Administracinė byla Nr. A-2871-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02690-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodui, R. S., P. R. P., D. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro atliktą Juridinių asmenų registro duomenų apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu turinčius teisę veikti asmenis pakeitimą, numačiusį, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu turi teisę veikti P. R. P. ir R. S.; 2) atstatyti iki neteisėto Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos duomenų pakeitimo buvusius duomenis, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu veikti turi teisę D. L. ir pareiškėjas A. K..

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1998 m. sausio 26 d. buvo įregistruota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios religinė bendruomenė, jos pagrindu įsteigtas juridinis asmuo – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija (toliau – ir Kolegija). Nuo 2011 m. sausio 24 d. Kolegijos vardu veikė pareiškėjas. Pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. sužinojo, kad buvo neteisėtai nušalintas nuo Kolegijos vadovo pareigų, minėtas nušalinimas įvyko remiantis atsakovės atliktais veiksmais, t. y. įregistravus naujus asmenis, remiantis  Lietuvos  Respublikos  teisingumo  ministerijos priimta  išvada.

    Pareiškėjas pažymėjo, kad juridinis asmuo – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas (toliau – ir Sinodas) buvo įsteigtas  vėliau nei  Kolegija – 2002 m. gruodžio 9 d., kuris taip  pat  pripažintas  tradicine  religine  bendruomene. Kolegija ir Sinodas yra dvi skirtingos religinės bendruomenės, tarp kurių niekada nebuvo subordinacinio ryšio.

   Pareiškėjo vertinimu, atsakovė neturėjo teisės Juridinių asmenų registre pakeisti  Kolegijos duomenis ir nurodyti, kad pareiškėjas nebegali veikti Kolegijos vardu. Atsakovė neturėjo teisės remtis Teisingumo ministerijos išvada. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.37 straipsnio 3 dalies nuostatas religinės bendruomenės ir bendrijos bei jų struktūriniai padaliniai, turintys juridinio asmens teises, veikia pagal savo kanonus, statutus ar kitas normas, tiek kiek jie neprieštarauja įstatymams. Teisingumo ministerija negalėjo priimti  jokios išvados, kuria remiantis būtų galima pakeisti Kolegijos vardu veikiančius asmenis.

   Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32.4 p. nustatyta, kad juridinių asmenų registrui duomenis apie tradicinę religinę bendruomenę pateikia Teisingumo ministerija, kuriai dokumentus arba jų pasikeitimus pateikia pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Pareiškėjas dėl Kolegijos vardu veikiančių asmenų pakeitimo neteikė jokių prašymų nei Teisingumo ministerijai, nei atsakovei. Prašymų apie Kolegijos vardu veikiančių asmenų pasikeitimą negalėjo pateikti ir kitos reformatų bažnyčios bendruomenės – Sinodo – vadovybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(8)-434-04 konstatavo, kad Sinodas ir Kolegija yra atskiros, savarankiškos tradicinės religinės bendrijos ir juridiniai asmenys, kurie nėra tapatūs, o tai, pareiškėjo teigimu, reiškia, kad Sinodas Kolegijos vardu negalėjo teikti prašymų nei Teisingumo ministerijai, nei atsakovei, o atsakovė negalėjo tokių prašymų priimti ar jų pagrindu atlikti kokius nors veiksmus.

              Atsakovė, atstovaujama VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2013 m. liepos 12 d. gavo 2013 m. liepos 9 d. prašymą įtraukti į Juridinių asmenų registrą pakeistus Kolegijos duomenis (forma JAR-2) ir Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-4978 dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą. Atsakovės teigimu, Kolegijos duomenų pakeitimai į Juridinių asmenų registrą 2013 m. liepos 12 d. įtraukti pateikus visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius bei tinkamai sudarytus dokumentus – prašymą ir Išvadą (Nuostatų 34–35 p., 40–42 p.). Dokumentai ir duomenys pateikti tinkamo subjekto – Teisingumo ministerijos, kurios išvadoje nurodyta, kad, pasikeitusius Kolegijos duomenis įtraukti į Registrą galima, kadangi gautas prašymas yra pasirašytas pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentingos vadovybės.

   Pažymėjo, kad tradicinės religinės bendruomenės duomenis ir dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus Teisingumo ministerijai, Registro tvarkytojas nebetikrina jam pateiktų duomenų ir dokumentų tikrumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams, tik įtraukia pateiktame prašyme nurodytus duomenis į Juridinių asmenų registrą. Šiuo atveju VĮ Registrų centras neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti jam pateiktų duomenų ir dokumentų tikrumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams, taip pat nebuvo pagrindo atsisakyti įtraukti duomenis į Registrą. Esant nenuginčytiems dokumentams, kurių pagrindu duomenys įrašyti į Registrą, nėra pagrindo keisti Registro duomenis, atitinkamai tenkinti pareiškėjo skundą.

              Tretieji suinteresuoti asmenys Sinodas ir Kolegija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. 

Atsiliepime nurodė, kad 2013 m. kovo 23 d. įvykusiame Lietuvos evangelikų reformatų neeiliniame Sinode buvo išrinkti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovai 2013–2016 m. kadencijai, buvo nutarta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organų nariais patvirtinti T. Š. ir R. M., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos  nariais  patvirtinti P. R. P. ir R. S., Sinodo valdymo organų nariais buvo patvirtinti P. R. P. ir T. Š.. Šis nutarimas buvo įtvirtintas 2013 m. kovo 23 d. neeilinio Sinodo Kanonu X-2013N „Dėl Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybės išrinkimo arba patvirtinimo“. 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame Sinode naujai išrinkus ir patvirtintus  Lietuvos  Evangelikų  reformatorių Sinodo  vadovybę, buvo panaikinti iki tol buvę A. K. ir D. L. įgaliojimai atstovauti Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtus juridinius asmenis ar bet kaip kitaip veikti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendruomenės vardu.

Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija yra tas subjektas, kuris turi teisę teikti išvadas dėl  tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų  registrą.

Nesutinka, kad Teisingumo ministerija negalėjo priimti išvados, kuria remiantis būtų galima pakeisti Kolegijos vardu veikiančius asmenis, nes pats pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai evangelikų reformatų Kanonus ar jų nuostatas pažeidė Teisingumo ministerija. Be to, pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnį būtent Teisingumo ministerija yra atsakinga už tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų juridinio asmens teisių įforminimą, o Nuostatų 32.4. punktas įtvirtina, kad dokumentus ir duomenis apie tradicines Lietuvos religines bendruomenes, bendrijas ir centrus Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikia Teisingumo ministerija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti iš esmės pareiškėjo skunde teismui nurodytais argumentais.

Papildomai atsiliepime nurodė, kad Sinodo Kolegija ir ji, kaip Sinodo Kolegijos prezidentė, jokių prašymų dėl bažnyčios, Sinodo Kolegijos ar jai pavaldžių parapijų valdymo organų pakeitimo neteikė. Todėl registracija atlikta nepagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad tenkindama 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento T. Š. ir kitų asmenų pasirašytą prašymą, parengė išvadas įtraukti į Juridinių asmenų registrą pasikeitusius Biržų, Kėdainių, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Kelmės, Papilio, Salamiesčio, Vilniaus, Jonavos ir Alytaus evangelikų reformatų parapijų (naujai išrinkti asmenys Švobiškio ir Nemunėlio Radviliškio parapijose buvo tie patys, kurie jau buvo įtraukti į Juridinių asmenų registrą, tad jų duomenys nebuvo keičiami), taip pat - juridinių asmenų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, Kolegijos, Sinodo duomenis apie valdymo organų narius, turinčius teisę sudaryti sandorius šių juridinių asmenų vardu. Išvados buvo parengtos atsižvelgiant į kartu su minėtu prašymu pateiktus dokumentus: 2013 m. kovo 23 d. Neeilinio Sinodo antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su patvirtintomis Neeiliniame Sinode priimtų Sinodo kanonų ir Sinodo memorialų originalų kopijomis, Neeiliniame Sinode dalyvavusiųjų asmenų sąrašo kopiją, Neeilinio Sinodo posėdžio protokolo kopiją, 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdžio protokolo kopiją, 2013 m. kovo 16 d. Lietuvos evangelikų reformatų išplėstinio Konsistorijos posėdžio protokolo kopiją, 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kuratorių sesijos protokolo kopiją, antstolių parapijų sesijų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei kartu su jais pateiktą medžiagą: Seniūnų Valdybų, Seniūnų Tarybų susirinkimų protokolų kopijas, administratorių sprendimų kopijas, parapijų Sesijose dalyvavusių konfirmuotų parapijiečių sąrašų kopijas, laikraščių su skelbimais apie parapijų Sesijas kopijas, išankstinio balsavimo dalyvių ir pasirašytų vokų su balsavimo biuleteniais įteikimo / gavimo patvirtinimo sąrašus bei pateiktus vaizdo ir garso įrašus. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad 2013 m. pradžioje buvo iš naujo išrinktos visų Lietuvos evangelikų reformatų parapijų vadovybės, o 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame Sinode buvo iš naujo paskirtos juridinių asmenų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, Kolegijos ir Sinodo vadovybės. 

Pažymėjo, kad Teisingumo ministerijai buvo pateikti dokumentai, kurių reikalauja teisės aktai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas teikti Juridinių asmenų registrui išvadą dėl pasikeitusių valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Teisingumo ministerija 2013 m. balandžio 30 d. gavo Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento T. Š. ir kitų asmenų pasirašytą prašymą įtraukti visų Lietuvoje juridinio asmens teisę turinčių tradicinių Lietuvoje evangelikų reformatų parapijų pasikeitusius valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, duomenis į Juridinių asmenų registrą bei įtraukti visų trijų Lietuvoje veikiančių juridinio asmens teises turinčių aukštesniųjų evangelikų reformatų institucijų (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, Kolegijos, Sinodo) pasikeitusius duomenis į Juridinių asmenų registrą. Teisingumo ministerija 2013 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (8.3.46)-7R-4209 prašymo nagrinėjimą ta apimtimi, kiek jis susijęs, su Kolegija sustabdė, kol Vilniaus apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-2248-345/2013. Teisingumo ministerija 2013 m. birželio 21 d. gavo Sinodo 2013 m. birželio 20 d. prašymą atnaujinti administracinę procedūrą, kadangi pareiškėjo 2013 m. balandžio 29 d. rašte suformuluotas prašymas nėra susijęs su prašymo nagrinėjimo sustabdymo pagrindu. Teisingumo ministerija iš naujo įvertino visas faktines aplinkybes ir, atsižvelgdama į pateiktą raštą, 2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (2.41)7R-4956 atnaujino 2013 m. balandžio 23 d. prašymo nagrinėjimą ir 2013 m. liepos 10 d. priėmė išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-4978  ir  Nr. (8.3.46.)-7R-4979. Registro tvarkytojas, vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, 2013 m. liepos 12 d. įtraukė į Juridinių asmenų registrą pateiktame prašyme nurodytus Kolegijos duomenis apie asmenis, veikiančius šios religinės bendruomenės vardu.

Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5365-142/2014 pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Teisingumo ministerijai dėl jos priimtų 2013 m. liepos 10 d. išvados Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir išvados Nr. (8.3.46.)-7R-4979 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis  teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkino. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir Nr. (8.3.46.)-7R-4979. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-4979 nurodytas išvadų teikimo pagrindas – Nuostatų 32.4 ir 41.1 punktai, bei tai, jog tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusius duomenis įtraukti į Juridinių asmenų registrą galima. Pažymima, jog gautas prašymas yra pasirašytas pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentingos vadovybės. Minėtose išvadose nėra nurodoma, patikrinusi ir remdamasi kokiais objektyviais duomenimis, kokių dokumentų pagrindu Teisingumo ministerija nustatė, kad prašymas yra pasirašytas šios tradicinės religinės bendrijos kompetentingos vadovybės bei kokiu pagrindu priėmė sprendimą, kad galima pasikeitusius duomenis įtraukti į Juridinių asmenų registrą, t. y. nenurodė išvadomis įforminto savo sprendimo motyvų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija darė išvadą, kad ginčijamos Teisingumo ministerijos išvados iš esmės yra nemotyvuotos, o visiškai nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.

Teismas pažymėjo, kad Teisingumo ministerija 2015 m. balandžio 9 d. priėmė naują išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-2402, o VĮ Registrų centras 2015 m. balandžio 9 d. įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, taip pat įregistravo šią naują Teisingumo ministerijos išvadą. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2015 m. rugsėjo 16 d. Išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos atstovais 2015 m. balandžio 9 d. įregistruoti P. R. P. ir R. S.. Iš šio išrašo taip pat matyti, kad nuo 2015 m. balandžio 9 d. iš šios religinės  bendruomenės atstovų išregistruoti A. K. ir D. L..

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad neliko ginčo  dalyko  skundo  dalyje  dėl  registro  duomenų  panaikinimo. Reikalavimas dėl registro duomenų  atstatymo yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad skundžiamų aktų  panaikinimas faktiškai nebesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašo atstatyti registro įrašus ir dėl D. L., tačiau jos neįgaliotas. Vertino, kad nutraukti bylą nėra pagrindų, nes pareikštas ir išvestinis reikalavimas – dėl registro duomenų atstatymo.                         

III.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės panaikinant VĮ Registrų centro atliktą Juridinių asmenų registro duomenų apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu turinčius teisę veikti asmenis pakeitimą bei atstatant iki neteisėto pakeitimo buvusius duomenis, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu veikti turi teisę D. L. ir pareiškėjas.

              Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino fakto, jog beveik dvejus metus galiojo neteisėti LERB sinodo Kolegijos duomenys Juridinių asmenų registre. Teismas, sprendime nurodydamas, kad Teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) 2015 m. balandžio 9 d. priėmė naujas išvadas, kurių pagrindu atsakovas išregistravo LERB sinodo Kolegijos vadovybę - pareiškėją ir D. L., padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad neliko ginčo dalyko. Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai netinkamai įvertino naujų Ministerijos išvadų priėmimą kaip neva patvirtinantį tai, jog nebeliko skundo dalyko. Pareiškėjo įsitikinimu, naujų Ministerijos išvadų priėmimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 patvirtina tai, kad atsakovo atliktas bei pareiškėjo apskųstas LERB Sinodo Kolegijos duomenų Juridinių asmenų registre pakeitimas buvo neteisėtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas taip pat tik patvirtino tas aplinkybes, kad nuo 2013 m. liepos 12 d. Juridinių asmenų registre galiojo neteisėti LERB sinodo Kolegijos duomenys.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka ir su teismo argumentais, kad neliko ginčo dalyko ir dėl to, jog įvertinus aktualų Juridinių asmenų registro išrašą apie LERB sinodo Kolegiją matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. LERB sinodo Kolegijos vadovybei priskiriamais asmenimis buvo P. R. P. ir R. S.. Pažymėjo, kad šie asmenys tokios teisės niekuomet neturėjo ir net negalėjo turėti, kadangi jie priklauso visiškai kitai ir netgi priešingas tikėjimo tiesas nei LERB sinodo Kolegija išpažįstančiai Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodui. Dėl teismo sprendimo nepagrįstumo šiuo metu yra susidariusi situacija, kuomet Juridinių asmenų registre yra nurodomi neteisingi ir neteisėti LERB sinodo Kolegijos duomenys, pagal kuriuos atstovauti šią religinę bendruomenę neva turėjo tokios teisės niekuomet neturėję asmenys. Vien ta aplinkybė, kad Ministerija priėmė naujas išvadas, kurių pagrindu Juridinių asmenų registre galioja neteisėti duomenys, jokiu būdu nesudaro prielaidų atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl ankstesnių neteisėtų duomenų panaikinimo. Priešingu atveju susidarytų bendrajam teisingumo ir protingumo principui prieštaraujanti situacija, kuomet neteisėti veiksmai nėra tokiais pripažįstami tik dėl to, kad vėliau buvo atlikti dar vieni neteisėti veiksmai. Pareiškėjas taip pat yra apskundęs atsakovo veiksmus ir dėl šiuo metu galiojančių neteisėtų LERB sinodo Kolegijos ir LERB duomenų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino akivaizdaus religinių bendruomenių ir bendrijų duomenų keitimo procedūros pažeidimo, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Duomenis apie tradicinę religinę bendruomenę Juridinių asmenų registrui gali pateikti labai ribotas asmenų skaičius: Ministerija arba tradicinės religinės bendruomenės vadovybė. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas gali atlikti savo nuostatuose nurodytus veiksmus tik tuomet, kai į jį kreipiasi kompetentinga pripažintos tradicinės religinės bendruomenės vadovybė. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei D. L., kurie vieninteliai turėjo teisę veikti LERB sinodo Kolegijos vardu bei kurie buvo priskirtini jos vadovybei, dėl LERB sinodo Kolegijos vardu veikiančių asmenų pakeitimo neteikė jokių prašymų atsakovei. LERB sinodo Kolegija nebuvo sudariusi jokių susitarimų su LERB-UL-s bei nebuvo davusi LERB-UL-s jokių įgaliojimų, pagal kuriuos minėta visiškai atskira religinė bendruomenė būtų turėjusi teisę veikti LERB sinodo Kolegijos vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo nuomone, atsakovė atliko tam tikrus valdingus veiksmus, turėjusius neabejotiną įtaką pareiškėjo bei visos LERB sinodo Kolegijos teisėms ir teisėtiems interesams, vykdydama ne tik kad ne LERB sinodo Kolegijos vadovybės prašymą, tačiau, apskritai, vykdydamas kitos, nuo minėtų religinių bendruomenių visiškai nepriklausomos, visiškai autonomiškos ir netgi priešingai jų interesams veikiančios religinės bendruomenės prašymą. Nurodytos aplinkybės, kurių teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertino, patvirtina, kad atsakovės veiksmai nepagrįstai keičiant LERB sinodo Kolegijos duomenis buvo atlikti nesilaikant nustatytos priėmimo procedūros, o tai tik patvirtina šių veiksmų neteisėtumą.

