Administracinė byla Nr. I1-4632-402/2020

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00111-2020-1

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5;

 (S)

                                                                                  55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK; pataisos namai; atsakovas) direktoriaus 2019-11-11 nutarimą Nr. 67-2058; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2019-11-13 administracinį aktą Nr. 7-5773; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019-12-12 sprendimą Nr. 2S-5061; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-11-11 nutarimu Nr. 67-2058 jam nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Teigė, kad eiti į pataisos įstaigos paskirtą būrį nesutiko dėl svarbių priežasčių. Pataisos namai neatsižvelgė į pareiškėjo pasiaiškinime nurodytas priežastis, netyrė atsisakymo aplinkybių, neiškvietė pareiškėjo pokalbiui, nesudarė pareiškėjui galimybės pasiaiškinti žodžiu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareiškimu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl leidimo skambinti advokatui, tačiau jo prašymas Pravieniškių PN-AK 2019-11-13 raštu Nr. 7-5773 nepagrįstai buvo netenkintas. Dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos ir negalėjimo paskambinti advokatui pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, kurią privalo atlyginti. 

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 47-51) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nuobauda buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, atsižvelgiant į nuteistojo pasiaiškinimą, pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjas pasiaiškinime ir pokalbio metu nenurodė konkrečių atsisakymo eiti į 2 būrį priežasčių. Pareiškėjas drausminėmis nuobaudomis buvo baustas daug kartų, todėl charakterizuojamas neigiamai ir buvo pripažinta, jog jis sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo rėžimą. Įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjui skirta adekvati ir proporcinga nuobauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 145 str. nuostatomis, nuteistieji perkelti į kamerų tipo patalpas neturi teisės paskambinti telefonu, išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 101 str. nurodytą teisę. Pataisos įstaigą užtikrina BVK 101 str. numatytą teisę ir sudaro sąlygas nuteistiesiems skambinti praktikuojančių advokatų sąraše esantiems advokatams neribojamai. Akivaizdu, kad nuteistajam skambinant į neva privatų advokatų numerį, Pataisos įstaiga negali patikrinti ar tikrai yra skambinama advokatui, todėl tokiems skambučiams BVK 101 str. numatytą išimtis netaikytina. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, jog patyrė neturtinę žalą, neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-03-14 įsakymo Nr. 2- 449 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę Trečiajame sektoriuje, perkėlimo į pirmąjį sektorių“ 1.3 punktu V. K. iš 3-ojo sektoriaus buvo perkeltas į 1-ojo sektoriaus 2-ąjį būrį (b. l. 89).

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-11-11 nutarimu Nr. 67-2058 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, už tai, kad jis 2019-11-10, 13.00 val., kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam administracijos paskirtą 2-tą būrį ir taip padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą, numatytą Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-03-14 įsakyme Nr. 2- 449 (b. l. 3).

Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas (b. l. 8-9).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pataisos įstaigos vadovo priimto nutarimo skirti nuteistajam nuobaudą teisėtumo ir šiuo galimai neteisėtu nutarimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Pataisos įstaigų režimo reikalavimai įtvirtinti Bausmių vykdymo kodekse, kurio 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos – 12 straipsnyje, specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai.

Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. K. 2019-11-11 atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymą dėl jo paskyrimo į pataisos įstaigos parinktą būrį. Nurodytą aplinkybę patvirtina pareiškėjo raštu pateiktas paaiškinimas (b. l. 98, 113), Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 111, 112), Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma (b. l. 110). Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad jis atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymą dėl jo perkėlimo į Pirmojo sektoriaus 2-ąjį būrį, tačiau teigia, kad atsisakymas buvo pagrįstais, o pataisos namai neatsižvelgė ir netyrė jo paaiškinimų. 

Nuobaudos skyrimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 205 punkte buvo nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti – pasiaiškinti raštu (b. l. 113), tačiau savo pasiaiškinime pareiškėjas nenurodė konkrečių atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežasčių, teigė, jog atsisakymą grindžia BVK 70 str. 1 d. 3 p. pagrindais dėl priežasčių, kurias nurodys KŽS specialistui. Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto pažymoje nurodoma, kad 2019-11-11 su pareiškėju buvo pravestas pokalbis, pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje, konkrečių priežasčių neįvardino (b. l. 110).

Pareiškėjas kėlė abejones dėl Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2019-11-11 pažymoje nurodytų duomenų teisingumo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 187-191 punktuose yra įtvirtinta nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais tvarka. Nurodytų taisyklių 188 punkte nustatyta, kad asmeniniais klausimais nuteistuosius priimantys pataisos įstaigų vadovybė ir tarnybų vadovai pagal savo kompetenciją įrašus apie nuteistųjų priėmimą daro nustatytos formos Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale, o pagal 190 punktą, nuteistųjų priėmimas asmeniniais klausimais organizuojamas pagal pataisos įstaigos direktorius įsakymu patvirtintą grafiką.

Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto parengtą 2019-11-11 pažymą, daro išvadą, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto pokalbis su pareiškėju vyko ne Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai, jog Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2019-11-11 duomenys kelia abejonių, kadangi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka neužfiksuotas šio pareigūno pokalbis su pareiškėju, atmetami kaip nepagrįsti.        

