Civilinė byla Nr. e2-78-776/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02830-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.11.1; 2.6.18.4; 3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Inžinerinis projektavimas“ atstovui advokatui Dominykui Vanharai,

dalyvaujant atsakovės UAB „Gamasta“ atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Inžinerinis projektavimas“ ieškinį atsakovei UAB „Gamasta“, dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Gamasta“ priešieškinį ieškovei UAB „Inžinerinis projektavimas“, dėl sutarties nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė UAB „Inžinerinis projektavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gamasta“ 1 550,01 Eur skolą už projektavimo darbus, 31,98 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas už
1 550,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal su atsakove 2019 m. spalio 22 d. sudarytą sutartį Nr. 2019-222 ji atsakovei įsipareigojo iki
2019 m. gruodžio 22 d. parengti Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbo projektą. Ieškovė paaiškino, kad sutartais terminais parengė projektą ir jį pateikė atsakovei 2019 m. spalio 31 d., tačiau jį vėliau pagal atsakovės pageidavimus taisė ir galutinį projektą pateikė 2020 m. rugpjūčio 14 d., atsakovė pastabų nepateikė, tačiau pagal 2020 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IP0579 už projektavimo darbus neatsiskaitė. 

2.       Atsakovė UAB „Gamasta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad pagal 2019 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 2019-222  ieškovė projekto nustatytais terminais jai neparuošė ir nepateikė, t. y. neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl jai nekilo pareiga sumokėti sutartyje numatytos kainos už atliktus darbus. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė atliktų darbų aktą dėl projekto parengimo pateikė parėjus beveik mėnesiui po to, kai atsakovė pridavė pagal kitų projektuotojų parengtą projektą atliktus Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbus, o užsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos juos priėmė. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės pateiktų tarpusavio skolų suderinimo aktų nepasirašė ir pranešė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IP0579 neapmokės.    

3.       Atsakovė UAB „Gamasta“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Inžinerinis projektavimas“, prašydama nutraukti 2019 m. spalio 22 d. su atsakove sudarytą sutartį Nr. 2019-222 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo įsipareigojimų pagal 2019 m. spalio 22 d. ginčo sutartį neįvykdė ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio sutartis turėtų būti nutraukta. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės, nes buvo siejamas su viešo pirkimo sąlygomis ir su užsakove Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos sudarytos rangos sutarties vykdymu. Atsakovė pažymėjo, kad prievolė galėjo būti neįvykdyta tyčia arba dėl didelio neatsargumo, nes ieškovė kaip juridinis asmuo, rengęs darbų techninį projektą, turėjo visas sąlygas ir galimybes techninio projekto sprendinius panaudoti darbo projekte, tačiau to nepadarė. Atsakovė akcentavo, kad ginčo sutartis ateityje nebus įvykdyta, nes jos įvykdymas yra nebetekęs prasmės, nes Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai buvo užbaigti ir perduoti užsakovei.

4.       Ieškovė UAB „Inžinerinis projektavimas“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė priešieškinį atmesti. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovė sutartimi numatytus darbus atliko, atsakovė neįrodinėjo, kad projektavimo darbus atliko kitas asmuo, pasinaudojo ieškovės atliktu darbu, tačiau vengia atsiskaityti. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė apie netinkamą prievolių pagal sutartį įvykdymą pranešė praėjus metams po to, kai ieškovė pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, taip nesilaikė bendradarbiavimo pareigos ir turi prisiimti visą tenkančią teisinę riziką.

5.       Ieškovės UAB „Inžinerinis projektavimas“ atstovas advokatas Dominykas Vanhara teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas pažymėjo, kad joks kitas projektuotojas neparengė Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbo projekto, o statybos žurnale projektuotoja nurodyta būtent ieškovė. Atstovas nurodė, kad projektas buvo pateiktas sutartyje numatytu terminu, o vėliau projektas buvo taisomas pagal atsakovės pageidavimus. Atstovo nuomone, atsakovės pozicija dėl projekto parengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, nes atsakovė iš pradžių teigė, kad projektas nebuvo parengtas, vėliau teigė, kad projektas buvo parengtas netinkamai, dar vėliau nurodė, kad projektą parengė kitas projektuotojas, o dar vėliau nurodė, kad projektą pasirengė pati. Atstovas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalėjo būti kito projektuotojo nei atsakovė, o atsakovė nepateikė jokių kitų darbo projektų, be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturėjo duomenų apie kitą projektuotoją. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė nesiuntė pranešimo dėl sutarties nutraukimo, taip pat nepateikė jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo. 