Taigi atsakovės veiksmai pakeičiant LERB sinodo Kolegijos duomenis Juridinių asmenų registre turėjo būti pripažinti neteisėtais, nes atlikdama juos, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme bei Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytą tvarką.

Pažymėjo, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios aukščiausias valdymo organas yra sinodas, t. y. LERB parapijų patvirtintų delegatų bei dvasininkų susirinkimas, šaukiamas vieną kartą per metus. Sinodas priima kanonus ir memorialus, t. y. direktyvines, griežtas saugomas bažnytinės teisės normas, kurios yra privalomos visiems LERB ir LERB sinodo Kolegijos nariams. 2014 m. liepos 4 d. įvykusio LERB sušaukto Sinodo metu buvo priimti kanonai ir memorialai, kuriais Sinodas patvirtino, jog LERB generalinis superintendentas yra pareiškėjas, kuris nuo 2004 metų išrinktas ir niekuomet nebuvo atšauktas iš šių pareigų, į kurias taip pat niekuomet nebuvo išrinktas joks kitas asmuo. Minėtais kanonais ir memorialais Sinodas taip pat patvirtino ir D. L. kaip LERB sinodo Kolegijos prezidentės pareigas bei tuo pačiu konstatavo, kad į šias pareigas niekuomet nebuvo išrinktas joks kitas asmuo. Sinodas dar kartą aiškiai ir nedviprasmiškai savo kanonu konstatavo, kad LERB-UL-s yra visiškai atskiras ir su LERB sinodo Kolegija nieko bendra neturintis juridinis asmuo.

Be to, antstolio 2015 m. vasario 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0137/15/06 užfiksuotos aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad net ir po nepagrįsto LERB sinodo Kolegijos duomenų Juridinių asmenų registre pakeitimo LERB sinodo kolegijos nariai, įskaitant LERB sinodo Kolegijos viceprezidentu esantį pareiškėją, ir toliau aktyviai veikia bei iš esmės niekuomet nebuvo nutraukę veiklos. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filiale 2013 m. liepos 12 d. buvo gautas Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 9 d. prašymas į Juridinių asmenų registrą įtraukti pakeistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos duomenis (forma JAR-2) bei Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvada Nr. (8.3.46.)-7R-4978 dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą (toliau - ir Išvada). Vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Registro tvarkytojas 2013 m. liepos 12 d. įtraukė į Juridinių asmenų registrą (toliau - ir Registras) pateiktame prašyme nurodytus Kolegijos duomenis apie asmenis (R. S. ir P. R. P.), veikiančius šios religinės bendruomenės (bendrijos) vardu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo pakeisti Registre Kolegijos vardu turinčius teisę veikti asmenis panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus sustabdė, kol įsiteisės teismo sprendimas kitoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Teisingumo ministerijai dėl 2013 m. liepos 10 d. Išvados panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje, kuriuo buvo panaikinta kaip iš esmės nemotyvuota Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvada, kurios pagrindu Registre 2013 m. liepos 12 d. buvo pakeisti Kolegijos duomenys. Registro tvarkytojas 2015 m. balandžio 9 d. patenkino gautą A. K. prašymą ir LVAT 2015 m. kovo 26 d. sprendimo pagrindu atstatė iki 2013 m. liepos 12 d. Registre buvusius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos duomenis.

