Civilinė byla Nr. e2A-608-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14750-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.1; 2.4.2.3; 2.5.3; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 16 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dargita tau“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Dargita“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Dargita tau“, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl rašytinio pritarimo ir deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir statybos darbų padarinių šalinimo.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu ir dubliku (1 t., e. b. l. 3–15; 2 t., e. b. l. 175–183; 6 t., e. b. l. 11–13) prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. 2009 m. liepos 20 d. išduoto rašytinio pritarimo Prekybinio kiosko išplėtimo ir aikštelės įrengimo supaprastintam projektui, 2009 m. (toliau – Rašytinis pritarimas) galiojimą; 2) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Dargita“ per 3 mėnesius savo lėšomis nugriauti (išardyti) prekybos pastatą, plane žymimą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 2009 m., bendras plotas – 67,38 m2, prekybos pastatą, plane žymimą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 2009 m., bendras plotas – 77,44 m2, ir aikštelę, plane žymimą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 2009 m., plotas – 417,89 m2, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo UAB „Dargita“ teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti ieškovei nugriauti (išardyti) nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, išieškant turėtas išlaidas iš atsakovės UAB „Dargita“; 3) atsakovei UAB „Dargita“ savo noru neįvykdžius teismo įpareigojimų per nurodytą terminą, įpareigoti atsakovę mokėti 30 Eur dydžio baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 4) panaikinti atsakovės UAB „Dargita“ 2016 m. lapkričio 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija) galiojimą; 5) įpareigoti atsakovę UAB „Dargita“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius nekilnojamojo turto registro duomenis viešajame registre.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. rugpjūčio 27–29 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatytas savavališkos prekybos paviljono ir inžinierinių statinių – šaligatvių bei automobilių stovėjimo aikštelės – savavališkos statybos valstybinėje žemėje neturint statybą leidžiančių dokumentų faktas. 2013 m. rugsėjo 17–18 d. surašyti savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Privalomų nurodytų įvykdymo terminai, kurie buvo kelis kartus pratęsti, baigėsi 2015 m. birželio 1 d. Atlikus patikrinimą 2015 m. rugsėjo 9 d. konstatuota, kad įpareigojimai nėra įvykdyti. Ieškovė 2015 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nagrinėjant nurodytą bylą 2017 m. paaiškėjo aplinkybė, kad Deklaracijos pagrindu UAB „Dargita“ įregistravo ginčo statinius. Registro tvarkytojas ieškovės prašymu 2017 m. balandžio 12 d. pateikė turimus nekilnojamojo turto duomenis. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) 2017 m. balandžio 19 d. raštu informavo ieškovę neišdavusi sutikimo statyti statinius valstybinėje žemėje, 2017 m. gegužės 8 d. rašte nurodė, kad statiniai pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pažeidžiant viešąjį interesą. KMSA 2017 m. gegužės 19 d. pateikė informaciją, kad rašytiniai pritarimai 2009 m. statybos leidimų išdavimo žurnale nėra įregistruoti. 2017 m. birželio 21 d. patikrinimo aktu ieškovė nustatė, kad Rašytinis pritarimas buvo išduotas neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tuo metu UAB „Dargita“ jokiu pagrindu nevaldė žemės sklypo, kuriame buvo planuojama statyti statinius, todėl negalėjo būti statytoju, kuriam galėtų būti išduodamas statybos dokumentas. Senaties terminas šiam dokumentui nuginčyti turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovė gavo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą. Šie duomenys buvo surinkti 2017 m. birželio 21 d. Ieškinys pateiktas 2017 m. liepos 17 d., t. y. nepraleidus įstatyme įtvirtinto termino. Neturint statybą leidžiančių dokumentų pastatyti statiniai turi būti nugriauti. Statytojas turėjo žinoti, kad statybos darbams reikalingas ne tik Rašytinis pritarimas, bet ir NŽT sutikimas, todėl suprato, jog tiek darbų vykdymas, tiek ir teisių į statinius registravimas yra neteisėti.

3.       Atsakovė UAB „Dargita“ atsiliepimu ir tripliku (2 t., e. b. l. 158–163; 3 t., e. b. l. 9–13) nesutiko su ieškiniu, prašė jo netenkinti. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad ieškovė praleido 1 mėn. ieškinio senaties terminą ginčyti Rašytinį pritarimą, kuris prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui. Kadastro matavimų byla ir Deklaracija teismui savavališkos statybos padarinių šalinimo byloje buvo pateikta 2016 m. lapkričio 24 d. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti Rašytinio pritarimo teisėtumu, todėl pagrįstai pateikė Deklaraciją. Prieš teikdama Deklaraciją atsakovė gavo KMSA 2016 m. spalio 24 d. patvirtinimą, kad Rašytinis pritarimas yra prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui. Ieškovės privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančius ginčo statinius – vykdymo terminai atsakovei buvo pratęsti, todėl statyba ten galima. Atsakovė siekė įteisinti statybas, ji gali būti statytoja. Ieškinio reikalavimas dėl statybos padarinių šalinimo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, todėl šioje byloje jis negali būti sprendžiamas. Be to, ieškovė reikalauja nugriauti didesnio ploto paviljoną, nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2014 m. rugsėjo 30 d. NŽT davė sutikimą įteisinti automobilių stovėjimo aikštelės statybos užbaigimo procedūras, o visi ginčo statiniai neprieštarauja 2014 m. balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-209 patvirtintam bendrajam planui.

