Administracinė byla Nr. eA-3313-815/2022

        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00756-2022-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas

2.       Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu jam uždrausta atvykti į Lietuvą penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Pareiškėjo teigimu, šios pritaikytos administracinės priemonės yra neproporcingos pareiškėjo atžvilgiu. Šioje byloje nėra nustatytos grėsmės valstybės saugumui, taip pat nėra iš esmės nurodyta, kodėl ir kokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio / migracijos sistema.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą bei jo pateiktus dokumentus surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) miestas) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), tyrimo metu konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad pareiškėjas tariamai įžvelgiamą grėsmę sieja (duomenys neskelbtini), todėl Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) suteikta tarptautinė apsauga neturi įtakos dėl pareiškėjui gresiančio persekiojimo vertinimo.

5.       Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – nedetalus, neinformatyvus, nenuoseklus, pareiškėjo pateiktoje istorijoje trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tariamai iškeltą bylą ar paskelbtą paiešką, o jo pateikta informacija yra abstrakti, ji neleidžia tiksliai identifikuoti nei jo aprašomo įvykio aplinkybių, nei pokalbio turinio, nei dalyvavusių asmenų motyvų ir tikslų, nei esamų ar numanomų pasekmių įvykio dalyviams ir kitiems asmenims, įskaitant pareiškėją. Atsakovas paaiškino, kad, siekiant įvertinti pareiškėjui galimai kylančias grėsmes (sulaikymas, paieška), buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąrašas, tačiau įrašų apie pareiškėjo paskelbtą paiešką nerasta. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje. Atsakovas pažymėjo, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra (ir nebuvo) (duomenys neskelbtini) narys. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikomi (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų naudojami tipiniai veiksmai – jis nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai, nebuvo paskelbta jo paieška, jis nėra įtrauktas į asmenų, siejamų su (duomenys neskelbtini), sąrašą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2015 m. pavasario, tačiau jokių realių grėsmių nepatyrė, per šešis metus nebuvo siekiama pareiškėją repatrijuoti į (duomenys neskelbtini).

II.

6.       Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

7.       Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, nustatė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus ir atsakovo surinktą informaciją, teismas sutiko su išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo vertinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę ir kilmės valstybės situaciją. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį.

8.       Teismas, palyginęs pirmosios apklausos, papildomų apklausų metu duotus parodymus, taip pat teisme teiktus paaiškinimus, sutiko su Departamento Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – nedetalus, neinformatyvus, nenuoseklus, pareiškėjo pateiktoje istorijoje trūksta konkrečių detalių, tikslumo, atsakinėdamas į Departamento patikslinančius klausimus, pareiškėjas teikė miglotus paaiškinimus, nebūtinai tarpusavyje suderinamus, neretai nukrypdavo į bendro pobūdžio informaciją. Pareiškėjas pirmosios apklausos metu nurodė, kad politinei partijai nepriklauso, o vėlesnių apklausų metu nurodė, kad dalyvavo partijos veikloje kaip savanoris, dalino skrajutes, agitavo už partiją, buvo rinkimų stebėtojas. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė ir į gautą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie persekiojimą (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nenuoseklus, abstraktus, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), pareiškėjas keitė parodymus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tariamai iškeltą bylą ar paskelbtą paiešką, o jo pateikta informacija yra abstrakti, ji neleidžia tiksliai identifikuoti nei jo aprašomo įvykio aplinkybių, nei pokalbio turinio, nei dalyvavusių asmenų motyvų ir tikslų, nei esamų ar numanomų pasekmių įvykio dalyviams ir kitiems asmenims, įskaitant pareiškėją. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog ši pareiškėjo pateikta informacija turi ypatingai žemą įrodomąją galią, vertinant pareiškėjo baimės pagrįstumą.