Teisingumo ministerija 2015 m. balandžio 9 d. priėmė naują išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-2402 dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Registrą. Registro tvarkytojas 2015 m. balandžio 9 d. įvykdęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, tą pačią dieną, t. y. 2015 m. balandžio 9 d. minėtos naujos Teisingumo ministerijos išvados pagrindu, Kolegijos asmenimis, veikiančiais šios religinės bendruomenės (bendrijos) vardu įregistravo R. S. ir P. R. P. bei iš šios religinės bendruomenės atstovų išregistravo A. K. ir D. L.. Šis Registro tvarkytojo sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje 1-10215-281/2015.

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime padarė teisingą išvadą, jog šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko skundo dalyje dėl registro duomenų panaikinimo. Registro tvarkytojo sprendimo pakeisti Juridinių asmenų registre Kolegijos vardu turinčius teisę veikti asmenis panaikinimas nebesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog atlikdamas Kolegijos duomenų pakeitimą Registro tvarkytojas pažeidė Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, Juridinių asmenų registre ar net Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą tvarką. Registro nuostatų 32.4 punktas numato, kad tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, Registre keičiant jų duomenis, Registro dokumentų ir duomenų teikėjas yra Teisingumo ministerija, kuriai Registro nuostatuose numatytus duomenis ir dokumentus arba jų pasikeitimus pateikia pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Registro nuostatų 42 punktu, 40 punkte nurodytu atveju dokumentai Registro tvarkytojui pateikiami tik Teisingumo ministerijai atlikus 41 punkte nurodytus veiksmus, o Registro tvarkytojas, gavęs prašyme surašytus duomenis, steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus, Registro nuostatų 41.1 punkte nustatyta tvarka patvirtintus Teisingumo ministerijos, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams. Minėtas teisės aktas nustato, kad tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų, Registre keičiant jų duomenis, Registro dokumentų ir duomenų teikėjas yra Teisingumo ministerija, o ne tradicinės religinės bendruomenės vadovybė, kaip apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas ir D. L. nesikreipė į Registro tvarkytoją dėl skundžiamo Kolegijos duomenų keitimo, todėl neva jie buvo neteisėtai pakeisti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neturi jokio teisinio pagrindo. Registro tvarkytojas, gavęs teisės aktų nustatyta tvarka Teisingumo ministerijos patvirtintus tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos dokumentus ir duomenis, juos tik įtraukia į Registrą, todėl apelianto teiginys, kad Registro tvarkytojas pakeisdamas Kolegijos duomenis, neva pažeidė kanonų ir kitų teisės normų reikalavimus, taip pat nepagrįstas.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas, cituodamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 8.13 p., kuris nustato, kad Teisingumo ministerija nagrinėja religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, tvirtina surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų, pakeistų steigimo dokumentų ir duomenų atitikti įstatymų reikalavimams ir teikia Juridinių asmenų registrui išvadas dėl jų registravimo ar išregistravimo galimybės, daro teisiškai nepagrįstą, cituojamam įstatymui bei Registro nuostatams prieštaraujančią išvadą, jog atsakovė gali atlikti savo nuostatuose nurodytus veiksmus tik tuomet, kai į jį kreipiasi kompetentinga pripažintos tradicinės religinės bendruomenės vadovybė. Kolegijos duomenys 2013 m. liepos 12 d. į Registrą buvo įtraukti tinkamam subjektui - Teisingumo ministerijai - pateikus visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius bei tinkamai sudarytus dokumentus – 2013 m. liepos 9 d. prašymą (formos JAR-2) ir 2013 m. liepos 10 d. parengtą išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-4978. Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvada duomenų registravimo Registre metu buvo teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyta ir galiojanti, joje buvo nurodyta, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos pasikeitusius duomenis įtraukti į Juridinių asmenų registrą galima ir gautas prašymas yra pasirašytas pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas kompetentingos vadovybės normas. Registro tvarkytojas neturi teisės aktais suteiktos nei teisės, nei pareigos tikrinti jam Teisingumo ministerijos pateiktų dokumentų ir duomenų tikrumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams, tuo labiau nagrinėti Kolegijos kanonų, memorialų ar kitų normų, kaip ir neturėjo pagrindo atsisakyti į Registrą įtraukti pasikeitusius Kolegijos duomenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Registro nuostatų 32.4 papunktis ir 33 punktas nustatė, jog tradicinių Lietuvoje religinių bendrijų dokumentų ir duomenų teikėja Registrui yra Teisingumo ministerija, kuriai duomenis bei dokumentus pateikia pagal konkrečios religinės bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė. Nuostatų 41.1 papunktis nustato, kad Teisingumo ministerija, gavusi tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimus įtraukti į Registrą galima, ir perduoda prašymą ir išvadą Registro tvarkytojui. Ši išvada surašoma (arba atsisakoma ją surašyti) atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro tvarkytojas - VĮ Registrų centras netikrina jam pateikiamų duomenų ar dokumentų tikrumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams, t. y., nepriima jokio administracinio sprendimo, o tik pagal nustatyta tvarka pateiktą Teisingumo ministerijos prašymą įtraukia jame nurodytus duomenis į registrą.

Ginčijamas Sinodo Kolegijos duomenų įtraukimas į Juridinių asmenų registrą buvo atliktas remiantis aukščiau paminėtomis išvadomis, tačiau LVAT 2015 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje jos buvo panaikintos. Kaip matyti iš Registro išplėstinio išrašo, minėtų Išvadų pagrindu atlikta registracija 2015 m. balandžio 9 d. buvo panaikinta, taigi, pareiškėjo reikalavimas šioje byloje buvo įvykdytas nelaukiant teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę ir pripažino, jog ginčo dalykas yra išnykęs.

