Civilinė byla Nr. e2-6648-925/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02344-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3;
2.6.8.5; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.9.2; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,
sekretoriaujant Aniutai Vasilevskai,
dalyvaujant ieškovės R. K. atstovui advokato padėjėjui Povilui Blažiui,
atsakovės UAB „Panek“ atstovui advokato padėjėjui Ignui Žimkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panek“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė R. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Panek“ (toliau – ir atsakovė), prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 650,00 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. 2023 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei laikinai atlygintinai naudotis transporto priemonę KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), o ieškovė įsipareigojo tinkamai naudoti perduotą transporto priemonę ir laiku mokėti nuomos mokestį. Atsakovė 2023 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pranešimu dėl to, kad neva ieškovė, būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atvyko į įvykio vietą, nustatė ieškovės blaivumą ir transporto priemonę nutransportavo į policijos automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Taip pat atsakovės 2023 m. gegužės 14 d. pranešimo pagrindu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ame veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17427-23 (toliau – Ikiteisminis tyrimas) dėl ieškovės galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
2.2. 2023 m. gegužės 16 d. atsakovė iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos nuskaitė 650,00 Eur pinigines lėšas. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad lėšos yra nuskaitytos už pirkinį. 2023 m. birželio 8 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo reikalaujama pateikti informaciją, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovė iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitė 650,00 Eur pinigines lėšas. Atsakovė 2023 m. birželio 9 d. pateikė ieškovei atsakymą į prašymą, kuriame nurodė, jog atsakovė iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaičiavo 650,00 Eur dydžio pinigines lėšas kaip baudą už neblaivų vairavimą ir transporto priemonės atsiėmimą iš policijos saugojimo aikštelės. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyrius 2023 m. spalio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios ieškovės kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
2.3. 2023 m. lapkričio 27 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl be pagrindo nuskaitytų lėšų grąžinimo, kuria reikalavo atsakovės grąžinti į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės be pagrindo įgytas 650,00 Eur dydžio pinigines lėšas ir atlyginti ieškovės patirtas 363,00 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovė 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė atsisako tenkinti ieškovės pretenziją dėl be pagrindo nuskaitytų lėšų, kadangi ji yra nepagrįsta.
2.4. Ieškovė nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad atsakovė iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitė 650,00 Eur dydžio pinigines lėšas be jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei 650,00 Eur dydžio pinigines lėšas. Kaip antai, 2023 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei laikinai atlygintinai naudoti transporto priemonę, o ieškovė įsipareigojo tinkamai naudoti perduotą transporto priemonę ir laiku mokėti nuomos mokestį. Sutarties pagrindu 2023 m. gegužės 16 d. atsakovė nuskaitė iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur dydžio pinigines lėšas už neblaivų vairavimą ir transporto priemonės atsiėmimą iš policijos saugojimo aikštelės. Tačiau 2023 m. spalio 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyrius priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios ieškovės kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymo. Ieškovės teigimu, kadangi ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatyta, jog ieškovė vairavo transporto priemonę neblaivi, todėl, akivaizdu, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitė 650,00 Eur už neblaivų vairavimą ir transporto priemonės atsiėmimą iš policijos saugojimo aikštelės. Vertinant tai, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitė 650,00 Eur dydžio pinigines lėšas, todėl atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei nuskaitytas pinigines lėšas.
