Civilinė byla Nr. e2YT-2098-393/2023              

                                                                                         Proceso Nr. 2-27-3-00164-2023-2              

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                  2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 19 d.

Lazdijai

dalyvaujant pareiškėjai L. P., pareiškėjos atstovui advokatui Virginijui Batulevičiui,

suinteresuotiesiems asmenims M. N., A. K. ir Z. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., M. N. ir Z. M. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Teismas,

n u s t a t ė :

Pareiškimu prašoma paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos A. E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. 

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjos atstovas advokatas Virginijus Batulevičius paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), būdama 71 metų, mirė pareiškėjos motina A. E. G., kurios gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjos motina A. E. G. nuosavybės teise turėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Likusi 1/2 dalis minėto turto nuosavybės teise priklauso pareiškėjai L. P. Nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) su motina įsigijo 1992 m., gyveno kartu su savo šeima ir motina A. E. G., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrai su savo šeima ir motina naudojosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Iš karto po motinos A. E. G. mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Po motinos mirties pareiškėja su šeima ir toliau liko gyventi ir naudotis pareiškėjai ir motinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namu, ūkiniais pastatais. Namuose liko daug mamos asmeninių daiktų, indų, buities prietaisų, namų apyvokos daiktų, baldų, kuriais rūpinasi ir naudoja kaip savus. Šiuose namuose su šeima gyvena iki šiol, prižiūri, rūpinasi sodybos statiniais, namo apšildymu šaltuoju metų sezonu, moka mokesčius už šiukšlių išvežimą, elektrą. Nors per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą po motinos mirties priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į motinos palikimą pagal įstatymą nėra, todėl kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja, iškart po savo motinos A. E. G. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotieji asmenys A. K., M. N. ir Z. M. nepareiškė prieštaravimų pateiktam pareiškimui, sutiko su pareiškėjos prašomu nustatyti juridiniu faktu, todėl teismas prieina prie išvados, kad su pareiškėjos reikalavimu sutinka.  

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, kad L. P., po motinos A. E. G. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.  

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po A. E. G. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina 2023 m. sausio 25 d.  Lazdijų rajono 2 – ojo notarų biuro liudijimas, kad po A. E. G. mirties, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjos atstovo paaiškinimas, suinteresuotųjų asmenų paaiškinimai, dokumentai: pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, mirties liudijimo nuorašas, mokėjimų už elektros energiją ir vandenį nuorašai, VĮ Registrų centro pažymos kopija, visiškai patvirtina pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes, kad L. P. po savo motinos A. E. G. mirties rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo ir naudojosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, mokėjo mokesčius, perėmė visus asmeninius daiktus bei buities reikmenis - valdė šį turtą kaip vienintelė savininkė, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Ši norma teisės doktrinoje ir praktikoje aiškinama taip, kad, įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Kadangi  pareiškėja laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėja kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 33,20 Eur, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str. ir 448 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos A. E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. 

Juridinis faktas nustatytas tam, kad L. P., galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios palikimą.

Priteisti iš pareiškėjos L. P. 33,20 (trisdešimt tris eurus 20 ct) Eur, valstybei bylinėjimosi išlaidų. (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja                            Irma Blekaitienė