Administracinė byla Nr. eA-701-756/2018

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02519-2016-9

        Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 25.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitė-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. A1-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Nurodė, jog Savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teigė, kad tarnybinė nuobauda skirta galimai šiurkščiai pažeidus VTĮ 30 straipsnį bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), II skyriaus normas. Savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 3 d. pranešimas Nr. (6.26)1S-314 yra surašytas ir pasirašytas direktoriaus pavaduotojo A. Č., nors tokį pranešimą turėjo surašyti ir pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudaryta komisija, todėl pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašytas pažeidžiant Taisyklių 7 p. reikalavimą.

3.       Nurodė, jog pareiškėjui nebuvo pateiktas Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkis Nr. V1-15 „Dėl komisijos sudarymo“ (toliau – ir potvarkis Nr. V1-15), jam nebuvo žinomas šios komisijos 2016 m. vasario 29 d. parengtos pažymos Nr. (4.23)A4-254 turinys, taip pat faktas, kad pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 buvo sudaryta dar viena komisija. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pažeidė Taisyklių 7 punkte nustatytą įpareigojimą bei užkirto galimybę visapusiškai įvertinti jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai ginti savo teises, naudotis nušalinimo teise, nesilaikė tyrimo skaidrumo, objektyvumo, teisinio aiškumo, teisėtumo kriterijų.

4.       Teigė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia yra 2016 m. kovo 3 d., kuomet Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudarė Adutiškio seniūnijos seniūno A. P. ir seniūno pavaduotojos A. M. galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisiją (toliau – ir Komisija). Savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (6.26)A4-403 Savivaldybės administracijos direktoriui turėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 5 d., todėl praleistas Taisyklių 13 punkte nustatytas terminas, išvadoje  nėra nurodytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

5.       Teigė, jog atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dieną, tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 6 d. Įsakymas priimtas tik 2016 m. gegužės 17 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą. Vertinant tai, jog Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarytos komisijos atliktas Adutiškio seniūnijos veiklos patikrinimas buvo baigtas 2016 m. vasario 29 d. surašant pažymą Nr. (4.23)A4-254, tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 29 d. Taigi, Įsakymas priimtas ženkliai praleidus ir kitą imperatyvų VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą. Nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui negalėjo būti skiriama.

6.       Pareiškėjo nuomone, Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarytos komisijos atliktas Adutiškio seniūnijos veiklos patikrinimas negali būti vertinamas kaip kompetentingos institucijos atliktas patikrinimas, todėl negali būti taikomas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Pažymėjo, kad dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-42 skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo, bei Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-62 skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, pareiškėjas yra pateikęs skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adm. byla Nr. eI-7135-208/2016 ir adm. byla Nr. eI-7843-968/2016).

7.       Pareiškėjo nuomone, teismui pripažinus, kad jis šiuo atveju padarė tarnybinį nusižengimą, skirta tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati, neproporcinga padarytam nusižengimui, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų.

8.       Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

9.       Atsakovas Savivaldybės administracija su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

10.       Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į pareigas Adutiškio seniūnijoje (specialistė socialiniam darbui 0,5 etato) priėmė savo sutuoktinę ir su ja sudarė darbo sutartį, o nuo pat darbo pradžios ji buvo tiesiogiai pavaldi pareiškėjui. Nurodė, jog Adutiškio seniūnijoje socialinio darbuotojo pareigybė nėra numatyta remiantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos l d. įsakymu Nr. 415 ir juo patvirtintame pareigybių sąraše. Be to, pareiškėjo sutuoktinė neturėjo reikiamo išsilavinimo pareigybei užimti. Pareiškėjas buvo įpareigotas nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su savo sutuoktine, priėmimo, tačiau to nedarė.  