4.       Atsakovė KMSA atsiliepimu ir tripliku (2 t., e. b. l. 20–28; 3 t., e. b. l. 4–7) nesutiko su ieškiniu. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad KMSA neturi duomenų apie Rašytinio pritarimo išdavimą, tokio dokumento išdavimo faktas neregistruotas, KMSA nėra perduotas saugoti projekto vadovės R. V. 2009 m. parengtas Prekybinio kiosko išplėtimo ir aikštelės įrengimo supaprastintas projektas, byloje nėra įrodymų, kad įgaliotas tarnautojas R. P. S. pritarė minėtam projektui ir KMSA neigia išdavusi šį dokumentą. Rašytinis pritarimas negalėjo būti išduotas be NŽT sutikimo. Be to, Rašytiniame pritarime įgalioto tarnautojo pareigas nurodantis spaudo tekstas skiriasi nuo tuo metu to tarnautojo naudoto spaudo teksto, o ir pats tarnautojas R. P. S. paneigė davęs tokį pritarimą. Net jei toks pritarimas būtų buvęs išduotas, tai jis galiojo tik 3 metus nuo jo išdavimo dienos. Iš turimų dokumentų matyti, kad 2009 m. UAB „Dargita“ prašymas dėl leidimo suprojektuoti ir pastatyti laikiną prekybos statinį (kioską) iki 15 m2 buvo netenkintas ir tik 2012 m. balandžio 18 d. buvo pritarta projektuotojos R. V. parengtam laikino statinio rekonstravimo projektui „Esamų prekybos paviljonų sujungimas ir išplėtimas“. 2012 m. birželio 21 d. Kauno miesto savivaldybė UAB „Dargita“ prašymu sudarė Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį dėl laikino (iki 2017 m. balandžio 28 d.) 87,99 m2 statinio naudojimo. UAB „Dargita“ prašymas raštu pritarti projektuotojos R. V. parengtam statinio projektui „Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas prie Marijampolės plento tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių 2012-04“ buvo atsiimtas dokumentų papildymui ir pakartotinai neteiktas. UAB „Dargita“ neturi jokių teisių į laikinojo statinio užimamą žemę, todėl sutarčiai pasibaigus turi pašalinti tokį statinį per 15 dienų. 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Dargita“ prašė išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus projektuoti prekybos paskirties pastatą, skirtą specializuotai maisto prekybai, tačiau jie nebuvo išduoti. Pasisakydama dėl automobilių stovėjimo aikštelės atsakovė nurodė, kad 2011 m. spalio 19 d. ir 2012 m. birželio 6 d. raštais KMSA informavo UAB „Dargita“ pritarianti laikinos aikštelės įrengimui privačiomis lėšomis, įspėdama, kad aikštelės teritorija gali būti paimta visuomenės poreikiams, vykdant Marijampolės pl. rekonstrukciją. Dėl sutarties įrengti automobilių stovėjimo aikštelę Marijampolės plento apsaugos zonoje sudarymo UAB „Dargita“ nesikreipė, tokia sutartis nesudaryta, o valstybinėje ar Kauno miesto savivaldybės žemėje įrengtos susisiekimo komunikacijos turi būti perduotos ir įregistruotos Kauno miesto savivaldybės vardu. Byloje nėra įrodymų, kad KMSA Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas R. P. S., išduodamas Rašytinį pritarimą, pritarė būtent pateiktam Prekybinio kiosko išplėtimo ir aikštelės įrengimo supaprastintam projektui. 2016 m. spalio 20 d. rašte KMSA išaiškino UAB „Dargita“ projekto suderinimo reikšmę.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Dargita tau“ atsiliepimu (8 t., b. l. 10–11) nesutiko su ieškiniu, prašė jo netenkinti, palaikė atsakovės UAB „Dargita“ argumentus dėl ieškinio senaties taikymo. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad neįrodyta, jog KMSA išduotas Rašytinis pritarimas yra negaliojantis, nes ekspertizė nebuvo atlikta ir nepaneigta, jog jį pasirašė ne įgaliotas tarnautojas R. P. S. KMSA žinojo apie Rašytinį pritarimą, kadangi 2016 m. spalio 20 d. rašte nurodė, jog UAB „Dargita“ suderintas projektas prilyginamas statybos leidimui.

6.       Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime (8 t., b. l. 3–5) nurodė neturintis suinteresuotumo byla.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu (8 t., e. b. l. 32–45) ieškinį tenkino iš dalies, panaikino atsakovės UAB „Dargita“ 2016 m. lapkričio 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, pagal kurią Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atsakovės UAB „Dargita“ nuosavybės teisės į prekybos pastatą, plane žymimą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 2009 m., bendras plotas – 67,38 m2, prekybos pastatą, plane žymimą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 2009 m., bendras plotas – 77,44 m2, ir aikštelę, plane žymimą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 2009 m., plotas – 417,89 m2, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą, įpareigojo atsakovę UAB „Dargita“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius nekilnojamojo turto registro duomenis iš viešojo registro, įpareigojo UAB „Dargita“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (išardyti) ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę, jei šio įpareigojimo UAB „Dargita“ teismo nustatytu terminu neįvykdys, leido darbus atlikti ieškovei, išieškant turėtas išlaidas iš atsakovės UAB „Dargita“, įpareigojo atsakovę UAB „Dargita“, jei ji savo noru neįvykdys teismo įpareigojimo per nurodytą terminą nugriauti (išardyti) nurodytus statinius, mokėti 30 Eur dydžio baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, kitų ieškinio reikalavimų netenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Dargita“ 263 Eur žyminio mokesčio valstybei.

8.       Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. Deklaracijos pagrindu buvo įregistruotos UAB „Dargita“ nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), Kaune esančius ginčo statinius, jų statybos metais nurodžius 2009 m. Iš byloje pateiktų ortofotografinių žemėlapių teismas nustatė, kad 2009 m. – 2010 m. nurodytu adresu buvo mažas (galimai apie 15 m2 ploto) statinys, o ženkliai didesnis „L“ formos statinys atsirado 2012–2013 m.

9.       Kadangi ginčo statiniai yra pastatyti žemės sklype, kurio atsakovė UAB „Dargita“ nevaldo (bei nevaldė) nuosavybės teise ir neturi (bei neturėjo) teisės juo naudotis kitais įstatymų nustatytais pagrindais (panauda, nuoma, kt.), teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisių, taip pat surašyti Deklaraciją ir jos pagrindu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į ginčo statinius.

10.       Teismas sprendė, kad, skirtingai nei nurodo atsakovė UAB „Dargita“, 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu NŽT nedavė sutikimo pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės statybos užbaigimo procedūroms valstybinėje žemėje įteisinti. NŽT tenurodė neprieštaraujanti, kad UAB „Dargita“ atliktų automobilių stovėjimo aikštelės statybos užbaigimo procedūras, vadovaudamasi 2008 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T-594 patvirtintu Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą tarp statytojo ir Kauno miesto savivaldybės turi būti sudaroma sutartis, kuri būtina tokios statybos leidimui gauti. Aprašas (10, 11 punktai) reglamentavo, kad, užbaigus tokios susisiekimo komunikacijos statybos darbus, pripažinus komunikaciją tinkama naudoti, atlikus jos kadastrinius matavimus ir pasirašius jos priėmimo–perdavimo aktą, nuosavybės teisė į komunikaciją Nekilnojamojo turto registre įregistruojama savivaldybės vardu. Šių reikalavimų nebuvo laikomasi, todėl spręsti, kad atsakovė turėjo NŽT ar KMSA sutikimą automobilių parkavimo vietoms (aikštelei) įrengti, nėra pagrindo.

