Teisėja
Ramyna Šidlauskienė Baudž. byla Nr. 1NSA-00111-349-2008-59
Procesinio sprendimo kategorija :
2.4.6.4.1
(S)

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,
sekretoriaujant
Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant
prokurorui Vytautui Sabaliauskui,
gynėjui
advokatui Antanui Jarašiui,
nuteistiesiems
M. B., M. D., A.
B.,
nukentėjusiajai
L. D.,
nukentėjusiosios
atstovui advokatui A. Špilkovui,
ekspertei
V. Juščiuvienei,
specialistei
Ž.J.Ilgevičiūtei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Antano
Jarašiaus ir nuteistojo M.
D. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo :
M.
B. nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6
mėnesiams;
M.
D. nuteistas :
- pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 7
mėnesiams;
- pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 9
mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus
apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams
9 mėnesiams.
Priteista L. D. : iš M. B. 20000 Lt neturtinei
žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, iš M.
D. 20000 Lt neturtinei, 1500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt
advokato paslaugoms apmokėti
Šiuo nuosprendžiu nuteistas A. B. nuosprendžio apeliacine tvarka
neskundžia.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė :
M. B. nuteistas už tai,
kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 20 d. iki 21 d., tiksliai nenustatytu laiku,
I. V. priklausančiame bute, esančiame(duomenys
neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, M.
D. davus L. D. atsigerti sulčių, kuriose buvo
narkotinės medžiagos – amfetamino, nuo kurio nukentėjusioji apsvaigo,
pasinaudodamas L. D. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo
alkoholio ir narkotinių medžiagų, reikalavo su juo lytiškai santykiauti, jai
nesutikus, grasindamas tuoj pat panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą, tai
yra sudavęs nukentėjusiajai vieną kartą kumščiu į nosį, nustumdamas ant lovos
ir kumščiu sudavęs penkis kartus į kojas, laikydamas jos rankas ir tuo
padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, nurengęs kelnes ir
kelnaites, lytiškai santykiavo su L. D. prieš jos valią;
M.
D. nuteistas už tai, kad :
2007 m. sausio 20 d., tiksliai nenustatytą valandą, I. V. priklausančiame bute,
esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė L. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG X 820
1500 Lt vertės;
laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 20 d. iki 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, I. V. priklausančiame
bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su L. D., du kartus
davė jai gerti sulčių, kuriose buvo narkotinės medžiagos - amfetamino, nuo
kurio nukentėjusioji apsvaigo, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle
dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir prieš tai M. B. naudoto fizinio smurto, nuo kurio L.
D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kambaryje ant lovos užgulė
ją bei nurengęs rūbus, lytiškai santykiavo su L. D. prieš
jos valią.
Apeliaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas prašo apklausti liudytoją G.
K. ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. B. pripažintas
kaltu pagal BK 149 str. 1 d. Gynėjas skunde nurodo, kad teismas neatliko
išsamaus įrodymų tyrimo, netinkamai, šališkai įvertino įrodymus, todėl padarė
bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą. Teismas neanalizavo nukentėjusiosios L. D. parodymų,
kurie byloje yra vienas pagrindinių įrodymų šaltinių, nelygino jų su liudytojų
parodymais, todėl juos nepagrįstai laikė nuosekliais ir patikimais. Apeliantas
atkreipia dėmesį, kad M. B. pareikštas galutinis
kaltinimas yra žymiai lengvesnis nei pradinis įtarimas. M. B.
ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas padaręs grupinį išžaginimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas
ne daugiau kaip 20 smūgių ir neteisėtai atėmęs laisvę nukentėjusiajai. M. B. pareikštas įtarimas buvo grindžiamas
nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamajame akte jam nebuvo inkriminuotas neteisėtas laisvės atėmimas,
apsvaigimas nuo alkoholio, sumažintas nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius,
o teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad
nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Gynėjo nuomone, kaltinimo
švelninimas rodo, kad dalis nukentėjusiosios parodymų buvo atmesti.
Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji
savo ar ne savo noru turėjo lytinius santykius. Jos parodymai nenuoseklūs ir
neatitinka kitų bylos įrodymų. Pirmiausia, jos parodymai apie nusikalstamos
veikos padarymo laiką yra prieštaringi. Pirmojoje apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad buvo
mušama pirmąjį, t.y. 2007-01-20 vakarą (šeštadienį) ir kad naktį, apie 1 val. M. B. ją išžagino. Apeliantas pažymi, kad šiame protokole data
iš 2007-01-20 ištaisyta į 2007-01-21 (arba atvirkščiai), tačiau ištaisymas
neaptartas, taip pažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nuostatas. Asmens parodymo atpažinti metu L. D. nurodė, kad asmuo Nr. 3, pravarde „Žirnis”, ją šeštadienį, 2007-01-20, mušė
ir išprievartavo (apelianto teigimu, šiame
tekste antrasis sakinys įrašytas jau po protokolo pasirašymo). Analogišką datą, t.y. šeštadienį, 2007-01-20,
nukentėjusioji nurodė ir atpažindama
nuteistąjį A.
B.. Tačiau teismas nuosprendyje šiose protokoluose nurodytų datų
neaptarė. Antrojoje apklausoje
nukentėjusioji nurodė, kad M. B. liudytoją E. I. išvežė
2007-01-20 apie 16 val., ją mušti pradėjo apie 18 val., o išžagino naktį
iš šeštadienio į
sekmadienį. Tik šioje
apklausoje L. D. pirmą kartą nurodė, kad ją po M. B. išžagino ir M. D.. Trečioje apklausoje
nukentėjusioji nurodė, kad šeštadienio vakare M. B. jai kumščiu smogė į nosį
ir išžagino iki vidurnakčio, o E. I. jau buvo išvežta šeštadienį 16 val.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. patvirtino, kad M. B. pas ją buvo nuo 2007-01-19 vakaro iki 2007-01-20 11
val., po to išvažiavo pas tėvus į kaimą, grįžo apie 13 val. ir buvo kartu iki
jos išvykimo į ,,Vikondos “ pramogų centrą 18 val. 2007-01-21 apie 1 val. M. B. ją paėmė iš pramogų centro ir apie 2 val. parvežė namo,
kuriuose jie buvo kartu iki 5 val. ryto. Pagal liudytojos E. I. parodymus, M. B. ją iš I. V. namų
išvežė sekmadienio rytą, apie 9 val. Pagal nukentėjusiosios parodymus, M. B. ją žagino, E. I. išvykus. Iš šių parodymų matyti, kad nukentėjusioji savo
parodymuose praleido vienos paros įvykius, kuomet, išvykus E. I., tačiau nukentėjusiajai nenuvykus
pas S. L., M. B. turėjo galimybę nukentėjusiąją išžaginti I. V. bute. Apeliantas,
atsižvelgdamas į tai, kad šeštadienio, t.y. 2007-01-20 vakarą M.
