Civilinė byla Nr.2S-405-368/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00492-2014-4

  Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.

(S)

3.3.2.4; 3.3.2.5.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Z. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-26-907/2018.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (išieškotojas) G. K. teismo prašė nustatyti skolininkės Z. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuotiems asmenims Z. V., V. V. ir antstolei V. Š.. Tai yra prašė nustatyti Z. V. nuosavybės teisę į ½ dalį 0,0653 ha ploto žemės sklypą (naudojimosi schemoje pažymėta raide „B“(326/653)), į ½ dalį 0,1994 ploto žemės sklypo (žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėta raide „C“), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kiemo statinių, pagal gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1p plotų skaičiavimo lentelę, ½ dalį piniginių lėšų, esančių atsiskaitomojoje sąskaitoje, kas sudaro 11858,44 Eur bei priteisti solidariai iš Z. V. ir V. V. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra vykdoma vykdomoji byla pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-52-907/2015 dėl 22096,36 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Z. V.. Antstolei pasiūlius kreiptis į teismą dėl skolininkės Z. V. turto dalies, kuri yra bendra jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu V. V., nustatymo, pareiškėjas, remdamasis CPK 667 str. 1 d., 2016-02-29 kreipėsi prašymu. Vėliau, prašymą ne kartą tikslino. Tuo tarpu, Z. V., pateikus prašymą teismui dėl turto dalies nustatymo, inicijavo kitą civilinę bylą, ginčijo testamentą, todėl šios bylos nagrinėjimas užsitęsė, nes ji buvo sustabdyta dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo. Neprašė nustatyti turto naudojimosi tvarkos pagal CPK 667 str. 2 d., nes to padaryti neįmanoma, praėjo nemažai laiko, išmatavimai gali būti pasikeitę, skolininkė visą laiką slėpė ir slepia pastatų išplanavimus, todėl prašė nustatyti tik idealiąją jos turto dalį bendrame su sutuoktiniu turte.

2. Atsiliepimu į pareiškėjo prašymą, suinteresuoti asmenys Z. V. ir V. V. su juo nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtą arba atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri numato, jog tik nepateikus antstoliui skolininko sutikimo ar notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėjo patikslintas prašymas, kuriuo iš esmės reiškiami nauji reikalavimai, teismui pateiktas 2018-01-08, taigi įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, todėl pareiškėjas turėjo pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ja nepasinaudojo, ja pasinaudoti dar gali. Be to, nurodė, kad jeigu teismas prašymą nagrinėtų, tai kartu su skolininko turto dalies nustatymu bendrame turte turi būti nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu, ko pareiškėjas nenurodė, kaip ir nenurodė nei prašomos nustatyti Z. V. turto dalies vertės, nei kokiu pagrindu į banko sąskaitą ją yra gaunamos piniginės lėšos, ar joje yra tokia suma piniginių lėšų, kurią nurodo pareiškėjas bei dėl kokių priežasčių (neužtenka nekilnojamojo turto padengti išieškomą sumą ir pan.) pareiškėjas prašo nustatyti suinteresuoto asmens ½ dalį piniginių lėšų, esančių sąskaitoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Nustatė, kad skolininkei Z. V. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. V. pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų (išskyrus tikslinės paskirties išmokas), tame tarpe ½ dalis piniginių lėšų, esančių atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, jog skolininkei Z. V. priklauso: ½ dalis 0,0653 ha ploto žemės sklypo, ½ dalis 0,1994 ha ploto žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kiemo statinių.

