. Tuo tikslu ieškovai išdavė atsakovei įgaliojimą atlikti visus veiksmus, susijusius su projekto parengimu, pateikimu derinti ir statybos leidimo gavimu. Bylos duomenimis, atsakovė statytojo (ieškovės) vardu ne mažiau kaip 16 kartų, ne visada apie tai informuodama užsakovus ieškovus (tiksliau dauguma atvejų jų net neinformuodama), teikė savivaldybei projektą su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pati atsakovės atstovė teikdama paaiškinimus pripažino, kad paprastai projektavimo sutartis laikoma įvykdyta, kai yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis įprasta praktika analogiškais atvejais bei vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pripažintina, kad šalys buvo susitarusios, kad visiško ir tinkamo projektavimo darbų atlikimo rezultatas yra statybą leidžiančio dokumento pagal parengtą projektą gavimas. Tai neprieštarauja statybą reglamentuojančioms teisės normoms, nes prašymas dėl leidimo išdavimo teikiamas statytojo vardu ir statybos leidimas yra išduodamas statytojui (ne projektuotojui). Taigi atsakovės atsikirtimai, kad pagal sutartį su ieškovais, atsakovė neturėjo pareigos gauti statytojų vardu statybos leidimo, yra nepagrįsti ir atmestini.
Nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo projektas pagal šalių sudarytą sutartį buvo parengtas ir pirmą kartą derinimui pateiktas 2016-10-31, tačiau statybos leidimas nebuvo išduotas. Nors objektyvūs šias aplinkybes patvirtinantys duomenys nepateikti, atsakovės atstovės paaiškinimais, prieš teikiant projektą ji pati užsakovo vardu buvo pasirašiusi projektą ir projekto perdavimo aktą. Toks darbų perdavimas, kai už užsakovą pasirašo pats rangovas, objektyviai nėra ir negali būti laikomas tinkamu darbų perdavimu. Gyvenamojo namo projektas pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą užsakovams nebuvo perduotas. Sutartimi nustatyta projektavimo darbų pabaiga 2017-03-23. Atmetus projektą 2016 m., projektas derinimui 2017 m. teikiamas nebuvo. 2018 m. ir 2019 m. projektas teiktas derinti dar 15 kartų, tačiau projektui nepritarta ir statybos leidimas negautas. Taigi projektas nėra tinkamai neparengtas, nėra suderintas ir nėra perduotas užsakovams iki šiol.
Atsakovės atstovės paaiškinimais, projektas parengtas tinkamai, tačiau nesuderintas dėl savivaldybės darbuotojo klaidingo statybinių sąvokų – stogo kraigas ir stogo karnizas -interpretavimo ir taikymo. Todėl ji dėl asmeninių ambicijų atkakliai, sąmoningai neatsižvelgdama į, jos nuomone, nepagrįstas pastabas, dar daug kartų teikė projektą derinti. Pažymėtina, kad statybinių sąvokų turinys ir projekto nederinimo pagrįstumas, ar nepagrįstumas nėra šio civilinio ginčo dalykas. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, matyti, kad atsakovės atstovė viename iš 2018 m. el. laiškų ieškovui lakoniškai nurodo, kad architektūros skyrius turi pastabų. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė (projektuotoja) būdų informavusi ieškovus (užsakovus) apie projekto daugkartinio nederinimo priežastis ir pateiktas pastabas, susijusias su projektuojamo namo stogo karnizo aukščiu, argumentuotai nurodžiusi, kad savivaldybės specialisto neigiamos išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos, pasiūliusi skųsti nepalankius savivaldybės administracijos sprendimus, ar pati pagal įgaliojimą ėmusis atitinkamų realių veiksmų, nėra.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis techninė užduotis atsakovei (projektuotojui) buvo suformuluota, nurodant iš esmės visus jos pačios parengtoje formoje reikalaujamus pateikti duomenis ir pateikiant internetinę nuorodą, kur galima susipažinti su tipiniu gyvenamojo namo, kokio pageidavo užsakovai, projektu bei nurodant adresą, kur galima pamatyti pagal šį projektą statomą namą. Atsakovė beveik 3 metus trukusio projekto rengimo laikotarpiu jokių pretenzijų užsakovams dėl techninės užduoties suformavimo nepateikė. Ieškovas el. laiškuose atsakovės atstovei nurodo: 2017-08-14 - kad „daugiau nebenoriu laukti ir klausytis tų pačių dainelių“; po metų 2018-08-15 - kad „nusibodo jau taisyti, paskutinis kartas, neturiu kantrybės. O kur kaminai, kur kiti langai? Jei neišeina tau padaryti, susieškosim kitą. Gero taisymo“; 2018-08-22 – „Ir dar terasoje stogo neliko po paskutinio taisymo, kur jis?“; 2018-09-01 – „galų gale įveikėme stogą ir kaminą, tinka, bet su langais reikia pabaigti, taip turi būti: <...>“. Atsakovės atstovė 2019-02-25 el. laiške, t.y. beveik po 2 metų nuo sutartyje numatytos termino pabaigos, persiųsdama ieškovui projektą, nurodo kad buvo daug keičiami sprendiniai. Tačiau iš į bylą patekto susirašinėjimo matyti, kad 2018 m. buvo keičiamas sprendinys dėl stogo dangos iš skardos į čerpes, daugiau objektyvių duomenų apie sprendinių keitimą nėra. Pačios atsakovės atstovės paaiškinimais teisme, projektas (po to kai 2016-10-30 buvo parengtas) buvo keistas nežymiai kelis kartus. Abiejų šalių į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas labiau liudija, kad ieškovai (užsakovai) reiškė pretenzijas atsakovei (projektuotojui) dėl delsimo ir rengiamo projekto neatitikimo užduočiai ir jų lūkesčiams, o ne keitė projektinius sprendinius.