11.       Švenčionių rajono savivaldybės meras iniciavo komisijos sudarymą dėl Adutiškio ir Svirkų seniūnijų veiklos tyrimo atlikimo. Remiantis atliktu tyrimu, Savivaldybės administracijos direktorius sudarė komisiją atlikti Adutiškio seniūnijos seniūno (A. P.) ir seniūno pavaduotojos (A. M.) galimų tarnybinių nusižengimų tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pagal pareiškėjo veiksmų (neveikimo) pobūdį buvo vykdomas dviejomis kryptimis: kad seniūnas aplaidžiai vykdė savo pareigas ir dėl nusižengimų, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybinėje tarnyboje, dėl ko buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK). VTEK tyrimą baigė ir įformino 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5), po ko Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 17 d, priėmė įsakymą Nr. A1-71 skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

12.        Ginčijamam įsakymui priimti ir pareiškėjo atžvilgiu tarnybinei nuobaudai skirti šiuo atveju taikytinas ne bendrasis šešių, o specialusis trejų metų tarnybinės nuobaudos senaties terminas (laikas skaičiuojamas nuo jos padarymo). Ginčijamo įsakymo priėmimo metu trejų metų senaties terminas tarnybinei nuobaudai paskirti nebuvo praleistas, t. y. pareiškėjo sutuoktinė pareigas Adutiškio seniūnijoje pradėjo eiti nuo 2014 m. liepos 1 d., o ginčijamas įsakymas priimtas 2016 m. gegužės 17 d. (nepraėjus nei dvejiems metams). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tyrimą dėl Pareiškėjo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimų baigė surašant 2016 m. gegužės 5 d. raštą Nr. S-766-(2.5), todėl remiantis VTĮ 30 straipsnio nuostatomis, atsakovas skundžiamą įsakymą turėjo priimti per du mėnesius nuo tyrimo pabaigos.

13.       Teismo posėdyje atsakovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.

15.       Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės meras, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 20 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarė komisiją Adutiškio ir Svirkų seniūnijų veiklai ištirti ir išvadas pateikti iki 2016 m. kovo 1 d. Komisija, ištyrusi seniūnijų veiklą, 2016 m. vasario 29 d. pažyma Nr. (4.23) A4-254, pasiūlė Savivaldybės administracijos direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Adutiškio seniūnijos seniūno. Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudarė Adutiškio seniūnijos seniūno ir seniūno pavaduotojos galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisiją. Komisija 2016 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. (6.26) A4-354 paaiškino, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 30 d. priėmė savo sutuoktinę A. P. į specialisto (socialiniam darbui, 0,5 etato) pareigas, kuri yra tiesiogiai pavaldi seniūnui. Pareiškėjas Savivaldybės administracijos direktoriaus apie interesų konfliktą nebuvo informavęs, nusišalinimo nėra pareiškęs, o sutuoktinės darbovietę ir pareigas buvo deklaravęs tik tituliniame Privačių interesų deklaracijos lape, bet neužpildęs priedo „Ryšiai su fiziniais asmenimis“. Komisija šioje išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės), 4.3 papunkčio reikalavimų.

16.       Savivaldybės administracija Komisijos išvadą išsiuntė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir paprašė pateikti jos įvertinimą. VTEK 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. S-571-(2.5) informavo Savivaldybės administracijos direktorių, kad sutinka su išvadoje nurodytais motyvais, susijusiais su pareiškėjo veiksmų – darbo sutarties su sutuoktine pasirašymo, vertinimu. Pripažino, kad atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo elgesio – duomenų apie sutuoktinę Privačių interesų deklaracijos „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ nenurodymo – įvertinimas neatitinka Privačių interesų įstatymo nuostatų ir pavedė patikslinti tyrimo išvadą.

17.       Komisija, atsižvelgusi į VTEK pastabas, 2016 m. balandžio 6 d. išvadoje dėl A. P. tarnybinių nusižengimų Nr. (6.26) A4-403, įvertinusi nustatytas aplinkybes pasiūlė Savivaldybės administracijos direktoriui pripažinti, kad pareiškėjas nevykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.3 papunkčio reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimą.

18.       Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, susipažinusi su 2016 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (6.26) A4-403, 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5) informavo Savivaldybės administracijos direktorių, kad pateiktoje išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas ir nusprendė savarankiško tyrimo neatlikti.

19.       Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. Išvadą, į tai, kad pareiškėjui per pastaruosius vienerius metus paskirtos ir galioja trys tarnybinės nuobaudos, 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-71 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

20.       Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, būdamas Savivaldybės administracijos Adutiškio seniūnijos seniūnas, 2014 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį su sutuoktine, priimdamas ją į specialisto (socialiniam darbui, 0,5 etato) pareigas. Pareiškėjo sutuoktinė yra tiesiogiai pavaldi seniūnui, kuris Savivaldybės administracijos direktoriaus apie interesų konfliktą neinformavo, nenusišalino. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto (valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba), VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalies (asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą) ir 2 dalies (prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą) bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.3 papunkčio (vadovaudamasis nesavanaudiškumo principu, valstybės tarnautojas privalo neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas) reikalavimus.

