Administracinė byla Nr. eA-4662-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00060-2018-0

                        Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašymą dėl sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus išaiškinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) pirmininko 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. P-158 „Dėl M. S. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas M. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. P-158 „Dėl M. S. atleidimo iš pareigų“, bylos dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. 

Ankstesnės redakcijos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta analogiška nuostata kaip šiuo metu galiojančios redakcijos ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota aiškinant ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, aktuali ir nagrinėjamu atveju. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ankstesnės redakcijos ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 315 – 318 p.). Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, inter alia (be kita ko) argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556- 200/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašė panaikinti Įsakymą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taigi, kaip pastebėjo ir VTEK prašyme dėl nutarties išaiškinimo, Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nenagrinėjo, kaip turi būti sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo į pareigas klausimas, šis klausimas nepateko į bylos nagrinėjimo ribas. Kaip minėta, aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, ir keisti sprendimo turinio teismas negali. Nagrinėjamu atveju prašymo išaiškinti, kaip turėtų būti sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo į pareigas klausimas, tenkinimas gali lemti tolimesnės situacijos aiškinimą teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, kas prieštarauja ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas Administracinė jurisprudencija. 2012, 23, p. 542–877). Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino Įsakymą, o bylos dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, nagrinėjamu atveju byla nėra baigta, neteisėto atleidimo padarinių klausimas perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl nėra pagrindo aiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties šioje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo VTEK prašymas dėl nutarties išaiškinimo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4662-261/2018.

Nutartis neskundžiama.