B. vairuojamą automobilį sustabdę policijos pareigūnai nustatė, kad M. B. buvo blaivus, po to nuteistasis iki sekmadienio ryto
buvo kartu su G. K., į nukentėjusiosios ir E.
I. parodymus apie jos išvykimo laiką, daro išvadą, kad nukentėjusiosios
parodymai apie tai, jog M. B. ją išžagino 2007-01-21 apie
1 val., yra melagingi. Apelianto nuomone, nukentėjusioji melavo ir teigdama,
kad M. B. I. V. bute lankėsi
2007-01-20 rytą ir girtavo, nes tai paneigia policijos pareigūno D. E. parodymai, kad 2007-01-20 21-24 val. laikotarpiu M. B. vairavo automobilį blaivus.
Apeliantas teigia, kad nuosprendyje
neaptarti ir kiti įrodymai, paneigiantys M. B. kaltę.
Nukentėjusioji pirmojoje apklausoje nenurodė, kad ją išžagino jos pažįstamas M. D.. Teismo posėdyje nukentėjusiąją apklausęs liudytojas
tyrėjas A. V. teigė galbūt pamiršęs protokole įrašyti M. D. pavardę. Apeliantas tokius liudytojo veiksmus vertina
kaip siekimą nuslėpti sunkų nusikaltimą arba jo parodymus siūlo laikyti
melagingais.
Nukentėjusioji parodė, kad jai buvo
suduota apie 20 smūgių. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad nukentėjusiajai
padaryti trys sužalojimai, teismo posėdyje patvirtino nebuvus jokių kitų
sužalojimų. Eksperto teigimu, nukentėjusioji elgėsi adekvačiai ir ramiai. Todėl
apeliantas nukentėjusiosios tėvų, tyrėjos Ž. Ž. parodymus
apie nukentėjusiosios kūne buvusius daugybinius kūno sužalojimus, smaugimo
žymes, kraujosruvas vertina kaip tėvų siekimą gauti turtinės naudos iš
nuteistųjų ir tyrėjos norą parodyti savo darbo rezultatus. Pagal
nukentėjusiosios parodymus, M. B. jai smogė į veidą, iš
nosies tekėjo kraujas, todėl tokio smūgio pėdsakai turėjo išlikti iki
ekspertizės atlikimo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad šio sužalojimų požymiai
galėjo išnykti ir po pusvalandžio. Tačiau tokiu atveju nukentėjusiosios tėvai
ir tyrėja, bendravę su nukentėjusiąja gerokai vėliau, šių sužalojimų negalėjo
matyti. Apeliantas pažymi, kad tyrėja privalėjo nukentėjusiosios veide matytus
sužalojimus, nenurodytus specialisto išvadoje, užfiksuoti, apklausdama
ekspertą, nukentėjusiąją, tačiau to nepadarė.
Liudytoja E. I. paneigė
nukentėjusiosios parodymus, esą M. B. mušęs liudytoją.
Nei vienas liudytojas nenurodė, kad bute buvusios merginos būtų buvę
skriaudžiamos, liudytojas A. B. paneigė nukentėjusiosios
parodymus, kad ji prašiusi ją apginti nuo smurtaujančio M. B..
Nukentėjusioji teigia I.
V. bute buvusi laikoma prievarta ir negalėjusi išeiti, tačiau bylos
medžiaga tai paneigia : buto durų spyna buvo sugedusi, durys užrakintos, bet
raktas laikomas spynoje, per dvi paras į butą nuolat vaikščiojo žmonės, todėl
nukentėjusioji galėjo nekliudoma išeiti iš buto. Apeliantas mano, kad
aplinkybės, jog nukentėjusioji nepasinaudojo draugės E. I. telefonu,
kad praneštų artimiesiems apie prieš ją taikomą prievartą, neprašė pagalbos
kitų bute buvusių asmenų, rodo jos parodymus esant nepatikimais. Apeliantui
kelia abejonių ir kitos byloje nustatytos aplinkybės : byloje nėra telefoninių
pokalbių išklotinių, SMS pranešimų tų asmenų, kuriems neva skambino ir rašė
nukentėjusioji, jos tėvas sulaužė SIM kortelę, nukentėjusioji melavo savo
tėvams, nežinojo esanti nėščia, po įvykio nusimaudė ir išsiskalbė drabužius,
taip sąmoningai sunaikindama įkalčius. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų
nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų apie tai, kad M. D. ją
apsvaigino amfetaminu, ji blogai jautėsi, buvo mušama. Priešingai, liudytojai
patvirtino, kad L. D. savo noru vartojo alkoholinius
gėrimus ir linksminosi. L. D. organizme rasta marihuana,
kurios ji esą nerūkiusi, o tai patvirtina nuteistųjų parodymus, kad
nukentėjusioji vartoja narkotines medžiagas.
Nukentėjusioji teigė po abiejų išžaginimų
nusivaliusi spermą tualetiniu popieriumi, tačiau specialisto išvada nustatyta,
kad nei ant iš įvykio vietos paimto popieriaus, nei ant patalynės spermos
pėdsakų nėra. M. B. kelnaitėse rasta sperma nepatvirtina,
kad jis turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja. Teismas nepagrįstai atmetė
M. B. parodymus, kad sperma liko po jo santykiavimo su
drauge G. K., o šios liudytojos neapklausęs teismo
posėdyje, pažeidė nuteistojo teisę į gynybą ir perkėlė jam įrodinėjimo naštą.
Specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nei ant tualetinio popieriaus, nei ant
patalynės nėra nukentėjusiosios kraujo, paneigia jos parodymus, kad ją mušė M. B., o ji kraują nusivalė tualetiniu popieriumi.