21.       Pareiškėjas iš esmės nekėlė ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, pripažįsta, kad pažeidė teisės normų reikalavimus, todėl teismas sutiko su Komisijos padarytomis išvadomis ir jų vertinimu, bei plačiau šiuo aspektu nepasisakė. Pareiškėjas su ginčijamu įsakymu nesutiko, argumentuodamas procedūriniais tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimais.

22.       Pareiškėjas teigė, kad Savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 3 d. pranešimas Nr. (6.26)1S-314 yra surašytas ir pasirašytas pažeidžiant Taisyklių 7 p. reikalavimą, t. y. pasirašytas ne Komisijos, taip pat teigė, kad atsakovas nepateikdamas pareiškėjui turimos informacijos apie tarnybinį nusižengimą, užkirto galimybę visapusiškai įvertinti jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai ginti savo teises, naudotis nušalinimo teise, nesilaikė tyrimo skaidrumo, objektyvumo, teisinio aiškumo, teisėtumo kriterijų, todėl pažeidė Taisyklių 7 punktą.

23.       Pagal Taisyklių 7 punktą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

24.       Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 Savivaldybės administracijos direktorius sudarė Komisiją, kurios pirmininku paskirtas A. Č.. 2016 m. kovo 3 d. pranešimą Nr. (6.26)1S-314 apie tarnybinį nusižengimą, skirtą pareiškėjui, pasirašė Komisijos pirmininkas, o ne visi Komisijos nariai. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad tokiu būdu buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, tačiau vertino, kad tačiau toks pažeidimas yra formalus, todėl nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio būtų galima panaikinti teisėtą ir pagrįstą ginčo įsakymą.

25.       Teismas vertino, jog iš pranešimo pareiškėjui turėjo būti aišku, kokiais veiksmais jis galimai įtariamas padaręs tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. pateikė paaiškinimą, todėl teismas negali sutikti, kad jam buvo užkirsta galimybė visapusiškai įvertinti inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai ginti savo teises. Be to, teisės aktai nenustato privalomo supažindinimas su tarnybinio patikrinimo komisijos sudėtimi, byloje nėra duomenų, kad Komisijos sudėtis ar kitos tarnybinio tyrimo aplinkybės buvo slepiamos nuo pareiškėjo, kad jam rūpima informacija nebuvo suteikta, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini.

26.       Pareiškėjas teigė, jog Komisijos išvada surašyta praleidus imperatyvų Taisyklių 13 p. nustatytą terminą. 2016 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (6.26)A4-403 neatitinka imperatyvių Taisyklių 13 p. nustatytų reikalavimų – joje nėra nurodytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

27.       Ginčo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia laikytina 2016 m. kovo 3 d. – Komisijos sudarymo data. Remiantis Taisyklių 13 punkte įtvirtintu terminu, motyvuota išvada į pareigas priėmusiam asmeniui apie tyrimo rezultatus turėjo būti pateikta ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 5 d. Šiuo atveju pataisyta tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir pateikta 2016 m. balandžio 6 d., t. y. 1 darbo diena pažeidus įtvirtintą terminą. Toks mažareikšmis termino pažeidimas nesudaro pagrindo teismui skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu.

28.       2016 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (6.26)A4-403 Komisija tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodė jo įvykdymo aplinkybes, tačiau, siūlydama Savivaldybės administracijos direktoriui pripažinti, kad pareiškėjas nevykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.3 papunkčio reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimą, nenurodė tarnybinę atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, nepasiūlė konkrečios pareiškėjui skirtinos tarnybinės nuobaudos. Kita vertus, išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui nėra privalomas. Ginčo atveju Savivaldybės administracijos direktorius, 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-71 skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, įvertino pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes (tai, kad A. P. per pastaruosius vienerius metus paskirtos ir galioja trys tarnybinės nuobaudos), todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

29.       Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Įsakymas priimtas tik 2016 m. gegužės 17 d. – praleidus imperatyvų VTĮ 30 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Įsakymas priimtas ženkliai praleidus ir kitą imperatyvų VTĮ 30 str. 1 d. nustatytą dviejų mėnesių terminą. Nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui negalėjo būti skiriama.