11.       Nors į bylą buvo pateikti trys statinio projektai, Deklaracijoje statybą leidžiančiu dokumentu įvardintas 2009 m. liepos 20 d. Rašytinis pritarimas, esantis ant 2009 m. „Prekybinio kiosko išplėtimo ir aikštelės įrengimo supaprastinto projekto“ (toliau – Ginčo projektas). KMSA Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. spaudai, parašai, data ir rankraštiniai įrašai spausdintinėmis raidėmis „pritarta“ yra reikalaujamo turinio, tačiau neatitinka reikalavimo, kad jis būtų kiekviename projekto lape, nes įrašo (spaudo) „Pritariu“ su parašu (nurodant vardą, pavardę, pareigas bei datą) nėra ant aiškinamojo rašto, ant techninių–ekonominių rodiklių lapo, ant statinio projekto užduoties ir ant aukšto plano brėžinio. Be to, Rašytinio pritarimo data yra 2009 m. liepos 20 d., todėl jo galiojimas baigėsi 2012 m. liepos 20 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Dargita“ ginčo Deklaracijos surašymo data 2016 m. lapkričio 7 d., todėl tuo metu ginčo Rašytinio pritarimo galiojimas buvo pasibaigęs daugiau kaip prieš 4 metus, o statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

12.       Teismas sprendė, kad atsakovės KMSA argumentą dėl įgalioto tarnautojo R. P. S. spaudo neatitikimo su tuo metu šio asmens naudotu spaudu patvirtina pateikto Spaudų grąžinimo registracijos žurnalo duomenys. KMSA grąžinto spaudo tekste nurodyta „Urbanistikos skyriaus“, o UAB „Dargita“ projekte esančiame spaude nurodyta „Urbanistikos skyrius“. Šią aplinkybę teismas įvertino kaip pagrindžiančią prielaidą dėl Rašytinio pritarimo suklastojimo. Nesant originalaus dokumento negalima atlikti minėto tarnautojo parašo bei antspaudo ekspertizės.

13.       Dokumento originalo neišsaugojimą teismas įvertino kaip sukeliantį pagrįstas abejones dėl to, ar Rašytinis pritarimas buvo išduotas. Tokią išvadą teismas papildomai grindė aplinkybe, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, kas buvo kliūtimi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti. Be to, 2009 m. birželio 18 d. KMSA tarnautojas R. P. S. ant UAB „Dargita“ projekto „Prekybinio kiosko supaprastintas projektas 2009-06“ brėžinio buvo užrašęs, kad tai laikinas statinys, kuris turi būti nukeltas iki 2012 m. birželio 18 d., todėl 2009 m. liepos 20 d. nebuvo teisinio pagrindo pritarti to paties statinio, bet jau ne kaip laikino, o kaip pastovaus, padidinimui. Teismas taip pat sprendė, kad, jei būtų buvęs išduotas Rašytinis pritarimas, nebūtų buvę pagrindo vėliau ant 2012 m. UAB „Dargita“ projekto visose rezoliucijose vėl akcentuoti statinio laikinumo bei jo nukėlimo termino. Ant 2012 m. UAB „Dargita“ projekto „Esamų prekybos paviljonų sujungimas ir išplėtimas 2012-04“ brėžinio yra 2012 m. balandžio 18 d. KMSA Urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės L. P. rezoliucija „peržiūrėtas esamų laikinų prekybos paviljonų sujungimas ir išplėtimas be automobilių stovėjimo vietų ir dangos įrengimo“ bei KMSA Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. 2012 m. balandžio 28 d. rezoliucijos „laikino statinio rekonstravimo sprendiniams pritarti“ ir „statinį naudoti iki sutartyje nustatyto laiko“ bei 2012 m. birželio 21 d. rezoliucija „2017 m. balandžio 28 d. statinį nukelti arba kreiptis dėl naudojimo pratęsimo“. Teismo vertinimu, tai rodo, kad iki 2012 m. balandžio 18 d. nebuvo leista statyti pastovius pastatus bei aikštelę automobiliams. 

14.       Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog atsakovei UAB „Dargita“ buvo suteikta teisė naudotis laikinu statiniu (prekybiniu kiosku arba paviljonu) prie (duomenys neskelbtini), Kaune, ir leista jį plėsti bei jungti, byloje nėra, tačiau nesudėtingas laikinas statinys yra naudojamas ribotą terminą (ne ilgiau kaip 3 metus) ir toks statinys bei teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Be to, turint 2009 m. teisėtai išduotą statybas leidžiantį dokumentą, atsakovei UAB „Dargita“ nebūtų buvę pagrindo kreiptis į KMSA su prašymais dėl automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybinėje žemėje, 2012 m. nebūtų reikėję sudaryti su Kauno miesto savivaldybe laikino statinio – Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį, 2014 m. nebūtų reikėję prašyti NŽT sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę ir prekybos paviljoną bei 2014 m. prašyti KMSA išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus prekybinės paskirties pastato su specializuota maisto prekyba statybos projektui. Teismas pažymėjo, kad NŽT visuose raštuose atsakovei UAB „Dargita“ yra akcentavusi, jog nėra išdavusi sutikimo statyti statinius ar automobilių stovėjimo aikštelę.

15.       2016 m. spalio 24 d. KMSA raštą, kuriuo ši atsakė į UAB „Dargita“ paklausimą, atsakovės UAB „Dargita“ akcentuojamą kaip statybą leidžiančio dokumento išdavimo patvirtinimą, teismas vertino kaip įstatymo normų išaiškinimą dėl savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo rašytinio pritarimo reikšmės, bet ne kaip statybą leidžiančio dokumento išdavimo patvirtinimą.

16.       Kadangi atsakovė UAB „Dargita“ nepateikė teismui Ginčo projekto originalo ar tokio projekto su originaliu Rašytiniu pritarimu, teismas sprendė, kad toks statybą leidžiantis dokumentas atsakovei UAB „Dargita“ nebuvo išduotas. Teismas nurodė, kad neišduotas dokumentas neturi teisinės galios pats savaime ir pripažinti jį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinio reikalavimą dėl Rašytinio pritarimo galiojimo panaikinimo atmetė. Netenkinęs ieškinio reikalavimo dėl Rašytinio pritarimo pripažinimo negaliojančiu, teismas neanalizavo atsakovės UAB „Dargita“ ir trečiojo asmens UAB „Dargita tau“ prašymo dėl ieškinio senaties šiam ieškinio reikalavimui pareikšti taikymo.