Atsakovė teigia, kad ieškovai (užsakovai) pageidavo 9 m aukščio namo, o pagal pastabas, dėl kurių projektas (dėl netinkamo stogo kraigo ir stogo karnizo sąvokų supratimo) atmestas, namas turėtų būti 6 m. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė (projektuotojas), kaip numatyta LR CK 6.659 str., būtų pareiškusi pretenzijas ieškovams (užsakovams) dėl jų sutartinių prievolių netinkamo vykdymo, pareikalavusi atlikti tam tikrus veiksmus, kad būtų galima baigti rengti ir derinti projektą, įspėjusi juos apie nuo rangovo nepriklausančias aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir pasinaudojusi teise atsisakyti sutarties bei reikalauti atlyginti nuostolius.
Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pripažinti, kad atsakovė įsipareigojimus pagal projektavimo sutartį įvykdė laiku ir tinkamai. Priešingai, bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, praleido sutarties įvykdymo terminą ir pavestą užduotį vykdė neprotingai ilgai, be to, apie savo atliekamus veiksmus ir jų rezultatus ieškovų tinkamai neinformavo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad realiai gyvenamojo namo projektavimo darbai nebaigti per beveik 3 metus, kai sutartimi nustatytas terminas pusė metų, pagrįsta manyti, kad užsakovams (ieškovams) dėl pernelyg ilgo uždelsimo projektavimo darbų rezultatas tapo nebeaktualus. Tai sudarė ir pakankamai pagrįstą pagrindą nutraukti projektavimo darbų sutartį. Ieškovai, negavę iš sutarties to, ko pagrįstai tikėjosi, įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti patirtus nuostolius.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis ieškovai po projektavimo darbų sutarties pasirašymo sumokėjo 1200 Eur atsakovei pagal pinigų priėmimo kvitą ir 100 Eur pavedimu į atsakovės atstovės sąskaitą. Ieškovai teigia, kad 100 Eur buvo sumokėta už projektavimo darbus. Atsakovė, reikšdama priešieškinį priteisti 400 Eur pagal sutartį nesumokėtos sumos, šios 100 Eur sumos už projektavimo darbus neužskaito. Atsakovės atstovė paaiškinimų dėl 100 Eur nepateikė, o atstovas nurodė, kad ieškovus ir J.J., kaip fizinius asmenis, galimai siejo kiti (ne projektavimo rangos santykiai), todėl ieškovo jai asmeniškai sumokėti pinigai neužskaitytini kaip apmokėjimas už projektavimo darbus pagal sutartį. Atsakovė yra juridinis asmuo. Atsakovės vadovė J.J. yra ir juridinio asmens akcininkė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovus ir atsakovės atstovę kaip fizinį asmenį būtų sieję kokie nors kiti, nei nagrinėjami šioje byloje, teisiniai santykiai. Pripažintina, kad ieškovai pagal rangos sutartį sumokėjo atsakovei 1300 Eur. Taip pat, byloje nustatytomis aplinkybėmis ieškovai pagal atsakovės atstovės jiems persiųstus dokumentus ir / ar nurodymus projekto rengimo procese patytė 893 Eur išlaidų, tiesiogiai susijusių su projektavimo darbais. Šios išlaidos pripažintinos nuostoliais. Negavę iš sutarties, to ko tikėjosi, ir nutraukę sutartį, ieškovai įgijo teisę ir į nuostolių atlyginimą.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis ieškovai (užsakovai), užsitęsus projekto rengimo ir derinimo darbams, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, kaip statytojai projekto derinimo procedūromis ir dėl kokių priežasčių nederinamas projektas nepasidomėjo. Pasinaudodami užsitęsusiu projektavimo procesu, keitė sprendinius dėl stogo dangos, dėl ko taip pat turėjo būti koreguojamas projektas. Ieškovai (užsakovai) po sutarties termino pabaigos keisdami sprendinius, teikdami atsakovei (projektuotojui) nurodymus pataisyti projektą bei atlikdami mokėjimus pagal atsakovės nurodymus bei jiems persiųstas sąskaitas, konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad sutarties įvykdymo terminas pratęsiamas. Sklypą, kuriame projektuojamas namas, pardavė (2019-09-05) iki projektavimo sutarties nutraukimo (2020-02-26), tačiau atsakovės apie tai ir tai, kad jiems projektavimo darbų rezultatas tapo nebeaktualus, neinformavo. Ši aplinkybė atsakovei ir teismui tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu ne tik rangovas, bet abi projektavimo sutarties šalys privalo laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo ir ši pareiga yra vienodai svarbi abiem sutarties šalims. Išdėstytais argumentais galima daryti išvadą, kad ieškovai (užsakovai) šios pareigos tinkamai nevykdė. Tai sudaro pagrindą sumažinti jiems atlygintiną sumokėtos kainos ir kitų patirtų nuostolių dydį. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atlygintina suma mažintina ¼ - atitinkamai iki 1645 Eur (t.sk. 975 Eur sumokėtos kainos ir 670 Eur kitų su projektavimo procesu susijusių išlaidų).