Apeliantas nurodo, kad teismo motyvas apie
nukentėjusiajai darytą poveikį ir tuo paaiškinamą jos galimą suklydimą tyrimo
pradžioje dėl ją išžaginusių asmenų skaičiaus yra nepagrįstas, nes E. V. nuteistas už siekimą daryti poveikį nukentėjusiajai
2007-01-30, o L. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnų
apklausta 2007-01-22 ir 2007-01-25, ikiteisminio tyrimo teisėjo – 2007-01-30.
Teismas nuosprendyje rėmėsi teismo
psichiatrinės-psichologinės ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad
nukentėjusioji nusikaltimo metu buvo bejėgiškos būklės. Tačiau teismas šios
išvados nevertino kartu su kitais bylos įrodymais. Ekspertai, pateikdami
išvadą, rėmėsi kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kurių didesnė dalis
nepasitvirtino : byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nebuvo atimta laisvė, ji
nebuvo prievarta girdoma alkoholiu, o savo noru gėrė alkoholinius gėrimus ir
rūkė marihuaną, prieš ją bendrininkų grupėje jokie veiksmai nebuvo atlikti.
Nuosprendyje turėjo būti nurodyta, kokie įrodymai patvirtina aplinkybes, kad
nukentėjusioji buvo apsvaiginta narkotinėmis medžiagomis, nugirdyta ir todėl
bejėgiškos būklės, o M. B. tai žinojo ir tuo pasinaudojo.
Ekspertizės akte nurodyta, kad L. D. konfliktinėje
situacijoje gynybiška su tendencija manipuliuoti aplinkiniais, meluoti.
Apelianto nuomone, būtent tokia situacija susiklostė po nusikaltimo
nukentėjusiosios santykiuose su tėvais.
Teismas nepagrįstai nuteistųjų M. B. ir M. D. parodymus vertino kaip
nenuoseklius, nes jie iš esmės nuosekliai neigė nusikaltimų padarymą. Tai, kad
jie nenurodė visų aplinkybių, negali būti laikoma jų kaltės įrodymu, nes
baudžiamojo proceso įstatymas suteikia jiems teisę gintis bet kokiomis
priemonėmis.
Apeliantas teigia, kad teismas
neatsižvelgė į gynybos pateiktus argumentus, kurie patvirtina nukentėjusiąją
turėjus motyvus kaltinti M. B. sunkaus nusikaltimo
padarymu : jos ir nuteistojo santykiai dėl ankstesnių konfliktų buvo priešiški,
be to, ji bijojo savo tėvų, todėl, teigdama buvusi išžaginta ir prievarta
laikoma bute, norėjo jiems pateisinti savo ilgą nebuvimą namuose.
Byloje nenustatyta, kad M.
B. padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendžio
nustatomojoje dalyje nurodyta, kad M. B. nukentėjusiajai
sudavė kumščiu į nosį ir penkis kartus į kojas, tačiau ekspertas tokių
sužalojimų nenustatė. Specialisto išvada patvirtina tik nuteistojo M. D. parodymus, kad jis sudavė nukentėjusiajai į krūtinę,
tačiau M. D. už tai nenuteistas. A. B. nuteistas
už dviejų smūgių į skruostą, vieno į dešinįjį šoną sudavimą ir smaugimą, tačiau
tokie sužalojimai nukentėjusiajai nenustatyti. Už specialisto išvada nustatytą
sužalojimą - kraujosruvas abiejų dešiniųjų klubų srityje – nenuteistas nei
vienas asmuo.
Apibendrindamas nuteistojo gynėjas daro
išvadą, kad M. B. nepadarė nusikaltimo, už kurį
nuteistas, todėl jis turi būti išteisintas.
Nuteistasis M. D. apeliaciniu
skundu prašo peržiūrėti bylą ir jį išteisinti pagal BK 149 str. 1 d., nes
nuteistas nepagrįstai. Skunde nurodo, kad nukentėjusioji pareiškime nenurodė,
kad jis ją išžagino. Byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl
mano esąs nuteistas tik todėl, kad buvo anksčiau teistas.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka
nagrinėjant bylą nuteistasis M. D. prašė jo apeliacinį
skundą tenkinti, nuteistasis M. B. prašė jo gynėjo
apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų M. B. ir M. D. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti,
prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai tenkinami, Kėdainių
rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl M. B. ir M. D. nuteisimo pagal BK 149 str. 1 d. panaikinamas ir
priimamas naujas nuosprendis, kuriuo M. B. ir M. D. išteisinami, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo
ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 str. 1 d. 1 p. ).
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. B. ir M. D. kaltais pagal BK
149 str. 1 d., jų kaltę grindė nukentėjusiosios L. D., liudytojų – jos tėvų V. D. bei R. D., brolio V. D., draugo A. Z., policijos
darbuotojų A. V., Ž. Ž. parodymais bei
kitais byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismo manymu, duodančiais
pagrindą išvadai, kad M. B.,
pasinaudojęs L. D. bejėgiška
būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų bei panaudojęs fizinį
ir psichinį smurtą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, su ja lytiškai
santykiavo prieš jos valią, o M.
D. du kartus davė jai gerti sulčių, kuriose buvo narkotinės
medžiagos – amfetamino, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl
apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir prieš tai M. B. naudoto fizinio smurto, su ja
lytiškai santykiavo prieš jos valią.
Teismas apkaltinamajame nuosprendyje besąlygiškai
rėmėsi nukentėjusiosios L. D. parodymais,
nurodydamas, kad visose proceso stadijose ji davė iš esmės vienodus ir
neprieštaringus parodymus, o neatitikimai jos parodymuose galėjo atsirasti dėl E. V. jai daryto
poveikio bei šoko būsenos, atsiradusios po patirto fizinio smurto, apsvaiginimo
narkotinėmis medžiagomis ir išžaginimo. M. B. ir M. D. parodymus, kuriais jie neigė išžaginę
L. D., teismas
įvertino kaip nenuoseklius, nevienodus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame
posėdyje, neatitinkančius kitiems ištirtiems įrodymams.