6.       Atsakovės UAB „Gamasta“ atstovė advokatė Vitalija Mataitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė paaiškino, kad ieškovė pagal ginčo sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl neturi teisės reikalauti sumokėti atlyginimą už darbus, kurie nebuvo atlikti. Atstovė atkreipė dėmesį, kad ieškovės byloje pateiktas darbo projektas neatitinka tokiam projektui keliamų reikalavimų, Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo pavėsinės bei gelžbetoninės sienutės ardymo aprašą pasirengė pati atsakovė, atsakovė taip pat sudarė projektavimo sutartį dėl 2 stendų ir 1 rodyklės maketavimo darbų su kita projektuotoja, kuri derino sprendinius su užsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstove. Atstovė pažymėjo, kad tikslinga ginčo sutartį nutraukti, nes ieškovė sutarties neįvykdė, t. y. nepateikė kokybiško darbo projekto iki sutartyje numatyto projekto, ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas. Atstovė teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytos sutarties nutraukimo sąlygos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl

7.       Nustatyta, kad 2019 m. spalio 22 d. sutartimi Nr. 2019-222 šalys susitarė, kad ieškovė atsakovei iki 2019 m. gruodžio 22 d. parengs Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbo projektą, o atsakovė sumokės 1 550,00 Eur už kokybiškai atliktus ir perduotus darbus per 30 kalendorinių dienų. Ieškovė ieškinyje laikėsi pozicijos, kad ji savo sutartinius įsipareigojimus visiškai įvykdė, o atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, t. y. neatsiskaitė už atliktus darbus, ir liko skolinga 1 550,01 Eur. Atskirsdama į ieškinį, atsakovė nurodė argumentus ir teikė įrodymus, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nustatytu terminu neparengė darbo projekto, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo už neatliktus darbus, bei prašė nutraukti ginčo sutartį. Todėl ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių dėl ieškovės, kaip rangovės, pareigos sutartu terminu atlikti darbus ir juos perduoti atsakovei, kaip užsakovei, bei atsakovės, kaip užsakovės, pareigos atsiskaityti už darbus.

8.       Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, reglamentuojančios bendrosios rangos teisinius santykius, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

9.       Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.700 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktą rangovas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui, o šis – sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku.

10.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). 

11.       Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, ieškovė, reikalaudama priteisti skolą, turėjo pareigą įrodyti, kad ji tinkamai atliko ir atsakovei nustatytais terminais bei tvarka perdavė ginčo sutarties dalyką sudarančius darbus, nebuvo nustatyti darbų trūkumai, o jeigu jie buvo nustatyti, tuomet kad buvo laikomasi sutartimi nustatytų trūkumų šalinimo tvarkos ir dėl to atsakovei atsirado pareiga sumokėti sulygtą darbų kainą.

12.       Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties dalyką sudarė Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbo projekto parengimas. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamento), 6.4 papunktyje nustatyta, kad darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.

13.       Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki ginčo sutartyje nustatyto termino ieškovė tinkamai pasirašytu darbų perdavimo–priėmimo aktu perdavė Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbo projektą. Ieškovė ginčo darbo projekto perdavimą įrodinėjo netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pažymėta, kad, nesant tinkamai pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, negali būti paneigta užsakovo pareiga atlyginti už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, turi įvertinti, ar netiesioginiai įrodymai patvirtina ginčo darbų perdavimą.