30.       Pagal VTĮ 30 str. 1 d. tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, <...>, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo <...> tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. <...>. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

31.       Tokios išimtys taip pat nustatytos VTĮ 30 straipsnyje: pirma - kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra - kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas siekiant įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-580-438/2016).

32.       Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl ginčijamos situacijos įvertinimo kreipėsi 2016 m. kovo 17 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsakovui pavedė patikslinti tyrimo išvadą. Komisija, atsižvelgusi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pastabas, 2016 m. balandžio 6 d. priėmė naują išvadą dėl pareiškėjo tarnybinių nusižengimų Nr. (6.26) A4-403. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, susipažinusi su 2016 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (6.26) A4-403, 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5) informavo Savivaldybės administracijos direktorių, kad pateiktoje išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas ir nusprendė savarankiško tyrimo neatlikti.

33.       Teismas vertino, jog į VTĮ 30 straipsnio 1 dalies minimus atvejus patenka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tyrimo atlikimas. Nors šiuo atveju VTEK savarankiško tyrimo neatliko, tačiau vertino pareiškėjo veiksmų atitikimą Įstatymo keliamiems reikalavimams, atsakovui teikė pastabas dėl tokio vertinimo, o galiausiai sutiko su Komisijos atliktu vertinimu. Šiuo atveju atsakovas pagrįstai, atsižvelgdamas į VTEK kompetencijos ribas, kreipėsi į šią instituciją. Pripažinti, kad konkrečioje asmens veikoje yra VPIDVTĮ nuostatų pažeidimas pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą yra kompetentinga VTEK, todėl nagrinėjamu atveju šios institucijos atliktas vertinimas prilygintinas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje minimam kompetentingos institucijos patikrinimui.

34.       Atsižvelgus į tai, kad VTEK galutinį vertinimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms pateikė 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5), atsakovas turėjo per du mėnesius nuo šios datos pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2016 m. gegužės 17 d., t. y. nepraleidus 2 mėnesių termino, skaičiuotino nuo 2016 m. gegužės 17 d. Dėl šios priežasties atsirado ir įstatyminės sąlygos pareiškėjo atžvilgiu taikyti ilgesnės trukmės – 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti. 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigęs, nes tarnybinis nusižengimas padarytas 2014 m. birželio 30 d., kai pareiškėjas sudarė darbo sutartį su sutuoktine, o tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta – 2016 m. gegužės 17 d. Tuo remdamasis teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų pažeidimo.

35.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) yra pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimui. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta išsamiai, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, Komisija visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, VTEK pritarė atliktam vertinimui, todėl vertintina, kad skundžiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. A1-71 yra teisėtas bei pagrįstas.  

III.

36.       Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Teismui nusprendus, jog nepakanka pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti, pakeisti skundžiamą sprendimą paskiriant pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

37.       Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, jog teismui pripažinus, kad pranešimas Nr. (6.26)1S-314 apie tarnybinį nusižengimą pasirašytas Komisijos pirmininko, o ne visų komisijos narių, tai vertino kaip formalų pažeidimą; taip pat, kad nustačius, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikta praleidus Taisyklėse nurodytą terminą, teismas vertino kaip mažareikšmį pažeidimą; kad teismui pripažinus, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (6.26)A4-403 padaryti pažeidimai, nepagrįstai atsisakė tai pripažinti reikšmingu nuobaudos skyrimo teisėtumui.

38.       Nesutinka su teismo vertinimu, jog nebuvo praleistas dviejų mėnesių terminas nuobaudai skirti ir jog dalyvaujant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai atsirado įstatyminė sąlygos taikyti ilgesnės trukmės – trijų metų terminą nuobaudai skirti.

39.       Pažymi, jog pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui už tarnybinį pažeidimą dėl sutuoktinės įdarbinimo, atsakovui buvo žinoma ir jie nepaaiškėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tyrimo metu, todėl nėra pagrindo netaikyti 6 mėnesių naikinamojo termino tarnybinei nuobaudai skirti ir taikyti VTĮ 30 straipsnio 1 dalies išimtis.

