Administracinė byla Nr. I-3343-189/2013
Proceso Nr. 3-61-3-01373-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Nijolės Žalnieriūnienės,
dalyvaujant pareiškėjui A. B.,
išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), kuriame prašė:
1) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-16 sprendimą Nr. 1D-3918(11) (b. l. 7-8);
2) Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtai neišmokėtą paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 12362,85 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2009-12-15 sprendimu Nr. 11SP-2808 pareiškėjui nuo 2009-12-01 iki neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija 1083,59 Lt. Tačiau Ministerija taikydama Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas, 1 ir 2 priede nurodytas formules, kiekvieną mėnesį pareiškėjui mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Todėl už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. susidarė neišmokėtos pensijos dalis – 12362,85 Lt.
Pareiškėjas dėl pensijos sumažinimo 2013-04-08 kreipėsi į Ministeriją prašydamas išmokėti susidariusią nepriemoką. Ministerija 2013-04-16 raštu Nr. 1D-3918(11) pareiškėją informavo, kad neišmokėta pensijos dalis nebus grąžinama.
Pabrėžė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, neišmokėta pensijos dalis turėtų būti priteistina.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimo (b. l. 24-26) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad atsižvelgiant į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikiną valstybinių pensijų mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą Ministerija sprendimo priėmimo metu neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką. Tuo pagrindu pabrėžė, kad Ministerijos skundžiamas sprendimas yra teisėtas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas yra praleidęs įstatymų nustatytą skundo padavimo pensiją skiriančiai ir mokančiai institucijai 3 m. terminą, nes, nors apie pensijos sumažinimą sužinojo 2010 m. sausio mėn., tačiau į Ministeriją kreipėsi tik 2013 balandžio mėn. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo skundą, pensijos kompensavimą prašė atidėti iki 2014-02-01.
Atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010 – 2012 metais.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2009-12-01 iki neterminuotai buvo nuspręsta skirti 1083,59 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 14). Pareiškėjas su 2013-04-05 prašymu kreipėsi į Ministeriją prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti jam paskirtą valstybinę pensiją (b. l. 19). Ministerija 2013-04-16 sprendimu Nr. 1D-3918(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota, vadovaujantis nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalimi, pritaikius pagal šio įstatymo 1 priedą apskaičiuotą koeficientą (0,8178), taip pat, pagal Laikinojo įstatymo 5 str., pareiškėjo Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotai pensijai nustatytas koeficientas pagal šio įstatymo 2 priedo formulę. Kartu pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenumato (b. l. 22-23).
Byloje pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013-03-22 pažyma apie 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11PP(P)-2163 (b. l. 18) patvirtina, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatas.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Ministerija.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakciją galiojusią nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.
Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 punktus nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalimi (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (administracinės bylos b. Nr. A-10-57/2004; Nr. A-7-55-04). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).
Sisteminis nurodytų teisės nuostatų ir teismų praktikos vertinimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.
Tarnybos 2013-03-22 pažyma Nr. 11PP(P)-2163 tvirtina, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 1083,59 Lt, todėl per šį laikotarpį pareiškėjui būtų buvę išmokėta 31424,11 Lt (1083,59 Lt x 29 mėn., skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio mėn.).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 str. 1 dalį, nurodyta suma, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. perskaičiuota iki 26264,14 Lt (905,66 Lt x 29). Ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis (atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų), laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo perskaičiuota ir pareiškėjui minėtu laikotarpiu išmokėta 13901,29 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjui nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatas, t. y. 26264,14 Lt.
Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai pareiškėjui minėtu laikotarpiu (nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.) buvo išmokėta 13901,29 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 12362,85 Lt (26264,14 Lt – 13901,29 Lt) suma.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę, reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2747/2012).
Taigi toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis – 12362,85 Lt pareiškėjui priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėjas skundo argumentais taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2013-04-16 sprendimą Nr. 1D-3918(11). Minėtu sprendimu Ministerija atsakė į pareiškėjo 2013-04-05 prašymą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 konstatavo, jog remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau nurodė, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Atsižvelgiant į paminėtą išaiškinimą, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti tik tą Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-16 sprendimo Nr. 1D-3918(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.
Ministerija atsiliepimo argumentais nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs įstatymų nustatytą apskundimo terminą reikalavimui dėl nepriemokos priteisimo pareikšti, todėl valstybinė pensija už 2010 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius pareiškėjui nepriteistina. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas reikalavimą reiškia už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. (pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas) ir į Ministeriją dėl nepriemokos grąžinimo kreipėsi 2013 m. balandžio mėn., todėl laikytina, kad termino (3 metų) kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo pareiškėjas nėra praleidęs.
Atsakovė atsiliepimo argumentais, tuo atveju, jei pareiškėjo skundas bus tenkinamas, neišmokėtos pensijos dalies kompensavimą prašė atidėti iki 2014-02-01.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013, taip pat pažymėjo, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. Nurodė, kad teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nutarė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi remiantis teismo praktikoje išdėstytais argumentais ir atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, įpareigotina išmokėti pareiškėjui 12362,85 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 12362,85 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt du litus ir 85 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Išmokėti pareiškėjui A. B. 12362,85 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-16 sprendimo Nr. 1D-3918(11) dalį, kurioje atsisakyta A. B. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų.
Kitoje dalyje pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Bronius Januška
Ina Kirkutienė
Nijolė Žalnieriūnienė