9.       Teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo pasakojimas nėra suderinamas su jo pateiktais rašytiniais įrodymais bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą, nes (duomenys neskelbtini), tikėtina grindžiama bendra situacija šalyje. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Departamentas tyrimo metu patikrino (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąrašą, Šengeno, Interpolo ieškomų asmenų registrą, (duomenys neskelbtini) informacinį puslapį, kuriame skelbiamas fizinių asmenų, susijusių su (duomenys neskelbtini), sąrašas, tačiau įrašų apie pareiškėjo paskelbtą paiešką nerasta. Be to, kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė, piktnaudžiaudama tarptautiniais teisėsaugos mechanizmais, bando rasti ir repatrijuoti (duomenys neskelbtini). Apklausų metu pareiškėjas nėra nurodęs, kad, gyvendamas (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo profilį aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, teismas nurodė, kad nėra tikėtina, jog užsienyje (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) gyvenantys (duomenys neskelbtini).

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai, nebuvo paskelbta jo paieška, jis nėra įtrauktas į asmenų, siejamų su (duomenys neskelbtini), sąrašą. Nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė patikimos, aktualios ir faktinės informacijos, pagrindžiančios prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos jo ieškojo, siekė sulaikyti, domėjosi jo buvimo vieta. Teismas pažymėjo, kad neatmestina galimybė, jog pareiškėjas gali susidurti su netinkamu teisėsaugos pareigūnų elgesiu, tačiau ši „galimybė“, kaip ir dėl tokios „galimybės“ kylančios pasekmės, yra išskirtinai hipotetinės ir neprilygstančios „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į surinktos informacijos visumą, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) miestas) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo minima administracinė byla Nr. eA-2965-552/2021 nėra aktuali pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kontekste, nes joje pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja minėtoje byloje turėjo nepilnamečius vaikus ir jų tėvui Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas prieglobstis, todėl teismas įpareigojo Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą „vertinant teisės į šeimos gyvenimą kontekste“. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jam vien vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas.

13.       Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III.

14.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

15.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, įvairių nevyriausybinių organizacijų ataskaitose pripažįstama, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, kad esminiai prieglobsčio prašyme nurodyti faktai yra nustatyti: pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Tai, kad tam tikri ir neesminiai pareiškėjo teiginiai, atsakovo vertinimu, turi prieštaravimų, nepaneigia gresiančio jam persekiojimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas tik pakartojo Sprendimo teiginius apie pasakojimo trūkumus, tačiau jokio detalesnio savarankiško vertinimo dėl to neatliko. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada dėl pareiškėjo vaidmens (duomenys neskelbtini) veikloje, nurodo (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl savo veiklos ir užduočių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad teismas izoliuotai įvertino pareiškėjo turimus socialinius ryšius ir jų įtaką persekiojimo rizikos vertinimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo prieglobsčio byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad pareiškėjui gresia analogiškas persekiojimas kaip jiems bei kitiems (duomenys neskelbtini) narių giminaičiams. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė persekiojimo rizikos standartą, skiriant didžiausią dėmesį praeities įvykiams, nors prieglobsčio teisėje turi būti vertinamos ateities grėsmės tiek pagal Įstatymo 86 straipsnio, tiek pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad pagal kilmės valstybės informaciją yra pagrįsta, jog jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas susidurtų su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijomis, kurios dėl pareiškėjo sąsajų su (duomenys neskelbtini) būtų suinteresuotos jį persekioti. Pareiškėjas pateikia kilmės valstybės informaciją, kuri, jo teigimu, patvirtina, kad bet kokių ryšių turintys asmenys (tiek šeimos santykiais, tiek tiesiogiai dalyvavę, tiek seniai nutraukę veiklą) su (duomenys neskelbtini) turi pagrįstą baimę susidurti su (duomenys neskelbtini) saugumo institucijomis ir patirti kankinimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir teigia, kad teismas padarė klaidingas išvadas, kadangi nesivadovavo skunde pateikta kilmės valstybės informacija, pareiškėjo situacija nebuvo įvertinta visapusiškai ir išsamiai.