17.       Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Dargita“ ginčo Deklaracijos surašymo metu (2016 m. lapkričio 7 d.) neturėjo subjektinės teisės įgyvendinti ginčo statinių statytojos teisių ir pareigų, neturėjo galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl neturėjo teisės surašyti ginčo Deklaraciją ir jos pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į ginčo statinius. Deklaracijos, kaip vienašalio sandorio, sudarymas pažeidžiant imperatyviąsias ir statybos techniniuose reglamentuose įtvirtintas viešosios teisės normas yra neteisėtas, todėl tokį sandorį teismas pripažino negaliojančiu ab initio.

18.       Panaikinęs Deklaracijos, kurios pagrindu buvo įregistruotos atsakovės UAB „Dargita“ nuosavybės teisės į ginčo statinius, galiojimą teismas tenkino ir išvestinį ieškinio reikalavimą – įpareigojo atsakovę UAB „Dargita“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti ginčo statinius iš Nekilnojamojo turto registro.

19.       Teismas nurodė, kad ieškovė yra konstatavusi atsakovės UAB „Dargita“ statybos neteisėtumą ne tik dėl ginčo statinių, bet ir dėl kitų statinių, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), surašydama 2013 m. rugsėjo 18 d. savavališkos statybos aktus ir reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir sutvarkyti statybvietę. Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovės įpareigojimo įvykdyti ieškovės 2013 m. rugsėjo 18 d. privalomuosius nurodymus Nr. REI-20-130918-00068, Nr. REI-20-130918-00069 ir Nr. REI-20-130918-00070 Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-684-752/2018 (naujas Nr. e2-35-752/2019), kuri yra sustabdyta. Pagal minėtus privalomuosius nurodymus prašoma įpareigoti atsakovę UAB „Dargita“ nugriauti 324,80 m2 ploto prekybos paviljoną, išardyti 893,70 m2 bendro ploto automobilių aikštelę (betono dangą), pašalinti kitus statinius bei sutvarkyti statybvietę, o jei UAB „Dargita“ to nepadarys per teismo nustatytą terminą, leisti tai padaryti ieškovei, išieškant išlaidas iš UAB „Dargita“. Atsižvelgęs į keliamus reikalavimus, teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2-684-752/2018 (naujas Nr. e2-35-752/2019) yra pareikšti reikalavimai dėl neteisėtos statybos, apimančios ir ginčo Deklaracijos pagrindu įregistruotus ginčo statinius, padarinių šalinimo, tačiau neanalizavo kitoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

20.       Kadangi NŽT nurodė, jog yra neįgaliota duoti sutikimą statybai valstybinėje žemėje po statinių pastatymo, o savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas yra draudžiamas, teismas tenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Dargita“ per tris mėnesius pašalinti nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančius ginčo statinius bei išvestinius reikalavimus dėl leidimo ieškovei vykdyti darbus, jei jų geranoriškai nevykdys atsakovė, taip pat dėl baudos atsakovei UAB „Dargita“ skyrimo, jei ši nevykdys teismo sprendimo.

21.       Kadangi atsakovės UAB „Dargita“ veiksmai sudarė pagrindą visiems ieškinio reikalavimams šioje byloje pareikšti, atsakovės KMSA atžvilgiu ieškinys atmestas, teismas 263 Eur žyminį mokestį priteisė iš UAB „Dargita“, o atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų neskirstė.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

22.       Apeliaciniu skundu (8 t., e. b. l. 68–79) atsakovė UAB „Dargita“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą, atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovė UAB „Dargita“ neatitinka įstatyme įtvirtinto statytojos statuso. Būtent atsakovei, kaip statytojai, buvo surašyti savavališkos statybos aktai, jos iniciatyva buvo pratęsiamas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti. NŽT 2014 m. rugsėjo 30 d. davė sutikimą įteisinti automobilių stovėjimo aikštelės statybos užbaigimo procedūras, t. y. leido atsakovei naudoti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), Kaune. Institucijų atsakymai buvo išduoti neišreiškiant jokių abejonių dėl atsakovės, kaip teisėtos statytojos, statuso.

1.2.                      Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad atsakovė įteisino prekybos paviljonus. KMSA 2016 m. spalio 24 d. raštu informavo, kad 2009 m. liepos 20 d. Rašytiniu pritarimu suderintas KMSA projektas yra prilyginamas įstatyme nustatyta tvarka išduodamam statybą leidžiančiam dokumentui. Raštą teismas be pagrindo įvertino kaip bendro pobūdžio informaciją, kadangi jame yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog institucija išnagrinėjo pateiktą prašymą bei pateikia atsakymą. Būtent Rašytinio pritarimo pagrindu buvo surašyta Deklaracija ir įregistruotos nuosavybės teisės. Atsakovė gavo visus leidimus, įvykdė reikalingas procedūras, kad statiniai būtų įteisinti.

1.3.                      Teismas įpareigojo nugriauti prekybos paviljoną, kurio ilgis 17,50 m, plotis – 18,56 m (bendras plotas – 324,80 m2), tačiau atlikus apskaičiavimus matyti, kad 179,98 m2 nebuvo pastatyta remiantis Rašytiniu pritarimu ir nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kauno miesto savivaldybė 2009 m. ir 2012 m. pritarė skirtingų objektų statybai, KMSA 2012 m. balandžio 18 d. pritarė 79,38 m2 bendro ploto pastatui ir būtent dėl šio statinio buvo pasirašyta kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartis.

1.4.                      Teismui pateikto Rašytinio pritarimo turinys ir forma atitinka įstatymo reikalavimus. R. P. S. pritarimas yra ne tik ant titulinio projekto lapo, bet ir ant pagrindinių projekto brėžinių. Pasisakydamas dėl Rašytinio pritarimo klastojimo teismas rėmėsi vien tik prielaida, neturėdamas jokių aiškių klastojimo faktą patvirtinančių įrodymų. Buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėto dokumento klastojimo, teisminio nagrinėjimo metu parašų ir antspaudo klastojimo faktas nebuvo atskleistas, nebuvo paskirta ekspertizė.

1.5.                      Automobilių aikštelė yra pastatyta teisėtai ir tam buvo gauti visi būtini sutikimai. 2011 m. spalio 19 d. raštu KMSA informavo neprieštaraujanti, kad atsakovė, gavusi NŽT rašytinį pritarimą, projektuotų laikinas automobilių stovėjimo vietas. 2011 m. lapkričio 28 d. pati KMSA kreipėsi į NŽT dėl sutikimo įrengti tokias stovėjimo vietas. NŽT 2011 m. gruodžio 13 d. raštu nurodė tokiai iniciatyvai neprieštaraujanti. 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu NŽT atsakė į atsakovės 2014 m. rugsėjo 9 d. prašymą dėl sutikimo išdavimo įteisinti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę ir prekybos paviljoną, esančius nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad nei NŽT, nei KMSA nėra davusios sutikimų automobilių parkavimo vietomis įrengti.