3. Atsakovė UAB „Panek“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:
4.1. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės pareikštu ieškiniu – 650,00 Eur suma buvo nuskaityta pagrįstai ir teisėtai. Pirma, nors Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus 2023 m. spalio 10 d. nutarime nebuvo konstatuota, kad ieškovė vairavo transporto priemonę neblaivi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad tokių aplinkybių nebuvo, t. y. negalima teigti, kad ieškovė vairavo išnuomotą transporto priemonę blaivi. Taigi, nors nutarime nebuvo konstatuotas ieškovės neblaivumas, nes ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas negalėjo padaryti išvados, kad dėl šios aplinkybės egzistavimo absoliučiai nėra abejonių, tai jokiais būdais nereiškia, jog ieškovė tikrai buvo blaivi. Pastebėjo, kad nutarime yra nurodoma: „Atvykusiems policijos pareigūnams R. K. pripažino, jog vairavo neblaivi, taip pat šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos G. B. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame girdisi, kaip R. K. pasako, kad "Aš kažkaip tai, aš pasakiau, kad aš negaliu atvažiuoti, jis man pasakė per valandą laiko, kad būtų pristatyta mašina, nes kitaip praneš policijai. Aš nenoriu turėti reikalų su policija. Nu ir aš atvažiavau. Nu taip gavosi, aš sąžiningai sakau".“ „<...> įtariamosios R. K. gynybinė versija, jog ji nevairavo automobilio, būdama neblaivi, bet išgėrė alkoholio jau laukdama vadybininko – vertintina kritiškai, <…>” Negana to, nutarime nurodyta, kad liudytoja G. B. parodė: „<...> Moteris, išlipusi iš automobilio, atrodė akivaizdžiai neblaivi, tai yra moteris svirduliavo, jos kūno judesiai buvo nekoordinuoti. <...> Nedelsiant parašė įmonės UAB „Panek“ darbuotojui R. per „Messenger“ programėlę, kad moteris, atvykusi gražinti KIA automobilio, yra stipriai neblaivi. Rokas nurodė, kad iškart skambins 112 ir praneš apie įvykį. Visą tą laiką, kol rašė R., minėtos moters iš akiračio nepametė, visą laiką stebėjo, moteris su savimi jokių skysčių neturėjo, alkoholinių gėrimų nevartojo. Netrukus į įmonę atvyko R., kuris pranešė moteriai, kad dėl įvykio yra iškviesta policija. Moteris tai išgirdusi, bandė šalintis iš aikštelės, tačiau jie su R. jai neleido. Netrukus moteris pradėjo jų atsiprašinėti, teigė, kad jiems sumokės dvigubai ar net trigubai daugiau, nei verta automobilio nuomos kaina. Ilgai netrukus, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas, kuris toliau bendravo su minėta neblaivia moterimi, ir pareigūnai toliau dirbo įvykio vietoje.“ Nurodytų esamų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad ieškovė vairavo transporto priemonę neblaivi. Atitinkamai, nutarime yra konstatuota, kad atsakovės darbuotojas R. G. parodė: „<...> Po automobilio apžiūros, pradėjo bendrauti su R. K., kuri buvo akivaizdžiai stipriai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo sulėtėjusi ir lygiai tokia pat kaip ir bendraujant telefonu, kuomet jam kilo įtarimas dėl moters neblaivumo, kalbant su ja apie automobilio nuomos sutarties pratęsimą. Būnant automobilių aikštelėje, R. K. paklausė, ar ji neblaivi, nors jam jokių abejonių dėl to nekilo, tiesiog atsakymą norėjo išgirsti iš jos pačios lūpų. Moteris į jo klausimą atsakė: o koks skirtumas? Tuomet ji pradėjo primygtinai jo prašyti nekviesti policijos, nefiksuoti viso šio įvyko, taip pat moteris siūlė sumokėti dvigubai (kaip suprato negu gręsianti bauda iš policijos), kad tik nebūtų kviečiama policija, ji nuolatos įkyriai jo prašė nefiksuoti įvykio, ėmė jam už rankų, kabinosi ant kaklo, sakė, kad jai yra būtinas vairuotojo pažymėjimas ir nenori jo prarasti, bet jis nesutiko su jokiais pinigais ir tiesiog ignoravo tokius R. K. veiksmus bei žodžius, ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. <...>“.
4.2. Atsakovė nurodė, kad pagal Sutarties bendrųjų bendrovės automobilio nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.8 punktą draudžiama automobilio viduje rūkyti tabaką, naudoti elektronines cigaretes, vartoti alkoholį, narkotikus bei vežti gyvūnus, be Nuomotojo sutikimo atlikti automobilio cheminį valymą. Atitinkamai, pagal Taisyklių 5.3 punkto d) papunktį, Nuomotojo taikomos sutartinės baudos: d) draudimo automobilio viduje rūkyti tabaką, naudoti elektronines cigaretes, vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas pažeidimas – 300 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei pagrįstai buvo pritaikyta 300,00 Eur sutartinė bauda.