4. Be to, nustatė naudojimosi 0,0653 ha ploto žemės sklypu tvarką pagal UAB „AASE“ 2016-07-21 parengtą Žemės sklypo naudojimosi schemą - skolininkei Z. V. paskyrė naudotis 326 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide „B“; jos sutuoktiniui V. V. paskyrė naudotis 327 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide „A“. Nustatė naudojimosi 0,1994 ha ploto žemės sklypu tvarką pagal UAB „AASE“ 2016-07-21 parengtą Žemės sklypo naudojimosi schemą - skolininkei Z. V., paskyrė naudotis 396 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide „C“; jos sutuoktiniui V. V., paskyrė naudotis 396 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide „B“; abiem sutuoktiniams Z. V. ir V. V. paskyrė naudotis bendrai 1202 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėtą raide „A“. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi galiojant ankstesnei straipsnio redakcijai, pasikeitus CPK 667 straipsnio redakcijai, pareiškėjo prašymas jau buvo pateiktas teismui, todėl turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėjo, jog keičiantis įstatymo redakcijai, nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta, todėl jos nagrinėjimą atnaujinus, jis turi būti tęsiamas ir nagrinėjamas iš esmės. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog pareiškėjo G. K. prašymas dėl skolininkės Z. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su V. V., nustatymo yra pagrįstas. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė, kadangi pareiškėjas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį, suinteresuoti asmenys Z. V. ir V. V. prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo patikslintą prašymą palikti nenagrinėtą. Netenkinus nurodyto prašymo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 2VP-26-907/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo patikslintą prašymą, kaip visiškai nepagrįstą, atmesti ir priteisti iš pareiškėjo suinteresuotų asmenų naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.Pareiškėjo patikslintas prašymas teismui pateiktas 2018 m. sausio 8 d., priimtas 2018 m. sausio 11 d. Šis prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo turėjo būti nagrinėjamas pagal CPK 667 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. pareiškėjas privalėjo pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, o to nepadarius, teismas turėjo palikti jo prašymą nenagrinėtu.

6.2. Patikslintame prašyme pareiškėjas nurodė tik prašomų nustatyti dviejų žemės sklypų dalių naudojimo tvarką, tačiau nenurodė kitų keturių nekilnojamųjų daiktų - statinių: gyvenamojo namo ir priklausinių naudojimosi tvarkos. Bylą išnagrinėjęs teismas to irgi nepadarė. Teismo teiginiai, jog pareiškėjas neturi tikslių skolininkės su sutuoktiniu priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, o tai užkerta kelia parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkei priklausančia nekilnojamojo turto (pastatų) dalimi tvarką, nepagrįsti, kadangi teismui buvo pateiktos kadastrinių matavimų bylos ir nekilnojamųjų daiktų planai.

6.3. Teismui nutarus nustatyti Z. V. nuosavybės teisę į 1/2 dalį 0,0653 ha žemės sklypo, žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėta raide „B“ (326/653), minėto nekilnojamojo daikto nebus įmanoma fiziškai atidalinti bei iš jo išieškoti, t. y. nebus įmanoma jo realizuoti varžytynių proceso metu, tačiau CPK normos numato, kad skolininko turto dalis turi būti nustatyta taip, jog iš jos būtų galima realiai išieškoti (CPK 667 str. 4 d.).

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, pareiškėjas G. K. prašo suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka pagal naują įstatymo redakciją, pareiškėjas neprivalėjo, nes prašymą teismui pateikė iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo, o dėl suinteresuoto asmens Z. V. kaltės, kuri inicijavo kitą civilinę bylą ir dėl kurios šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. Kol byla buvo sustabdyta, pasikeitė įstatymo redakcija, todėl byla turėjo būti nagrinėjama pagal seną įstatymo redakciją.

7.2. Nors suinteresuotas asmuo ir nurodo, jog turto arešto akte ir prašyme nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte nėra nurodyta nekilnojamojo turto vertė, prašoma nustatyti skolininkės dalį net 6 nekilnojamojo turto objektuose, kas gali viršyti skolą, tačiau teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrame turte, turto vertės nenurodo, o tik nustato skolininko dalį tame turte. Teismas CPK 667 str. pagrindu gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis.