23.       Apeliaciniu skundu (8 t., e. b. l. 86–89) trečiasis asmuo UAB „Dargita tau“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą, atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      KMSA 2016 m. spalio 24 d. raštu pripažino Rašytiniu pritarimu patvirtinto projekto atitikimą statybą leidžiančiam dokumentui, todėl šio dokumento pagrindu atsakovė UAB „Dargita“ 2016 m. lapkričio 7 d. surašė Deklaraciją ir įregistravo nuosavybės teisę į statinius. Visos šios aplinkybės parodo, kad toks dokumentas buvo išduotas, atsakovė turėjo statybą leidžiantį dokumentą. Galimo klastojimo faktą buvo galima išsiaiškinti paskiriant ekspertizę.

2.2.                      Faktas, kad UAB „Dargita“ buvo pratęsiamas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, patvirtina atsakovės teisę į statinių įteisinimą.

2.3.                      Apie Rašytinį pritarimą ieškovė pripažino sužinojusi 2017 m. balandžio 12 d., todėl pareikšdama reikalavimą 2017 m. liepos 17 d. ji praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą.

2.4.                      NŽT 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakė į atsakovės prašymą, nurodydama, kad dar 2012 m. birželio 6 d. miesto tvarkymo skyrius nutarė pritarti laikinos aikštelės įrengimui bendrovės lėšomis. KMSA informavo UAB „Dargita“, kad pritaria laikinos aikštelės įrengimui privačiomis lėšomis, tačiau, vykdant Marijampolės plento rekonstrukciją, tokios aikštelės teritorija gali būti paimta visuomenės poreikiams. Tai patvirtina, kad NŽT ir KMSA yra davusios sutikimus įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

24.       Ieškovė atsiliepimu (8 t., e. b. l. 104–119) prašo apeliacinius skundus atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė UAB „Dargita“ teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, nes valstybinės žemės nevaldė nuosavybės teise ir neturėjo statybą leidžiančio dokumento. Byloje buvo nuginčytas Rašytinio pritarimo egzistavimo faktas. UAB „Dargita“ neišsaugojo dokumento originalo, be kurio negalima atlikti parašo ir antspaudo ekspertizės. Teismas išsamiai pasisakė dėl to, kad turint tokį patvirtinimą atsakovei nebūtų reikėję teikti eilės prašymų dėl teisių į statinius įforminimo. NŽT visuose raštuose atsakovei akcentavo, kad nėra išdavusi sutikimo statyti statinius ar automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovė nesutinka, kad praleido terminą ieškiniui pareikšti, nes, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, priėmimo dienos. Pažeidimo faktas konstatuotas 2017 m. birželio 21 d. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė Deklaracijos surašymo metu neturėjo subjektinės teisės įgyvendinti ginčo statinių statytojos teisių ir pareigų, galiojančio statybą leidžiančio dokumento, NŽT sutikimo dėl valstybinės žemės naudojimo, todėl neturėjo teisės surašyti Deklaracijos ir jos pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į ginčo statinius. Ginčo aikštelė, kuri deklaracijos pagrindu įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepatenka į Marijampolės plento kelio apsaugos zonos ribas, o tai patvirtina statinių išdėstymo planas, sudarytas pagal 2016 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų duomenis ir aikštelės koordinačių žiniaraštis. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl automobilių parkavimo aikštelės įrengimo valstybinėje žemėje, Marijampolės plento kelio apsaugos zonoje, yra susiję su kitos aikštelės įrengimu. Iš atsakovės projektinių pasiūlymų plano nustatyta, kad planuojama įrengti aikštelė yra valstybinėje žemėje Marijampolės pl. kelio apsaugos zonoje ir ši planuojama aikštelė nėra šios bylos ginčo dalykas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo statinių statyba neatitiko teisės aktų reikalavimų, yra draudžiama, todėl įpareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

25.       Atsakovė KMSA atsiliepimu (8 t., e. b. l. 148–153) prašo apeliacinius skundus atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad vien tai, jog atsakovei buvo pratęstas terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė galėjo įgyvendinti statytojo teisę. Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo statiniai yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, o įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Dargita“ Deklaracijos surašymo metu ar iki tol valdė ar naudojo nurodytą žemės plotą įstatymų nustatytais pagrindais, nėra pateikta. NŽT nurodė niekada nedavusi sutikimo jokių statinių statybai ar savavališkai pastatytų statinių įteisinimui. UAB „Dargita“ įsipareigojo per 15 kalendorinių dienų nuo 2012 m. birželio 21 d. sutarties galiojimo pabaigos (2017 m. balandžio 28 d.) savo lėšomis pašalinti iš paskirtos vietos laikinąjį 87,99 m2 statinį. UAB „Dargita“ leidimo įrengti automobilių parkavimo vietas (aikštelę) neturėjo. Rašytinis pritarimas niekada nebuvo perduotas KMSA saugoti, jo išdavimo faktas neregistruotas, spaudo, kuriuo grindžiamas Rašytinis pritarimas, tekstas skiriasi nuo tuo metu Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoju dirbusio asmens naudoto spaudo teksto. Be to, apklaustas liudytoju minėtas asmuo neigė davęs tokį pritarimą, data rašyta ne jo, nebūtų davęs pritarimo be NŽT sutikimo.

26.       Trečiasis asmuo NŽT (8 t., e. b. l. 139–146) prašo apeliacinius skundus atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad UAB „Dargita“ 2011 m. ir 2012 m. buvo gavusi pritarimą laikinoms automobilių stovėjimo vietoms įrengti. Aprašo 3, 10–11 punktai numato, kad, jei dėl suprojektuoto statinio būtina išplėsti esamas ar įrengti naujas susisiekimo komunikacijas, sudaroma sutartis, užbaigus darbus sukurtas daiktas perduodamas savivaldybei nuosavybės teise. Šių reikalavimų nebuvo laikomasi. NŽT 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo UAB „Dargita“, kad paviljonai ar kiti laikini nesudėtingi prekybos paskirties statiniai nėra įtraukti į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti laisvoje valstybinėje žemėje, todėl Kauno miesto skyrius išduoti sutikimo / neprieštaravimo dėl jų statybos / įteisinimo neturi teisinio pagrindo, bei nurodė, kad laikini nesudėtingi statiniai Kauno mieste yra projektuojami ir statomi vadovaujantis Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-739, kuriuo nustatomi pagrindiniai reikalavimai privalomi projektuojant laikinus nesudėtingus prekybos (paslaugų teikimo) įrenginius Kauno miesto viešosiose vietose, rengiant prekybos (paslaugų teikimo) statinių supaprastintus projektus, juos tikrinant ir vykdant pritarimo raštu šių projektų sprendiniams procedūras. Taip pat NŽT nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovė Marijampolės plento inventorinėse ribose atliktų susisiekimo komunikacijos (automobilių stovėjimo aikštelės) statybos užbaigimo procedūras, vadovaudamasi Aprašu, Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nepažeidžiant gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ginčo aikštelė nepatenka į Marijampolės pl. kelio apsaugos zonos ribas, o tai patvirtina statinių išdėstymo planas, sudarytas pagal 2016 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų duomenis ir aikštelės koordinačių žiniaraštis. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl automobilių parkavimo aikštelės įrengimo valstybinėje žemėje yra susiję su kitos aikštelės įrengimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir bylos sustabdymo