4.3. Atsakovė papildomai paaiškina, kad nurodytas sutartinės baudos dydis Sutartyje buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad dėl kliento neblaivumo atsakovė neišvengiamai patiria nuostolius. Pirmiausia šie nuostoliai pasireiškia tuo, kad atsakovės darbuotojai negali vykdyti tiesioginių darbo funkcijų. Šiuo konkrečiu atveju, dėl ieškovės neblaivumo buvo gaištamas atsakovės darbuotojo darbo laikas – buvo ginčijamasi su pačia ieškove, komunikuojama su G. B., policija, atsakovės darbuotojai A. T. ir R. G. buvo apklausiami liudytojais policijos. Negana to, 2023 m. gegužės 14 d. kuomet ieškovė grąžino transporto priemonę atsakovei buvo nedarbo diena (savaitgalis), kurio metu atsakovei darbuotojų darbo apmokėjimas yra ženkliai brangesnis. Negana to, šiuo atveju atsakovė patyrė papildomas išlaidas, kadangi buvo priverstas kreiptis į teisininkus dėl konsultacijos ir atsakymo į ieškovės pretenziją parengimo. Apmokant šias paslaugas atsakovė patyrė 378,13 Eur išlaidų, kurios atsakovei nebus atlygintos. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog Sutartimi nustatyta ir ieškovei pritaikyta 300,00 Eur sutartinė bauda už vairavimą transporto priemone neblaiviai yra proporcinga, pagrįsto dydžio, atitinkanti atsakovės patirtus nuostolius ir atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
4.4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ieškiniu reikalaudama priteisti iš atsakovės 650,00 Eur sumą aptarinėja tik tariamą ieškovės neblaivumo nebuvimą, ignoruojant, kad ieškovė transporto priemonę grąžino vėluojant, pažeidė Sutartimi nustatytą transporto priemonės nuomos terminą. Pažymėjo, kad Sutartimi transporto priemonė ieškovei buvo suteikta 2023 m. gegužės 6 d., ieškovei įsipareigojant grąžinti transporto priemonę atsakovei 2023 m. gegužės 13 d. Tačiau transporto priemonė nebuvo grąžinta atsakovei 2023 m. gegužės 13 d., transporto priemonė buvo grąžinta 2023 m. gegužės 14 d., t. y. vėluojant vieną dieną. Tai yra nustatyta ir Nutarime. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė 2023 m. gegužės 13 d. el. paštu prašė atsakovės pratęsti transporto priemonės nuomos terminą iki 22 dienos. Atsakydama į šį ieškovės prašymą atsakovė nurodė, kad automobilio nuomos pratęsimo kaina yra 70 Eur/parai, tačiau po šio susirašinėjimo sekusio pokalbio telefonu metu ieškovė nesutiko su tokiomis nuomos pratęsimo sąlygomis, dėl ko atsakovė nurodė ieškovei nedelsiant grąžinti transporto priemonę. Pagal Taisyklių 5.3 punkto j) papunktį – nuomotojo taikomos sutartinės baudos: j) automobilio naudojimas be galiojančios nuomos sutarties – dienos tarifas plius 90 Eur už kiekvieną pradėtą dieną. Atsižvelgiant į tai, kadangi transporto priemonė buvo grąžinta vėluojant vieną dieną, nesant galiojančios nuomos sutarties, t. y. po nuomos termino pabaigos, atsakovei nurodžius, kad transporto priemonės nuomos pratęsimo kaina yra 70 Eur/parai, atsakovė pagrįstai nuo ieškovės nuskaičiavo 160,00 Eur (70 Eur + 90 Eur).
4.5. Šiuo atveju taip pat taikytinas Taisyklių 6.4 punkto m) papunktis – nuomotojo papildomai taikomi mokesčiai: m) administracinis mokestis už bet kokių Taisyklių neatitikimų tvarkymą (žalos skaičiavimas, baudų taikymas, automobilio tvarkymas ir kt.) – 50 Eur. Ieškovė pažeidė Sutartyje nustatytą nuomos terminą, transporto priemonę vairavo neblaivi, dėl ko ieškovės atžvilgiu privalėjo būti taikomos sutartinės baudos, taip pat atsakovė buvo priversta organizuoti transporto priemonės atsiėmimą iš policijos saugojimo aikštelės. Visa tai sudarė pagrindą atsakovei taikyti Taisyklių 6.4 punkto m) papunktyje nustatytą 50,00 Eur administracinį mokestį.