Nukentėjusioji L. D. pareiškime
– protokole dėstydama aplinkybes apie tai, kaip ją 2007 m. sausio 21 d. ( data taisytina, taisymas neaptartas ) vakare, apie 1 val., išžagino M. B., nieko nepaminėjo, jog ją būtų išžaginęs ir M. D. ( 1 t., 3 – 4 b. l. ). Tą pačią dieną apklausta liudytoja
ji jau nurodė, kad, jai nesipriešinant, su ja lytiškai santykiavo ir M. D. ( 1 t., 53 – 55 b. l. ). Nei šioje apklausoje, nei
prieš tai rašytame pareiškime – protokole nėra paminėta, kad M.
D. jai būtų davęs gerti sulčių, kurių išgėrusi ji pradėjo negerai jaustis.
Tik kai 2007 m. sausio 23 d. buvo atliktas L. D. šlapimo
tyrimas Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre ir rasta amfetamino ir
marihuanos, L. D. 2007 m. sausio 25 d. apklausoje nurodė,
kad M. D. jai buvo atnešęs stiklinę sulčių, kurias išgėrusi,
ji pasijuto keistai. Po to jai kas nors vis pasiūlydavo atsigerti, bet kas
konkrečiai ir ką davė gerti, ji jau nebepamena. Šioje apklausoje ji nurodė, kad
M. B. ją išžagino sausio 20 d. iki vidurnakčio ( 1 t., 56
– 58 b. l. ). Apklausiama 2007 m. sausio 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos L. D. nurodė, kad I. V. bute ji gėrė
šampaną, degtinę. M. B., būdamas girtas, ją išžagino šeštadienio
vakare, t. y. 2007 m. sausio 20 d. apie 21 val. Taip pat ji nurodė, kad tą patį
vakarą buvo labai apsvaigusi nuo gėrimų, pati atsigulė su M.
D. į lovą ir lytiškai su juo santykiavo. L. D. nurodė,
kad po to, jau paryčiui, jai buvo bloga, skaudėjo galvą ir M.
D. jai davė atsigerti sulčių ( 1 t., 62 – 67 b. l. ). Sekančią dieną
tęsiant L. D. apklausą, ji nurodė, kad vakar, t. y.
sausio 30 d. jai kaip nukentėjusiajai darė poveikį nepažįstamas jaunuolis (
kaip vėliau nustatyta, tai buvo E. V. ) Šios apklausos
metu ji nurodė, kad iki santykiavimo su M. B. ji buvo
išgėrusi tik dvi taures šampano. Sultis jai M. D. davė
gerti du kartus, pirmą kartą prieš M. B. veiksmus. Vėliau,
atsakydama į prokuroro klausimą, patikslino, kad antrą kartą pati gėrė sultis,
dar prieš santykiavimą su M. B.. Nurodė, kad nuo M. B. suduoto smūgio į nosį liko mėlynė nosies kairėje
pusėje. Prieš santykiavimą su M. D. ji jam sakė kažką tai
tokio, kad nenori, nepamena, ar priešinosi. Po Ernestos išvažiavimo, ji prašėsi
namo, tačiau vaikinai prašė pabūti. ( 1 t., 67 – 70 b. l. ).
Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas šiuos
prieštaravimus L. D. parodymuose nepagrįstai ignoravo.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso
normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad apkaltinamasis
nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti
pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius
nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes,
apklausė visus liudytojus, kuriuos tuo metu galėjo apklausti, tačiau,
vertindamas įrodymus, akivaizdžiai “viršenybę“ prieš kitus įrodymus suteikė L. D. bei išvestiniams – jos artimų žmonių ir policijos
darbuotojų, bendravusių su ja, parodymams.
Kolegijos manymu, įrodymų vertinimas, vieniems
įrodymams suteikiant pranašumo, o kitus nepagrįstai atmetant, prieštarauja BPK
20 str. 5 d. išdėstytai sampratai apie įrodymų vertinimą.
Visose apklausose, tame tarpe ir duodama parodymus
pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje L. D. akcentavo, kad ji iš buto išeiti
negalėjo, nes buto durys buvo rakinamos. Tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu
prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė bylą M. B., M. D., A. B. ir I. V. atžvilgiu, nesant jų veikoje nusikaltimo,
numatyto BK 146 str. sudėtis požymių. Nutarime konstatuojama, kad nėra įrodymų,
jog minėti asmenys tyčia būtų uždarę nukentėjusiąją bute ir ją laikę, tuo
neteisėtai atimdami jai laisvę ( 3 t., 35 – 36 b. l. ). Tai rodo, jog net
ikiteisminį tyrimą kontroliavęs, o vėliau kaltinimą teisme palaikęs prokuroras
iš dalies kritiškai vertino nukentėjusiosios parodymus. Šiuo atžvilgiu teismo
nuosprendis aiškiai prieštaringas. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje
akcentuojama, kad L. D. iš
buto negalėjo išeiti, nes neleido M.
D. bei buvo užrakintos buto durys, tačiau nuosprendžio nustatomojoje
dalyje nuorodos apie tai nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje
prokuroras M. B. ir
M. D. veikas iš
kaltinimo išžaginus L. D. bendrininkų
grupe, prašė kvalifikuoti kaip padarytą nesant grupės ( 4 t., 108 b. l. ).
Nežiūrint to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant M. B. padarytos nusikalstamos veikos
aplinkybes, išliko teiginys „M.
D. davus L. D. atsigerti
sulčių, kuriose buvo narkotinės medžiagos – amfetamino, nuo ko pastaroji
apsvaigo“, tačiau dėstant įrodymus, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, ir
motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismas nenurodė, kuo vadovaudamasis nustatė,
kad M. B. žinojo
apie M. D. duotas
nukentėjusiajai sultis su psichotropine ( nuosprendyje nurodyta – narkotine ) medžiaga
– amfetaminu.
Kaip jau aukščiau minėta, L. D. parodymai apie jos apsvaiginimą psichoaktyviomis
medžiagomis yra nenuoseklūs ( iš pradžių ji visiškai nenurodė, kad jos
savijauta, apart neblaivumo nuo išgertų alkoholinių gėrimų, buvo pasikeitusi ),
jos parodymai neparemti kitais patikimais įrodymais, duodančiais pagrindą
tvirtinti, kad būtent M. D. davė
jai atsigerti sulčių, kuriose buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, be to
liko nenustatyta, kokiu būdu jos organizme atsirado marihuana.