T e i s m a s

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai

Suinteresuotų asmenų atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, jog pirma, pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Antra, teismas pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, netinkamai nustatė ½ turto dalį 6 nekilnojamojo turto objektuose, kadangi nenustatė turto vertės, kuri gali viršyti skolos sumą, be to, pareiškėjui neprašant nustatė naudojimosi turtu tvarką ne visuose 6 nekilnojamo turto vienetuose, o tik dvejose. Juo labiau, nustatyta naudojimosi tvarka yra visiškai netinkama, realiai iš jos išieškoti nėra galimybės. Su tokia suinteresuotų asmenų pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

10. Byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-17 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 22043,36 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš Z. V. išieškotojo G. K. naudai (3-5 v. b. l.). Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkė Z. V. iš VSDFV Šiaulių skyriaus gauna 46,69 Eur išmoką (139 v. b. l.). Taip pat jai kartu su sutuoktiniu V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiame žemės sklype stovi neįregistruotas pastatas, tai galima matyti iš kadastro žemėlapio ištraukos) (45, 46, 50 v. b. l.), nekilnojamojo turto registre įregistruotas Z. V. vardu, taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (47-49 v. b. l.), nekilnojamojo turto registre įregistruotas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14-15 v. b. l.), nekilnojamojo turto registre įregistruoti V. V. vardu. Skolos suma išieškotojui G. K. yra pakankamai didelė, o duomenų, liudijančių, kad skolininkė Z. V. turėtų pakankamai kito asmeninio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą šioje vykdomojoje byloje, nėra, todėl išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas nėra galimybių. Skolininkės sutuoktinis V. V. gauna išmokas iš VSDFV (94 v. b. l.), yra bendro skolininkės su sutuoktiniu turto, įgyto po Z. V. ir V. V. santuokos sudarymo (LR Gyventojų registro duomenimis Z. V. ir V. V. santuoką sudarė 1977-01-15). Todėl antstolė V. Š. 2016 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktiniui priklausančio turto pagal LR CPK 666 ir 667 str. pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (62 v. b. l.). Skolininkė ir jos sutuoktinis taip pat buvo informuoti, jog minėta teise į teismą gali pasinaudoti ir jie (62 v. b. l.).

11. Vertinant byloje esančius duomenis ir suinteresuotų asmenų argumentą dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas G. K. remdamasis antstolės pasiūlymu, su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo kreipėsi į teismą 2016-02-29 (4 t., 14-20 b. l.). Tai yra galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai. Pareiškėjo prašymas ne kartą (paskutinį kartą 2018-01-08) buvo tikslintas. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas Anykščių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-35-266/2016 dėl testamento ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais (4 t., 180-181 b. l.). Civilinė byla inicijavo pati skolininkė Z. V.. Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas tik 2017-12-22 (4 t., 191-192 b. l.). Tai yra, jau galiojant naujai CPK 667 straipsnio redakcijai, kurioje iš esmės pasikeitė kreipimosi dėl skolininko turto dalies nustatymo tvarka. Nuo 2017-07-01 įstatymo redakcijoje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

12. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, bylą nagrinėjantis teismas tokį pareiškimą turėjo atsisakyti priimti, o ne jį nagrinėti iš esmės. Anot suinteresuotų asmenų, analogiškos pozicijos yra laikomasi ir formuojamoje teisminėje praktikoje, kaip antai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-624-340/2018. Atsakydamas į šį suinteresuotų asmenų argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nagrinėjamos bylos ir suinteresuotų asmenų atskirajame skunde nurodytos civilinės bylos nagrinėtos Vilniaus apygardos teisme faktinės aplinkybės skiriasi, jos nėra analogiškos, todėl ja remtis nėra pagrindo.