Atitinkamai, išdėstytais motyvais, atsakovės reikalavimas dėl 400 Eur pagal projektavimo sutartį nesumokėtos sumos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 298,99 Eur palūkanų dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo už laikotarpį nuo 2017-03-24 iki 2019-12-13. Pažymėtina, kad pagal projektavimo rangos sutartį atsakovė turėjo įvykdyti ne piniginę prievolę, bet parengti ir suderinti gyvenamojo namo projektą. Duomenų, kad šalis būtų sieję kiti teisinai santykiai, byloje nėra ir šalys to neįrodinėja. Ieškovai projektavimo darbų sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti sumokėtą sumą bei atlyginti nuostolius tik 2020-02-26, t.y. jau po civilinės bylos iškėlimo. Ieškovų reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovams iš atsakovės priteistinas 1645 Eur sumokėtos kainos ir kitų nuostolių atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.
Taip pat ieškovams iš atsakovės priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2650 Eur teisinės pagalbos išlaidų (iš jų: 500 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo parengimo (maksimali rekomenduojama priteisti suma - 329,40 Eur), 600 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą bei ieškinio patikslinimą, 1150 už atstovavimą teisme), iš viso patyrė 2707 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų (už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme), iš viso patyrė 615 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinys patenkintas iš dalies - 66 procentais, priešieškinis atmestas.
Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ieškovei atlygintina 66 proc., t.y. 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į maksimalias rekomenduojamus priteisti teisinės pagalbos išlaidas, spręstinas klausimas dėl 2479 Eur ieškovų patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Įvertinus ieškovų teisinės pagalbos išlaidas detalizuojančius duomenis, laikytina kad ieškiniui tenka 80 proc. (t.y. 1983 Eur), priešieškiniui tenka 20 proc. (t.y. 496 Eur) šių išlaidų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ieškovei atlygintina 66 proc. ieškiniui tenkančių teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 1309 Eur, ir proporcingai atmestiems priešieškinio reikalavimams ieškovei atlygintina 100 proc. priešieškiniui tenkančių teisinės pagalbos, t.y. 496 Eur, viso atlygintina 1805 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso ieškovams iš atsakovės atlygintina 1843 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus priešieškinį atsakovei jos sumokėtas žyminis mokestis neatlygintinas. Įvertinus atsakovės teisinės pagalbos išlaidas detalizuojančius duomenis bei pateiktų procesinių dokumentų ir atstovų pasisakymų turinį, laikytina, kad ieškiniui tenka 80 proc. (t.y. 480 Eur), priešieškiniui tenka 20 proc. (t.y. 120 Eur) šių išlaidų. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams ieškovei atlygintina 34 proc. ieškiniui tenkančių teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 163 Eur, atmestus priešieškinį jam tenkančios teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos.
Vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, ieškovams iš atsakovės atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atsakovei iš ieškovų atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovams iš atsakovės priteistina 1680 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pašto išlaidos sudaro 5 Eur. Šios išlaidos yra mažesnės, nei rekomenduojama priteisti, todėl iš šalių valstybei nepriteistinos.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Pabaltijo projektai“ 1645 Eur sumokėtos kainos ir kitų nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1645 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1680 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams R.L. ir J.L..
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Vaida Rimkienė