4.6. Atsakovė teigė, kad likusią nuskaitytą pinigų dalį, t. y. 140,00 Eur sudaro 56,00 Eur dydžio išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, saugojimą policijos aikštelėje, taip pat pagal Taisyklių 6.4 punkto f) papunktį taikytinas mokestis už tai, kad transporto priemonę turėjo parsivežti atsakovės darbuotojas – nuomotojo papildomai taikomi mokesčiai: f) pavėluotas automobilio grąžinimas – 90 Eur už kiekvieną valandą. Atsakovė paaiškino, kad buvo nuskaityta 140 Eur suma, o ne 146 Eur suma (faktiškai suapvalinus į mažesnę pusę), nes įprastai automobilio nuvežimo ir pasaugojimo kaina būna 50 Eur. Atitinkamai, atsakovė nurodė, kad Taisyklių 6.4 punkto f) papunktis taikytinas atlyginant atsakovės patirtus papildomus nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės darbuotojų darbo laikas, kadangi atsakovė buvo priversta teikti prašymą prokurorei dėl transporto priemonės atsiėmimo bei, tai, kad atsakovės darbuotojas turėjo skirti papildomą laiką vykstant atsiimti transporto priemonę. Negana to, kadangi transporto priemonė buvo nuvežta ir saugojama aikštelėje, šiuo laikotarpiu atsakovė negalėjo išnuomoti transporto priemonės kitiems klientams, t. y. negalėjo gauti pajamų naudojant transporto priemonę atsakovės veikloje. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuo ieškovės banko sąskaitos atsakovė pagrįstai nuskaitė 140,00 Eur dydžio sumą. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.237 straipsnio nuostatomis, nes šiuo atveju 650,00 Eur suma nuo ieškovės sąskaitos buvo nuskaičiuota remiantis Sutartimi, ieškovei taikant Sutartyje nustatytas sutartines baudas. Tai reiškia, kad šioje byloje yra keliamas klausimas dėl ieškovės sutartinės atsakomybės pagal Sutartį, todėl ieškovės ir atsakovės teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos negali būti taikomos.
5. Teisme 2024-06-05 gautas ieškovės pareiškimas dėl atsisakymo nuo dalies reikalavimo. Ieškovė šiame pareiškime nurodė, kad atsisako savo reikalavimo dalies – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 210,00 Eur dydžio be pagrindo įgytas lėšas. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos iš viso nuskaitė 740,00 Eur. Šiuo konkrečiu ginčo atveju ieškovė pripažįsta, jog 210,00 Eur suma už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą dėl laiku negrąžintos transporto priemonės ir baudų už laiku negrąžintos transporto priemonės taikymą iš atsiskaitomosios banko sąskaitos buvo nuskaityta pagrįstai ir teisėtai, todėl ieškovė iš 740 Eur atsakovės iš ieškovės nuskaitytos sumos minusuoja 210 Eur sumą ir prašo priteisti iš atsakovės 530 Eur sumą, t. y. ieškovė atsisako 120 Eur ieškiniu pareikšto reikalavimo dalies (650 Eur – 530 Eur = 120 Eur) (ieškovės atsisakomos ieškinio reikalavimo dalies dydis patikslintas 2024-06-06 vykusio teismo posėdžio metu – teismo pastaba).
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad palaiko pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, pateiktą 2024-06-05, ir prašo šioje byloje bylą nutraukti, o likusioje ieškinio dalyje (dėl 530 Eur be pagrindo nuskaitytų lėšų priteisimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo) reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti, remiantis ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti vadovaujantis atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais.
Civilinė byla pagal ieškinį dalyje dėl 120 Eur priteisimo atsakovės atžvilgiu nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl bylos nutraukimo ieškinio reikalavimų dalyje
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2024-06-05 pateikė raštišką pareiškimą, kuriuo dalies ieškinio – dėl 120 Eur priteisimo - atsisako ir nurodė, kad procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos, ieškovės prašymas tenkintinas, civilinė byla dalyje pagal ieškovės ieškinį dėl 120 Eur priteisimo iš atsakovės priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.
9. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei nuskaitytą 530 Eur sumą kaip be pagrindo gautas lėšas
10. Nustatyta, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 530 Eur piniginių lėšų, kaip gautų nesat tam teisinio pagrindo. Tuo tarpu atsakovė, nors neginčijo ir pripažino, jog iš ieškovės sąskaitos nuskaitė iš viso 740 Eur sumą, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, įrodinėjo, jog pagrindas 740 Eur sumos nuskaitymui (gavimui) iš ieškovės buvo. Pažymėtina, kad ieškovė byloje pripažino, jog dalis atsakovės iš ieškovės nuskaitytos 740 Eur sumos, t. y. 210 Eur, buvo nuskaityta teisėtai ir pagrįstai, todėl ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę grąžinti dalį nuskaitytos sumos – 530 Eur, su kurios nuskaitymo teisėtumu ir pagrįstumu ieškovė nesutinka.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 yra išaiškinęs, kad ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Argumentus dėl be pagrindo įgyto turto gavimo atsakovas gali nurodyti ir priešieškinyje, jeigu kartu su atsikirtimu į ieškinį jis teikia savarankišką reikalavimą ieškovui. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti.