14.       2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. elektroniniai laiškai patvirtina, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ieškovei siuntė savo pastabas dėl darbo projekto, o ieškovė jas perdavė atsakovei, t. y. dokumentai buvo perduoti pirminei peržiūrai. Ginčo sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad atsiradus šioje sutartyje neaptartų darbų ar kitų pataisų, terminai ir apmokėjimai fiksuojami atskirais raštiškais šalių susitarimais. Byloje nepateikta šalių raštiškų susitarimų dėl darbo projekto pataisų ir naujų terminų darbo projektui pateikti nustatymo. Todėl tikėtina, kad derinimui pateiktas darbo projektas, įvertinus pastabas, buvo pataisytas. Kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas, atsakovė 2020 m. kovo 6 d. projektavimo darbų sutartimi Nr. 20/03-01 su I. S. susitarė tik dėl 2 stendų ir 1 rodyklės maketavimo darbų, bet ne dėl viso ginčo darbo projekto parengimo. Atsakovės
2020 m. birželio 15 d. raštas atsakovei patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę informuodama, kad yra perprojektuoti stendų maketai, bei prašydama leisti pakeisti stendų ir rodyklės medžiagiškumą (iš organinio stiklo į metalinį karkasą). Teismo nuomone, perprojektuoti galima tokį maketą, kuris jau buvo suprojektuotas ir pateiktas kaip galutinis darbo rezultatas. Atsakovės pateikti įrodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu paštu su Ventos regioninio parko direkcija buvo derinami suoliukų užrašų maketai, nepaneigia, kad ieškovė nustatytu terminu atsakovei pateikė darbo projektą.  Sutiktina su ieškovės atstovu, kad atsakovės pozicija dėl projekto parengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, nes atsakovė iš pradžių teigė, kad projektas nebuvo parengtas, vėliau teigė, kad projektas buvo parengtas netinkamai, dar vėliau nurodė, kad projektą parengė kitas projektuotojas, o dar vėliau nurodė, kad projektą pasirengė pati. Atsakovė iki tol, kol gavo ieškovės 2020 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų aktą Nr. IPU579/A ir 2020 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IP0579, atliktų darbų apimties neginčijo ir nepateikė įrodymais pagrįstų atsikirtimų, patvirtinančių, kad kreipėsi į ieškovę dėl darbo projekto trūkumų. Teismo vertinimu, byloje esantys netiesioginiai įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo darbo projektas buvo perduotas atsakovei nustatytais terminais bei tvarka ir nėra įrodymų, kad darbų perdavimo metu buvo nustatyti darbų trūkumai. 

15.       Kaip teisingai nurodė ieškovė, Reglamento 9 punkte nustatyta, kad darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą, bei nustatytas baigtinis atvejų sąrašas, kada kitas ne techninį projektą parengęs projektuotojas gali rengti darbo projektą. Byloje nėra ginčo, kad Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui techninį projektą parengė ieškovė. Byloje nėra įrodymų, kad egzistavo Reglamento 9 punkte įtvirtintos aplinkybės, kad ne techninį projektą parengęs projektuotojas galėtų rengti darbo projektą. Darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai, vykdomi statybos darbai bei užbaigus statinį, išduodamas statybos užbaigimo aktas arba surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, darbo projekto brėžinius pažymint žyma „Taip pastatyta“ (Reglamento 14 punktas).  2020 m. spalio 27 d. darbų peravimo–priėmimo aktu atsakovė perdavė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbus. 2020 m. spalio 28 d. deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad užbaigė Papilės atodangos ir jos aplinkos tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbus. Todėl šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo ieškovės parengtą ir jai pateiktą darbo projektą. Priešingu atveju, jei darbo projektas nebūtų buvęs pateiktas atsakovei, būtų susidariusi situacija, kad atsakovė būtų vykdžiusi statybos darbus nesilaikydama statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir statybos nebūtų buvę galima užbaigti.

16.       Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

17.       Akivaizdu, kad šalys, vykdydamos ginčo sutartį, bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos iš esmės neįvykdė, nors, kaip minėta ginčo sutarties 6 punktu šalys buvo nusistačiusios, kad  atsiradus šioje sutartyje neaptartų darbų ar kitų pataisų, terminai ir apmokėjimai fiksuojami atskirais raštiškais šalių susitarimais. Padarius labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo darbo projektas buvo perduotas atsakovei nustatytais terminais bei tvarka ir darbų perdavimo metu nebuvo nustatyti darbų trūkumai, atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove už projektavimo darbus. Kaip minėta, šalys susitarė, kad darbų kaina yra 1 550,00 Eur, tačiau ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 1 550,01 Eur priteisimo, t. y. 0,01 Eur daugiau nei susitarta ginčo sutartyje. Teismo skaičiavimai patvirtina, kad toks skirtumas atsirado suapvalinus darbų kainą, nurodytą be PVM (nuo 1 280,99 Eur iki 1 281,00 Eur). Kadangi darbų kaina laikytina kaina, nurodyta sutartyje, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1 550,00 Eur skola. Teismo vertinimu, nepriteisus tik 0,01 Eur iš esmės negalima laikyti, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, ir laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas visiškai.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

18.       Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnis). Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Laikoma, kad skolininkas praleido terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.260 straipsnio 1 dalis).

