Civilinė byla Nr. e2-302-180/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00635-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Marijonos B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties atsisakyti išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1996-773/2016 pagal ieškovės Marijonos B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. B. K. kreipėsi į teismą, prašydama:
1. Išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį dėl priteistų iš jos (ieškovės) atsakovės I. K. naudai 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, išdėstant šios sumos mokėjimą 60-čiai mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 37,50 Eur;
2. Išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį dėl priteistų 2 128,20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, išdėstant šios sumos mokėjimą 60-čiai mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 35,47 Eur;
3. Išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-553-302/2017 dalį dėl priteistų 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. K. naudai, išdėstant šios sumos mokėjimą 50-čiai mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 20 Eur.
2. Neišgali sumokėti priteistų sumų iš karto, nes jos (ieškovės) gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 270 Eur, t. y. senatvės pensija ir našlės pensija. Santaupų ar papildomų lėšų neturi, kitų socialinių išmokų negauna. Jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose nėra. Teismų priteista bendra 5 378,20 Eur suma yra labai didelė ir ieškovė negali jos sumokėti iš karto. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, ieškovės nuomone, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti atsakovės I. K. lūkesčiai bei atsižvelgta į ieškovės interesus.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės M. B. K. prašymo netenkino.

4. Teismas sprendė, kad atsakovė I. K. 3 250 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė išimtinai dėl ieškovės veiksmų – pareikšto ieškinio, kuris teismų sprendimais buvo atmestas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovei atstovavo profesionali teisininkė; prieš inicijuodama teisminį procesą ieškovė turėjo ir privalėjo įvertinti aplinkybes, kad netenkinus ieškinio ji privalės atlyginti priešingai šaliai šios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsitikinimu, išdėsčius teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo ir atsakovės teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas bei suteiktas nepagrįstas prioritetas ieškovės, nepagrįstai pareiškusios ieškinį, turtinių interesų apsaugai (CK 1.5 str.).
5. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti jos sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai nėra pakankami tokiai padėčiai pagrįsti, nes nepateikti banko sąskaitų išrašai, kurie patvirtintų apie ieškovės turimas lėšas, santaupas (CPK 178 str.).
6. Teismas, įvertinęs ieškovės įvairiu laikotarpiu mokėtas sumas advokatei už suteiktas paslaugas – 5 725 Eur, bei tai, kad už 2016 m. gegužės 17 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus taip pat turėjo būti sumokėta, o taip pat ir tai, kad už apeliacinį skundą 2 136 Eur buvo sumokėta, sprendė, kad ieškovė finansiškai pajėgi sumokėti sumas, kurios žymiai viršija jos nurodytas gaunamas pajamas (270 Eur).
7. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė M. B. K. yra R. K. įpėdinė ir pagal įstatymą paveldės didelės vertės turtą - ½ dalį R. K. ūkininko ūkio, kurio vertė 2016 m. birželio 30 d. sudarė 273 037 Eur, lėšos – 29 978 Eur. Visos nustatytos faktinės aplinkybės, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo išdėstyti teismų sprendimų įvykdymą. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja išimtinis atvejis, dėl kurio būtų galimas teismo sprendimų įvykimo išdėstymas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Apeliantė Marijona B. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliantės prašymą išdėstyti eismo sprendimų įvykdymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tenkino prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Toks sprendimas priimtas ir priimant apeliacinį skundą. Taigi pirmosios instancijos teismas buvo įvertinęs, kad jos (ieškovės) turtinė padėtis sunki. Atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateikti duomenys apie turtinę padėtį įrodo jos (ieškovės) sunkią turtinę padėtį. Teikiant prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pateikė daugiau įrodymų dėl jos sunkios finansinės padėties.
2. Dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumokėjo dukra R. R., tačiau teismo sprendimais priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra apeliantės dukters finansinis įsipareigojimas, kurį ji privalėtų įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė pajėgi įvykdyti finansinius įsipareigojimus.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pasisakydamas dėl paveldimo turto, nes neatkreipė dėmesio į paveldimo ūkio sąnaudas, kurios yra padidėjusios, o pelningumas sumažėjęs. Teismas sprendė, kad ji (apeliantė) paveldės ½ dalį ūkio, todėl jos turtinė padėtis pagerės, tačiau šiuo metu nėra aišku, kada šis turtas bus padalintas ir kada bus galima juo disponuoti.