28.       Atsakovė UAB „Dargita“ 2019 m. kovo 18 d. prašymu (8 t., e. b. l. 181) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, priimdamas sprendimą vadovavosi tik ieškovės pateiktais įrodymais ir prielaidomis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo atsakovė nepaaiškino, kokie įrodymai negalės būti ištirti ar kokios aplinkybės negalės būti įvertintos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdama apeliacinį skundą turėjo galimybę raštu išdėstyti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei savo poziciją byloje nagrinėjamais klausimais. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad apeliacinis procesas negalimas papildomai neišklausius atsakovės paaiškinimų žodinio posėdžio metu, nėra pagrindo, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

29.       Po bylos išnagrinėjimo 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdyje atsakovė 2019 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą (8 t., e. b. l. 183–184), kadangi UAB „Dargita“ kartu su R. M. KMSA pateikė prašymą duoti sutikimą R. M. išnuomotų komunikacijų subnuomai atsakovei UAB „Dargita“. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas pateiktas pavėluotai, po bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 251 straipsnis), be to, jis grindžiamas naujomis, bylos nagrinėjimo metu neegzistavusiomis aplinkybėmis, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir kuriomis nebuvo grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 314, 323 straipsniai), todėl atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl šio prašymo pateikimo nėra pagrindo.

Dėl ginčo esmės

30.       Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Dargita“ naudojasi prekybos paviljonu, esančiu valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jog atsakovė nurodytu adresu nuo 2009 m. keliais etapais vykdė paviljono, prie jo esančių šaligatvio ir automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbus.

31.       Dėl šių darbų teisėtumo buvo inicijuotos dvi civilinės bylos. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktu (1 t., e. b. l. 20–34), akto surašymo metu užfiksuota vaizdine medžiaga (1 t., e. b. l. 39–43), 2013 m. rugsėjo 17–18 d. savavališkos statybos aktais (1 t., e. b. l. 44–70), 2013 m. rugsėjo 18 d. reikalavimais pašalinti savavališkos statybos padarinius (1 t., e. b. l. 71–76), taip pat duomenimis, kad net ir per pratęstą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti (1 t., e. b. l. 77–85) įpareigojimai nebuvo įvykdyti (1 t., e. b. l. 86–88), pareikštas reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytus 340,80 m2 paviljoną, 893,70 m2 automobilių stovėjimo aikštelę ir 44,45 m2 šaligatvį. Nagrinėjant šią bylą paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovė UAB „Dargita“ įregistravo nuosavybės teises į žemės sklype esančius statinius – 67,38 m2 ir 77,44 m2 prekybos pastatus bei 417,89 m2 aikštelę (1 t., e. b. l. 199–201; 3 t., e. b. l. 14–16; 8 t., e. b. l. 18–20), ieškovė iniciavo dar vieną civilinę bylą, pareikšdama reikalavimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodomų Rašytinio pritarimo (1 t., e. b. l. 122–131; 2 t., e. b. l. 50–53; 3 t., e. b. l. 83–91) ir Deklaracijos (1 t., e. b. l. 134–137; 3 t., e. b. l. 68–70) pripažinimo negaliojančiais, registracijos duomenų panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinius, į kuriuos įregistruotos nuosavybės teisės.

32.       Į bylą pateikta registro tvarkytojo sudarytos inventorinės bylos medžiaga (3 t., e. b. l. 63–111) bei joje esantys kadastro duomenys (1 t., e. b. l. 111; 3 t., e. b. l. 63, 66–67, 71, 93–94, 98–99, 105–111), palyginus juos su 2011 m. parengtu projektu (1 t., e. b. l. 149), 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktu (1 t., e. b. l. 20–34) ir akto surašymo metu užfiksuota vaizdine medžiaga (1 t., e. b. l. 39–43), aiškiai parodo, kad trys objektai (du prekybos pastatai ir aikštelė), į kuriuos nuosavybės teises įsiregistravo atsakovė UAB „Dargita“, sudaro tik dalį aptariamoje vietoje esančių statinių, faktiškai pastatyta aikštelė ir prekybos paviljonas yra didesni už įregistruotuosius. Šią išvadą patvirtina ir 2017 m. birželio mėn. atliktų patikrinimų aktai su schemomis (1 t., e. b. l. 161–198) ir į bylą pateiktos nuotraukos (1 t., e. b. l. 163–169). Šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo iš dalies sutampa su Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019 pareikštu to paties pobūdžio reikalavimu nugriauti didesnės apimties statinius. Nors ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas vėliau, Kauno apylinkės teismui 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019 nutarus atmesti ieškovės prašymą dėl bylų sujungimo ir bylos nagrinėjimą sustabdyti, nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išnagrinėjimas negali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, galintis turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Klausimas dėl aptartų reikalavimų tarpusavio santykio turės būti sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019.

33.       Kartu nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą atmesti atsakovės UAB „Dargita“ apeliacinio skundo argumentą, kad skundžiamu sprendimu pripažinęs statinių, į kuriuos atsakovė įregistravusi nuosavybės teises, statybos savavališkumą, teismas įpareigojo nugriauti prekybos paviljoną, kurio ilgis 17,50 m, plotis – 18,56 m (bendras plotas – 324,80 m2), t. y. statinį, kurio dalis (179,98 m2) nebuvo pastatyta remiantis Rašytiniu pritarimu ir nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kaip minėta nutarties 32 pastraipoje, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės nurodomos statinio dalies (179,98 m2) teisėtumo ir skundžiamu sprendimu atsakovė yra įpareigota nugriauti tik Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistruotus statinius.