Nurodo, kad vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, Teisingumo ministerija iš naujo išnagrinėjo 2013 m. balandžio 29 d. prašymą dėl, be kita ko, pasikeitusių religinės bendruomenės ar bendrijos teisinės formos juridinių asmenų tradicinės religinės bendrijos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir Sinodo Kolegijos duomenų įtraukimo į Registrą ir priėmė naujas 2015 m. balandžio 9 d. išvadas Nr. (8.3.46.)7R-2401 ir Nr. (8.3.46.)7R-2402, kuriose, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo motyvus, nurodė teisinius ir faktinius priimamo administracinio sprendimo pagrindus. Minėtame Registro išraše akivaizdžiai nurodyta, jog dabar galiojantis P. R. P. ir R. S. registravimas asmenų, veikiančių Sinodo Kolegijos vardu, buvo atliktas būtent naujosios Teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. išvados Nr. (8.3.46.)7R-2402 ir tos pačios dienos prašymo pagrindu. Nors pareiškėjas ir šią išvadą yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau sprendimas byloje dar nėra priimtas, taigi, šiuo metu ši išvada laikytina teisėta. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo teiginiai, kad Registre iki šiol yra įtraukti neteisingi duomenys, nėra pagrįsti.

Taip pat pabrėžė, kad didžioji dalis A. K. apeliacinio skundo argumentų nesusiję su nagrinėjama byla ir išeina už jos ribų. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti atsakovo atliktą Registro duomenų apie Sinodo Kolegijos vardu turinčius teisę veikti asmenis pakeitimą, kuriuo šiais asmenimis buvo įregistruoti P. R. P. ir R. S., bei atstatyti iki pakeitimo buvusius duomenis, kad Sinodo Kolegijos vardu turi teisę veikti D. L. ir A. K.. Nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas (ar jo atstovas) nereiškė reikalavimo panaikinti Registro duomenis, įregistruotus remiantis Teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. išvada Nr. (8.3.46.)7R-2402, todėl šio reikalavimo negali reikšti ir apeliacinėje instancijoje.

Pripažinus, kad ginčo dalykas yra išnykęs, tolimesnis kitų pareiškėjo argumentų nagrinėjimas bei vertinimas yra netikslingas, kadangi teisminio ginčo paskirtis yra apginti pažeistas asmens teises ar teisėtus interesus, o ne konstatuoti teisinių pasekmių nesukeliančias aplinkybes. Taigi, deklaratyvūs ir abstraktūs apeliacinio skundo argumentai, susiję su tariamu duomenų keitimo procedūros pažeidimu, religinės bendrijos teisės organizuoti savo veiklą pagal kanonus pažeidimu ir kt., nėra laikytini pakankamu pagrindu panaikinti teisėtą ir pagristą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Nuostatų 32.4 punkte buvo nustatyta, kad tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, į Registrą įtraukiant tradicines Lietuvos religines bendruomenes, bendrijas ar centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtus juridinius asmenis, jų filialus ar atstovybes, keičiant jų duomenis, išbraukiant juos iš registro, duomenų ir dokumentų teikėjas yra Teisingumo ministerija, kuriai šiuose Nuostatuose numatytus duomenis ir dokumentus arba jų pasikeitimus pateikia pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Kitais atvejais dokumentus Registro tvarkytojui gali teikti pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Taigi akivaizdu, kad religinės bendruomenės kompetentinga vadovybė gali teigti dokumentus tik tuo atveju, jeigu atitinkami duomenys nėra teikiami per Teisingumo ministeriją. Nagrinėjamu atveju buvo keičiami religinės bendrijos įsteigto juridinio asmens duomenys, todėl vienintelis tinkamas subjektas šiems duomenims ir dokumentams pateikti buvo Teisingumo ministerija. Pareiškėjo pateiktas aiškinimas, jog Registrų centras gali atlikti duomenų pakeitimo veiksmus tik kreipiantis religinės bendruomenės vadovybei yra akivaizdžiai neteisingas.

Tretieji suinteresuoti asmenys sinodo Kolegija ir LERB-UL-s pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo – apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad 2013 m. kovo 23 d. įvykusiame Lietuvos evangelikų reformatų Neeiliniame Sinode buvo išrinkti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovai 2013-2016 metų kadencijai. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generaliniu superintendentu buvo išrinktas kunigas T. Š., vicesuperintendentu - kunigas R. M.. Taip pat buvo išrinkta nauja Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija (sinodo kolegijai, kurios prezidentu buvo išrinktas Sinodo kuratorius P. R. P., o viceprezidentu Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas kunigas R. S.. 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų Neeiliniame Sinode, be kitų religinei bendrijai svarbių klausimų, buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybės išrinkimo ir patvirtinimo. Atitinkamai Neeiliniame Sinode buvo nutarta bažnytinių juridinių asmenų valdymo organų nariais patvirtinti po du įgaliotus asmenis: Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organų nariais buvo patvirtinti: Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. T. Š. ir vicesuperintendentas kun. R. M.; Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos valdymo organų nariais buvo patvirtinti: Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos prezidentas P. R. P. ir Konsistorijos viceprezidentas kun. R. S.; Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas valdymo organų nariais buvo patvirtinti: Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos prezidentas P. R. P. ir Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. T. Š.. Šis nutarimas buvo įtvirtintas 2013 m. kovo 23 d. Neeilinio Sinodo Kanonu X-2013N „Dėl Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybės išrinkimo arba patvirtinimo“. Apie 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų Neeiliniame sinode išrinktas Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybes bei apie Lietuvos evangelikų reformatų parapijų Sesijose išrinktas visų 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų vadovybes Teisingumo ministerija Registrų centrui pateikė išvadas „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“, kuriose buvo pažymėta, kad tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusius duomenis įtraukti į Juridinių asmenų registrą galima. Gautas prašymas yra pasirašytas pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus ar kitas normas kompetentingos vadovybės. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pateiktas išvadas, aukščiau nurodytus pasikeitusius duomenis Registrų centras ir įregistravo Juridinių asmenų registre.