M.
D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje
kategoriškai neigė davęs L. D. sultis
su psichotropine medžiaga. Nors nukentėjusiosios parodymai apie jai duotas
gerti sultis ir keistą poveikį jų išgėrus yra akivaizdžiai prieštaringi, šių
parodymų niekas nepatvirtino, visgi teismas padarė kategorišką išvadą, kad M. D. davė jai gerti
sulčių, kuriose buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino. Tačiau, nežiūrint į
tai, kad I. V. bute
buvo rasta piniginė su M. D. asmens
dokumentais ir polietileniniu maišeliu, kuriame buvo amfetamino pėdsakai,
tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo
nustatyta, kad kuris nors iš buvusių bute asmenų, o juo labiau – M. D. įbėrė amfetamino
į sultis ir jas padavė gerti L.
D.. Teismas, padarydamas išvadą, jog psichotropinės medžiagos su
sultimis nukentėjusiajai davė M.
D., rėmėsi liudytojos E.
I. parodymais apie tai, kad ji garsiai pasakė virtuvėje buvusiems
vaikinams, tarp kurių buvo ir M.
D., jog L. D. nori
gerti. Tačiau minėta liudytoja nepatvirtino L. D. parodymų, jog M. D. būtų atnešęs gerti sulčių. Teisiamajame
posėdyje ji parodė, kad L. D. prašant
atnešti atsigerti, ji apie tai garsiai pasakė buvusiems virtuvėje, tačiau ji
nematė, kad kas nors L. D. nunešė
atsigerti. Taigi, šios liudytojos parodymai neduoda pagrindo išvadai, kad M. D. davė L. D. atsigerti sulčių,
kuriose buvo amfetamino. Kita vertus, L. D. gėrė įvairius gėrimus, todėl į juos taip pat
galėjo būti įdėta amfetamino. Tai, kad, pagal L. D. parodymus, M. D., jai davęs sulčių, nusijuokė, negali
būti įrodymu, jog jis padavė sultis su amfetaminu. Be to, I. V. bute buvo daugiau asmenų, todėl
neatmestina tikimybė, kad kuris nors iš jų galėjo, L. D. nežinant, įdėti jai į gėrimus
amfetamino. Objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimo versiją, šioje dalyje
nėra, o prielaidomis kaltinimas negali būti grindžiamas.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus
apie amfetamino atsiradimą L.
D. organizme visiškai nutylėjo apie tai, iš kur galėjo jos organizme
atsirasti ir narkotinės medžiagos – marihuanos. Nors bylos duomenimis
nustatyta, kad I. V. bute
buvo rūkoma, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi priklausomybės
ligų centro specialistė paaiškino, jog žmogaus organizme marihuanos gali
atsirasti ne tik pačiam ją vartojant, bet ir ilgą laiką būnant patalpoje,
kurioje rūkoma marihuana, tačiau niekas iš šioje byloje apklaustų asmenų,
išskyrus pačią nukentėjusiąją, kuri tik teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji
nepamena, ar rūkė, o vaikinai per „baklaškę“ rūkė žolę, nepatvirtino, jog S. L. ar I. V. butuose buvo
rūkoma marihuana. Apylinkės teismas atmetė kaltinamųjų M. D. ir M. B. parodymus, jog L. D. iki įvykio vartojo narkotines
medžiagas, nurodydamas, jog tokių duomenų nėra ir šį faktą patvirtina
nukentėjusiosios artimieji – tėvas V.
D., motina R. D.,
brolis V. D.,
draugas A. Z., be
to, ir jos draugė E. I. nenurodė,
kad ji vartotų narkotikus. Tačiau, vertinant L. D. parodymus šioje dalyje, būtina
atsižvelgti ir į jos individualias savybes, nurodytas teismo psichiatrinės –
psichologinės ekspertizės akte, kur nurodoma, kad L. D. konfliktinėje situacijoje pasireiškia
gynybiškumas su tendencija meluoti. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios, kuri
gyvena su tėvais viename bute, turi artimą draugą ir su juo yra sugyvenusi
vaiką, netinkamas elgesys – nebuvimas, iš anksto neįspėjus, namuose beveik tris
dienas, girtavimas su vyriškiais, grįžimas namo apsvaigus, gali sukelti jos
artimųjų nepasitenkinimą, o tuo pačiu priversti ją pačią ieškoti būdų
pasiteisinti dėl tokių savo veiksmų. Vengdama galimos neigiamos artimųjų
reakcijos, nukentėjusioji turėjo pagrindą nuslėpti savanorišką kvaišalų vartojimą
ir galėjo sugalvoti tokią veiksmų seką, kuri sukeltų ne artimųjų pyktį ar
pasmerkimą, o užuojautą, atlaidumą. Teisiamajame posėdyje apklausta
nukentėjusiosios motina nurodė, kad duktė nerūkė ir negėrė, narkotikų taip pat
nevartojo. Visa tai rodo, kad nukentėjusioji nebuvo visiškai atvira su savo
artimaisiais, todėl remtis jų parodymais, darant kategorišką išvadą apie potraukio
nebuvimą, negalima. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja
S. L. parodė, kad
ji žinojo, jog L. D. vartodavo
narkotikus, ji pati prieš įvykį yra mačiusi L. D. traukiant į nosį amfetaminą,
girdėjusi, jog rūkydavo „žolę“. Minėtos liudytojos parodymus vertinti kritiškai
nėra pagrindo. Pati nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji negali
pasakyti, iš kur jos organizme atsirado marihuana. Kartu ji neatmetė galimybės,
jog ir pati galėjo rūkyti, tačiau to nepamena. Kolegija įsitikinusi, kad,
nesant patikimų įrodymų, nėra pagrindo apylinkės teismo padarytai išvadai, kad M. D. du kartus davė L. D. gerti sulčių,
kuriose buvo narkotinės medžiagos – amfetamino.
Apylinkės
teismas konstatavo, kad M. D. nukentėjusiąją
išžagino vieną kartą. Pats nuteistasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek
ir abiejų instancijų teismuose davė nuoseklius parodymus, kad su L. D. lytiškai
santykiavo tris kartus jai sutinkant.