19.       Ginčo sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė už kokybiškai atliktus ir perduotus darbus turi atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų. Nuo kokio momento skaičiuojamas atsiskaitymo terminas šalys ginčo sutartyje nesusitarė.

20.       Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Pažymėtina, kad ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

21.       Kadangi dėl apmokėjimo už atliktus darbus ieškovė atsakovei 2020 m. lapkričio 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. IP0579 laikytina, kad ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti išrašydama sąskaitą faktūrą ir atsiskaitymo termino pradžia skaičiuotina nuo 2020 m. lapkričio 20 d. Todėl atsiskaitymo terminas suėjo 2020 m. gruodžio 20 d. Ieškovė nuo šios datos iki ieškinio parengimo (2021 m. balandžio 22 d.) už 123 kalendorines dienas apskaičiavo
31,98 Eur palūkanas. Todėl ieškovei iš atsakovės, kuri praleido prievolės įvykdymo terminą,  priteistinos 31,98 Eur palūkanos.

22.       Ieškovė taip pat reikalauja priteisti 6 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas už skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip minėta, ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Pasibaigus prievolės įvykdymo terminui kreditoriaus reikalavimas mokėti palūkanas iki visiško skolos grąžinimo yra reikalavimas taikyti skolininkui civilinę atsakomybę už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, todėl taikytinas dvigubos civilinės atsakomybės draudimas, t. y. draudimas taikyti kartu kompensuojamąsias bei procesines palūkanas (pastarosios kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstamos kompensuojamosiomis). Vadinasi, ieškovė turi teisę gauti kompensacines palūkanas nuo termino praleidimo iki ieškinio parengimo, taip pat procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki prievolės įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti įstatyme numatytas kompensuojamąsias palūkanas už skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų

23.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi pareigą mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2021 m. birželio 9 d. Todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 1 581,98 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl sutarties nutraukimo

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje galimybė nutraukti arba pakeisti teisinį santykį (5 punktas) yra įtvirtinta kaip atskiras civilinių teisių gynimo būdas. Šis būdas dažniausiai taikomas tada, kai viena iš santykio šalių nevykdo sutarties.

25.       Atsakovė, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu, nurodė, kad ieškovė neįvykdė esminės ginčo sutarties sąlygos – nustatytais terminais neperdavė darbo projekto, todėl prašė teismo nutraukti ginčo sutartį, t. y. apginti jos pažeistas teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 5 punkte nustatytu būdu.

26.       Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, nes nustatyta, kad ji tinkamai įvykdė ginčo sutartį ir nustatytais terminais bei tvarka ginčo darbo projektą perdavė atsakovei, laikytina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl esminio sutarties pažeidimo, buvo paneigtos ir nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ginčo sutarties nutraukimo. 

27.       Ginčo sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad sutartis galioja nuo jos patvirtinimo ir galioja iki šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo arba atskiro protokolo dėl sutarties nutraukimo sudarymo. Todėl, patenkinus ieškovės ieškinį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, laikytina, kad ginčo sutartis galioja iki šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

29.       Kaip minėta, nepriteisus tik 0,01 Eur iš esmės negalima laikyti, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, ir laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas visiškai. Tačiau netenkinus reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš esmės negalima laikyti, kad ieškinys patenkintas visiškai. Kadangi ieškovė buvo pareiškusi 4 materialinius reikalavimus, netenkinus minėto reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 75 procentais.

30.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 36,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat patyrė 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2017 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartis, 2021 m. gegužės 6 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 68253627 ir 2021 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. O212811087596827. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovė, ieškinį tenkinus iš dalies (75 procentais), turi teisę į 27,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. 

31.       Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 170,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovė patyrė 1 120,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2021 m. spalio 4 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2021/10-1, 2021 m. spalio 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 637,
2021 m. gruodžio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 651, 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymai. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl atsakovė, ieškinį tenkinus iš dalies (75 procentais), turi teisę į 42,50 Eur žyminio mokesčio ir 280,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

32.       Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 4,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

33.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gamasta“, kodas 304413031, ieškovei UAB „Inžinerinis projektavimas“, kodas 223973140, 1 550,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) skolą, 31,98 Eur (trisdešimt vieno euro 98 ct) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 581,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4,50 Eur (keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                         Erminijus Baziulis