              Akcentavo, kad nei vienas iš 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų Sesijų protokolas ar Sinodo 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame suvažiavime priimti Sinodo kanonai ir Sinodo memorialai, Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdžio protokolų, nei vienas iš antstolių surašytų 15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar koks kitas dokumentas, kurių pagrindu Teisingumo ministerija ir teikė išvadas dėl pasikeitusių duomenų, kurie atitinkamai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, pareiškėjo nėra ir niekada nebuvo ginčijamas ar apskustas bažnytinės (kanoninės) teisės ar įstatymu nustatyta tvarka. Taigi 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame Sinode naujai išrinkus ir patvirtinus Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybę, tuo pačiu buvo teisėtai panaikinti iki tol buvę pareiškėjo A. K. ir D. L. įgaliojimai atstovauti Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtus juridinius asmenis ar bet kaip kitaip veikti Lietuvos evangelikų reformatu religinės bendrijos vardu.

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Teisingumo ministerijos pirminė išvada buvo panaikinta, grindžiant tokį panaikinimą vieninteliu argumentu, kad ši išvada Teisingumo ministerijos nebuvo pakankamai motyvuota. Teisingumo ministerija, atsižvelgusi į LVAT sprendimo turinį, parengė ir pateikė Registrų centrui naują, išsamiai motyvuotą 2015 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-2402 ir naują 2015 m. balandžio 9 d. prašymą Registrų centrui įregistruoti Sinodo kolegijos atstovais tuos pačius asmenys - P. R. P. ir R. S., kaip kad buvo numatyta ir pirminėje išvadoje. Pareiškėjas naują teisingumo ministerijos išvadą apskundė teismui. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 1 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir, vadovaudamasis LVAT sprendimu, prašė panaikinti į Juridinių asmenų registrą 2013 m. liepos 12 d. įtrauktus Sinodo kolegijos duomenis apie asmenis veikiančius šio juridinio asmens vardu ir atstatyti iki šių duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre buvusius duomenis. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas tenkino pareiškėjo prašymą ir Juridinių asmenų registre atliko Sinodo kolegijos duomenų pakeitimą, įtvirtinanti, kad nuo 2015 m. balandžio 9 d. Sinodo kolegijos vardu turi teisę veikti pareiškėjas ir D. L.. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tą pačią 2015 m. balandžio 9 dieną Teisingumo ministerija pateikė naują išvadą ir prašymą VĮ Registrų centrui dėl P. R. P. ir R. S. įregistravimo Sinodo kolegijos atstovais, pareiškėjo ir D. L. įgaliojimai pasibaigė tą pačią - jų įregistravimo dieną, t. y. 2015 m. balandžio 9 d. Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimas byloje buvo faktiškai įvykdytas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registru centras aukščiau nurodytais veiksmais iš esmės patenkino ne tik pareiškėjo prašyme, bet ir visus šioje byloje nagrinėjamus pareiškėjo reikalavimus, o kitų reikalavimų šioje byloje pareiškėjas nėra pareiškęs, sprendžia, kad nebeliko ginčo objekto, o pareiškėjo reikalavimų patenkinimas faktiškai nebesukeltu jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nelikus ginčo objekto dėl pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, nebetenka teisinės reikšmės ir išvestinis Pareiškėjo reikalavimas dėl duomenų iki šios registracijos atstatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad visi pareiškėjo reikšti pirmosios instancijos teisme reikalavimai buvo pilnai patenkinti paties VĮ Registrų centro faktiškai atliktais veiksmais, mano, kad nagrinėjamu atveju tolimesnis administracinis procesas šioje byloje apskritai turėtų būti nutrauktas, kadangi apeliacinio skundo patenkinimas nebesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (tarp VĮ Registrų centro ir pareiškėjo nebeliko administracinio ginčo), byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pažymėjo, kad D. L. nereiškė prašymo naikinti pirminę išvadą, nebuvo šio administracinio proceso dalyve ir LVAT sprendime administracinėje byloje dėl jos teisių ir/ar pareigų apskritai nėra pasisakyta. Todėl nei LVAT sprendimas, nei pareiškėjo apeliacinis skundas šioje byloje nelaikytinas teisiniu pagrindu sukurti bet kokias teises ir/ar pareigas tokio prašymo nereiškiančiai D. L.. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai sukelti teisines pasekmes D. L., pastarajai to neprašant, yra neteisėti todėl atmestini. Šiuo atveju vien tik LVAT sprendimo ir naujos išvados priėmimo faktas nelaikytinas teisiniu pagrindu tenkinti šioje byloje nagrinėjamą pareiškėjo apeliacinį skundą. Kitų duomenų, pagrindžiančių apeliacinio skundo tenkinimo būtinybę, pareiškėjas nepateikė.

