Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-62-245/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01679-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimo G. V. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       G. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus specialistės 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 25 eurų bauda už tai, kad 2018 m. balandžio 17 d. 15.23 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, viršydamas nustatytą 50 km/h greitį, važiavo 70 km/h greičiu, įvertinus paklaidą, viršijo greitį 18km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus.

2.       Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, G. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu, tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, Institucijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. V. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, kad pareiškėjas nustatytą greitį viršijo esant būtinajam reikalingumui, t. y., dėl to, kad nėščią draugę esant reikalingai būtinajai pagalbai skubiai vežė į Kauno klinikas.

3.        Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą.  

3.1.       Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą priėmė neišnaudojęs visų galimybių surinkti bylai reikšmingus įrodymus, neišsiaiškinęs, ar G. V. vairuoto automobilio keleivei išties buvo reikalinga skubi medicininė pagalba. Prie skundo pridėta nėščios moters nuotrauka nepatvirtina fakto, kad šiai išties buvo iškilusi grėsmė. Nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju į gydymo įstaigą nebuvo galima nuvykti ir kitais būdais, t. y., kviečiant greitąją medicinos pagalbą. Todėl, Institucijos viršininko tvirtinimu, būtinojo reikalingumo situacija šiuo atveju nebuvo susiklosčiusi.

3.2.       Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praleido Institucijos nutarimo apskundimo terminą, neprašė jo atnaujinti. Minėtas nutarimas priimtas 2018 m. gegužės 17 d., išsiųstas 2018 m. gegužės 23 d.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5.       Institucijos viršininko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Ginčo byloje dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2018 m. balandžio 17 d. 15.23 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę 18 km/h viršydamas nustatytą leistiną greitį, nėra. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl to, kad aptariamu atveju buvo susiklosčiusi būtinojo reikalingumo situacija ir kad G. V. veiksmai, nors formaliai ir atitinka ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau neužtraukia administracinės atsakomybės. Be to, nurodoma, kad skundas dėl Institucijos nutarimo buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

7.       ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Aptariamu atveju Institucijos nutarimas G. V. išsiųstas 2018 m. gegužės 22 d., tačiau siunta grįžo neįteikta. Skundas dėl minėto nutarimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo skyriuje buvo užregistruotas tik 2018 m. spalio 10 d., tad pateiktas praleidus įstatyme numatytą apskundimo terminą. Nežiūrint to, skundą nebuvo atsisakyta priimti ir jis pradėtas nagrinėti. Bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Teismas dėl šio prašymo pasisakė nutarime, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, nurodė, jog atstato praleistą apskundimo terminą. Nors toks minėto klausimo išsprendimas yra ydingas, tačiau savaime tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą.

8.       Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Kiekvienu atveju teismas privalo pašalinti asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn padaryti kliudančias aplinkybes, kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas versijas. Taigi, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, patikrinus iškeltas versijas dėl įvykio aplinkybių, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė įstatymais uždraustą veiką ir už tai gali, ir turi būti skiriama nuobauda. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismas nepašalino byloje esančių abejonių dėl to ar aptariamu atveju išties buvo susiklosčiusi būtinojo reikalingumo situacija, padarė skubotas išvadas ir todėl nepagrįstai administracinio nusižengimo teiseną G. V. atžvilgiu nutraukė.

9.       Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra aplinkybė, ar atsiradęs pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir veikiant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis tai reikia daryti stengiantis sukelti kaip įmanoma mažesnę žalą, t. y. veikimas esant būtinajam reikalingumui nesuteikia teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių. Taigi pasirinkus netinkamą elgesio variantą būtinojo reikalingumo sąlygos neegzistuoja. Pagal ANK 16 straipsnio 2 dalį savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, būtinojo reikalingumo nuostatomis vadovautis negalima, kai savo veiksmais pavojingą situaciją asmuo sudaro ne dėl neatsargumo, o veikdamas tyčia.

10.       Pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną G. V. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, kad pastarasis nustatytą greitį viršijo dėl to, jog prasidėjus ankstyviems sąrėmiams vežė nėščią draugę į gydymo įstaigą. Kaip tinkamus šių teiginių įrodymus laikė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas fotonuotraukas ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo išrašą. Aukštesnysis teismas pritaria Institucijos skundo argumentams, kad automobilyje sėdinčios besilaukiančios moters fotonuotraukos nepatvirtina fakto, kad jai buvo reikalinga skubi medikų apžiūra. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo išrašo matyti, kad pažeidėjui dukra gimė tik 2018 m. balandžio 27 d., t. y., praėjus 10 dienų nuo nusižengimo padarymo. Jokių duomenų apie tai, ar D. K. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugė) 2018 m. balandžio 17 d. išties kreipėsi į gydymo įstaigą, jei kreipėsi, kuo skundėsi, ar jai G. V. nusižengimo padarymo metu išties buvo reikalinga skubi medikų apžiūra (pagalba), ar ji buvo stacionarizuota, administracinio nusižengimo byloje nėra. Nesant tokių duomenų, konstatuoti, kad aptariamu atveju buvo susiklosčiusi būtinojo reikalingumo situacija, negalima.

11.       Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti buvus būtinojo reikalingumo situaciją, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir G. V. administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą G. V. administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą – šią administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                     Kęstutis Dargužis