Civilinė byla Nr. e2-489-943/2018

                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01984-2015-5

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1429-258/2017 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ ir R. G. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pradėti UAB „Plieninis skydas“ veiklos tyrimą ir, jei bus nustatyta netinkama direktoriaus R. G. veikla, taikyti priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punkte – pašalinti atsakovą R. G. iš UAB „Plieninis skydas“ valdymo organo narių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Plieninis skydas“ ir jos direktoriui R. G. be teismo leidimo UAB „Plieninis skydas“ vardu sudaryti sandorius dėl bendrovės ilgalaikio materialaus turto perleidimo (įskaitant, bet neapsiribojant, turto pardavimu, mainais, dovanojimu, investavimu ir kt.), panaudos, nuomos, dėl turto apsunkinimo įkeitimu, hipoteka ar kitais būdais, taip pat dėl finansinių įsipareigojimų prisiėmimo – kredito/paskolos suteikimo ar gavimo, lizingo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievolių įvykdymą.
3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas tuo, jog ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra preliminariai pagrįstas, o netaikius prašomų priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Ieškovo teigimu, po bylos iškėlimo teisme, bendrovės veiklos rezultatai pablogėjo, pelninga veikla tapo nuostolinga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nurodė, jog preliminariu vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog dabartinis vadovas tendencingai sudarinėja UAB „Plieninis skydas“ nenaudingus sandorius taip siekdamas pakenkti bendrovei, kurios akcininku pats yra.
6. Be to, ieškovas nepagrįstai siekia perkelti teismui pareigą spręsti dėl tam tikrų sandorių sudarymo įmonės (atsakovės) komercinėje veikloje. Pirmosios instancijos teismo nuomone valdymo organui geriausiai yra žinoma jo vadovaujamos įmonės ūkinė komercinė veikla ir šiai veiklai reikalingų sandorių sudarymas, todėl ne teismas, o vadovas turi spręsti ar konkretus sandoris, kuriuos išvardino ieškovas, tuo metu reikalingas įmonės veikloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde apeliantas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Faktas, kad ieškovas ir atsakovas R. G. abu yra atsakovės UAB „Plieninis skydas“ akcininkai savaime neeliminuoja galimybės, kad dėl netinkamos valdymo organo veiklos įmonės turtinė padėtis ir su ja susijusios veiklos perspektyvos gali pablogėti.
2. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – retai pasitaikančių ir bendrovei itin reikšmingų sandorių sudarymas, gaunant teismo leidimą – niekaip negali trikdyti kasdienės įmonės veiklos.
3. Naujausioje teismų praktikoje juridinio asmens veiklos tyrimo bylose tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos.
4. Direktorius tendencingai sudaro įmonei nenaudingus sandorius, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, jog bendrovės turtinės padėties status quo nebus išlaikytas, o pats juridinio asmens veiklos tyrimas gali netekti prasmės.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Plieninis skydas“ ir R. G. teismo prašo netenkinti atskirojo skundo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Byla ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra paremti nesąžiningais ieškovo tikslais, vienas kurių – vilkinti civilinę bylą dėl priverstinio bendrovės akcijų pardavimo, kurios išsprendimas padėtų galutinį tašką nesibaigiančiuose ieškovo inicijuojamuose teisminiuose procesuose.
2. Dabartinė bendrovės finansinė situacija nesuteikia pagrindo nei tirti jos veiklą, nei juo labiau taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pirmosios instancijos teismui buvo išsamiai paaiškintos įmonės nežymaus nuostolio priežastys, iš kurių viena pagrindinių – ieškovo inicijuojami vis nauji teisminiai procesai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
11. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi buvo atmestas ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovui nepateikus naujų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, ir susiklosčius tokiai teisinei situacijai, jog byla iš esmės pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta ir ieškinys atmestas, darytina išvada, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio (prašymo) pagrįstumas – neegzistuoja. Nors dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties ieškovas yra padavęs atskirąjį skundą, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl galbūt ieškovui palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai – pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Įvertinęs tai, jog neįrodžius pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai netaikytos, teismas plačiau nepasisako dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, tačiau pažymi, jog tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas būtų pradėtas šaliai pateikusiai ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tenka pareiga kartu su ieškiniu pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad egzistuoja pagrindai juridinio asmens veiklos tyrimui atlikti, t. y. tikimybė, kad bus atskleistas aplaidus ir netinkamas bendrovės valdymas (CPK 178 straipsnis), tačiau vien įmonės ūkinės – komercinės veiklos rodikliai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį ir pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Priešingu atveju susiklostytų teisinė situacija, kad kiekvienu atveju įmonei patyrus nuostolius galėtų būti pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas, trikdantis ir/ar apsunkinantis įprastinę juridinio asmens veiklą bei lemiantis papildomas sąnaudas. Ne visais atvejais nustačius dalies juridinio asmens veiklos nepelningumą galimas teismo įsikišimas į juridinio asmens vykdomos veiklos vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-943/2017).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovui pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
15. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nesant pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Egidija Tamošiūnienė