40.       Pareiškėjo nuomone, paskirta tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati, neproporcinga padarytam nusižengimui, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų. Tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui, yra mažareikšmis, formalus. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo švelnesne, todėl šis klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teisme.

41.       Atsakovas atliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42.       Atsakovo vertinimu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismui pareikšto skundo argumentus, kuriuos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, objektyviai ištyrė ir įvertino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės siekia administracinę bylą nagrinėti iš naujo – visas apeliacinis skundas yra neargumentuota, neobjektyvi pareiškėjo nuomonė dėl ginčijamo sprendimo, t. y. pareiškėjas išdėsto savo įsivaizduojamą įvykių versiją ir kelia aiškiai nepagrįstus reikalavimus bei sąmoningai klaidina apeliacinės instancijos teismą.

43.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas net nekvestionuoja tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo jo veiksmuose. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesu apeliaciniam teismui teikdamas apeliacinį skundą dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo.

44.       Pareiškėjas jam paskirtos nuobaudos – griežto papeikimo nepagrįstumą kvestionuoja nurodydamas, jog neva buvo padaryti VTĮ ir Taisyklių procedūriniai pažeidimai. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas priimdamas ginčijamą įsakymą nepažeidė esminių procedūrinių tarnybinio nusižengimo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a: 

IV.

45.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A1-71, kuriuo pareiškėjui A. P. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

46.       Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis aplaidžiai nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų ir nesiėmė įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

47.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, informacija apie pareiškėjo galimai padarytus tarnybinius nusižengimus buvo pateikta Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarytos komisijos 2016 m. vasario 29 d. Nr. (4.23)A4-254 pažymoje ,,Dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Audutiškio ir Svirkių seniūnijų veiklos vertinimo“. Pažymoje komisija siūlė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą Audutiškio seniūnijos seniūnui A. P. ir įvertinti atsakomybę dėl nustatytų veiklos trūkumų. Atsižvelgdamas į šią pažymą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudarė A. P. (ir seniūno pavaduotojos) galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisiją.

48.       Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad dėl A. P. tarnybinių nusižengimų, nustatytų minėtoje 2016 m. vasario 29 d. Nr. (4.23)A4-254 pažymoje buvo surašytos atskirtos išvados: 1) 2016 m. kovo 17 d. išvada Nr. (6.26)A4-354, kuri po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. kovo 31 d. rašte Nr. S-571-(2.5) duoto pavedimo patikslinti tyrimo išvadą, buvo surašyta dar kartą 2016 m. balandžio 6 d. Nr. (6.26) A4-403; 2) 2016 m. kovo 25 d. išvada Nr. (6.26)A4-366, ir, išskaidant vienu metu paaiškėjusius tarnybinius pažeidimus, pareiškėjui buvo paskirtos dvi nuobaudos.   

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi analizuojamą situaciją, bylos medžiagą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, mano, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra keliami aktualūs teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, turėsiantys reikšmės tolimesniam administracinių teismų praktikos vystymuisi, susijusiam su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatomis bei 30 straipsnio 1 dalimi. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktika yra nevienoda (žr., pvz., 2009 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-164/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-63-3535/2011 ir 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos ,,kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas“ aiškinimo ir taikymo aspektu yra stokojama.

50.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl siekiant aiškios administracinės jurisprudencijos krypties paminėtais klausimais, reikalingas platesnis visuomeniniams santykiams taikytinų teisės normų interpretavimas. Esant teisiniam poreikiui pateikti išsamesnį teisės aiškinimą dėl teisės normų, taikytinų nagrinėjant ginčus dėl nuobaudų valstybės tarnautojams byloje aktualiais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, bei kartu apibrėžti bendrą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aptariamo pobūdžio administracinėse bylose, tikslinga sudaryti išplėstinę penkių teisėjų kolegiją, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas ir atidėtinas.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 21 straipsniais, 43 straipsnio 2 dalimi, 56 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 81 straipsnio 9 dalimi, 137 straipsniu,

n u t a r i a:

        atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

        Siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui.

        Bylos nagrinėjimą atidėti.

        Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Romanas Klišauskas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė 

        Skirgailė Žalimienė