12. Nustatyta, kad šioje byloje šalys pripažįsta ir neginčija, kad jas siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindas - 2023 m. gegužės 6 d. šalių sudaryta transporto priemonės Nuomos sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovei laikotarpiu nuo 2023-05-06 iki 2023-05-13 19 val. išnuomota transporto priemonė Kia Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 14 d. – gegužės 16 d. atsakovė nuo ieškovės banko sąskaitos, be sutarto 305 Eur atlyginimo už automobilio nuomą, papildomai nuskaitė 740 Eur sumą. Atsakovė nurodė, kad šią sumą (740 Eur) nuskaitė šalių sudarytos Sutarties pagrindu:
14.1. 300 Eur – kaip Sutarties bendrųjų bendrovės automobilio nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 5.3 punkto d) papunktyje numatytą baudą už draudimo automobilio viduje rūkyti tabaką, naudoti elektronines cigaretes, vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas pažeidimą;
14.2. 160,00 Eur (70 Eur + 90 Eur) – pagal Taisyklių 5.3 punkto j) papunktį už automobilio naudojimą be galiojančios nuomos sutarties, kuomet skaičiuojamas dienos tarifas (70 Eur) plius 90 Eur už kiekvieną pradėtą dieną. Tai yra transporto priemonė buvo grąžinta vėluojant vieną dieną, nesant galiojančios nuomos sutarties, t. y. po nuomos termino pabaigos, atsakovei nurodžius, kad transporto priemonės nuomos pratęsimo kaina yra 70 Eur/parai, todėl atsakovė laiko, jog ji pagrįstai nuo ieškovės nuskaičiavo 160,00 Eur (70 Eur + 90 Eur);
14.3. Kadangi atsakovė buvo priversta organizuoti transporto priemonės atsiėmimą iš policijos saugojimo aikštelės, atsakovė laiko, jog tai sudarė pagrindą atsakovei taikyti Taisyklių 6.4 punkto m) papunktyje nustatyto 50,00 Eur administracinio mokesčio skaičiavimą ieškovei;
14.4. 140,00 Eur sudaro 56,00 Eur dydžio išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, saugojimą policijos aikštelėje, taip pat pagal Taisyklių 6.4 punkto f) papunktį atsakovės taikytas mokestis už tai, kad transporto priemonę turėjo parsivežti atsakovės darbuotojas, t. y. nuomotojas papildomai taikė mokestį, numatytą Taisyklių 6.4 punkto f) papunktyje už pavėluotą automobilio grąžinimą – 90 Eur už kiekvieną valandą. Atsakovė nurodė, kad buvo nuskaityta 140 Eur suma, o ne 146 Eur suma (faktiškai suapvalinus į mažesnę pusę), nes įprastai automobilio nuvežimo ir pasaugojimo kaina būna 50 Eur;
14.5. 90 Eur už automobilio naudojimą be galiojančios sutarties (už dieną, kuomet automobilis buvo saugojimo aikštelėje pradėjus ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu) – pagal Taisyklių 5.3 punkto j) papunktį.
15. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog sutinka su iš jos nuskaičiuota 210 Eur dydžio suma (Sprendimo 14.2 ir 14.3 punktuose atsakovės nurodytais pagrindais), tačiau laiko, jog likusios sumos (530 Eur) iš jos nuskaičiavimui nebuvo pagrindo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Aistės Česaitienės 2023-10-10 nutarimu nutrauktas ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes tyrimo metu negauta pakankamai objektyviai pagrįstų duomenų, jog ieškovė 2023-05-14 vairavo transporto priemonę jau būdama tokio laipsnio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog vien ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį dėl ieškovės 2023-05-14 vairavimo būnant neblaiviai, kai neblaivumo laipsnis viršija 1,5 promiles, ieškovės atžvilgiu nutraukimas savaime nepatvirtina ir nereiškia, jog ieškovė vairavo transporto priemonę būdama blaivi. Teismas pažymi, kad civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė yra skirtingi teisiniai institutai, kuriems taikomas skirtingas įrodinėjimo standartas. Teismo vertinimu, civilinėje byloje pateiktų duomenų – filmuotos vaizdo medžiagos, kurioje užfiksuota ieškovė, atvykusi grąžinti transporto priemonę, jos laukimas atsakovės darbuotojo, bendravimas su policijos pareigūnais, apklaustų liudytojų G. B., R. G. parodymų - visiškai pakanka ieškovės neblaivumo faktui (nenustatinėjant konkretaus neblaivumo laipsnio) konstatuoti. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti teisme apklaustos liudytojos G. B., kuri nėra nei su ieškove, nei su atsakove susijęs asmuo, dirba visai kitoje įmonėje, parodymais, kad jai nekilo abejonių dėl ieškovės, kuri atvykusi grąžinti automobilį ir iš jo išlipusi, iš karto užėjo į liudytojos darbo patalpas ir su ja kalbėjo, neblaivumo, nes nuo ieškovės sklido stiprus alkoholio kvapas, ieškovė svirduliavo, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Be to, liudytojas R. G. nurodė, kad jam dėl ieškovės neblaivumo įtarimas kilo dar bendraujant su ja telefonu (iki atvykimo priimti ir apžiūrėti grąžinamą automobilį), nes ieškovės kalba buvo nerišli. Tuo tarpu pati ieškovė, nors neigė, jog vairavo transporto priemonę neblaivi, tačiau pripažino, jog ji vartojo alkoholį, kuomet laukė atvykstant atsakovės UAB „Panek“ vadybininko, taip pat neginčijo fakto, kad ją 2023-05-14 14:44 val. policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriu, jai buvo nustatytas 2,10 promilių neblaivumas. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad ieškovė grąžinti automobilio į automobilių stovėjimo aikštelę, prie nuomos punkto ofiso atvyko 2023-05-14 14:17 val., t. y. nuo ieškovės atvykimo aikštelę iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu buvo praėjęs tik pusvalandis. Teismo vertinimu, jei ieškovė būtų atvykusi grąžinti transporto priemonės visiškai blaivi, ji turėjo ir galėjo suprasti, kad vien išlipimas iš transporto priemonės ir jos pastatymas aikštelėje transporto priemonės negali būti laikomas transporto priemonės grąžinimu, grąžinimas nėra iki galo įformintas, kol jos neapžiūrės atvykęs atsakovės darbuotojas, be to, ieškovė vėlavo grąžinti transporto priemonę (buvo pasibaigęs šalių sutartas transporto priemonės grąžinimo terminas) ir turėjo suprasti, jog taip pat reikės spręsti ir papildomo apmokėjimo už transporto priemonės ilgesnį nei sutarta, naudojimo laiką klausimą, todėl ieškovės sprendimas vartoti alkoholį iki atsakovės darbuotojo atvykimo (jo belaukiant) stokoja bet kokio racionalaus paaiškinimo, juo labiau, kad ieškovė aplinkybės apie atvykus į automobilių nuomos aikštelę vartotą alkoholį nenurodė ir policijos pareigūnams, kurie tikrino jos blaivumą. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė (ieškovės versija apie alkoholio vartojimą tik tuomet, kai išlipo iš automobilio, aikštelėje laukiant atsakovės vadybininko) tik papildomai sustiprina teismo įsitikinimą, kurį patvirtina jau aptarti bylos įrodymai, jog ieškovė jau transporto priemonės vairavimo į automobilių stovėjimo aikštelę metu buvo neblaivi.