Būtinas nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnyje,
požymis yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš šio valią, kai kaltininkas
suvokia kito asmens nesutikimą. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji aiškiai
savo nenoro lytiškai santykiauti su M.
D. neišreiškė. Kaip jau minėta, L. D. savo pareiškime – protokole apie tai,
kad M. D. būtų su
ja lytiškai santykiavęs prieš jos valią neužsiminė ( 1 t.,3 – 4 b. l. ).
Vėlesnėse apklausose ji nurodė, kad su M. D. lytiškai santykiavo, jai
nesipriešinant ( 1 t., 53 – 58 b. l. ). Apklausiant ikiteisminio tyrimo
teisėjai ji nurodė, kad buvo labai apsvaigusi nuo gėrimų, su M. D. atsigulė kartu į vieną lovą. M. D. pradėjo prie jos
lįsti. Ji nelabai prisimena visus įvykius, bet žino, kad lytiškai santykiavo su
M. D.. Prisimena,
kad sakė M. D. kažką
tokio, jog nenori santykiauti ( 1 t., 62 – 70 b. l. ). Teisiamajame posėdyje ji
taip pat nurodė, kad sakė M.
D., jog nenori su juo lytiškai santykiauti, tačiau jam nesipriešino
( 4 t., 19 – 21 b. l. ). Iš bylos duomenų matyti, kad iki įvykio M. D. su L. D. buvo pažįstami
apie pusę metų, susitikinėdavo, tačiau lytinių santykių neturėjo. Nors
apylinkės teisme apklaustų liudytojų, pažinojusių M. D. ir žinojusių apie jo draugystę su L. D., parodymai
įvertinti kritiškai kaip suinteresuotų bylos baigtimi, tačiau apeliacinės
instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja S. L. taip pat nurodė, kad ji žinojo apie L. D. ir M. D. draugiškus
santykius. Ji parodė, kad pas ją į namus sekmadienio, t. y. sausio 21 d. vakarą
atėję L. D. su M. D. buvo geruose
santykiuose. Visi kartu sėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus, linksminosi, L. D. šoko, bučiavosi
su M. D.. Ryte L. D. buvo išėjusi su M. D. dar nupirkti
alkoholinių gėrimų. Atėjus L.
D. motinai, ji nenorėjo eiti namo, melavo, kad pas ją ( S. L. ) buvo visą
savaitgalį. Liudytojos S. L. parodymus
kritiškai vertinti teismui nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo
posėdyje L. D. pripažino,
kad M. D. laikė
savo draugu. Apylinkės teismas visiškai neaptarė M. D. versijos apie savanorišką L. D. lytinį
santykiavimą su juo, nurodydamas tik, kad nukentėjusiosios situacijos per ilgai
užsibuvus ir negrįžus namo bei praradus telefoną nėra pagrindo traktuoti kaip
konfliktinės, dėl kurios jai būtų reikėję gintis ir meluoti, ką nors kaltinant
išžaginimu ir sumušimu. Tačiau, kolegijos manymu, nukentėjusiosios ir
nuteistojo M. D. geri
santykiai iki 2007 m. sausio 20 d., jos savanoriškas ėjimas kartu su M. D. pas S. L., po to pas I. V., alkoholinių gėrimų
vartojimas ( E. I. parodymai
4 t., 22 b. l. ), atsigulimas į lovą kartu su M. D., jokio pasipriešinimo ar aiškaus
nesutikimo lytiškai santykiauti neparodymas, neduoda pagrindo išvadai, kad M. D. turėjo suvokti L. D. nesutikimą
lytiškai santykiauti su juo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje
nuteistasis nurodė, kad jis ir po nuosprendžio priėmimo su L. D. bendravo telefonu, susirašinėdamas
SMS žinutėmis, sulaukė iš jos laiško bei jos nuotraukų. Įrodymų tyrimo metu
kolegija ištyrė M. D. pateiktos
mobilaus ryšio telefono SIM kortelės turinį ir nustatė, kad iš abonento Nr.
+37069069400 ( L. D. telefono
numeris, nurodytas jos apklausos protokole 1 t. 72 b. l. ) gauta 19 SMS
tekstinių pranešimų. Jie siųsti laikotarpyje nuo 2007 m. gruodžio 23 d., t. y. iš karto po nuosprendžio paskelbimo iki 2008 m. vasario 23 d. Taip pat apžiūrėtos keturios L.
D. nuotraukos ir laiškas su voku, siųstas M. D. į Pravieniškių 3-iuosius pataisos
namus. Pranešimų ir laiško turinys rodo, kad šiltus santykius M. D. atžvilgiu L. D. išsaugojo ir po apkaltinamojo
nuosprendžio M. D. atžvilgiu
priėmimo. Nukentėjusioji L. D.
neneigė rašiusi M.
D. SMS žinutes ir siuntusi jam laišką bei savo nuotraukas. Nors
teismo posėdyje dalyvavusi psichologė ekspertė tokią situaciją, kai
nukentėjusioji, kaltinanti kitą asmenį sunkaus nusikaltimo padarymu, palaiko
draugiškus ryšius, nevertino kaip neįprastą, tačiau, kolegijos manymu, tai
duoda pagrindą jos parodymus, ypač tokius, kurių nepatvirtina kiti įrodymai,
vertinti itin atsargiai.
Taigi ankščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog
apylinkės teismui nepavyko pašalinti daugelio abejonių nukentėjusiosios
parodymų patikimumu. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in
dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas
reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse
yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato
nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo
naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad
minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su
byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Kolegija, susipažinusi su
baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, taip
pat apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu gauta
informacija, daro išvadą, jog įrodymai, kuriais grindžiama M. D. kaltė, neleidžia daryti patikimų
išvadų apie jo kaltumą. Kolegija išdėstė aplinkybes, kurios, jos manymu, rodo,
kad apylinkės teismo nuosprendyje prieita išvada dėl M. D. kaltės, padarius išžaginimą,
nepakankamai pagrįsta įrodymais arba tie įrodymai sukelia abejonių, kurios taip
ir liko nepašalintos. Negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. D. padarė
nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., todėl šioje dalyje
jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Iš M.daugėlos apeliaciniame skunde nurodytų motyvų
matyti, kad jis neginčija nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal BK 178
str. 1 d., todėl šioje dalyje nuosprendis nekeičiamas.