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjas savo raštiškuose paaiškinimuose ir pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu metu nepateikė konkrečios informacijos apie asmenis, kurių neteisėti veiksmai pareiškėjo saugumui ir sveikatai kelia realią grėsmę. Teismui pateiktame skunde ir posėdžio metu pareiškėjas taip pat nenurodė, kokie konkretūs asmenys jam kelia pavojų, kokios realios pasekmės jam gali kilti arba jau buvo kilusios dėl tokių asmenų veiksmų ir pan.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad Bausmių vykdymo kodeksas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, kadangi tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014, 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017 ir kt.).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad byloje nebuvo nustatyta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimus bausmę atlikti 2-ame būryje, kadangi šiame būryje dėl kitų nuteistųjų neteisėtų veiksmų gali kilti reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir saugumui. Taigi, Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimas skirti pareiškėjui nuobaudą yra pagrįstas.

BVK 142 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų (išskyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų. To paties kodekso 143 straipsnyje nustatyta, kad 142 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas.

Nagrinėjamu atveju, Drausmės komisijos posėdžio metu pareiškėjo elgesys buvo įvertintas kaip sistemingas vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimas, taip pat nutarta, kad pareiškėjas, nors ir buvo baudžiamas anksčiau, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, todėl pataisos namų direktoriui buvo pasiūlyta skirti pareiškėjui perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų (b. l. 93). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas visu kalinimo laikotarpiu sistemingai ir nuolat pažeidinėjo bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus (b. l. 53-55). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys buvo pagrįstai kvalifikuotas kaip sistemingas vidaus tvarkos pažeidinėjimas, todėl jam paskirta nuobauda laikytina adekvačia ir proporcinga.

Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma bei Drausmės komisijos išvada, kadangi nagrinėjamą pažeidimą ir faktines aplinkybes jie užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, o byloje nėra jokių duomenų, jog šie subjektai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją.

Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, sudarant galimybę pareiškėjui pasiaiškinti, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-11-11 nutarimą Nr. 67-2058 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

Pareiškėjas prašo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2019-11-13 raštą Nr. 7-5773 dėl skambinimo telefonu advokatui.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl nuteistojo teisės į skambučius telefonu ribojimo, jam atliekant paskirtą drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jam atliekant bausmę kamerų tipo patalpose yra neleidžiama skambinti advokatui į jo privatų numerį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl skambinimo telefonu advokatui. Pravieniškių PN-AK 2019-11-13 raštu „Dėl pareiškimo“ Nr. 7-5773, pareiškėjui išaiškino, kad vadovaujantis BVK 145 str. nuostatomis, nuteistieji perkelti į kamerų tipo patalpas neturi teisės paskambinti telefonu, išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 101 str. nurodytą teisę. Pataisos įstaigą užtikrina BVK 101 str. numatytą teisę ir sudaro sąlygas nuteistiesiems skambinti praktikuojančių advokatų sąraše esantiems advokatams neribojamai (b. l. 4). Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2019-11-13 raštą „Dėl pareiškimo“ Nr. 7-5773 apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2019-12-12 sprendimu Nr. 2S-5061 pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 8-9).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarime, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. redakcija) 99 straipsnio 2 dalies, kurioje buvo nustatytas draudimas susirašinėti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, atitikties Konstitucijai, nurodė, kad pagal Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir susirašinėjimo neliečiamumas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susirašinėjimo neliečiamumą nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susirašinėjimo neliečiamumą galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi būti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka. Teismo vertinimu, šis išaiškinimas yra aktualus ir kalbant apie nuteistųjų (suimtųjų) teisę paskambinti telefonu.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kuris nustato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai BVK102 straipsnio 1 dalis. BVK102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Remiantis BVK 73 straipsnio 4 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per dieną paskambinti telefonu (BVK 74 straipsnio 4 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę kamerų tipo patalpose. Nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose reglamentuoja speciali norma - BVK 145 straipsnis. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 101 straipsnyje nustatyta, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, jog pataisos įstaiga riboja skambučius advokatams. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam buvo ribojami skambučiai advokatams, tačiau nenurodė konkrečios datos ar datų kada tokie skambučiai advokatams buvo apriboti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK 2019-11-13 raštas Nr. 7-5773 yra pagrįstas ir teisėtas.

Atitinkamai, nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-12-12 sprendimą Nr. 2S-5061 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kadangi Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, palikdama galioti Pravieniškių PN direktoriaus 2020-11-11 nutarimą ir Pravieniškių PN 2019-11-13 raštą Nr. 7-5773, pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės tinkamai, sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, kadangi yra motyvuotas, faktinės aplinkybės ištirtos išsamiai, nurodytas teisinis sprendimo pagrindas, išdėstyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens.

Skunde pareiškėjas prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ar BVK 102 str., 145 str. neprieštarauja Konstitucijos 21 str. 3 d., 22 str. 2 d.

Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl BVK 102 str., 145 str. prieštaravimo Konstitucijos 21 str. 3 d. , 22 str. 2 d., nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                        

                                                         Jolanta Medvedevienė

                                                                                                                 Ramūnas Šarka

                                                                                                                Natalja Zelionkienė