17. Taisyklių 2.8 punktas nustato, jog draudžiama automobilio viduje rūkyti tabaką, naudoti elektronines cigaretes, vartoti alkoholį, narkotikus bei vežti gyvūnus, be Nuomotojo sutikimo atlikti automobilio cheminį valymą. Atitinkamai, Taisyklių 5.3 punkto d) papunktyje yra numatyta sutartinė atsakomybė už draudimo automobilio viduje rūkyti tabaką, naudoti elektronines cigaretes, vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas pažeidimą – 300 Eur bauda. Atsakovė nurodė, kad 300 baudą pagal Taisyklių 5.3 punkto d) papunktį pritaikė ieškovei už tai, jog ieškovė vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Atsakovės atstovas teigė, jog vartojamas alkoholis, jei automobilis nevairuojamas, savaime žalos sukelti negali, todėl Taisyklių 2.8 punkte nustatytas draudimas automobilio viduje vartoti alkoholį reiškia (apima) ir draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Visgi teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės Sutarties aiškinimu, t. y. kad Taisyklių 2.8 punkte nustatytas draudimas automobilio viduje vartoti alkoholį apima ir kartu reiškia draudimą vairuoti neblaiviam. Pažymėtina, kad tokiu būdu aiškinant minėtą sutartinę nuostatą, reikėtų daryti išvadą, kad vairuoti draudžiama ir prieš tai (prieš sėdant į automobilį) parūkius tabako ar panaudojus elektronines cigaretes. Teismo vertinimu, Taisyklių 2.8 punkto formuluotė - draudimas automobilio viduje rūkyti tabaką, naudoti elektronines cigaretes, vartoti alkoholį, narkotikus - apima ne tik draudimą pačiam nuomininkui automobilio viduje rūkyti tabaką, naudoti elektronines cigaretes, vartoti alkoholį, narkotikus, bet ir kartu su juo automobiliu važiuojantiems asmenims, akivaizdu, kad tokiu draudimu nuomotojas siekia išvengti žalos transporto priemonei padarymo. Tačiau teismas nesutinka, jog vairavimas būnant neblaiviam savaime yra neleistinas, žalos galintis sukelti veiksmas, nes Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia vairuoti transporto priemonę tik tuo atveju, jei vairuotojo neblaivumo laipsnis viršija 0,4 promilių ribą (išskyrus pradedančiuosius ir specialių transporto priemonių vairuotojus) (atitinkamai už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas viršija 0,4 promilių ribą, bet neviršija 1,5 promilių ribos, numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje; transporto priemonės vairavimas, kai neblaivumas viršija 1,5 promiles, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį), tuo tarpu draudimo vairuoti, jei ši riba nėra viršijama, nėra, vadinasi, įstatymo leidėjas neblaivumo iki tam tikros ribos nelaiko pavojingu. Nors teismas sutinka, jog nuomotojas, kurs verčiasi automobilių nuoma, gali nustatyti griežtesnius reikalavimus automobilių nuomininkams ir netoleruoti net minimalaus neblaivumo laipsnio bei nustatyti draudimą vairuoti išnuomotą transporto priemonę neblaiviam (daugiau kaip 0 promilių), tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokio draudimo šalių sutartyje nebuvo įtvirtinta ir Taisyklių 2.8 punktas, įvertinus jo lingvistinę išraišką, formuluotę, sutarties esmę ir tikslą, tokio draudimo (vairavimo neblaiviam) neapima, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju šalių sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis) ir sudaryta pagal verslininko (nuomotojos, atsakovės) parengtas sąlygas, todėl Taisyklių 2.8 punktas aiškintinas ieškovės (vartotojos) naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
18. Įvertinęs išdėstytą, teismas laiko, jog atsakovė nepagrįstai taikė ieškovei sutartinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neblaiviai Taisyklių 5.3 punkto d) papunkčio pagrindu, nes atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovė vartojo alkoholį automobilio viduje, tuo tarpu draudimo vairuoti neblaiviam minėtas sutarties punktas neapima, todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti iš ieškovės 300 Eur baudos pagal minėtą Sutarties punktą. Tokiu būdu tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 300 Eur sumą, kaip nepagrįstai (nesant sutartinio pagrindo) nuskaičiuotas lėšas (CK 6.256 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
19. Ieškovė byloje neginčijo, jog pavėlavo grąžinti transporto priemonę, t. y. pagal Sutartį grąžinti turėjo 2023-05-13 19 val., tačiau transporto priemonę į aikštelę grąžinti atvežė 2023-05-14 14:17 val. Ieškovė neginčijo, kad automobilį grąžino pavėluotai, todėl iškėlus bylą teisme sutiko su atsakovės nuskaičiuota 210 Eur suma. Pažymėtina, kad grąžinamą automobilį turėjo priimti ir apžiūrėti atsakovės darbuotojas, tačiau ieškovė, telefonu susisiekusi su atsakovės darbuotoju, žinodama, jog jis atvyksta priimti ir apžiūrėti jos grąžinamo automobilio, vartojo alkoholį (ieškovė pripažino ir neginčijo, kad ji, laukdama atvykstant atsakovės darbuotojo, vartojo alkoholį). Teismo vertinimu, atsakovės alkoholio vartojimas iki automobilio grąžinimo įforminimo vertintinas kaip itin nerūpestingas, neatsakingas elgesys, nes akivaizdu, kad asmuo, grąžindamas automobilį, kurį pats atvairavo, turėtų būti blaivus, priešingu atveju kitiems asmenims kyla pagrįsta abejonė dėl įstatymų reikalavimų vairuojant transporto priemonę laikymosi, dėl ko nagrinėjamu atveju ir buvo iškviesti policijos pareigūnai.