Nukentėjusiosios parodymų patikimumo problema
aktuali ir sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio M. B. atžvilgiu pagrįstumo klausimą.
M.
B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė lytiškai santykiavęs
su L. D.. Apylinkės
teismas šį savo kaltės neigimą paneigė tuo, kad ant M. B. glaudžių, paimtų iš jo tuoj po
įvykio, rasta priklausanti M.
B. sperma. Teismas atmetė M.
B. versiją, kad jis prieš įvykį lytiškai santykiavo su savo drauge,
o po to visas dienas iki jo sulaikymo nekeitė savo kelnaičių, kaip nepagrįstą
ir neįtikinamą, juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tokių aplinkybių
nenurodė. Iš tikrųjų, M. B.,
neigdamas bet kokio lytinio santykiavimo su L. D. faktą, ikiteisminio tyrimo metu
apklaustas du kartus nenurodė, kad jis prieš įvykį lytiškai santykiavo su savo
drauge G. K. ( 2 t.,
115 – 116, 119 – 120 b. l. ). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokie klausimai M. B. nebuvo užduoti,
jis pats nežinojo, kad ant jo kelnaičių rasta jo paties sperma, su ikiteisminio
tyrimo medžiaga ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo supažindintas. Ikiteisminio
tyrimo metu jis gana detaliai nurodė laiką, kada buvo I. V. bute, kur važinėjo įtarime nurodytu
laiku, kiek laiko buvo pas G.
K. ir pan. M. B. apklaususi
tyrėja neklausė jo, ką jis turėjo omenyje sakydamas, jog bendravo su G. K.. Ikiteisminio
tyrimo metu apklausta G. K. nurodė,
kad su M. B. buvo
kartu nuo 2007 m. sausio 19 d. vakaro iki sausio 20 d. 11 valandos, nuo sausio
20 d. 13 val. iki 18 val., nuo sausio 21 d. 1 val. iki maždaug 4 val. Ji
nurodė, kad tuo metu bendraudama su M.
B. nepastebėjo, kad jis būtų buvęs neblaivus. Tuo metu M. B. važinėjo
automobiliu O. V. (
2 t., 80-081 b. l. ). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja G. K. iš esmės
patvirtino šiuos savo parodymus. Papildomai ji nurodė, kad tikrai naktį iš
penktadienio į šeštadienį, t. y. iš 2007 m. sausio 19 d. į sausio 20 d. ji turėjo lytinius santykius su M.
B.. Ji nematė, kad M.
B. būtų persirenginėjęs drabužius. Šios liudytojos, kuri iš karto,
sužinojusi apie tai, jog jos artimas draugas įtariamas išžaginimu, nutraukė su
juo santykius ir nepalaiko jų ir šiuo metu, parodymais netikėti teismui nėra
pagrindo. Šiais parodymais patvirtinamas nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas,
jog sperma ant M. B. kelnaičių
galėjo likti po santykių G. K..
Pagal apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytą
nusikalstamą veiką, kuri laikoma įrodyta, galima daryti išvadą, kad M. B. žinojo, kad M. D. davė L. D. atsigerti sulčių,
kuriose buvo narkotinės medžiagos – amfetamino, tačiau nuosprendyje nėra jokių
šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl neaišku, kuo remiantis teismas
padarė tokią išvadą, juo labiau, kad, kaip jau minėta, M. D. ir M. B. nenuteisti už veiką, padarytą
bendrininkų grupe.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų remtis nenuosekliais L. D. parodymais, neparemtais
kitais patikimais įrodymais, įrodinėjant M. B. kaltę, negalima. Kiti apylinkės
teismo nuosprendyje paminėti duomenys neginčijamai M. B. kaltės neįrodo. Apkaltinamajame
nuosprendyje nurodyta, kad M.
B. sudavė vieną kartą kumščiu į nosį ir penkis kartus į kojas, laikė
jos rankas ir tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia teismo išvada
yra nepagrįsta, nes ji nepatvirtinta ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos
teismo nuosprendyje paminėta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad, apžiūrėjus
L. D., rastos
poodinės kraujosruvos dešinės krūties ir abiejų klubų sąnarių srityse, šie
sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais kaip
išžaginimo metu, taip ir kitomis aplinkybėmis, šviežių sužalojimų lytinių
organų srityje ir jų aplinkoje nėra, spermijų nerasta ( 1 t., 50 – 51 b. l. ),
ne tik kad nepatvirtina M. B. kaltės,
bet priešingai – tik įrodo, kad L.
D. parodymai apie suduotus smūgius į nosį, į kojas yra niekuo
neparemti, todėl negali būti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui. Liudytojų
policijos darbuotojų A. V. ir
Ž. Ž. parodymai
apie matytas mėlynes ir sumušimus kitose L. D. kūno vietose M. B. kaltės taip pat neįrodo. Jų parodymai
svarbūs tik nuosprendžio neskundusio A.
B. kaltei įrodinėti.
Neginčijamai nustatyta, kad 2007 m. sausio 19 – 21 dienų laikotarpyje L. D. pas
S. L., I. V., po to vėl pas S. L. vartojo alkoholinius
gėrimus. Be to, nenustatytomis aplinkybėmis ji pati svaiginosi ar buvo
apsvaiginta psichotropine medžiaga – amfetaminu ir narkotine medžiaga – marihuana.
Tai, kolegijos nuomone, turėjo įtakos ne tik jos elgesiui, bet ir atminčiai
apie praėjusius įvykius. Tuo tarpu M.
B. sausio 19 – 20 dienomis, priešingai nei nurodė L. D., nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Apsvaigimas nuo alkoholio jam buvo nurodytas įteikus pradinį įtarimą dėl
išžaginimo bendrininkų grupe ir neteisėto laisvės atėmimo ( 2 t., 114 b. l. ),
tačiau vėliau ši aplinkybė jau nebuvo inkriminuota, nes pats M. B. neigė buvęs apsvaigęs nuo alkoholio,
išskyrus sausio 21 d. vakarą, o be to tai paneigė ir liudytojas policijos
patrulis D. E.,
sustabdęs M. B. vairuojamą
automobilį sausio 20 d. vakare. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė,
kad M. B. buvo
blaivus ( 2 t., 84 – 85, b. l. ). Teismas padarė išvadą, kad M. B. buvo apsvaigęs nuo narkotinių
medžiagų, tačiau tokios išvados nepagrindė, paminėjęs tik, kad M. B. nustatytas 6 narkotinių medžiagų
pavartojimas, teigiamas testas marihuanai. Nors tyrimą atlikęs gydytojas iš
dalies užpildė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui
nustatyti aktą, tačiau akte nenurodyta, kokios medžiagos rastos M. B. organizme, ar M. B. tyrimo metu buvo
apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų, nenurodyta, koks ir kada tyrimas buvo
atliktas ( 1 t., 46 b. l. ). Toks netinkamai užpildytas aktas negali būti
pagrindu darant išvadą, kad M.
B. 2007 m. sausio 20 – 21 d. laikotarpyje buvo apsvaigęs nuo
narkotinių medžiagų. Pats M.
B. nurodė, kad jis narkotikus vartojo maždaug prieš mėnesį. Priklausomybės
ligų centro specialistė patvirtino, kad pavartojus marihuanos pėdsakai organizme
gali išlikti daugiau kaip mėnesį.
Nukentėjusioji L. D. apklausoje nurodė, kad ji tualetiniu
popieriumi nusivalė nuo savo kojų M.
B. spermą ( 1 t., 56 – 58, b. l. ). Įvykio vietos apžiūros metu iš I. V. buto, kuriame,
pasak L. D., ją
išžagino M. B.,
buvo paimti tualetinio popieriaus gniužulai ( 1 t., 12 – 16 b. l. ), tačiau ant
jų spermos nerasta ( 1 t., 25 – 28 b. l. ).
Nukentėjusioji L. D. tik 2007 m. sausio 31 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nurodė, kad vasarą kažką švenčiant
miške ji buvo susitikusi M. B.
ir tarp jų įvyko konfliktas Be to, ji nurodė, kad M. B. šeštadienio ryte ir dieną gėrė
alkoholį, nors į M. B. klausimą
atsakė, jog nematė M. B. šeštadienį
geriant ( 1 t., 67 – 70 b. l. ). Nors teisiamajame posėdyje ji taip pat nurodė,
kad pirtyje tarp jos ir M. B. buvo
konfliktas ( 4 t., 19 – 21 b. l. ), tačiau apylinkės teismas į šį faktą,
vertindamas L. D. parodymus,
neatkreipė dėmesio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus L. D. M. D. siųstų žinučių turinį, rasta viena tokio
turinio žinutė: „ Tu nė neįsivaizduoji, kaip nekenčiu Žirnio... Jis manęs
visada norėjo, o aš jo ne... Pradėjo man keršyti... Aš jam taip pat“. Bylos
duomenimis nustatyta, kad „Žirnis“ yra M. B. pravardė. Nukentėjusioji aiškino, kad,
rašydama apie savo kerštą, ji turėjo omenyje pranešimą policijai apie M. B. padarytą
nusikaltimą jos atžvilgiu, tačiau pats žinutės turinys aiškiai rodo, kad L. D. turėjo
išankstinį nusistatymą M. B. atžvilgiu,
todėl remtis vien tik jos parodymais, įrodinėjant M. B. kaltę, negalima.
Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo,
jog nepaneigti nuteistojo M. B. gynėjo apeliaciniame
skunde nurodyti motyvai, kad, būdama priešiškuose santykiuose su M. B. ir norėdama pasiteisinti tėvams dėl ilgo nebuvimo
namuose, į kuriuos grįžo ne pati, o buvo parvežta tėvų, alkoholinių gėrimų ir
kvaišalų vartojimo, ji sugalvojo versiją apie tai, jog ją išžagino M. B., o kiek vėliau ją papildė ir tuo, jog ją išžagino ir M. D..
Kadangi pirmosios instancijos teismo
išvados apie M. B. padarytą nusikaltimą neatitinka bylos
aplinkybių, M. B. kaltė neįrodyta patikimais ir
neginčijamais įrodymais, todėl jo atžvilgiu priimamas naujas – išteisinamasis
nuosprendis.
Iš nukentėjusiosios civilinio ieškinio
motyvų bei jos paaiškinimų pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje matyti,
kad nukentėjusioji L. D. savo neturtinę žalą, jos pačios
įvertintą 100000 Lt suma siejo su jai padaryta skriauda išžaginus ir sužalojus
ją, todėl, išteisinus M. B. ir M. D. dėl
veikų, numatytų BK 149 str. 1 d., naikinama nuosprendžio dalis ir dėl
neturtinės žalos iš jų priteisimo.
Be to, naikinama ir nuosprendžio dalis,
kuria iš M. B. priteistos išlaidos
advokato paslaugoms apmokėti bei proceso išlaidos.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str. 4
d., 329 str. 1 p.,
N U S P R E N D Ė :
Kėdainių rajono
apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dalyje dėl M.
B. ir M. D. nuteisimo pagal BK 149 str. 1 d. panaikinti
ir priimti naują nuosprendį:
M. B. iš
kaltinimo pagal BK 149 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. D. iš
kaltinimo pagal BK 149 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti nuosprendžio dalį,
kuria M. D. subendrintos bausmės BK 63 str. 5 d. 2 p.
tvarka.
Kardomąsias priemones – suėmimą M. B. ir M. D. panaikinti ir juos iš
suėmimo paleisti nedelsiant.
Panaikinti nuosprendžio dalį,
kuria priteista L. D. neturtinės žalos iš M.
B. ir M. D. po 20000 Lt iš kiekvieno.
Panaikinti nuosprendžio dalį,
kuria priteista L. D. išlaidų, turėtų advokato paslaugoms
apmokėti, iš M. B. 1000 Lt.
Panaikinti nuosprendžio dalį,
kuria priteista iš M. B. 16 Lt proceso išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės
nusikalstamai veikai nagrinėti – M. D. pateiktus
apeliacinės instancijos teismui laišką su voku, keturias fotonuotraukas, SIM
kortelę – saugoti prie bylos.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas
Arnoldas Šukaitis
Teisėjai
Vytautas Norkūnas
Evaldas
Vanagas