34.       Kaip matyti iš viešo registro duomenų (1 t., e. b. l. 199–201; 3 t., e. b. l. 14–16; 8 t., e. b. l. 18–20), ginčo statiniai yra įregistruoti kaip II grupės nesudėtingi statiniai. Vadovaujantis atsakovės nurodomo Rašytinio pritarimo išdavimo ir ginčo Deklaracijoje įvardijamo statybos darbų atlikimo metu galiojusių redakcijų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2, 12, 15 punktais, 2002 m. balandžio 16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punktu, tokių statinių statybai buvo būtinas žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar teisėto naudojimosi juo faktą patvirtinantis dokumentas, taip pat statybą leidžiantis dokumentas – įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas statybos darbų projektui. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacine tvarka neginčijamos.

35.       Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Deklaracijos, kurios pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo statinius, neteisėtumo, tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo UAB „Dargita tau“, kuri su atsakove UAB „Dargita“ 2017 m. gegužės 19 d. sudarė sutartį dėl statinių nuomos (3 t., e. b. l. 64–65, 76–82), apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad atsakovė UAB „Dargita“ atitiko teisės aktuose statytojui keliamus reikalavimus ir turėjo tiek žemės savininko sutikimą vykdyti statybos darbus, tiek ir statybą leidžiančiam dokumentui prilyginamą Rašytinį pritarimą. Nors apeliaciniais skundais yra prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šiuo sprendimu reikalavimas dėl Rašytinio pritarimo panaikinimo buvo atmestas, t. y. teismas aptariamą reikalavimą išsprendė taip, kaip prašė apeliantės, o ieškovė apeliacinio skundo dėl atmesto ieškinio reikalavimo nepareiškė (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad į bylą surinktų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, jog atsakovė UAB „Dargita“ statybos darbus vykdė neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Tokią išvadą leidžia daryti šios reikšmingos aplinkybės:

9.1.                      Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad KMSA 2016 m. spalio 24 d. raštu (2 t., e. b. l. 165; 3 t., e. b. l. 97) patvirtino, jog Rašytinis pritarimas yra prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks patvirtinimas gali būti vertinamas kaip aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo dėl statybą leidžiančio dokumento pobūdžio išaiškinimas. Iš rašto turinio nėra pagrindo spręsti, kad KMSA išanalizavo Rašytinio pritarimo išdavimo aplinkybes ir pateikdama raštą patvirtino, jog dokumentas atitinka formos reikalavimus, yra patvirtintas įgalioto asmens ir išduotas teisėtai. Tokią išvadą leidžia daryti ir į bylą KMSA pateikti duomenys, kad nei prašymai išduoti rašytinius patvirtinimus, nei jų išdavimo faktai nebuvo registruojami ir perduodami saugojimui, jog rašytiniai patvirtinimai buvo išduodami statytojui atvykus į priėmimą pas atsakingą valstybės tarnautoją (1 t., e. b. l. 160; 2 t., e. b. l. 58–59). Kita vertus, toks patvirtinimas, atliktas nesant išsakytų argumentų ir abejonių dėl dokumento autentiškumo, negali būti vertinamas kaip galutinis, paneigiantis galimybę ateityje ginčyti dokumento teisėtumą ir jo išdavimo faktą.

9.2.                      Vertindama UAB „Dargita“ į bylą pateiktą Rašytinį pritarimą teisėjų kolegija pažymi, kad jis neatitinka tokio dokumento formai keliamų reikalavimų. Vadovaujantis STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 12 punktu, įgaliotas valstybės tarnautojas savo pritarimą statybos darbams turėjo patvirtinti nustatyto turinio vizą užrašydamas kiekviename projekto lape. Toks reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti kiekvienos dokumento sudedamosios dalies autentiškumą. Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateiktas dokumentas su vizomis atskiruose lapuose, tačiau dalis dokumento lapų viza nepatvirtintos, todėl šios projektinės medžiagos dalies autentiškumo nustatyti nėra galimybės. Ši aplinkybė paneigia atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl aptariamo pažeidimo formalumo.

9.3.                      Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir skundų argumentus, kad nebuvo atlikti visi galimi procesiniai veiksmai, siekiant patikrinti Rašytinio pritarimo autentiškumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų, kad būtų gautas dokumento originalas, tačiau tiek atsakovė UAB „Dargita“, tiek ir trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė dokumento originalo neturintys (1 t., e. b. l. 122–131; 2 t., e. b. l. 50–53; 3 t., e. b. l. 83–91). Iš dokumento kopijos nei rašysenos, nei dokumento autentiškumo ekspertizės neatliekamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitais į bylą surinktais įrodymais. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovė UAB „Dargita“ įrodinėja, kad Rašytinis pritarimas buvo išduotas, todėl būtent ji ne tik turėjo turėti didžiausią suinteresuotumą dokumento originalo pateikimu į bylą, bet ir vienintelė turėjo realias galimybes šį dokumentą pateikti (kaip minėta nutarties 35.1 pastraipoje, KMSA šio dokumento išdavimo neregistravo ir dokumento egzemplioriaus nesaugojo, be to, ir viešo registro tvarkytojas saugojo tik jam pateiktą elektroninę dokumento kopiją; 6 t., e. b. l. 20–30).

9.4.                      Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, R. P. S. naudoto spaudo turinys (3 t., e. b. l. 142–144) neatitiko spaudo, esančio ginčijamame Rašytiniame pritarime, turiniui (vietoj „Urbanistikos skyriaus“ nurodyta „Urbanistikos skyrius“). Šią aplinkybę teismas pagrįstai įvertino kaip keliančią abejonių dėl vizos autentiškumo.

9.5.                      Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Rašytinis pritarimas buvo pateiktas tik registruojant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019 priimtų procesinių sprendimų turinio (1 t., e. b. l. 89–106), šioje byloje aptariamas dokumentas nebuvo teikiamas, juo atsakovė UAB „Dargita“ neįrodinėjo statybos darbų teisėtumo, todėl teismai sprendė, kad atsakovė neginčija statybos darbų savavališkumo, tik siekia savavališkos statybos rezultato įteisinimo. Prie 2013 m. rugsėjo 17–18 d. savavališkos statybos aktų (1 t., e. b. l. 44–70) pridėtuose atsakovės rengtuose paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad darbai vykdyti neturinti reikalingų dokumentų. Toks atsakovės elgesys skundžiamu sprendimu pagrįstai įvertintas kaip keliantis abejonių Rašytinio pritarimo parengimo laiko ir aplinkybių.