20. Nagrinėjamu atveju būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės (alkoholio vartojimo iki automobilio grąžinimo atsakovės darbuotojui) atsakovės automobilis buvo nuvežtas į policijos saugojimo aikštelę, nes būtent ieškovė savo veiksmais (alkoholio vartojimu iki atsakovės darbuotojo atvykimo) (CK 6.246, 6.248, 6.263 straipsniai) sudarė pagrindą įtarti, jog ji vairavo transporto priemonę neblaivi, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paimtas atsakovės automobilis. Iš bylos duomenų matyti, kad už automobilio saugojimą atsakovė sumokėjo 56 Eur, atsakovė turėjo dėti papildomas pastangas ir darbą atsiimant automobilį, bendraujant su policija. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog atsakovė likusioje ieškovės ginčijamoje nuskaitytos sumos dalyje pagrįstai iš atsakovės nuskaičiavo 230 Eur sumą pagal Taisyklių 5.3 punkto j) papunktį, t. y. 180 Eur už 2 papildomas vėlavimo dienas (90 Eur x 2), kuomet automobilis buvo saugomas policijos ir atsakovė negalėjo naudotis automobiliu (automobilis į saugojimo aikštelę pristatytas 2023-05-14, grąžintas – 2023-05-16), bei 56 Eur atsakovės patirtų išlaidų už automobilio saugojimą atlyginimą, kurį atsakovė sumažino nuo faktiškai patirtų iki 50 Eur (CK 6.256, 6.258 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei taip pat iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jai grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis, paskaičiuota nuo atsisakyto reikalavimo sumos. Ieškovė sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo atsisakomos ieškinio sumos, t. y. 2,70 Eur (120 Eur*0,03*0,75).
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
24. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimo sumą (300 Eur), ieškovei iš atsakovės priteistina 6,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
25. Ieškovė byloje patyrė iš viso 1873 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų (1895 Eur – 22 Eur žyminis mokestis), susijusių su ieškinio parengimu ir atstovavimu teisme. Įvertinus tai, kad byloje patenkinta 46,15 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 864,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso kartu su žyminiu mokesčiu ieškovei iš atsakovės priteistina 871,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, jog ieškovė atsisakė ieškinio dalies, tačiau atsisakydama ieškinio, ieškovė sutiko, jog tą sumą atsakovė nuskaičiavo teisėtai ir pagrįstai, ieškovei sudarytos Sutarties nuostatos bei jos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas buvo žinomi, atsakovė nuskaitytų lėšų klausimu bendradarbiavo su ieškove ir teikė jai informaciją atsakydama į pretenzijas, todėl ieškinio reikalavimų suma, kurioje byla nutraukta, prilyginta atmestiems reikalavimams (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovė patyrė 1890,63 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose. Įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų dalį (53,85 procentai), yra pagrindas atsakovei priteisti iš ieškovės 1 018,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
27. Atlikus šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 146,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 018,10 Eur – 871,14 Eur).
28. Byloje susidarę 8,36 Eur pašto išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą iš ieškovės turėtų būti priteisiama 4,50 Eur, tuo tarpu iš atsakovės - 3,86 Eur pašto išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalims tenkanti išlaidų dalis neviršija 8 Eur, todėl jų atlyginimas iš šalių nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės R. K. pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio tenkinti.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei UAB ,,Panek“ dalyje dėl 120 Eur priteisimo.
Likusioje bylos dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Panek“, juridinio asmens kodas 304445214, 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) be pagrindo nuskaitytų lėšų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (300 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 146,96 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Panek“, juridinio asmens kodas 304445214.
Grąžinti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,70 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2024-01-11 mokėjimo nurodymu Nr. 4662 per (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė