Civilinė byla Nr. e2-147-922/2022

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00503-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.1.6.1.; 3.2.6.1.

                                                                                                                                                         (S)

ALYTAUS apylinkės teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Varėna

Alytaus

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei O. B. (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“), atsakovės G. K. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, trečiojo asmens N. K. atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, nedalyvaujant atsakovams A. K., G. K., tretiesiems asmenims antstolei T. G., V. V., N. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. K., G. K., tretieji asmenys antstolė T. G., V. V., N. K., dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą 2019-12-10 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nukreipti A. K. skolų išieškojimą vykdomosiose bylose į turtą: ½ „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptus (duomenys neskelbtini) vienetus, paveldėtus po J. K. mirties, šiai dienai valdomus G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tai yra į 1/4 dalį iš ½ dalies „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptų (duomenys neskelbtini) vienetų, kuriuos paveldėjo G. K. (A. K. padovanotą dalį). Ieškinyje nurodoma, kad VMI prie FM gavo antstolės T. G. 2021-07-27 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, kuriame nurodyta, kad Skolininkas A. K. nepriėmė palikimo, atsiradusio po tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolių informacinės sistemos 2021-08-18 dienos duomenimis, A. K. atžvilgiu antstoliai vykdo 10 (dešimt) vykdomųjų bylų, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš Skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 1 950,06 EUR, iš kurių mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje apskaityta 1 452,85 EUR nepriemoka, kurią sudaro: 637,42 EUR privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 137,00 EUR administracinės baudos; 578,43 EUR baudos; 100,00 EUR pagal vykdomuosius dokumentus. Iki 2020-01-01 (t. y. paskutinės dienos po tėvo mirties, iki kurios A. K. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI prie FM sudarė 1950,06 EUR. Remiantis Testamentų registro informacija, palikimą po J. K. mirties priėmė N. K., G. K. ir V. V.. A. K. 2019-12-10 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) savo teisę perleido sesei G. K.. Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. M. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini)  į ½ dalį „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptų (duomenys neskelbtini) vienetų sekančiai: ¼ dalis N. K., ¼ dalis V. V., ½ dalis G. K.. Į likusią ½ dalį sukauptų vienetų buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiai sutuoktinei N. K.. Paveldėjimo teisės liudijimas į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), neišduotas. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2020-07-22 liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)  G. K. paveldėjo savo brolio A. K. dalį „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptų (duomenys neskelbtini) vienetų. Skolininkas yra J. K. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, taigi Skolininkas turėjo teisę į dalį J. K. palikimo, tačiau šios savo teisės neįgyvendino, atsisakydamas (padovanodamas) savo dalį palikimo. VMI vertinimu A. K. palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai. A. K. nepriimdamas po tėvo J. K.mirties atsiradusio palikimo, iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM teises. Mano, kad byloje yra įrodytos visos sąlygos actio Pauliana ieškiniui tenkinti, todėl A. K. atsisakymas palikimo - paveldėjimo teisės padovanojimas seseriai turi būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, nurodė aplinkybes bei argumentus išdėstytus ieškinyje.

Atsakovė G. K. bei trečiasis asmuo N. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad mirusiam J. K. buvo diagnozuotas vėžys, ir jos nesitikėjo, kad jo gyvybė taip greitai užges, todėl nesusitvarkė dokumentacijos ir tokiu būdu neišvengė vieno kambario buto padalinimo. Taip pat N. K. nesitikėjo, kad butas bus dalinamas, nes butą išsipirko ji pati, kai vyko jo privatizavimas, ir viena mokėjo mokesčius už butą, stogą, vandens skaitiklius, bendrojo naudojimo laiptinės šarvuotas duris (suma už vandens skaitiklius, stogo darbus, laiptinės duris siekia 1450 Lt). J. K. ilgą laiką nedirbo ir finansiškai šeimos nerėmė. N. K., didžiausios dalies paveldėtoja, yra nusprendusi buto dalį palikti dukrai – G. K., kuri visą laiką vienintelė ja rūpinasi. Tėvai butą buvo nusprendę palikti G. K., todėl esant tokiai situacijai, buvo susitarta, kad A. K. perrašys paveldėtus kvadratus (4,541 m2) G. K.. Notaro išlaidas padengė G. K.. A. K. seniai šiame bute negyvena ir yra išregistruotas, finansiškai niekuo neprisidėjo, bute nėra jam priklausančio turto, ir jis šiame bute neplanavo gyventi. Nurodo, kad mirus J. K., turėjo dideles finansines laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidas, kurias apmokėjo tik jos, niekas daugiau neprisidėjo. (duomenys neskelbtini)  banke esančius menkus pinigėlius planavo panaudoti J. kapo sutvarkymui. Suma yra maža, dar reikia susimokėti už notarės ir banko paslaugas, A. K. tokių pinigų neturi. Luminor banke paskaičiuota dalis A. K. tesiektų - 37,50 Eur. Mano, kad A. K. šeimos nariai neturi nukentėti dėl to, kad A. K. nėra finansiškai stabilus, jos pačios turi savo finansinių įsipareigojimų. N. K. ir G. K. patyrė didelį stresą dėl antstolės T. G. procesinių veiksmų, kurie prasilenkia su žmogiškumu. Siūlė nepanaikinti buto dovanojimo sutarties G. K.. Nurodo, kad G. K. formaliai apiformintų dokumentus, susijusius su paveldėto turto įvertinimu, įvertinus turtą ji sumokėtų pinigais padengdama dalį A. K. įsiskolinimo sumos. Nori, kad tai būtų oficialiai patvirtinta, kad suma sumokėta, ir kad daugiau į jas būtų nesikreipiama, netrukdoma jų ramybė ir brangus laikas.

Teismo posėdžio metu atsakovės G. K. atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą.

Trečiojo asmens N. K. atstovas advokatas Gintarus Česnulevičius palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo antstolė T. G. atsiliepime su ieškovės ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas turi skolų valstybei, jų nemoka, nedirba, pajamų ir turto neturi. Nurodė, kad atsakovui A. K. atsisakius palikimo, buvo pažeisti išieškotojos interesai, kadangi neliko galimybės nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą, jog būtų įvykdytas vykdomasis dokumentas, kadangi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, skolininkas neturi.

Atsakovas A. K. atsiliepimo nepateikė, 2021-11-29 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad šiuo metu dirba. Iki teismo posėdžio pradžios jokių prašymų nepateikė.

Tretysis asmuo V. V. atsiliepimo nepateikė, iki teismo posėdžių jokių prašymų nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš 2021-07-27 antstolės T. G. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Testamentų registro išrašu, nustatyta, kad registre 2019-12-10 įregistruotas palikimo priėmimo faktas po skolininko A. K. tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Testamentų registro duomenimis po skolininko A. K. tėvo J. K. mirties palikimą priėmė skolininko A. K. motina N. K. bei seserys G. K. ir V. V.. A. K. 2019-12-10 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) savo teisę perleido sesei G. K.. 2021-07-23 Varėnos rajono 2 – ojo notarų biuro notarės L. M. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu antstolei T. G., patvirtinama, kad 2020-07-22 buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)  į ½ dalį (duomenys neskelbtini)  UAB kaupimo fonde sukauptų (duomenys neskelbtini) vienetų sekančiai: ¼ dalis N. K., ¼ dalis V. V., ½ dalis G. K.. Į likusią ½ dalį sukauptų vietų buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiai sutuoktinei N. K.. Taip pat patvirtinama, kad paveldėjimo teisės liudijimas į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), neišduotas.

Ieškovės teigimu, atsakovui A. K. perleidus savo paveldėjimo teisę, yra pažeidžiami jos interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų vykdomas skolų išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Iš 2021-07-27 antstolės T. G. patvarkymo, matyti, jog atsakovas piniginių lėšų neturi, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra, A. K. atžvilgiu antstoliai vykdo 10 vykdomųjų bylų, bendra iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 1950,06 Eur. 

Iš antstolės patvarkymo matyti, kad po tėvo mirties skolininkas A. K. 2019-12-10 Varėnos rajono 2 – ojo notarų biuro notarei pateiktu pareiškimu dėl palikimo priėmimo palikimą priėmė, tačiau tą pačią dieną, t. y. 2019-12-10 paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), perleido savo teises sesei G. K., taip piktnaudžiaudamas savo teise, nes žinojo apie neapmokėtas skolas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama apginti savo kaip kreditoriaus interesus, prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą 2019-12-10 Varėnos 2 – ojo notarų biuro notarės L. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukreipti išieškojimą į turtą: ½ dalį „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptus (duomenys neskelbtini) vienetus, paveldėtus po J. K. mirties, šiai dienai valdomus atsakovės G. K.: t. y. į ¼ dalį iš ½ dalies „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptų (duomenys neskelbtini) vienetų, kuriuos paveldėjo atsakovė G. K., atsakovui A. K. padovanojus jam priklausančią dalį, kuri atsirado po jo tėvo mirties.

CK 6.66 straipsnyje 1 dalyje, nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y., nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga kyla atsakovui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje e2A-231-464/2018). Byloje konstatuota, jog antstoliai vykdo vykdomąsias bylas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus nuo 2013 m. iki 2021 m. Atsakovo A. K. tėvas mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties atsakovas (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono 2 – ojo notarų biuro notarei pateiktu pareiškimu dėl palikimo priėmimo palikimą priėmė, tačiau tą pačią dieną, t. y., (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), perleido savo teises sesei G. K.. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė (kreditorius) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, teisių perleidimo, turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. K. pagal išduotus vykdomuosius dokumentus iki atsakovo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, teisių perleidimo momento. Vadinasi ieškovė pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus iki (duomenys neskelbtini) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau tokios reikalavimo teisės neturi pagal actio Pauliana institutą dėl vykdomųjų dokumentų išduotų dėl atsakovo įsiskolinimų jau po (duomenys neskelbtini).

Pasak ieškovės, atsakovui paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleidus jo paveldėjimo teisę, yra pažeidžiami jos interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo A. K. paveldėtą turtą, jog būtų įvykdyti išduoti vykdomieji dokumentai, kadangi jokio kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

Bylos duomenimis atsakovas jokio turto neturi. Nors iš pateiktos (duomenys neskelbtini) darbo sutarties (e. b. l. 87-88) matyti, kad atsakovas dirba „(duomenys neskelbtini)“ UAB, ir gauna darbo užmokestį, tačiau akivaizdu, kad pajamos nepakankamos, kad būtų padengtas susidaręs įsiskolinimas. Mirus jo tėvui, atsakovas įgijo paveldėjimo teisę įstatymo pagrindu į jo tėvui palikimo dieną priklausiusio turto dalį: į ¼ dalį iš ½ dalies „(duomenys neskelbtini)“, UAB sukauptų (duomenys neskelbtini) vienetų. Konstatuota, jog atsakovas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido savo teisę į jam priklausančio palikimo dalį, kurią priėmė tik jo sesuo G. K.. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovo sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditoriaus) teises ir atsakovas (skolininkas) apie tai žinojo, nes kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, atsakovas neturėjo ir neturi, o siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, atsakovas nuo palikimo atsisakė (jį perleido savo seseriai).

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Atsakovas A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2021-11-29 vykusiame teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad šiuo metu dirba, todėl gali dengti įsiskolinimą. Kituose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pažymėtina tai, kad 2021-12-13 teismo posėdis buvo atidėtas suteikiant atsakovui galimybę pasisakyti dėl pareikšto ieškinio, tačiau į kitus vykusius teismo posėdžius atsakovas neatvyko, taip atsisakydamas teismo suteiktos teisės būti išklausytam, išdėstyti savo poziciją dėl pateikto ieškinio. Atsakovė G. K. ir tretysis asmuo N. K. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tėvai, t. y., N. K. bei palikėjas J. K. buvo nutarę butą palikti dukrai (atsakovei) G. K., dėl šios priežasties buvo susitarta su (atsakovu) A. K., kad jis jam tenkančią buto dalį perrašys savo seseriai G. K.. Nurodė žinojusios, kad A. K. turi finansinių sunkumų, tačiau apie tikrąją A. K. situaciją sužinojusios tik gavus teismo procesinius dokumentus. Taip pat nurodė, kad A. K. seniai bute negyvena, nėra jame deklaravęs savo gyvenamosios vietos, nesirūpino butu, nemokėjo mokesčių, tik motina N. K. bei sesuo G. K. visą laiką prižiūrėjo tėvą, jam mirus rūpinosi jo laidotuvėmis, padengė visas, tiek laidotuvių, tiek kapo tvarkymo išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)  banke esančius pinigus planavo skirti palikėjo kapo tvarkymui. Taip pat nurodė, kad A. K. neturi pinigų.

Teismo vertinimu, tokios nurodytos priežastys neatitinka teisingumo ir geros moralės principų (CK 1.5, 1.80 ir 1.81 straipsniai). Faktiškai paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleidus savo paveldėjimo teises atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo dalies perleidimas pažeidė ieškovo interesus.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Teismų praktikoje nurodoma, kad, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžią daryti išvadą, jog atsakovas A. K. neturėjo jokios pareigos dovanoti paveldėjimo teisių taip perleidžiant savo palikimo dalį; neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga perleisti palikimo dalį. Teismo vertinimu, atsakovas, padovanodamas paveldėjimo teises ir taip perleisdamas savo paveldimo turto dalį seseriai (atsakovei) G. K., pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditoriaus (ieškovės) interesus ir išvengti prievolių.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas padovanojo paveldėjimo teises taip perleisdamas savo paveldimo turto dalį savo seseriai G. K.. Skolininko (atsakovo A. K.) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. K., teismo vertinimu, nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad apie atsakovo A. K. palikimą sužinojo iš antstolės 2021-07-27 patvarkymo, todėl vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos dėl vykdomųjų dokumentų iki 2019-10-01 išduotų dėl skolininko A. K., todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Varėnos rajono 2 – ojo notarų biuro notarės L. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tenkintinas, leidžiant nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus tik iki 2019-10-01 į atsakovui po jo tėvo mirties atsiradusį turtą: ½ „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptus (duomenys neskelbtini) vienetus, paveldėtus po J. K. mirties, valdomus G. K.: tai yra į ¼ dalį iš ½ dalies „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptų (duomenys neskelbtini) vienetų, kuriuos paveldėjo G. K. (A. K. paveldėtą dalį). Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo A. K. išieškotojo (ieškovės) naudai vykdomas nuo 2013 m. ir skola nebuvo išieškota. Antstolė vykdymo metu nustatė, kad, kaip jau buvo minėta, skolininkas nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

Tokiu būdu, atsakovo (skolininko) veikimas – padovanojus paveldėjimo teises, taip perleidžiant savo paveldimo turto dalį savo seseriai, turint skolinių įsipareigojimų ir kreditorių, žinant apie antstolio vykdomą išieškojimą, laikytinas siekiu išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, kas neabejotinai pažeidė ieškovės kaip kreditoriaus, turinčio neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, teisėtus interesus atgauti iš skolininko išieškomą sumą. Toks paveldėjimo teisių perleidimas pažeidė kreditoriaus teises ir skolininkas apie tai žinojo, nesiekė grąžinti turimų skolų, perleisdamas savo turto dalį artimajam giminaičiui – broliui ir seseriai, tokiais veiksmais savo turtą sumažindamas ir taip sukeldamas realią grėsmę, kad turimi skoliniai įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, kas kartu patvirtina ir asmens nesąžiningumą. Taip pat pažymėtina, kad aptariamu atveju sandorio pripažinimas negaliojančiu be kita ko yra priemonė atkurti skolininko (atsakovo) mokumą ir sugrąžinti jį į ankstesnę turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus tai, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti nėra praleistas (antstolės 2021-07-27 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu ieškovė gavo 2021-07-27), darytina išvada, kad yra visos actio Pauliana ieškinio sąlygos, todėl ieškovės ieškinys iš esmės tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo A. K. į valstybės biudžetą priteistina 75,00 Eur dydžio žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnis). Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo A. K. į valstybės biudžetą priteistina ir 48,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą 2019-12-10 Varėnos rajono 2 – ojo notarų biuro notarės L. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Leisti nukreipti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolų valstybės biudžetui, atstovaujamam Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškojimą vykdomosiose bylose, pagal vykdomuosius dokumentus išduotus tik iki (duomenys neskelbtini), į turtą: ½ „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptus (duomenys neskelbtini) vienetus, paveldėtus po J. K. mirties, valdomus G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tai yra į ¼ dalį iš ½ dalies „(duomenys neskelbtini)“, UAB fonde sukauptų (duomenys neskelbtini) vienetų, kuriuos paveldėjo G. K. (A. K. paveldėtą dalį).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio bei 48,10 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidos – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos), mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja           Loreta Janiulytė