16.       Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17.       Atsakovo vertinimu, teismų praktikos įvardijimas neindividualizuojant jos pareiškėjo situacijos kontekste yra deklaratyvus bandymas paneigti atlikto tyrimo objektyvumą ir pagrįstumą. Atsakovas nurodo, kad Departamentas atliko net dvi pareiškėjo apklausas, pareiškėjas ir posėdžio metu neišsiplėtė, palaikė savo advokatės pateiktą poziciją, tačiau asmeniškai nieko nebandė paaiškinti ar patikslinti. Atsakovo vertinimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas yra su trūkumais. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – nedetalus, neinformatyvus, nenuoseklus, pareiškėjo pateiktoje istorijoje trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Be to, atsakinėdamas į Departamento patikslinančius klausimus, pareiškėjas teikė miglotus paaiškinimus, nebūtinai tarpusavyje suderinamus, neretai nukrypdavo į bendro pobūdžio informaciją. Atsakovas pabrėžia, kad tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys (įskaitant pareiškėjo pasakojimą bei (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją) nepatvirtina, jog po (duomenys neskelbtini) uždraudimo pareiškėjas būtų kokia nors forma prisidėjęs prie (duomenys neskelbtini) veiklos bei, atitinkamai, būtų (duomenys neskelbtini) institucijų matomas ir suvokiamas, kaip (duomenys neskelbtini).

18.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas apie gyvenimą (duomenys neskelbtini) yra pakankamai detalus ir nuoseklus, tačiau pareiškėjo pasakojimas, susijęs su tariamu persekiojimu, nėra nei detalus, nei nuoseklus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie tariamai paskelbtą jo paiešką ir jam iškeltą bylą (duomenys neskelbtini) grindžiami išimtinai trečiųjų asmenų, kurių pasakojimo neįmanoma patikrinti bei kurių neįmanoma apklausti kaip pirminį informacijos šaltinį, tariamai pateikta informacija, o ne savo asmenine patirtimi. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tariamai iškeltą bylą ar paskelbtą paiešką, o jo pateikta informacija yra abstrakti, ji neleidžia tiksliai identifikuoti nei jo aprašomo įvykio aplinkybių, nei pokalbio turinio, nei dalyvavusių asmenų motyvų ir tikslų, nei esamų ar numanomų pasekmių įvykio dalyviams ir kitiems asmenims, įskaitant pareiškėją, pareiškėjo pasakojimas apie tariamai paskelbtą jo paiešką nėra suderinamas su jo pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikomi (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų naudojami tipiniai veiksmai – jis nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai, nebuvo paskelbta jo paieška, jis nėra įtrauktas į asmenų, siejamų su (duomenys neskelbtini), sąrašą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, jog, gyvendamas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą sprendžiama, ar Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

20.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, kaip ir Departamentas, netinkamai vertino jo statusą, nevertino galimos persekiojimo rizikos jo asmeniui perspektyvine prasme, netinkamai vertino jo kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini)) informaciją.

21.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

22.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

23.       Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

24.       Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

25.       Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

26.       Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

27.       Šioje byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2022 m. kovo 22 d. byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą konstatavo, jog „Nagrinėdamas padėtį (duomenys neskelbtini), Teismas pažymi, kad, remiantis naujausiais įvairių patikimų šaltinių pranešimais, (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 47 punktą). 2021 m. metinėje ataskaitoje „Human Rights Watch“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos ir toliau (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 49 punktą). 2021 m. „Amnesty International“, teikdama duomenis JT visuotiniam periodiniam vertinimui, pranešė apie įtarimus dėl (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 51 punktą). „Freedom House“ 2021 m. ataskaitoje teigiama, kad (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 52 punktą). Taip pat gauta pranešimų apie (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 47, 49, 51 ir 53 punktus). Daugelyje pirmiau minėtų ataskaitų buvo pateikta pavyzdžių apie politiškai motyvuotą konkrečių asmenų – daugiausia (duomenys neskelbtini)– baudžiamąjį persekiojimą arba netinkamą elgesį su jais (žr., pvz., šio sprendimo 50 ir 53 punktus)“ (žr. minėto sprendimo 83 punktą). Taigi, pareiškėjas pagal savo statusą (profilį) galimai gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų, nepaisant to, kad praeityje jis nebuvo persekiotas; juolab, kad pati (duomenys neskelbtini) raštu patvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Vadinasi, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino nustatytų bylos aplinkybių, be to, neįvertino perspektyvinės pareiškėjo persekiojimo rizikos galimybės.

28.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl Departamento sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Departamento taikytos materialiosios teisės, todėl teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.), o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ernestas Spruogis

        Skirgailė Žalimienė