13. Taigi, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių seką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jeigu prašymas pagal antstolio pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu nuosavybėje yra pateiktas dar galiojant ankstesnei CPK 667 straipsnio redakcijai teismui, užsitęsus bylos nagrinėjimui ir tame laikotarpyje, kol byla sustabdyta, pasikeitus įstatymo redakcijai, toks prašymas turi būti nagrinėjamas toje institucijoje, kurioje ir pradėtas nagrinėti. Akcentuotina, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnis 2 dalis). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis teisėtai, laikydamasis įstatymo normų, pasiūlė pareiškėjui kreiptis dėl turto dalies nustatymo į tą instituciją (teismą), kuriai ir buvo tuo metu priskirta nagrinėti tokio pobūdžio prašymus, pareiškėjas į ją kreipėsi, o teismas, po užsitęsusio ne dėl pareiškėjo ir teismo kaltės bylos nagrinėjimo bei tuo laikotarpiu pasikeitus įstatymo redakcijai, prašymą teisėtai ir pagrįstai nagrinėjo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėjo prašymo dėl skolininkės turto dalies nustatymo palikimas nenagrinėtu, grąžinant antstolei vykdomąją bylą ir siūlant iš naujo pradėti skolininkės turto dalies nustatymo procedūrą, antstolei iš naujo siūlant skolininkei pateikti sutikimą ar notarine tvarka patvirtintą susitarimą, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, tai pažeistų proceso koncentruotumo bei operatyvumo principus, nepagrįstai ilgai užsitęstų vykdymo procesas ir kartu išieškojimas iš skolininkės turto, kas ypač pažeistų išieškotojo interesus.

14. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde taip pat teigia, kad pareiškėjas nenurodė, o teismas nenustatė keturių nekilnojamųjų daiktų-statinių: gyvenamojo namo ir priklausinių naudojimosi tvarkos, nors teismui buvo pateiktos kadastrinių matavimų bylos ir nekilnojamųjų daiktų planai. Be to, teismui nustačius skolininkės nuosavybės teisę į dviejų žemės sklypų dalis ir jų naudojimosi tvarką, tų daiktų nebus įmanoma fiziškai atidalinti bei iš jo išieškoti, t. y. nebus įmanoma jo realizuoti varžytynių proceso metu, nors CPK normos numato, kad skolininko turto dalis turi būti nustatyta taip, jog iš jos būtų galima realiai išieškoti (CPK 667 str. 4 d.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama dėl vykdymo procese skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnyje reglamentuojamą tvarką, nurodė, kad šis straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad, nustatydamas skolininko dalį, teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

16. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodytas žodžių junginys „turi nustatyti“ reiškia, kad ši norma yra imperatyvi. Vadinasi, teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Taip šios procesinės normos pobūdį aiškina ir kasacinis teismas, tokios praktikos laikosi ir žemesniųjų instancijų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005, 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1457-585/2015; 2016 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-385-614/2016). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose yra suformavęs ir tokią praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių ne tik realiąsias dalis, bet ir idealiąsias, ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Šiuo atveju, užsitęsus ginčui tarp šalių, skolininkei piktybiškai nevykdant teismo sprendimo, pareiškėjas būtent ir prašė teismo nustatyti skolininkės turto idealiąją dalį bendrame su sutuoktiniu turte.

17. Taigi, remiantis paminėta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjui neturint tikslių skolininkės su sutuoktiniu priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, užkertamas kelias parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkei priklausančia nekilnojamojo turto (pastatų) dalimi tvarką. Logiška, kad įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir atsidalinti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis) ir teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui, šiuo atveju pareiškėjui ar antstoliui, nes tik turto bendraturčiai (skolininkė Z. V. ir jos sutuoktinis) geriausiai gali nusistatyti tvarką, pagal kurią jie naudosis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (žr., pvz.: Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-357-210/2017; kt.).

18. Šioje nagrinėjamojoje byloje skolininkė ir jos sutuoktinis neįgyvendino savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisių ir neatsidalijo savo dalių bei nenusistatė naudojimosi bendru turtu tvarkos. Kaip matyti iš byloje pateikti planų, jie nesužymėti, todėl nėra aišku, kuria iš turto dalių skolininkė ir jos sutuoktinis ketina naudotis. Iš nurodyto spręstina, kad pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą bei suinteresuotų asmenų pasyvumą, siekdamas nevilkinti ir taip užsitęsusio bylos nagrinėjimo bei nustatydamas skolininkės Z. V. turto ne realiąsias bendrosios nuosavybės su sutuoktiniu, o idealiąsias dalis, nuo įstatymo normų ir suformuotos kasacinio teismo praktikos, nenukrypo.

19. Kiti suinteresuotų asmenų atskirojo skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

21. Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos suinteresuotiems asmenims nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 13 d nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                          Egidijus Mockevičius