9. Atsakovė I. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė jokių išimtinių atvejų, dėl kurių ieškovė negalėtų įvykdyti jai kilusių prievolių. Byloje esančios aplinkybės bei pačios ieškovės elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad prašymas teikiamas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
2. Apeliantė, turėdama interesą, yra finansiškai pajėgi sumokėti sumas, kurios viršija jos nurodomas gaunamas pajamas, tačiau įsipareigojimus jau (atsakovei) ir valstybei nesąžiningai vengia vykdyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo vykdymo atidėjimą ir išdėstymą ar vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
13. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindė tuo, kad jos turtinė padėtis yra bloga ir ji neišgali iš karto sumokėti teismų sprendimais priteistų 5 378,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir valstybei, nes yra pensinio amžiaus, gauna mažą pensiją, o sprendimo įvykdymo išdėstymas iš esmės nepaneigs paties teismo sprendimo ir nebus pažeisti teisėti atsakovės I. K. lūkesčiai bei atsižvelgta į ieškovės interesus.
14. Remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent skolininko finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei jo finansinės galimybės įvykdyti sprendimą ateityje. Visais atvejais skolininkas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12, 178 str.).
15. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apeliantės (nagrinėjamu atveju skolininkės) prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nustatė, kad apeliantė yra pensinio amžiaus ir gauna senatvės bei našlės pensijas, kurių bendra suma 269,38 Eur. Kredito unijoje „Prienų taupa“ neturi atsiskaitomųjų sąskaitų ir registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau teismas nusprendė apie gana gerą apeliantės finansinę padėtį iš to, kad teisminio proceso metu ji mokėjo advokatei nemažas sumas, mokėjo antstoliams už faktinių aplinkybių konstatavimą, sumokėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas (2 136 Eur žyminio mokesčio) už apeliacinį skundą. Be to, ieškovė, kaip R. K. įpėdinė, paveldės pagal įstatymą ½ dalį didelės vertės ūkininko R. K. ūkio.
16. Apeliantė nurodo vieną iš aplinkybių, kuri, jos nuomone, įrodo blogą turtinę padėtį, žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą atidėjimą. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Atidėdamas žyminio mokesčio mokėjimą teismas sprendė pagal tuo metu pateiktus turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė žyminį mokestį (2 136 Eur) valstybei ir apeliantė jį sumokėjo, yra pagrindas teigti, kad apeliantė turėjo finansinę galimybę įvykdyti įpareigojimą, nors gauna mažą pensiją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės sumokėtas sumas advokatei už suteiktas paslaugas, antstoliams, paveldimą turtą, turėjo pagrindą konstatuoti apeliantės gerą finansinę padėtį.
17. Apeliantė, teigdama apie blogą turtinę padėtį, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie lėšų šaltinius, iš kurių ji mokėjo advokatei už teisinę pagalbą, antstoliams, sumokėjo nemažą žyminį mokestį valstybei. Jei pinigus tokiems mokėjimams skolinosi, turėjo būti pateiktos paskolos sutartys, jei gavo dovanų – dovanojimo sutartys ir t.t.. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė. Nepateikė ir duomenų iš bankų apie (ne)turimas lėšas. Dokumento, kad neturi indėlių kredito unijoje, gaunamo pensijos dydžio bei nekilnojamojo turto neturėjimo nepakanka blogai turtinei padėčiai pagrįsti, nes paminėti mokėjimai įrodo priešingą padėtį – apeliantė pajėgi mokėti nemažas sumas už jai suteiktas paslaugas. Įstatymas reikalauja, kad kiekvienas teiginys ar neiginys turi būti įrodytas (CPK 176, 177, 178 str.). Apeliantė savo teiginių nepagrindė įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, ir jų vertinti kitaip, nesant naujų, juos paneigiančių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
18. Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Nijolė Piškinaitė