Atkreipė dėmesį, kad remiantis Juridinių asmenų registro nuostatų normomis, Juridinių asmenų registre tvarkomus Sinodo kolegijos duomenis VĮ Registrų centras turėjo teisę pakeisti išimtinai Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų Teisingumo ministerijos parengtų dokumentų (prašymo ir išvados) pagrindu. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nei pareiškėjas, nei D. L. apskritai neturėjo teisės kreiptis į atsakovę dėl Sinodo kolegijos duomenų pakeitimo, atitinkamai atsakovė nepažeidė jokių pareiškėjo ar D. L. teisių. Pareiškėjo argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, pirmosios instancijos teismui neva neįvertinus tariamo registravimo procedūros pažeidimo, atmestini.

Pabrėžė, jeigu teismas nenutrauktų šios bylos išnykus administracinio ginčo objektui tarp pareiškėjo ir atsakovės, atsiliepime nurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai neabejotinai įrodo, kad VĮ Registrų centras veikė laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės subjektyviu ir jokiais objektyviais duomenimis ir dokumentais nepagrįstu pareiškėjo suvokimu apie jo tariamus įgalinimus Sinodo kolegijos atžvilgiu ir tariamus jo teisių pažeidimus, tačiau pareiškėjas nepateikia nei vieno teisiškai reikšmingo argumento tokiai savo pozicijai pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas visada tinkamai atstovavo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos bei jos, kaip minėtos religinės bendruomenės prezidentės interesus, todėl pagrįstai siekia, kad būtų panaikintos atsakovės nepagrįstų veiksmų pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo pakeisti Juridinių asmenų registre Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu turinčius teisę veikti asmenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vertindama šį pateiktą prašymą nagrinėti administracinę bylą žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, pateiktą prašymą, tai, kad proceso šalių atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, pareiškėjas iš esmės nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes jis nori papildomai paaiškinti, pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamu klausimu, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, be to, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu jos turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt.) (ABTĮ 51, 53 str.). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą bei pateiktą prašymą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir administracinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismui prie prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą pateikė antstolės R. S. protokolą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo su priedais. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai pateikti įrodymai netiriami, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kodėl minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ir konstatuoja, jog įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu, nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius.

Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta bylos medžiaga bei pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Teisingumo ministerijai 2015 m. balandžio 9 d. priėmus naują išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-2402 bei VĮ Registrų centrui 2015 m. balandžio 9 d. įvykdžius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą ir įregistravus naują Teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. išvadą, šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimų ribose, net ir tenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių apimtis niekaip nepasikeistų. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas aktų, kuriais buvo išrinkti nauji asmenys, veikiantys Sinodo kolegijos vardu, neginčijo, o skunde teismui nenurodė, kaip Juridinių asmenų registro įrašas apie pakeistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos duomenis bei jos vardu veikiančius naujus asmenis, pažeidė pareiškėjo teises.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, susijusių su religinių bendruomenių ir bendrijų duomenų keitimo procedūros pažeidimais pažymi, kad duomenis VĮ Registrų centrui pateikė Teisingumo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Juridinių asmenų registro nuostatais. Pažymėtina, jog pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 32.4 punktą tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, į Registrą įtraukiant tradicines Lietuvos religines bendruomenes, bendrijas ar centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtus juridinius asmenis, jų filialus ar atstovybes, keičiant jų duomenis, išbraukiant juos iš registro dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui teikia Teisingumo ministerija, kuriai šiuose nuostatuose numatytus duomenis ir dokumentus arba jų pasikeitimus pateikia pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Kitais atvejais dokumentus Registro tvarkytojui gali teikti pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Nuostatų 41.1 punkte nustatyta, jog Ministerija, gavusi tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ar centro, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kad tradicinę Lietuvos religinę bendruomenę, bendriją ar centrą, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtus juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, jų duomenis ar duomenų pakeitimus įtraukti į Registrą, taip pat išbraukti tradicinę Lietuvos religinę bendruomenę, bendriją ar centrą, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtus juridinius asmenis, jų filialus ar atstovybes iš Registro galima, ir perduoda prašymą ir išvadą Registro tvarkytojui. Taigi, kaip matyti iš paminėtų teisės aktų nuostatų, Ministerija turi patikrinti, ar keistinus duomenis ir dokumentus pateikė pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė ir tuo pačiu patikrinti ar pateikti duomenys, jų pakeitimai, gali būti įtraukti į Registrą. Šiuo atveju Teisingumo ministerija, kaip minėta, pateikė duomenis VĮ Registro tvarkytojui, kuris juos įtraukė į Juridinių asmenų registrą. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, Registro tvarkytojas neturi teisės aktais suteiktos nei teisės, nei pareigos tikrinti jam Teisingumo ministerijos pateiktų dokumentų ir duomenų tikrumo atitikties reikalavimams.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų duomenų keitimo procedūra, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi su bylos nagrinėjimo dalyku nėra susiję.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas šioje byloje neginčija jokių aktų, kurių pagrindu buvo pakeisti Kolegijos valdymo organų nariai, taip pat nekelia kitų klausimų, galimai susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra išnykęs ginčo dalykas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Artūras Drigotas

                                                                                                                Dainius Raižys

Virginija Volskienė