9.6.                      Tokią išvadą papildomai sustiprino atsakovės atsakingoms institucijoms teiktų prašymų bei su jomis sudarytų susitarimų turinys. Jeigu atsakovė 2009 m. būtų gavusi statybą leidžiantį dokumentą, jai nebūtų reikėję teikti vėlesnius prašymus dėl leidimo vykdyti darbus. 2009 m. balandžio mėn. atsakovė teikė prašymą leisti projektuoti ir statyti laikiną statinį, dėl kurio statybos teisėtumo ginčo šioje byloje nėra (žr. nutarties 32 pastraipą) (2 t., e. b. l. 29–36). 2012 m. birželio 21 d. Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutarties turinys (1, 7.6 punktai ir kt.) aiškiai parodo, kad buvo pasiektas susitarimas dėl laikino naudojimosi laikinu 87,99 m2 statiniu. Dėl kitų statinių valstybinėje žemėje (įskaitant ginčo statinius) nebuvo tariamasi. 2012 m. UAB „Dargita“ taip pat teikė įvairią projektinę medžiagą (2 t., e. b. l. 37–40, 80–83) su kitokių matmenų statiniais, nei nurodytieji Rašytiniame pritarime, tačiau atsakingų valstybės tarnautojų vizuotame 2012 m. išplėtimo projekto plane (1 t., e. b. l. 37–38) aiškiai nurodoma, kad prašymas teikiamas dėl esamų laikinų statinių išplėtimo ir sujungimo, pritarimas duodamas laikino statinio rekonstrukcijai. Nei viename dokumente atsakovė neįrodinėjo statybos būdu, turėdama statybą leidžiančius dokumentus, įgijusi nuosavybės teises į ginčo teritorijoje esančius statinius ar bent jau dalį tokių statinių.

9.7.                      Tiek nutarties 35.6 pastraipoje nurodytų dokumentų, tiek ir apeliaciniuose skunduose nurodomų KMSA 2011 m. spalio 19 d., 2011 m. lapkričio 28 d., 2012 m. birželio 6 d. raštų (1 t., e. b. l. 148–149; 2 t., e. b. l. 76–79) turinys aiškiai parodo, kad pritarimas buvo teikiamas laikino pobūdžio statiniams projektuoti ir statyti, be to, palyginus šiuos dokumentus su projektu (1 t., e. b. l. 111; 3 t., e. b. l. 63), pagal kurį įregistruotos nuosavybės teisės, akivaizdu, kad atsakovė teikė prašymus dėl kitokios apimties ir turinio statinių (prekybos pastatų ir aikštelės) įrengimo. Dėl nurodytų aplinkybių kaip nepagrįstas vertinamas ir argumentas, kad atsakovė UAB „Dargita“ turėjo žemės savininko teises įgyvendinančios institucijos sutikimą statyti valstybinėje žemėje nuolatinio pobūdžio statinius, nurodytus Rašytiniame pritarime.

9.8.                      Kad žemės savininko teises įgyvendinančios institucijos sutikimas aikštelės statyboms negalėjo būti išduodamas, patvirtina ir skundžiamame sprendime pateikta išsami Aprašo (2 t., e. b. l. 60–62) 3, 10–11 punktų analizė, pagal kurią Kauno miesto teritorijoje nuolatiniai inžinieriniai statiniai valstybės žemėje gali būti įrengiami tik naudotojo su savivaldybėje sudarytos sutarties pagrindu, nuosavybės teises į tokius statinius perleidžiant būtent savivaldybei. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Dargita“ ne tik neįrodinėja tokios sutarties egzistavimo fakto, bet ir siekia su Aprašo nuostatomis nesuderinamų pasekmių – nuosavybės teisių į statinius įgijimo.

9.9.                      Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundų argumentas, kad atsakovės UAB „Dargita“, kaip statytojos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies prasme, statusą patvirtina aplinkybės, jog būtent atsakovei buvo surašyti savavališkos statybos aktai, jai buvo pratęsiamas terminas savavališkos statybos darbų padariniams pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad statytojo statusas apeliaciniuose skunduose nurodytuose dokumentuose atsakovei suteiktas kaip subjektui, vykdžiusiam savavališką statybą ir dėl to privalančiam likviduoti jos padarinius. Toks statusas ne tik nepatvirtina, bet, priešingai, paneigia atsakovės veiksmų teisėtumą, leidžia spręsti, kad atsakovė neturėjo teisės vykdyti darbus, todėl negali būti laikoma subjektu, kuris įgijo teises į darbų rezultatą.

9.10.                      Įvertinusi apeliacinių skundų argumentą dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl Rašytinio pritarimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šio argumento nevertino aptariamą ieškinio reikalavimą atmesdamas kitu pagrindu. Kita vertus, kaip matyti iš į bylą pateiktos susirašinėjimo medžiagos (1 t., e. b. l. 107–160), sužinojusi apie nuosavybės teisių įregistravimą ieškovė ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti tokio juridinio fakto pagrindus. Spręsti, kad buvo padarytas pažeidimas, sąlygojantis kreipimosi į teismą pagrindą, buvo galima tik surinkus visą medžiagą ir atlikus papildomus patikrinimus 2017 m. birželio mėn. (1 t., e. b. l. 161–198). Būtent tada paaiškėjo pažeidimų pobūdis ir apimtys, todėl ieškovė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėn. ieškinio senaties terminą ieškovė pagrįstai skaičiavo nuo 2017 m. birželio 21 d. ir paduodama ieškinį 2017 m. liepos 17 d. jo nepraleido (CK 1.127 straipsnis).

36.       Pripažinęs, kad atsakovė UAB „Dargita“ neturėjo nei žemės savininko teises įgyvendinančios institucijos sutikimo, nei statybą leidžiančio dokumento, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo parengti ginčo Deklaraciją, kaip vienašalį sandorį (CK 1.63 straipsnis). Teismas konstatavo, kad imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės norma numato, jog deklaracija apie statybos užbaigimą gali būti paskelbiama tik tuo atveju, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas (deklaracijos parengimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktas). Šios išvados pagrįstumas apeliaciniais skundais neginčijamas, todėl kaip nepagrįstus atmetusi skundų argumentus dėl žemės savininko sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Deklaraciją negaliojančia pripažino ir su jos negaliojimu susijusias pasekmes taikė pagrįstai.

37.       Pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1, 3 dalimis, nusprendus, kad savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami neteisėtai pastatytus statinius nugriaunant, bei nustačius įpareigojimo įvykdymo tvarką, šių išvadų pagrįstumas apeliaciniais skundais neginčijamas, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodinėja, jog turėjo būti parenkamas kitoks savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas ar nustatoma speciali įpareigojimo vykdymo tvarka, todėl aptariamos išvados vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Atmetusi apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Kadangi byla nagrinėta elektronine forma, teismai neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : 

        Apeliacinius skundus atmesti.

        Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Marius Bartninkas

Nijolia Indreikienė

Izolda Nėnienė